Byla 2KT-11-658/2015
Dėl trečiojo asmens S. K. teisėjai Vidai Jegorovienei ir Kauno apylinkės teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. L., tretieji asmenys: S. K., A. K., K. K. K., R. L., V. L., UAB „Kauno vandenys“ Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens S. K. teisėjai Vidai Jegorovienei ir Kauno apylinkės teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. L., tretieji asmenys: S. K., A. K., K. K. K., R. L., V. L., UAB „Kauno vandenys“ Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

22015 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjai Vidai Jegorovienei ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams. Trečiasis asmuo nurodė, kad teisėja Vida Jegorovienė neturėjo teisės priimti atsakovės pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties vykdymo atidėjimo ir jį nagrinėti. Pabrėžė, kad nepasitiki ne tik prašymą nagrinėjančia teisėja Vida Jegoroviene, bet kategoriškai atsisako viso Kauno apylinkės teismo.

3Pareiškimas dėl nušalinimo netenkintinas

4Iš pateiktos bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 ieškinį tenkino iš dalies – nustatė atsakovei R. L. 6 mėnesių terminą įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius, o per nurodytą terminą neįteisinus statinių, įpareigojo atsakovę R. L., per 2 savaites nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šio įpareigojimo atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius - įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Inspekciją nugriauti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. L., atsakovei neįvykdžius įpareigojimo taip pat leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) (t. III, b.l. 200-217). Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2014 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012, ieškovo ieškinį tenkino visiškai - panaikino sprendimo dalį, kuria teismas nustatė atsakovei R. L. 6 mėnesių terminą įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus (du šulinius) ir įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) ir įpareigojo atsakovę R. L. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus ir sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nugriauti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus ir išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) bei sutvarkyti statybvietę pavedė ieškovei išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. L. (V t. b. l. 25-39). Kauno apylinkės teisme 2014 m. spalio 31 d. gautas atsakovės R. L. prašymas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2014, vykdymą atidėti iki 2015 m. birželio 31 d., kuris teisėjos Vidos Jegorovienės rezoliucija buvo priimtas 2014 m. lapkričio 4 d. (VI t. b. l. 3-6). Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovės R. L. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2015 m. sausio 14 d. (VI t. b. l. 76).

5Teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija civiliniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. Teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagrindus nustato LR CPK 64 - 66 straipsniai. Tačiau visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėją nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

6Išklausius 2015 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad teisėjos Vidos Jegorovienės nušalinimo motyvai yra susiję tik su bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais veiksmais, nušalinimas yra grindžiamas trečiojo asmens nuomone dėl konkrečių procesinių veiksmų civilinėje byloje nepagrįstumo ir neteisėtumo, o būtent tuo, kad teisėja, trečiojo asmens nuomone, nepagrįstai priėmė pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties vykdymo atidėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo (ų) nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-31 nutartis c. b. Nr.2KT-140/2012, 2012-11-23 nutartis c. b.Nr. 2KT-128/2012, 2012-07-17 nutartis c. b. Nr.2KT-90/2012, 2011-05-12 nutartis c.b. Nr. 2KT-74/2011, 2010-04-19 nutartis c. b. Nr. 2KT-12/2010 ir kitos). Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimus, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokiais veiksmais būtų pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas. Pareiškimas dėl nušalinimo yra grindžiamas išimtinai teisėjos, nagrinėjančios bylą, priimto procesinio sprendimo neteisėtumu bei nepagrįstumu, kas, kaip minėta, nesudaro teisinio pagrindo teisėjo nušalinimui. Tuo tarpu jokių argumentų bei įrodymų, kad yra aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pagrįstai suabejota bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi nepateikta. Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat pažymi, kad pagal CPK 284 straipsnio 2 dalį, būtent teisėjo, priėmusio sprendimą byloje, kompetencijai priskirtinas klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas nereiškia pakartotinio tos pačios bylos nagrinėjimo, o tuo pačiu nesudaro pagrindo CPK 71 straipsnyje nustatyto draudimo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą taikymui. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo teisėjos Vidos Jegorovienės nušalinimui nuo nagrinėjamos civilinės bylos.

7Kauno apygardos teismo pirmininkas pažymi, kad nušalinimo pareiškimas ne tik konkrečią bylą nagrinėjančiai teismo sudėčiai (teisėjui, kuris nagrinėja bylą), tačiau visam teismui in corpore, t. y. be išimties visiems tam tikrame teisme dirbantiems teisėjams yra laikomas ekstraordinarine (išimtine) proceso dalyvio teise, kuria galima naudotis tik tuomet, kai: 1) esama absoliučių nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, kurių baigtinis sąrašas yra išvardintas LR CPK 65 str. 1 d. 1-6 punktuose; 2) kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo.

8Nagrinėjamoje byloje absoliučių Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų nenustatyta. Tuo tarpu trečiasis asmuo 2015 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių yra reiškiamas nušalinimas visam Kauno apylinkės teismui.

9Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo pirmininkas daro išvadą, jog trečiasis asmuo neįrodė abejonių nei visų Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų, nei konkrečiai teisėjos Vidos Jegorovienės nešališkumu pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą nei dėl teisėjos Vidos Jegorovienės, nei dėl viso teismo in corpore nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1-2 d. d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Nutarė

11netenkinti trečiojo asmens S. K. teisėjai Vidai Jegorovienei ir Kauno apylinkės teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. L., tretieji asmenys: S. K., A. K., K. K. K., R. L., V. L., UAB „Kauno vandenys“ Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nagrinėjimo.

12Bylą su Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Kauno apylinkės teismui.

13Patvirtintą nutarties kopiją išsiųsti nušalinimą pareiškusiam asmeniui.

14Nutartis neskundžiama

Proceso dalyviai
Ryšiai