Byla 2KT-90/2012
Dėl laidavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ir trečiojo asmens D. O. pateiktu nušalinimo pareiškimu civilinėje byloje Nr. B2-348-212/2012 pagal ieškovo bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“ dėl laidavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-348-212/2012, kurioje trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. O. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Z. M. ir visam Panevėžio apygardos teismui. Nurodo, kad nušalinimas reiškiamas ne visoje bankroto byloje, nes tai gali turėti neigiamos įtakos bankroto proceso operatyvumui, o tik jos dalyje, susijusioje su bylos Nr. 2-564-280/2012 dėl laidavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, nagrinėjimu ir kreditoriaus UAB „Golden capital“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. Taip pat nurodo, kad teisėja Z. M., nagrinėdama civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪK „Ramygalos aruodai“, kuriam pareiškėjas vadovavo, teismo posėdžiuose su juo bendravo ne itin pagarbiai, matėsi, kad teisėja siekia kooperatyvui iškelti bankroto bylą, iš teisėjos pasisakymų ir elgesio buvo aiškiai matyti, jog jai bylos baigtis aiški dar iki sprendimo paskelbimo. Nagrinėjamoje byloje teisėja nepaisė, kad ieškovo BŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinys yra su trūkumais, nepriėmė nutarties trūkumams pašalinti. Teisėja nesprendė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas buvo išspręstas tik pakartotinai teismo posėdyje pareikalavus atsakovo atstovui, o priimtoje nutartyje nurodytas neteisingas jos apskundimo terminas. Nagrinėjant minėtą BŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinį atsakovui UAB „Golden capital“ dėl laidavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai nebuvo sprendžiamas atsakovo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ŽŪK „Ramygalos aruodai“ bankroto byloje. Tai prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Be to, nesilaikant CPK 141 str. 1 d. nuostatų, teisėja priėmė patikslintą ieškovo ieškinį. Iš to seka, kad teisėja Z. M. siekia patenkinti ieškovo ieškinį, panaikinti ginčijamus sandorius, kuriuos pareiškėjas pasirašė būdamas kooperatyvo vadovu.

3Kiti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai: R. Č., B. J., B. V., L. M., L. S., R. J. – nagrinėja arba nagrinėjo su pareiškėju D. O. susijusias civilines bylas (Nr. B2-539-544/2012, 2A-457-278/2012, 2-374-278/2012, 2S-673-198/2011, 2A-779-102/2011), todėl visi jie turi tam tikrą nuomonę apie pilietį D. O. ir šios civilinės bylos nagrinėti negali. Likusių teisėjų šališkumas gali atsirasti vien dėl tokio nušalinimo pareiškimo, todėl būtų geriausia nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinti visą Panevėžio apygardos teismą.

4Kadangi nušalinimas pareikštas visam Panevėžio apygardos teismui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. liepos 10 d. nutartimi nušalinimo klausimas perduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (CPK 69 str. 1 d.).

5Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

8Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

9Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), o ne visam teismui.

10Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo D. O. pateikė nušalinimo pareiškimą visiems Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams nurodydamas, jo nuomone, suinteresuotumą ir šališkumą liudijančius bylą nagrinėjančios teisėjos Z. M. procesinius pažeidimus ir aplinkybę, kad dauguma kitų teisėjų (R. Č., B. J., B. V., L. M., L. S., R. J.) yra nagrinėję arba nagrinėja su pareiškėju susijusias kitas civilines bylas (Nr. B2-539-544/2012, 2A-457-278/2012, 2-374-278/2012, 2S-673-198/2011, 2A-779-102/2011), todėl jau turi susiformavusią nuomonę apie D. O.

11Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų), o juo labiau – visų šio teismo teisėjų, šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

12Pareiškėjas D. O. nepateikė jokių savo teiginius apie teisėjų Z. M., R. Č., B. J., B. V., L. M., L. S., R. J. šališkumą pagrindžiančių objektyvių duomenų ar įrodymų. Kitų Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimą šališkumą patvirtinantis argumentas dėl jų kolegoms pareikšto nušalinimo šioje civilinėje byloje taip pat negali būti laikomas pagrįstu. Pareiškėjo teiginiai dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo vertintini kaip subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Panevėžio apygardos teisme visi civilinėje byloje Nr. B2-348-212/2012 pareikšti reikalavimai gali būti nešališkai išnagrinėti.

13Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo D. O. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-348-212/2012 dalies, susijusios su reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis ir vekselius negaliojančiais, nagrinėjimu ir kreditoriaus UAB „Golden capital“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, netenkinamas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos dalies perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

14Turėdamas duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo, pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16Atmesti pareiškėjo D. O. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-348-212/2012 dalies nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai