Byla 2-29987-566/2013
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės iškeldinimo iš neteisėtai užvaldytų patalpų, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės iškeldinimo iš neteisėtai užvaldytų patalpų, priimdama sprendimą už akių,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad 2007-11-22 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 1048/1760 dalis 0,1760 ha ploto žemės sklypo ir 80/100 dalių 78,50 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančių ( - ). Atsakovė valdo nuosavybės teise 20/100 dalių minėto gyvenamojo namo. Ieškovė nurodo, jog 1981-08-06 Vilniaus miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduoto orderio Nr. 014987 pagrindu I. A. buvo suteiktas 3-jų kambarių butas, esantis ( - ), kuris kartu su ūkio pastatais 1992-06-25 buvo privatizuotas N. A. vardu. Pagal minėto gyvenamojo namo 2011-07-12 kadastrinių matavimų duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso šios patalpos: 3,70 kv. m ploto sandėlis, pažymėtas plane indeksu R1-1; 3,51 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 2-1; 7,86 kv. m ploto koridorius, pažymėtas indeksu 2-2; 10,53 kv. m ploto kambarys, pažymėtas indeksu 2-3; 8,91 kv. m ploto kambarys-virtuvė, pažymėtas indeksu 2-4; 14,54 kv. m ploto kambarys; pažymėtas indeksu 2-5; ir 7,37 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 2-6. Atsakovei, remiantis 2011-07-12 kadastrinių matavimų duomenimis minėtame gyvenamajame name priklauso šios patalpos: 11,22 kv. m ploto sandėlis, pažymėtas plane indeksu R-1; 5,27 kv. m ploto koridorius, pažymėtas indeksu 1-1; 17,62 kv. m ploto kambarys-virtuvė, pažymėtas indeksu 1-2; ir 3,97 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 1-3. Nurodyti kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis matavimais natūroje ir 1992-06-03 garažo, buto, namo techninės apskaitos byla. Ieškovė nurodo, jog minėtame name patalpa (kambarys) pažymėta indeksu 2-5 visada priklausė N. A., vėliau - I. A., o dabar - ieškovei ir naudojamas jos šeimos. Tačiau, po palikėjo I. A. mirties, ieškovei kelis metus nesilankant minėtame name, patalpa (kambarys) pažymėta indeksu 2-5, kurią jungia praėjimas su atsakovei kita priklausančia patalpa (kambariu) pažymėta indeksu 1-2, buvo savavališkai užimta atsakovės. Kilus ginčui dėl naudojimosi minėtu namu, ieškovė 2011-04-28 pranešimu per notarą kreipėsi į atsakovę dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir minėtos patalpos (pažymėtos indeksu 2-5) atlaisvinimo. 2012-01-19 ieškovė tuo pačiu klausimu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė į ieškovės siunčiamus pranešimus nereagavo. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atidalijimo iš bendro turto įgyvendinimo sąlygos. Ieškovė prašo teismą atidalinti turtą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad atsakovei priklauso patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais R-1, 1-1, 1-2, 1-3, o ieškovei priklauso patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais R1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, ir iškeldinti atsakovę iš savavališkai užimtos patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 2-5, ( - ), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b.l. 1-9).

3Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka per antstolį (įteikta 2013-09-10), tačiau atsakovė atsisakė priimti procesinius dokumentus, kas CPK 124 str. 2 d. pagrindu laikytina tinkamu dokumentų įteikimu (2 tomas, b.l. 2). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

4Ieškinys tenkintinas.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei R. A. pagal 2007-11-22 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. R8-5209 nuosavybės teise priklauso 80/100 dalys 78,50 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), o 20/100 dalys minėto pastato pagal 1992-09-17 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-3876 priklauso atsakovei I. K. (1 tomas, b.l. 62-64, 79-85; 2 tomas, b.l. 170-172). Taip pat ieškovei priklauso 1048/1760 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), o 712/1760 dalys minėto žemės sklypo priklauso valstybei (1 tomas, b.l. 62-64; 2 tomas, b.l. 170-172). Nustatyta, kad 2004-10-06 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 2004-09-30 bendraturčių sutartis naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka, o 2011-12-27 buvo įregistruotas naujas 2011-12-23 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos (1 tomas, b.l. 61, 91-96; 2 tomas, b.l. 170-172).

7Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu, be to, atsakovė yra savavališkai užėmusi ieškovei priklausančią patalpą, dėl ko ieškovė per Vilniaus m. 15-ąjį notaro biurą 2011-04-28 ir 2012-01-19 buvo kreipusis į atsakovę su pareiškimais dėl susitarimo dėl minėto gyvenamojo namo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir savavališkai užimtos patalpos atlaisvinimo. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikti pareiškimai ir notarės liudijimai (1 tomas, b.l. 107-109, 154-157). Šiuose pranešimuose ieškovė taip pat informavo atsakovę, jog nepavykus geruoju susitarti dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovė kreipsis su ieškiniu į teismą. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė ir atsakovė yra sudariusios susitarimą dėl patalpų atidalijimo iš bendros nuosavybės nepateikta.

8Byloje nustatyta, kad 2011-07-18 ieškovės užsakymu buvo atlikti minėto gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei sudaryta pastato vidaus plotų eksplikacija, iš kurios matyti, jog minėtame name vis yra 11 patalpų: 11,22 kv. m ploto sandėlis, pažymėtas indeksu R-1; 5,27 kv. m ploto koridorius, pažymėtas indeksu 1-1; 17,62 kv. m ploto kambarys-virtuvė, pažymėtas indeksu 1-2; 3,97 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 1-3; 3,70 kv. m ploto sandėlis, pažymėtas indeksu R1-1; 3,51 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 2-1; 7,86 kv. m ploto koridorius, pažymėtas indeksu 2-2; 10,53 kv. m ploto kambarys, pažymėtas indeksu 2-3; 8,91 kv. m ploto kambarys-virtuvė, pažymėtas indeksu 2-4; 14,54 kv. m ploto kambarys; pažymėtas indeksu 2-5; ir 7,37 kv. m ploto veranda, pažymėta indeksu 2-6, kurių bendras plotas natūroje sudaro 94,50 kv. m (1 tomas, b.l. 135-147), iš kurių 79,58 kv. m bendro ploto sudaro gyvenamosios patalpos, o 14,92 kv. m bendro ploto sudaro rūsio patalpos. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo atidalinti jai priklausančią minėto gyvenamojo namo dalį iš bendros nuosavybės, nustatant, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos pagal minėtus kadastrinius matavimus pažymėtos indeksais: R1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6, kurių bendras plotas natūroje pagal minėtus kadastrinius matavimus sudaro 56,42 kv. m, iš jų 52,72 kv. m gyvenamųjų patalpų ir 3,70 kv. m ploto sandėlis (rūsys), o atsakovei atitinkamai priklauso patalpos pažymėtos indeksais: R-1, 1-1, 1-2, 1-3, kurių bendras plotas pagal minėtus kadastrinius matavimus sudaro 38,08 kv. m, iš jų 26,86 kv. gyvenamųjų patalpų ir 11,22 kv. m ploto sandėlis (rūsys).

9Pažymėtina, jog bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1, 2 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Pagal CK 4.80 str. 2 d., jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

10Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi, atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui. Pažymėtina, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinės atidalijimo natūra sąlygos yra daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas.

11Nagrinėjamu atveju įvertinus gyvenamojo namo, esančio ( - ), savybes, t.y. tai, kad minėtą namą iš esmės sudaro du atskiri butai, turintys atskirus įėjimus, atskiras virtuvės patalpas, kuriuos atskirus galima bus naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, teismas sprendžia, jog minėtas namas yra dalus, taigi jis gali būti atidalintas natūra.

12Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė ėmėsi priemonių susitarti su bendraturte dėl daikto atidalijimo, tačiau bendraturtė vengia susitarimo, kas laikoma atsakovės nesutikimu dėl bendro daikto atidalijimo. Dėl nurodytų priežasčių šis klausimas spręstinas teisme.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1981-08-06 išdavė I. A. orderį ir suteikė teisę apsigyventi 33,54 kv. m bendro ploto 3-jų kambarių gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu: ( - ) (1 tomas, b.l. 17-18). 1982-08-05 I. A. įregistravo santuoką su N. A. (1 tomas, b.l. 24-25). Nustatyta, kad 1991-12-21 I. A. ir N. A. sudarė susitarimą dėl namo, esančio ( - ), dalies pirkimo iš valstybės N. A. vardu (1 tomas, b.l. 114,113). 1992-06-25 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu už 11060 rublių N. A. buvo perleista nuosavybės teisė į 80/100 dalis 64,16 kv. m bendro ploto namo ir kitus negyvenamuosius pastatus, esančius ( - ) (1 tomas, b.l. 111-112). 2002-09-06 mirus N. A., minėta namo dalis, taip pat žemės sklypo ir kitų negyvenamųjų pastatų dalys, 2003-03-12 išduotų Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu perėjo asmeninės nuosavybės teise I. A., kuris 2007-04-12 mirė. Minėtas turtas 2007-11-22 išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu perėjo ieškovės nuosavybėn (1 tomas, b.l. 19-20, 62-64, 97-102). Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo namas jau buvo iš esmės padalintas į du atskirus butus (gyvenamąsias patalpas) Nr. 1 ir Nr. 2. Tai patvirtina ir 1992-06-25 sutartis, kurioje N. A. buvo parduodama namo dalis, identifikuota kaip butas Nr. Be to, iš Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos, sudarytos pagal 1992-06-03 inventorizaciją, matyti, kad butui Nr. 2, esančiam ( - ), buvo priskirtos patalpos pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6 (1 tomas, b.l. 30-52, 53-55), kurios visiškai atitinka 2011-07-18 suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patalpų žymėjimus. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, 2004 metais ginčo namas buvo įregistruotas kaip dvibutis namas, ir minėtame name buvo suformuoti du atskiri turto objektai: 1-no kambario butas ir trijų kambarių butas, tačiau vėliau toks faktas buvo panaikintas ir minėtas namas buvo įregistruotas kaip vienas turto objektas (1 tomas, b.l. 79-82, 91-96). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei priklausančioms patalpoms, pažymėtoms indeksais R1-1 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-08-24 įsakymu Nr. A30-2169 buvo suteiktas numeris – 2, be to, buvo suteiktas atskiras unikalus Nr. ( - ) (1 tomas, b.l. 116-117). Tai leidžia daryti išvadą, kad nors tarp bendraturčių formaliai (de jure) turtas atidalintas nebuvo, tačiau faktiškai (de facto) toks turto atidalinimas egzistavo. Pažymėtina, jog kaip matyti iš 2011-07-18 atliktų kadastrinių matavimų, kitoks minėto namo patalpų paskirstymas ir naudojimasis jomis realiai būtų sunkiai įgyvendintinas, o siūlomas patalpų paskirstymas, naudojimasis jomis, atitinka abiejų bendraturčių interesus.

14Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės siūlomas bendro turto atidalijimo planas nepažeis atsakovės nuosavybės teisės turinio, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso 20/100 dalys namo, kas sudaro 15,916 kv. m bendro ploto, skaičiuojant nuo 2011-07-18 atliktų kadastrinių matavimų bendro ploto (79,58 kv. m), kai tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą turto atidalijimo planą, atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 26,86 kv. m bendro ploto bei 11,22 kv. m ploto rūsys, t.y. pagal ieškovės siūlomą turto atidalijimo planą atsakovei tenkanti reali turto dalis viršija jai priklausančią idealiąją turto dalį, savo ruožtu ieškovei atitenkanti reali turto dalis yra mažesnė už jos idealiąją turto dalį. Taigi, esant ieškovės valiai dėl to, kad atidalijus turtą natūra jai tenkanti reali turto dalis būtų mažesnė už idealiąją turto dalį ir ieškovei nereikalaujant už tai sumokėti kompensaciją (CPK 13 str.), ir įvertinus tai, jog kaip minėta ginčo namas iš esmės susideda iš dviejų atskirų patalpų – butų su atskirais įėjimais ir minėti butai neturi bendrai naudojamų patalpų, t.y. namas yra dalus, laikytina, jog padalijus turtą nebus padaryta žalos jo paskirčiai. Be to, ieškovės siūlomas turto atidalijimo planas iš esmės atitinka tarp šalių susiklosčiusią turto naudojimo praktiką, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės siūlomas turto atidalijimas pažeis atsakovės teises arba suvaržys jos teisę naudoti atidalintą turtą pagal paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra pagal ieškovės pateiktą planą pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas, atidalijant ieškovei asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas 2011-07-18 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais R1-1 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, kurių bendras plotas sudaro 56,42 kv. m, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise – patalpas pažymėtas indeksais R-1, 1-1, 1-2, 1-3, kurių bendras plotas sudaro 38,08 kv. m.

15Iš byloje pateikto antstolės D. P. 2011-08-09 surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/11/62 F turinio matyti, jog atsakovė neturint tam teisinio pagrindo (savavališkai) užima ieškovei priklausančią patalpą – 14,54 kv. m ploto kambarį, esantį adresu ( - ), pažymėtą indeksu 2-5 (1 tomas, b.l. 148-153). Iš minėto antstolės surašyto protokolo matyti, kad ieškovė į minėtą patalpą patekti negali, kadangi minėtas kambarys yra užrakintas iš vidaus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iškeldinti atsakovę iš savavališkai užimtos minėtos patalpos.

16Pažymėtina, kad pagal CK 4.93 str. 2 d. 1 p., niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.95 str. nustato savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 6.612 str., savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Teismas sprendžia, jog atsakovė be teisinio pagrindo užima ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpą ir nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teisę naudotis minėta patalpa (CPK 178 str.), todėl atsakovė iškeldintina iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios 14,54 kv. m ploto patalpos-kambario, pažymėtos indeksu 2-5, esančios ( - ), su visu atsakovei priklausančiu turtu.

17Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 10-13), todėl vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistina 288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

18Tuo pačiu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo žyminio mokesčio daugiau nei priklausė pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d., ieškovei grąžintina jos permokėto žyminio mokesčio dalis, sudaranti 15,60 Lt.

19Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

20Vadovaudamasis CPK 87 str., 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

Nutarė

21Ieškinį tenkinti.

22Atidalinti ieškovei R. A., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), buto Nr. 2 patalpas 2011-07-18 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: R1-1 (3,70 kv. m), 2-1 (3,51 kv. m), 2-2 (7,86 kv. m), 2-3 (10,53 kv. m), 2-4 (8,91 kv. m), 2-5 (14,54 kv. m), 2-6 (7,37 kv. m), kurioms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-08-24 įsakymu Nr. A30-2169 suteiktas unikalus Nr. ( - ), taip pat atidalinti atsakovei I. K., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), buto Nr. 1 patalpas 2011-07-18 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: R-1 (11,22 kv. m), 1-1 (5,27 kv. m), 1-2 (17,62 kv. m), 1-3 (3,97 kv. m).

23Iškeldinti atsakovę I. K., a.k. ( - ), su visu jai priklausančiu turtu iš savavališkai užimtos ieškovei R. A., a.k. ( - ), nuosavybės teise priklausančios patalpos – kambario, pažymėtos indeksu 2-5 (14,54 kv. m), esančios pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), bute Nr. 2, unikalus Nr. ( - ).

24Priteisti ieškovei R. A., a.k. ( - ), iš atsakovės I. K., a.k. ( - ), 288,00 (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

25Grąžinti ieškovei R. A., a.k. ( - ), 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-08 AB „Swedbank“ banke, permoką, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šia nutartimi.

26Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

27Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

28Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad 2007-11-22 paveldėjimo teisės... 3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos... 4. Ieškinys tenkintinas.... 5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei R. A. pagal... 7. Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl... 8. Byloje nustatyta, kad 2011-07-18 ieškovės užsakymu buvo atlikti minėto... 9. Pažymėtina, jog bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų... 10. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą... 11. Nagrinėjamu atveju įvertinus gyvenamojo namo, esančio ( - ), savybes, t.y.... 12. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto Darbo... 14. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės siūlomas... 15. Iš byloje pateikto antstolės D. P. 2011-08-09 surašyto Faktinių aplinkybių... 16. Pažymėtina, kad pagal CK 4.93 str. 2 d. 1 p., niekas neturi teisės paimti... 17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 18. Tuo pačiu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo... 19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės... 20. Vadovaudamasis CPK 87 str., 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str.,... 21. Ieškinį tenkinti.... 22. Atidalinti ieškovei R. A., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise iš... 23. Iškeldinti atsakovę I. K., a.k. ( - ), su visu jai priklausančiu turtu iš... 24. Priteisti ieškovei R. A., a.k. ( - ), iš atsakovės I. K., a.k. ( - ), 288,00... 25. Grąžinti ieškovei R. A., a.k. ( - ), 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct)... 26. Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo... 27. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 28. Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...