Byla 2A-968-467/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovams O. M. ir J. M. , ieškovų atstovei adv. Gitanai Šimkutei, atsakovo atstovui adv. Algiui Tursui,

2kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O. M. ir J. M. bei atsakovo D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. M. ir J. M. ieškinį atsakovui D. S. , trečiasis asmuo UAB “Alrimas” dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei O. M. dėl 28000 Lt palūkanų priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai O. M. ir J. M. 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovo D. S. 58000 Lt skolos, 14500 Lt palūkanų už prievolių įvykdymo termino pažeidimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė O. M. ir atsakovas D. S. sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį atsakovui buvo perduota 28000 Lt suma, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei asmeniškai. Šiame susitarime buvo nustatyta, kad pinigai bus grąžinti, jeigu 2000 m. lapkričio 22 d. mainų sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Alrimas“ ir J. M. , iš bendrovės pusės nebus įvykdytas mainų sutarties 4 punktas bei kiti darbai. Atsakovas asmeniškai 2001 m. kovo 30 d. raštu detalizavo prierašą „ir visus kitus“ bei nurodė savo įsipareigojimus, t.y. jis įsipareigojo ieškovų bute ( - ) ne tik užbaigti rūsio apdailos darbus bei pakeisti buto 1-ojo aukšto patalpų paskirtį, bet ir įrengti bute suomišką pirtį, pastatyti duris, sumontuoti maišytuvus, praustuvą, įrengti baseiną ir t.t. Atsakovas D. S. savo įsipareigojimų neįvykdė. Kadangi atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, pagal susitarimą jis privalėjo gautus pinigus grąžinti ieškovei O. M. iki 2002 metų gegužės mėnesio. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir pinigų negrąžino. 2001 m. rugsėjo 17 d. tarp ieškovo J. M. ir atsakovo D. S. buvo sudaryta sutartis Nr.001, pagal kurią atsakovui buvo perduota 30000 Lt paskolos. Pinigus atsakovas privalėjo grąžinti iki 2004 m. sausio 1 d. Atsakovas pinigų negrąžino, nors ieškovai į jį ne kartą kreipėsi. Atsakovas neįvykdė nurodytų prievolių, todėl turi grąžinti gautus pinigus bei sumokėti palūkanas ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, 2008-09-08 pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad 2000 m. lapkričio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis paskolino ieškovei O. M. 112000 Lt. Dalį šios paskolos ieškovė grąžino, likusią -52000 Lt priteisė Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti palūkanas už laiku negrąžintą paskolą 28000 Lt sumoje.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. S. ieškovų O. M. ir J. M. naudai 58000 Lt skolos, 8000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2145,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 47,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priešieškinį tenkino dalinai - priteisė iš ieškovės O. M. atsakovo D. S. naudai 4000 Lt palūkanų, 120 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Alrimas“ ir ieškovo J. M. 2000 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią bendrovė ir ieškovas apsimainė butais. Mainų sutartį bendrovės vardu su ieškovu sudarė atsakovas D. S. , kurį bendrovė 2000 m. lapkričio 15 d. protokolu Nr.4 įpareigojo būti įmonės atstovu notarų biure ir pasirašyti teisių perleidimo ir mainų sutartis įmonės vardu. Kitokių įgaliojimų atsakovui bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nesuteikė. Rangos santykiai tarp šalių neatsirado, nes atsakovas jokių darbų ieškovų bute neatliko, jokių medžiagų nepirko. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iš ieškovės gautus pinigus pagal 2000 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį perdavė bendrovei ar, kad jam bendrovė suteikė papildomus įgaliojimus negu numatyta protokole, todėl atsakovo prieštaravimus, kad jis veikė bendrovės vardu, perdavė pinigus bendrovei bei darbus ieškovei turėjo atlikti bendrovė, o ieškovė turėjo bendrovei pateikti pretenzijas dėl neatliktų darbų bei neįvykdytos mainų sutarties 4 punkto, laikė nepagrįstais. Atsakovas pinigų iki sutartyje numatytos datos negrąžino, todėl ieškinį dėl 28000 Lt paskolos išieškojimo tenkino, tačiau ieškovų priskaičiuotą 7000 Lt palūkanų sumą pripažino neatitinkančia CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, todėl sumažino iki 4000 Lt. Pagal 2001 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį ieškovas J. M. paskolino atsakovui 30000 Lt. Atsakovo argumentus, kad paskolą turi grąžinti UAB „Alrimas“, kuris neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, teismas atmetė kaip nepagrįstus, todėl ieškinį dėl 30000 Lt paskolos išieškojimo tenkino, tačiau palūkanas sumažino nuo 7500 Lt m iki 4000 Lt. Atsakovo priešieškinį dėl 28000 Lt palūkanų iš ieškovės priteisimo teismas tenkino iš dalies, atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu dalį nuostolių atsakovui kompensavo, priteisdamas 9360 Lt delspinigių, todėl prašomą palūkanų sumą sumažino iki 4000 Lt.

7Ieškovai O. M. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti sprendimą dalyse, kur buvo sumažinti ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovams 14500 Lt palūkanų; panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas atsakovo priešieškinys ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo panaikintas atsakovo turto areštas ir palikti galioti atsakovo turto areštą visai reikalaujamai sumai iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sumažintomis palūkanomis, kadangi palūkanas nustato įstatymai, šalims leidžiama raštu susitarti dėl didesnių palūkanų, kai toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą palūkanų dydį. Įstatymas teismui suteikia teisę sutartimi nustatytas palūkanas mažinti – jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažinamos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nei vieno iš šių atvejų ieškovų ir atsakovo sutartiniuose santykiuose nebuvo. Be to, sumažinus įstatymo nustatytas minimalias metines palūkanas, nepagrįstai susiaurinamos kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi toks sumažintų žemiau minimalios įstatymo ribos palūkanų dydis neatlygins minimalių ieškovų nuostolių ir taip būtų pažeista sutarčių šalių interesų pusiausvyra. Atsakovui priteisiant 9360 Lt delspinigių (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimu) ir dar 4000 Lt palūkanų skundžiamu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, kad netesybomis siekiama atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius, jos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti. Be to, remiantis atsakovo ir ieškovų pasirašytomis sutartimis, ieškovų prievolė pagal 2000 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį nėra atsiradusi, kadangi paskolos grąžinimas visai 112000 Lt sumai nusikelia tokiam terminui, kiek laiko vėluojama įvykdyti 2000 m. lapkričio 22 d. mainų sutarties 4 punktą iš atsakovo pusės. Teismas, priteisdamas netesybas atsakovo naudai nuo visos paskolos sumos, neatsižvelgė, jog ieškovai didžiąją dalį sumos, t.y. 60000 Lt, jau yra grąžinę. Atsakovo turtui areštas turėtų būti taikomas visai ieškinio sumai, kadangi, tarp ieškovų ir atsakovo yra kilęs turtinis ginčas, o, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8

9Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad 2000 m. lapkričio 22 d. susitarime tarp ieškovės ir atsakovo, kurio pagrindu jam buvo perduoti 28000 Lt, nustatyta, kad pinigai bus grąžinami, jeigu 2000 m. lapkričio 22 d. mainų sutartyje iš UAB „Alrimas“ pusės nebus įvykdytas minėtos sutarties 4 punktas bei kiti darbai. Tai reiškia, jog tarp UAB "Alrimas" ir ieškovų susiklostė rangos ir atsiskaitymo santykiai. Todėl ieškovės duoti 28000 Lt laikytini avansiniu atsiskaitymu pagal minėtą sutartį tarp UAB “Alrimas” ir ieškovo J. M. . Pagal mainų sutartį įsipareigojimus prisiėmė tik UAB „Alrimas“. Atsakovas pinigus gavo bendrovės vardu už butą, esantį Erfurto g. Nr. 19, Vilniuje. Visi iš ieškovų gauti pinigai buvo įnešti į UAB ,,Alrimas" kasą ir užpajamuoti, nes tai buvo atsiskaitymas pagal mainų sutartį už papildomus darbus. Pagal 2000 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį jis paskolino pinigus ieškovei, todėl tiek 28000 Lt, tiek 30000 Lt yra jo suteiktos paskolos ieškovei grąžinimo dalis. Atsakovas negali atsakyti už prievoles, kurių asmeniškai neprisiėmė, taip pat, negali grąžinti pinigų, kurių asmeniškai sau negavo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad rangos santykiai tarp šalių neatsirado, kadangi ieškovė teisme nurodė, jog kartu su atsakovu važiavo į firmą, kur pirko baseino patalpos lubas. Be to visi įsipareigojimai ieškovams yra įvykdyti ir nepateikti įrodymai, jog UAB „Alrimas“ neįvykdė sutarties. Ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 9 punkte numatytą 5 metų terminą, todėl palūkanoms turėjo būti taikoma senatis. Be to teismas, mažindamas palūkanas, nesivadovavo lygiateisiškumo principu.

10Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo argumentais nesutinka ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovo argumentais nesutinka ir prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškovų apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas su ieškovų apeliaciniu skundu nesutiko, palaikė atsakovo apeliacinį skundą ir prašė pastarajį tenkinti.

13Apeliaciniai skundai atmestini.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų O. M. ir J. M. bei atsakovo D. S. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinius skundus ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinių skundų argumentais ir motyvais.

15Byloje nustatyta, kad UAB „Alrimas“ ir ieškovas J. M. 2000 m. lapkričio 22 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią bendrovė ir ieškovas apsimainė butais. Mainų sutartį bendrovės vardu pasirašė atsakovas D. S. , kuris buvo bendrovės 2000 m. lapkričio 15 d. protokolu Nr.4 įpareigotas būti įmonės atstovu notarų biure ir pasirašyti teisių perleidimo ir mainų sutartis įmonės vardu. Pagal paskolos sutartį ieškovė O. M. 2000 m. lapkričio 22 d. perdavė atsakovui 28000 Lt. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovei iki 2002 m. gegužės mėnesio. Šioje sutartyje atsakovas gautų pinigų grąžinimą sieja su mainų sutarties 4 punkto įvykdymu, t.y. bendrovės įsipareigojimu panaikinti UAB „Dansta“ įsiskolinimą pagal 2000 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DF-5832 (dėl buto ( - ) pirkimo-pardavimo) bei kitų atsakovo numatomų bute atlikti darbų, jo nurodytų 2001 m. kovo 30 d. rašte, atlikimu. Pinigai atsakovo pagal šią sutartį buvo gauti tą pačią dieną kaip ir sudaryta mainų sutartis, tačiau atsakovui bendrovės nebuvo suteikti įgaliojimai imti pinigus iš ieškovės bendrovės vardu, įsipareigoti už bendrovę atlikti kokius tai veiksmus ir už ją laiduoti, kaip ir vėliau įsipareigoti 2001 m. kovo 30 d. raštu atlikti kokius tai darbus. Rangos santykiai tarp šalių neatsirado, nes atsakovas jokių darbų ieškovei bute neatliko, jokių medžiagų nepirko. Pinigų gavimo fakto atsakovas neginčija, tačiau teigia, kad jis iš ieškovės gautus pinigus pagal 2000 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį perdavė bendrovei, nors tokių įrodymų į bylą nepateikė, be to neįrodė, kad jam bendrovė suteikė papildomus įgaliojimus negu numatyta protokole. Nors apeliaciniame skunde atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių teisinių argumentų ir įrodymų.

16CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2009). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Sutarties nuginčijimo pagrindą turi įrodyti paskolos gavėjas. Paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį visą ar iš dalies įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-342/2008). Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas paskolos sutarties ir pinigų gavimo fakto neginčijo, kad gautus iš ieškovės pinigus perdavė UAB „Alrimas“ ar jam bendrovė suteikė papildomus įgaliojimus negu numatyta protokole, neįrodė (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog paskolos gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui (ieškovei) sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovas paskolos sumą 28000 Lt turėjo grąžinti iki 2002 m. gegužės mėnesio, tačiau pinigų negrąžino.

17Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2000 m. lapkričio 22 d. susitarimą rangos ir atsiskaitymo santykiai susiklostė tarp UAB „Alrimas“ ir ieškovų. Toks atsakovo argumentas atmestinas, kadangi pagal bylos duomenis atsakovui bendrovė nesuteikė įgaliojimų imti pinigus iš ieškovės bendrovės vardu, įsipareigoti už bendrovę atlikti kokius tai veiksmus ir už ją laiduoti, taip pat vėliau įsipareigoti 2001 m. kovo 30 d. raštu atlikti kokius tai darbus. Atsakovo argumentas, kad pinigai buvo įnešti į UAB „Alrimas“ kasą ir užpajamuoti, taip pat atmestinas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis iš ieškovės gautus pinigus pagal 2000 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį perdavė bendrovei ar, kad jam bendrovė suteikė papildomus įgaliojimus negu numatyta protokole. Bendrovė neatsako už savo akcininko prisiimtas prievoles, kadangi nepateikti įrodymai, kad ji atsakovo prisiimtoms prievolėms pritarė, todėl atsakovas pats, kaip fizinis asmuo, privalo atsakyti pagal savo prisiimtas prievoles. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškinys dėl 28000 Lt paskolos išieškojimo turi būti patenkintas.

18Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2001 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį ieškovas J. M. atsakovui D. S. paskolino 30000 Lt. Pinigus atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. sausio 1 d. Šalių susitarimu paskolos grąžinimo terminas galėjo būti pratęstas iki 2005 m. sausio 1 d. Pinigų - 27000 Lt perdavimą atsakovui patvirtina jo rašteliai, o likusios 3000 Lt sumos gavimo atsakovas neginčijo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad gautieji 28000 Lt ir 30000 Lt iš ieškovų yra jo suteiktos paskolos ieškovei pagal 2000 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį grąžinimas, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Iš paskolos sutarties (b.l. 10, t.1) turinio akivaizdžiai matyti, jog tai buvo paskolos sutartis, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 30000 Lt, o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2004 m. sausio 1 d, esant šalių susitarimui grąžinimo terminas gali būti pratęsiamas. Be to įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008-07-03 sprendime (prijungta civilinė byla Nr.2-17-578/2008) yra konstatuota, jog nei 28000 Lt suma, atsakovo gauta iš ieškovės O. M. , nei 30000 Lt suma, atsakovo gauta iš ieškovo J. M. , negali būti vertinamos kaip dalies skolos pagal 2000-11-10 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės O. M. ir atsakovo D. S. , grąžinimas, nes tokia aplinkybė nėra pagrįsta bylos duomenimis ir įrodymais. Šis rašytinis įrodymas (CPK 197 str.) nėra paneigtas nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, todėl yra pakankamai patikimas. Kaip jau minėta, paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovas paskolos sumą 30000 Lt turėjo grąžinti iki 2005 m. sausio 1 d., tačiau pinigų negrąžino, todėl iš atsakovo D. S. teisėtai ir pagrįstai priteista 30000 Lt.

19Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sumažintomis jų naudai priteistinomis palūkanomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodęs, jog teismas, gindamas kreditorių nuo skolininko netinkamų veiksmų – piniginės prievolės neįvykdymo laiku – turi ginti pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t.y. gauti neprotingai dideles palūkanas. Prievolės dydžio ir palūkanų dydžio santykis sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad paskaičiuotos palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos bei tokia palūkanų suma, siekianti ketvirtadalį negrąžintos paskolos, neatitinka CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Dėl to priteisiamų iš atsakovo palūkanų suma pagrįstai sumažinta iki 4000 Lt. Ieškovai apeliaciniame skunde tvirtindami, jog toks sumažintų žemiau minimalios įstatymo įtvirtintos netesybų ribos palūkanų dydis neatlygins minimalių ieškovų nuostolių ir taip bus pažeista sutarčių šalių interesų pusiausvyra, šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės tais pačiais pagrindais bei argumentais ir atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu dalį nuostolių atsakovui kompensavo bei priteisė 9360 Lt delspinigių, sumažino ir atsakovo priešieškiniu prašomas priteisti palūkanas iš ieškovės pagal sutartį, sudarytą 2000 m. lapkričio 10 d. tarp atsakovo ir ieškovės. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodytiems nesutikimo motyvams su tokia teismo išvada pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl palūkanų mažinimo yra pagrįsta ir teisinga.

20Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai praleido senaties terminą palūkanų išieškojimui, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas teisingai nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo ir ieškovai šio termino nėra praleidę: atsakovas 28000 Lt turėjo grąžinti iki 2002 m. gegužės mėnesio, 30000 Lt – iki 2005-01-01, tačiau tik Vilniaus apygardos teismui 2008-07-03 sprendimu konstatavus, jog nei 28000 Lt suma, atsakovo gauta iš ieškovės O. M. , nei 30000 Lt suma, atsakovo gauta iš ieškovo J. M. , negali būti vertinamos kaip dalies skolos pagal 2000-11-10 paskolos sutartį grąžinimas, kad tai yra savarankiškos paskolos sutartys, ieškovų teisės buvo akivaizdžiai pažeistos (CK 1.127 str.).

21Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad atsakovo turtui areštas turėtų būti taikomas visai ieškinio sumai, tačiau sutinka, jog areštas apskritai turėtų būti paliktas iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.). Ieškinio užtikrinimui buvo areštuotas atsakovo turtas 73750 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl turto areštas turi būti paliekamas patenkintų ieškininių reikalavimų sumai (CPK 145 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo turto arešto ir nurodo, kad turto areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 64025,50 Lt sumai.

22Kiti ieškovų ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti iš esmės nepakeistas.

24Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo buvo padavusios abi šalys ir abiejų šalių apeliaciniai skundai netenkinami, teisėjų kolegija ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (2900 Lt) nepriteisia.

25Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų priteistinos 26,45 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.) lygiomis dalimis (iš ieškovų – 13,22 Lt (po 6,61 Lt iš kiekvieno) bei iš atsakovo 13,22 Lt).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti šio sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir palikti galioti atsakovo D. S. , a.k. ( - ) gyv. Lūkesčių g. 33, Vilniuje turto areštą 64025,50 Lt sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.

28Priteisti iš ieškovų O. M. (asmens kodas ( - ) ir J. M. (asmens kodas ( - ) po 6 (šešis) litus 61 centą bei atsakovo D. S. (asmens kodas 355011401101) 13 (trylika) litų 22 centus valstybei pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovai O. M. ir J. M. 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, 2008-09-08 pareiškė priešieškinį,... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 7. Ieškovai O. M. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti sprendimą... 8. ... 9. Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti, priimti naują... 10. Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo... 11. Atsakovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovo... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė palaikė... 13. Apeliaciniai skundai atmestini.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Byloje nustatyta, kad UAB „Alrimas“ ir ieškovas J. M. 2000 m. lapkričio... 16. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena... 17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2000 m. lapkričio 22 d.... 18. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2001 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį... 19. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sumažintomis... 20. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai praleido senaties... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad atsakovo turtui... 22. Kiti ieškovų ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 24. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2... 25. Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų priteistinos 26,45 Lt pašto... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovų O. M. (asmens kodas ( - ) ir J. M. (asmens kodas...