Byla 1A-521-478/2018
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu ir perduotas 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos R. G. atsakomybei, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu ir perduotas 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos R. G. atsakomybei, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

3R. G. įpareigota per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

4Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - A. G. uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 71 straipsniu, A. G. skirta 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

7Automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. ( - ), grąžintas R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktas savininkei.

8Iš A. G. priteista valstybei 84 Eur (aštuoniasdešimt keturi eurai) proceso išlaidų dėl automobilio vertinimo.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10

    1. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. vasario 17 d., apie 18.12 val., ( - ), kelio K. R.-P. 3 km, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,91 promilių girtumas, o pagal specialisto išvadą kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilių etilo alkoholio.
    2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 2, 5 dalių pagrindu iš A. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360,95 Eur; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. skirta 20 BBND, t. y. 1000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
      1. Skunde prokuroras nurodo, kad ginčija tik nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BK 71 straipsnyje, taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, netaikymo. Teismas, A. G. neskirdamas turto konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
      2. Pirmosios instancijos teismas A. G. vairuotą automobilį Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), pripažino nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, BK 72 straipsnis numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Šiuo atveju tokie pagrindai yra. Teismas A. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl turto konfiskavimas buvo būtinas. Argumentai, kad teismui suteikta diskrecija dėl turto konfiskavimo taikymo, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant proporcingumo principo, neatitinka suformuotos teismų praktikos. Teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnį, o dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo būtinumo galėjo spręsti diskretiškai.
      3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, automobilio vidutinė rinkos vertė – 1360,95 Eur yra nustatyta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas privalėjo taikyti turto konfiskavimą ir iš A. G. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360,95 Eur. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, turto konfiskavimas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu būtų pakankamos ir proporcingos nustatytam teisės pažeidimui, o teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų perteklinė ir pažeistų proporcingumo principą.
    3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. G. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
    4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. apeliacinis skundas tenkinamas.
    5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat neprieštarauja A. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepritaria baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui, taip pat prašoma taikyti turto konfiskavimą ir iš A. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360,95 Eur. Taigi, šiais aspektais patikrinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
    6. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne A. G., tačiau R. G., t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens brolio žmonai (b. l. 22). R. G. nežinojo, kad jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamos veikos vykdymui, todėl šiuo atveju automobilio konfiskavimas nėra galimas, tačiau gali būti sprendžiamas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko klausimas. Apylinkės teismas motyvavo, kad tokiais atvejais reikia įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018. Vadovaudamasis teisingumo, teisinės valstybės, proporcingumo principais, apylinkės teismas nusprendė konfiskuotino turto vertės iš A. G. neišieškoti. Šiam sprendimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
    7. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. BK 281 straipsnio 7 dalies prasme, transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
    8. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
    9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šioje byloje A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Ford Galaxy“ atitinka pirmiau šiame nuosprendyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o jo brolio žmonai (ginčo dėl to nėra), todėl turi būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.
    10. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši teismo diskrecija visais atvejais turi būti argumentuota. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė bendruosius teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad A. G. taikyti turto konfiskavimą būtų netikslinga.
    11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 73), tame tarpe ir už greičio viršijimą, kas laikytina šiurkščiu nustatytų taisyklių pažeidimu. Nors anksčiau nuteistasis nėra sulaikytas vairuojantis neblaivus, tačiau šio priešingo teisei poelgio laikyti visiškai pavieniu ar atsitiktiniu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija įvertina tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 7) nurodytas aplinkybes, t. y. A. G., būdamas neblaivus, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Atvykusiems policijos pareigūnams A. G. paaiškino, kad vyko į namus ir nuo kelio nuvažiavo dėl to, jog kelias buvo slidus. Taigi, nuteistasis neatskleidė tikrosios nesuvaldyto automobilio priežasties, kuri netrukus paaiškėjo, t. y. bendraujant su A. G. pareigūnai pajuto stiprų alkoholio kvapą, todėl pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nesipriešino, jam nustatytas 1,91 promilių girtumas. Kadangi nustatytas neblaivumo laipsnis gerokai viršijo leistiną ribą, todėl A. G. neliko nieko kita, tik pripažinti savo neteisėtą elgesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 buvo susidariusi skirtinga situacija, nes kaltinamoji buvo charakterizuojama išimtinai teigiamai (nė karto nebausta administracine tvarka, neteista, dirbanti, nuoširdžiai besigailinti dėl padaryto nusikaltimo), šiuo atveju A. G. charakteristika nėra analogiška. Jau minėta, anksčiau jis yra baustas administracine tvarka, be to, iš karto po įvykio bandė nuslėpti neblaivumo faktą, ieškojo kitų priežasčių įvažiavimui į griovį pateisinti. Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jam nepaskirta nepagrįstai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018, 2K-7-144-628/2018, 2K-185-489/2018, 2K-216-648/2018 ir kt.).
    12. Aplinkybė, kad A. G. dirba vairuotoju brolio R. G. įmonėje, nepaneigia būtinybės taikyti analizuojamą baudžiamojo poveikio priemonę. Prieš sėsdamas už automobilio vairo, būdamas neblaivus, A. G. privalėjo įvertinti, kokius padarinius toks elgesys gali sukelti. Atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Transporto priemonės vertės nustatymo pažyma (b. l. 30) liudija, kad automobilio „Ford Galaxy“, VIN kodas ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 1360,95 Eur, todėl ši suma pilnai išieškotina iš A. G..
    13. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui apylinkės teismas taip pat paskyrė 20 BBND, t. y. 1000 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo šią poveikio priemonę naikinti kaip perteklinę. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o pirmosios instancijos teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju paskirtoji 1000 Eur įmoka yra beveik tokio paties dydžio kaip ir konfiskuotino turto vertė (1360,95 Eur), todėl A. G., taikant abi poveikio priemones, finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, pakanka išieškoti iš kaltininko 1360,95 Eur sumą.
    14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. apeliacinį skundą tenkinti.

13Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

14Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 2, 5 dalių pagrindu iš A. G. išieškoti automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360,95 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų 95 ct).

15Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 71 straipsniu, A. G. skirta 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

17Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai