Byla 2K-392-699/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžių.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, ši arešto bausmė subendrinta su laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams 20 dienų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )) grąžintas teisėta savininkei UAB „X.“.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Egidijaus Motiejūno ir nuteistojo S. G. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos visiškai atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu) priteistą UAB „G.“ žalą – ir baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas S. G. vadovaujamai UAB „X.“ priklausantis turtas – automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )).

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. S. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriuose numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. DNE 124), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,02 promilės etilo alkoholio.

92. Kasaciniame skunde nuteistojo S. G. gynėjas advokatas M. Zabita nurodo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą S. G. nutraukti arba 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „X.“ priklausančio turto – automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )) konfiskavimo ir jį grąžinti teisėtam savininkui, arba 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

102.1. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai nustatė ir atskleidė kaltės formą ir turinį, nepagrįstai asmens kaltę pripažino nesant nusikaltimo sudėties. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosavybės teise juridiniam asmeniui priklausantį turtą pripažino nuteistojo turtu ir taikė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, nesant prokuroro apeliacinio skundo konfiskuoti šią transporto priemonę.

112.2. Kasaciniame skunde aptariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., šios veikos sudėtis, objektas, subjektas bei požymiai ir teigiama, kad nors teismai, spręsdami baudžiamosios atsakomybės klausimą, ir turi nustatyti asmens kaltės turinį ir formą, būtinuosius nusikalstamos veikos požymius, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė kaltės turinio ir formos, o tik formaliai konstatavo S. G. kaltę, t. y. kad šis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo kraujyje buvo 2,02 promilės etilo alkoholio. Kartu kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks pirmosios instancijos teismo netikslumas neturi esminės reikšmės paskirtai bausmei ir jos dydžiui. Skunde pažymima, kad pagal naujos redakcijos suformuotą BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją matyti, jog įstatymo leidėjas nenurodė, kokia nusikaltimo forma gali būti padaroma ši nusikalstama veika, t. y. veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, ar dėl neatsargumo (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 8 dalis). Tačiau be kaltės negali būti ir atsakomybės, o skirtinga kaltės forma ir turinys rodo skirtingą asmens pavojingumą, kas, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, turi reikšmės bausmės rūšies ir dydžio nustatymui, kartu skirtingai taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

122.3. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad pagal teismų praktiką dėl BK 281 straipsnio taikymo kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidėjų veika gali būti kvalifikuojama kaip padaryta tyčia arba dėl neatsargumo. Kasatorius teigia, kad būtent pagal susiformavusią teismų praktiką ir įstatymo leidėjo poziciją BK 281 straipsnio 1–6 dalyse numatytos veikos inkriminuojamos tik esant neatsargiai kaltės formai. Anot kasatoriaus, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, pasikeitęs BK 281 straipsnio 1–6 dalių išdėstymas reiškia, kad šio straipsnio 7 dalyje numatyta veika padaroma tik tyčia. Be to, baudžiamosios teisės teorijoje nėra vieningos nuomonės, kad esant formaliai nusikaltimo sudėčiai negalima neatsargi kaltės forma. Kartu tai reiškia, jog tam, kad veika būtų padaroma tiesiogine tyčia, asmuo turi žinoti, kad jo kraujyje alkoholio koncentracija viršija 1,51 promilės. Kasatoriaus teigimu, nėra realių galimybių nustatyti, ar asmuo žinojo, ar galėjo žinoti tokias aplinkybes. Juolab kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pradėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus ir esant aptariamą nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui – 1,51 promilės koncentracijai kraujyje. Kartu kasatorius mano, kad BK 281 straipsnio 7 dalies naujos redakcijos dispozicija yra diskriminacinio pobūdžio, palyginus su to paties straipsnio 2, 4 ir 6 dalių dispozicijomis, kuriose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už veikas, padaromas tais pačiais, kaip ir to paties straipsnio 7 dalyje, numatytais ar net dar pavojingesniais veiksmais, sukeliamos sunkesnės ir netgi neatitaisomos pasekmės, tačiau sunkesnes pasekmes sukelianti veika yra padaroma tik dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys), o tais pačiais veiksmais be pasekmių ir net esant mažiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų padaroma veika vertintina kaip nesunkus nusikaltimas, padaromas tik tyčia. Be to, aptariamoje naujos redakcijos dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vartojusiam narkotines psichotropines medžiagas, ir taip, anot kasatoriaus, apsvaigimas nuo tokių medžiagų yra skatinamas. Dėl to kasatorius teigia, kad veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio (skunde nurodoma, kad 432 straipsnio) 5 dalyje, dalinis kriminalizavimas didina nusikalstamumą ir iškreipia konstitucinius teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

132.4. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, nepagrįstai neįvertino S. G. nurodytų aplinkybių: atsikėlė pamiegojęs, daugiau alkoholio nevartojo, jautėsi blaivus, nežinojo ir nenujautė, kad jo kraujyje gali būti daugiau kaip 1,51 promilės alkoholio. Juolab kad tokių duomenų patikrinti be specialios laboratorinės įrangos jis negalėjo. Anot kasatoriaus, būtent šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo S. G. tyčios daryti nusikalstamą veiką, bet buvo jo nusikalstamas nerūpestingumas. Dėl to kasatorius, pažymėdamas savo ginamojo poziciją (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, neginčijo nustatyto neblaivumo ir faktinių aplinkybių), kuri pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinio skundo vieną iš argumentų, kad nuteistasis prisipažino padaręs šią veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Be to, esant formaliai nusikaltimo sudėčiai, pasekmių buvimas nėra būtinoji sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti, nes nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – daugiau 1,5 promilės alkoholio kraujyje. Tačiau tokių aplinkybių asmuo negali objektyviai numatyti. Dėl to kasatorius, atsižvelgdamas į straipsnio struktūrą ir veikos formą, pažymėdamas aptariamo nusikaltimo subjektyvųjį požymį (tik tyčia), vadovaudamasis BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesant nusikaltimo sudėties.

142.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai transporto priemonės nuosavybės teises nustatė nuteistajam S. G. ir nurodė, kad pastarajam priklausantis automobilis „VW Passat“ atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pažymėdamas, kad juridinis asmuo ir fizinis asmuo yra skirtingi asmenys, kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti UAB „X.“ nuosavybės teises ir minėtą automobilį pripažinti nuteistojo nuosavybe, nes tai yra ne šio proceso dalykas.

152.6. Kasatorius teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nagrinėjamu atveju nebuvo prokurorės apeliacinio skundo konfiskuoti aptariamą transporto priemonę – valstybės kaltintoja prašė konfiskuoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aptardamas BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad konfiskavimas, visų pirma, yra prevencinė priemonė, kurios tikslas pašalinti priežastis, priemones ar įrankius, kad asmuo nebegalėtų padaryti nusikalstamos veikos jais besinaudodamas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina vadovautis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio (skunde – ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio) nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kasatoriaus nuomone, net ir konfiskavus turto vertę, kaip to buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, taip pat iš esmės nėra pasiekiamas numatytas šios priemonės taikymo tikslas (prevencija), o turto vertės konfiskavimas iš esmės tampa bauda, nes nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, kartu turi ir nubaudimo elementų. Juolab kad, šiuo atveju konfiskavus juridiniam asmeniui UAB „X.“ priklausantį turtą, būtent šio asmens turtinės teisės ir interesai yra pažeidžiami neatitaisomai, o konfiskavimo tikslai vėlgi nėra pasiekiami. Kartu kasatorius pažymi, kad turto konfiskavimo instituto taikymas priklauso ir nuo to, kokia kaltės forma veikė nuteistasis. Jeigu asmuo veikė neatsargiai, tai konfiskavimas netaikytinas, tačiau kartu iškyla ir kvalifikavimo problema. Jeigu asmuo veikė netiesiogine ar tiesiogine tyčia, tuomet reikia vertinti šio instituto taikymą minėtų konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų kontekste.

163. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo S. G. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

173.1. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė kaltės formos ir turinio, o apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, tai padarė tik iš dalies, tačiau liko neįvertinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju galėjo būti padaryta neatsargia kaltės forma, nes iš S. G. parodymų matyti, jog šis veikė nusikalstamai nerūpestingai.

183.2. Prokuroras aptaria Kelių eismo taisyklių nuostatas, kurios draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę, ir vairuotojo pareigą, vairuojant transporto priemonę, laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Prokuroro vertinimu, kasatoriaus teiginys, kad nuteistasis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai ar negalėjo žinoti, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnis nei 1,5 promilės, negali lemti, kad veika yra neatsargi. Atsiliepime pažymima, kad byloje nustatyta, jog S. G. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,02 promilės alkoholio, t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio. Prokuroro nuomone, esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad S. G. minėti Kelių eismo taisyklių reikalavimai yra žinomi, ir tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtina, jog šis suvokė, kad yra apsvaigęs, ir nors minėtos taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

193.3. Atsiliepime pažymima, kad pats kaltininko veiksmas – automobilio vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir 7 (atsiliepime nurodoma, kad 8) dalyse, yra tyčinis, tačiau pasekmių, numatytų BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse, atžvilgiu veiksmai yra neatsargūs. BK 281 straipsnio 7 dalis (atsiliepime – 8 dalis) nereikalauja, kad dėl kaltininko veikos atsirastų kokios nors pasekmės, todėl laikytina, kad ši veika gali būti padaroma tik tyčia. Dėl to prokuroras nesutinka su skundo teiginiu, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse, padaromos tais pačiais ir dar pavojingesniais veiksmais, tačiau tokia sunkesnes pasekmes sukelianti veika yra vertinama kaip neatsargi.

203.4. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis „Volkswagen Passat“ atitinka konfiskuotino turto sąvoką, nes be jo nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, negalėjo būti padaryta. Be to, kasaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl turto nekonfiskavimo susijusi su neatsargiomis veikomis, o BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė. Prokuroras sutinka, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinė byla Nr. 2K-236-696/2017), tačiau nagrinėjamojoje byloje situacija yra kitokia. Prokuroras aptaria BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir teigia, kad byloje nustatyta, jog S. G. yra vienintelis UAB „X.“ akcininkas ir vadovas, todėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir imdamas šios bendrovės automobilį 2017 m. sausio 1 d. naktį parvažiuoti namo, suprato, kad nusikalstamai veikai daryti ima trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kurio savininkas jis yra, ir norėjo būtent taip elgtis.

214. Nuteistojo S. G. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir 72 straipsnio taikymo

235. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą S. G. nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „X.“ priklausančio turto – automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )) konfiskavimo, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus prašymai bei, kasatoriaus nuomone, juos pagrindžiantys argumentai atmestini. Tokią išvadą teisėjų kolegija motyvuoja taip:

245.1. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nuteistojo kaltės formos ir turinio, o apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, tai padarė tik iš dalies, tačiau liko neįvertinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju galėjo būti padaryta neatsargia kaltės forma, nes iš nuteistojo S. G. parodymų matyti, kad „jis atsikėlė pamiegojęs, daugiau alkoholio nevartojo, jautėsi blaivus, todėl sėdo vairuoti, nežinojo ir nejautė, kad jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, nes be specialiosios įrangos pasitikrinti blaivumo negalėjo. Šios aplinkybės nerodo asmens tyčios padaryti nusikalstamą veiką, tačiau rodo nusikalstamą nerūpestingumą“. Tokie argumentai atmestini. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų (Kelių eismo taisyklių 14 punktas). Kasaciniame skunde dėstomi pasisakymai, kad nuteistasis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai ar negalėjo žinoti, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnis nei 1,5 promilės, nėra pagrindas pripažinti, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Byloje nustatyta, kad S. G. automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. ( - )) vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,02 promilės alkoholio, t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio. Esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad S. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. G. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 7 dalis – pritaikytas tinkamai.

255.2. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

265.3. Pirmosios instancijos teismo, šią bylą išnagrinėjusio pagreitinto proceso tvarka, priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad šiame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. ( - )), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jo kraujyje buvo rasta 2,02 promilės etilo alkoholio. Šis teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę (ją atliekant pataisos namuose) ir, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti minėtą automobilį, todėl šis buvo grąžintas nuosavybės teisėmis priklausančiam juridiniam asmeniui UAB „X.“. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl BK 72 straipsnio netinkamo taikymo, ir pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma skirti minimalaus dydžio švelnesnę bausmės rūšį, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo terminą arba taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, išsamiai išanalizavęs pirmosios instancijos teismo visus byloje ištirtus įrodymus ir apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl paskirtos bausmės ir atsisakymo taikyti BK 72 straipsnį yra nepagrįstos ir neteisingos. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, konstatavo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis) ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kartu paskiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnis). Šios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies prokuroro skundą, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. G. vadovaujamai UAB „X.“ priklausantis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl turi būti konfiskuojama. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „VW Passat“ – nuosavybės teisėmis priklauso nuteistojo S. G. vadovaujamai UAB „X.“, kurios vienintelis akcininkas yra nuteistasis. Kartu tai reiškia, kad nuteistasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė „VW Passat“ yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „X.“. Tačiau S. G., skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, kuriam priklauso 100 % jo vadovaujamo ūkio subjekto akcijų, neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. BK uždraustai veikai daryti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas.

275.4. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad peržengė prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes prokuroras prašė konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 3500 Eur, atmestini. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas konfiskavo nusikaltimo padarymo priemonę, o ne konfiskuojamo turto vertę pinigais, nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimas ar juolab nuteistojo padėties pabloginimas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos motyvuotos išvados tiek dėl baudžiamojo įstatymo (BK 15, 72 straipsnių) taikymo, tiek dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Šis teismas nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl dalis jų yra tenkinami, o dalis – atmetami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl kurių reikėtų naikinti šios instancijos teismo nuosprendį.

286. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti kasatoriaus alternatyvius prašymus ar vieną iš jų (panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą S. G. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl UAB „X.“ priklausančio turto (automobilio „VW Passat“) konfiskavimo ir jį grąžinti savininkui, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka) nėra teisinio pagrindo. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nuteistojo gynėjo kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. G.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas S. G. vadovaujamai... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. S. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo... 9. 2. Kasaciniame skunde nuteistojo S. G. gynėjas advokatas M. Zabita nurodo... 10. 2.1. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos... 11. 2.2. Kasaciniame skunde aptariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281... 12. 2.3. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta,... 13. 2.4. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, kad... 14. 2.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai transporto... 15. 2.6. Kasatorius teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 16. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. 3.1. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad pirmosios instancijos... 18. 3.2. Prokuroras aptaria Kelių eismo taisyklių nuostatas, kurios draudžia... 19. 3.3. Atsiliepime pažymima, kad pats kaltininko veiksmas – automobilio... 20. 3.4. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 21. 4. Nuteistojo S. G. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir 72... 23. 5. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017... 24. 5.1. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto... 25. 5.2. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 26. 5.3. Pirmosios instancijos teismo, šią bylą išnagrinėjusio pagreitinto... 27. 5.4. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK... 28. 6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti....