Byla 2A-764-653/2014
Dėl neturtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23910-155/13 pagal ieškovų D. B. ir S. B. ieškinį atsakovams A. B. ir T. B. dėl neturtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 1) iš atsakovo A. B. priteisti ieškovui S. B. 10 000 Lt ir ieškovui D. B. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) iš atsakovo T. B. priteisti ieškovui S. B. 10 000 lt ir ieškovui D. B. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 5 proc. dydžio palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad ieškovas D. B. 2011-08-18 buvo užpultas ir sužalotas atsakovų, tai nustatyta ir patvirtinta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-08-31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-598-119/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-944-256/2012. D. B. pripažintas baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju. Nurodė, kad 2011-08-18 D. B. ėjo namo, kai prie jo priėjo du vaikinai, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai – atsakovai. Atsakovai ieškovui į veidą ir akis papurškė iš neaiškios kilmės aerozolinio įtaiso. Ieškovui pradėjus bėgti, atsakovai ji pasivijo ir sumušė bei panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą privertė atiduoti turimą turtą. Pagal specialisto išvadą nustatyta, kad ieškovui D. B. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas D. B. keturias dienas po įvykio jautė aerozolio veikimo pasekmes. Šios pasekmės sukėlė jam fizinį bei dvasinį diskomfortą, akys greitai pavargdavo, buvo jautrios šviesai. Jas nuolat perštėdavo ir skaudėdavo. Po užpuolimo juto skausmą sumušimo vietose. Ieškovas buvo priverstas vengti akių varginimo, todėl buvo socialiai atskirtas nuo likusios visuomenės, saulėtą dieną negalėjo išeiti į lauką, negalėjo skaityti naujienų ar kitokios literatūros, tai sukėlė nepilnavertiškumą, dvasinius išgyvenimus. Ieškovas D. B. yra muzikantas, po užpuolimo jis negalėjo koncertuoti, repetuoti, prarado dalį darbo, apie savaitę laiko buvo nedarbingas. Iš kaltinamųjų nesulaukė atsiprašymo. Be to, jautėsi nesaugus mieste.

6Ieškovas S. B. nurodė esantis D. B. tėvas, baudžiamojoje byloje taip pat pripažintas nukentėjusiuoju. Atsakovai įvykdė nusikaltimą jo sūnaus atžvilgiu, dėl ko S. B. turėjo psichologinius ir dvasinius išgyvenimus. Nuo 2011-08-18 d., kai buvo užpultas ir apiplėštas jo sūnus, S. B. pablogėjo sveikata. Dėl išgyvento streso paūmėjo esamos ligos, teko kelis kartus dėl to kreiptis į gydytojus. VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo išraše iš medicininių dokumentų konstatuoti S. B. sveikatos pablogėjimo aplinkybės. Ieškovas S. B. mano, kad jo sūnaus sužalojimai bei asmeninių daiktų praradimas, sukėlė visus šiuos fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Ieškovas S. B. nusikaltimo metu buvo po sunkios akies operacijos, jam buvo draudžiama judėti, jaudintis. Įvykęs sūnaus užpuolimas jį sukrėtė, nes su sūnumi gyvena dviese. Jis buvo priverstas slaugyti sūnų, negalėjo paisyti gydytojų rekomendacijų, po atliktos operacijos neturėjo galimybės nejudėti, gulėti. Po nusikaltimo jo akies būklė pablogėjo, dėl patirto streso nebeatsistatė, liko darbinga 5 procentais. Mano, kad tai sąlygojo ir atsakovų padarytas nusikaltimas. Gydytojai paaiškino, kad stresas sąlygojo pooperacinę akies sveikimo eigą.

7Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jie pripažino kaltę ir gailėjosi, ieškovų atsiprašė, atlygino priteistą 230 Lt turtinę žalą. Ieškovai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio nepareiškė, nors jie siūlė atlyginti neturtinę žalą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas žalos padarymo faktu, ieškovai turi įrodyti, kad atsakovų veiksmai įtakojo ieškovų nurodytas neigiamas pasekmes, suvaržė jų teises ir laisves. Ieškovų teiginiai deklaratyvūs, pagrįsti jų subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs įrodymai. Ieškovai nepatyrė neturtinės žalos, kad ieškovas S. B. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes nenukentėjo, nebuvo įvykio vietoje. Ieškinys S. B. atžvilgiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos buvimą ir ieškovo D. B. atžvilgiu. Ieškovai dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą suėjus šešiems mėnesiams po Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 d. nutarties, todėl abejoja, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą. Mano, kad nusikaltimo pripažinimas, už kurį jie atlieka bausmę, yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo D. B. naudai 15 000 Lt, tai yra po 7500,00 Lt iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo S. B. naudai 15 000 Lt , tai yra po 7500,00 lt. iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio palūkanas pagal priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 900,00 Lt žyminio mokesčio ir 24,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 924,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-598-119/2012 nuspręsta pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteisti subendrinus bausmes galutine – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat nuspręsta pripažinti T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ir nuteisti subendrinus bausmes galutine – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuspręsta priteisti iš A. B. ir T. B. solidariai 230 Lt S. B. naudai. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 d. nutartimi nuteistųjų A. B. ir T. B. apeliaciniai skundai buvo atmesti.

11Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje išspręstas tik turtinės žalos atlyginimo klausimas.

12Teismas, vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. ir nurodė, jog konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik tada, kai atsakovai įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma. Atsakovai tokių aplinkybių neįrodinėjo, t.y. atsakovai neįrodinėjo faktų, kad yra nekalti dėl ieškovų įvardytos neturtinės žalos kilimo, kad jų padarytu nesikaltimu neatsirado ieškovams neturtinė žala, kad dėl padaryto nusikaltimo nebuvo patirtas skausmas, pažeminimas, įskaudinimas, kad nebuvo kitų ieškinyje įvardytų neturtinės žalos faktą rodančių aplinkybių. Atsakovų atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad ieškovai remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jų pačių nuomone, neįrodyta ir nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovai padarė nusikaltimą, dėl jų kaltės atsirado ieškovui D. B. sužalojimai, jo sveikatai padaryta žala. Tai patvirtina Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo nutartis. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad 2011-08-18 A. B. ir T. B. veikdami kartu, panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, bei papurškė su juo nukentėjusiajam D. B. į veidą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir T. B. sudavė nukentėjusiajam į krūtinės ląstą, o nukentėjusiajam nukritus, T. B. spyrė koja nukentėjusiajam į pilvą, po ko nukentėjusiajam atsikėlus bendrais veiksmais pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Nuosprendyje yra duomenys apie Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. 2630/11(01), dėl nukentėjusiajam D. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovų nusikalstamais veiksmais ieškovui D. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dėl patirto sveikatos sužalojimo atsiradusiais dvasiniais išgyvenimais. Tai – atsakovų padaryto nusikaltimo pasekmė. Atsižvelgęs į CK 6.263 str. 2 d. teismas sprendė, kad ieškovo D. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju yra pagrįstas.

13Spręsdamas neturtinės žalos, padarytos D. B. mastą teismas atsižvelgė į CK 6.250 str.2 d. ir pažymėjo, kad ieškovas D. B. jam padarytą žalą vertina bendrai 20 000 Lt. sumai. Šia suma įvertinti ir tie neturtinės žalos požymiai kurie byloje liko neįrodyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas D. B. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo atskirtas socialiai nuo visuomenės, kad saulėtą dieną jis negalėjo išeiti į lauką, kad dėl atsakovų veiksmų prarado užsakymus koncertuoti, kad negalėjo koncertuoti, repetuoti, kad nukentėjo jo materialinė gerovė. Šios rūšies žalą ir priežastinio ryšio, rodančio neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimą, privalo įrodyti ieškovas. Ginčo atveju įrodymais nustatyta, kad atsakovų nusikalstami veiksmai padaryti ieškovo D. B. atžvilgiu sąlygojo jo sveikatos sužalojimą, pasireiškusį nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl to ieškovas D. B. patyrė stresą, baimę, skausmą ir pažeminimą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, suformuotą praktiką ir, įvertinęs tai, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir dėl to, kad prieš jį buvo padarytas nusikaltimas, taip pat kad nusikaltimo padarymas įstatymo pripažįstamas kaip savarankiškas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais, kėsinantis į vieną didžiausių vertybių - asmens sveikatą, todėl dėl sveikatos sužalojimo ir jo masto atsiradusią neturtinę žalą ieškovui D. B. teismas įvertino 15 000 Lt.

14Teismas darė išvadą, kad ieškovas D. B. tikslingai siekia ne solidarios atsakomybės, bet siekia kiekvieno atsakovo asmeninės atsakomybės, t.y., siekia, kad kiekvienam atsakovui būtų uždėta pareiga atlyginti padarytą neturinę žalą. Toks siekis grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai nepripažįsta ir nesupranta padarytos neturtinės žalos fakto. Solidarios atsakomybės taikymas užtikrintų ieškovui nustatyto turtinės žalos atlyginimo gavimą, bet kartu ir sudarytų sąlygas vienam iš bendraatsakovių ją atlyginti vienam, sudarytų galimybę eliminuoti kito atsakovo pareigą ieškovui. Esant solidariai atsakomybei gali susidaryti situacija, kurios ieškovas D. B. nesiekia, t.y., kad vienas iš atsakovų gali turėti galimybę tiesiogiai nukentėjusiam neatlyginti padarytos neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo motyvus, jo išdėstytus argumentus, ieškinio reikalavimo siekį ir į ieškinio reikalavimo ribas, taikė dalinę atsakomybę iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis ir sprendė, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atsakovams nėra per didelė. Atsakovai šiuo metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra jauni, darbingi asmenys, todėl teismo nuomone, turės visas galimybes atlyginti ieškovui priteistą neturtinę žalą, patenkinta reikalavimo suma akivaizdžiai nesukels atsakovams sunkių pasekmių. Įvertinus neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę bei jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai neįrodė egzistuojant LR CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. numatytų aplinkybių, sudarančias pagrindą mažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismas ieškovo D. B. patirtą neturtinę žalą įvertinęs 15 000 Lt, ją lygiomis dalimis priteisė iš abiejų atsakovų.

15Vertindamas ieškovo S. B. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra D. B. tėvas. Ieškovas teismui nurodė, kad dėl sūnaus sužalojimo jis turėjo psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl išgyvento streso paūmėjo esamos ligos, o būtent: stresas sąlygojo pooperacinę akies sveikimo eigą, mano kad stresas sąlygojo tai, kad šiuo metu jis viena akimi praktiškai nemato. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, suformuota praktika ir iš bylos duomenų, paaiškinimų teismas nustatė, kad bylos ieškovų - sūnaus ir tėvo santykiai yra labai geri, kad jie gyvena dviese, tėvas rūpinasi sūnumi, kartu dalyvaudavo baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose. Todėl sprendė, jog atsakovų sukeltas ieškovo S. B. sūnui kūno sužalojimus, jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo faktas lemia tai, kad žala padaroma ne tik tiesioginiai nukentėjusiam nusikaltimo metu D. B., bet ir jo tėvui S. B., kad dėl glaudaus šeimyninio ryšio, jo išgyvenimo dėl vaiko sužalojimo kyla neturtinė žala. Teismas darė išvadą, kad atsakovų nusikalstami veiksmai ieškovo S. B. sūnaus D. B. atžvilgiu, sąlygojo ieškovo S. B. psichologinius ir dvasinius išgyvenimus dėl jo su sūnumi glaudaus ryšio. Ieškovas S. B. neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos mąsto, jis neįrodė, jog atsakovų veiksmai sąlygojo atliktos jam operacijos pooperacinę akies sveikimo eigą, kad dėl atsakovų veiksmais padarytais prieš sūnų sukeltas stresas sąlygojo tai, kad jis prarado regėjimą viena akimi. Iki nusikaltimo padarymo ieškovo S. B. sveikata buvo problematiška, dėl to jam buvo atliekama akies operacija. Išrašas iš medicininių dokumentų tik patvirtina ieškovo S. B. prastą akies būklę, tačiau neįrodo, kad būtent atsakovų nusikalstami veiksmai turėjo tam įtaką, reikšmę. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas S. B. realiai patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, pažeminimą dėl to, kad prieš jo sūnų buvo padarytas nusikaltimas, taip pat tai, kad nusikaltimo padarymas įstatymo pripažįstamas savarankišku pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais, kėsinantis į vieną didžiausių vertybių - asmens sveikatą, todėl ieškovui S. B. padarytą neturtinė žalą teismas įvertino 15 000 Lt. Neturtinę žalą priteisė iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis.

16Teismas taip pat pažymėjo, jog procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą (b.l.77-79), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir nustatyti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodo, jog apeliantui tik dvidešimt dveji metai, iš kurių vienerius, vykdydamas nuosprendį, praleido pataisos įstaigoje, kurioje negali gauti tinkamai apmokamo darbo pagal sutartį, kad galėtų tenkinti savo būtiniausius poreikius, vykdytų teismo sprendimus. Nurodo, jog neturi jokio turto, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Mano, jog teismo argumentas, jog jo turtinė padėtis leidžia tenkinti iš dalies ieškinį, neatitinka tikrovės ir pažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškinys neatitinka padarytos turtinės žalos dydžio. Nurodo apgailestaujantis dėl įvykdyto nusikaltimo, yra atsiprašęs teisme nukentėjusiųjų, atlygino priteistą turtinę žalą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino specialisto išvadą, kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas negalėjo sukelti tokius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų įvertinti didele suma. Mano, jog ta aplinkybė, kad ieškovai ieškinį pareiškė po apklatinamojo nuosprendžio apskelbimo, leidžia manyti, kad ieškovai siekia pasigerinti savo finansinę padėtį. Mano, jog teismas be jokio pagrindo priteisė palūkanas, nes prievolės atsiranda iš sandorių (CK 6.2 str.), o sandorių apeliantas nebuvo sudaręs.

19Atsakovas T. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti (b.l.105-107). Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į CK 6.250 str. 1 d., nurodančią, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovai ieškinį pareiškė praėjus net šešiems mėnesiams po apklatinamojo nuosprendžio apskelbimo, kas galimai įrodo ieškovų siekį pasipelnyti. Mano, jog prievolė mokėti palūkanas atsiranda tik iš sandorių, o ieškovais nebuvo sudaryti jokie sandoriai.

20Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.110-111). Nurodo, jog pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą padarytą asmeniui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturinę), privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų žalos atlyginimą. Taip pat pažymi, jog šiuo atveju atsakovams kilo prievolė atlyginti nukentėjusiems nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, o CK 6.37 str. nustatytos palūkanos pagal prievoles skirtos užtikrinti kuo skubesnį teismo sprendimo įvykdymą.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Nagrinėjamu atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu neturinės žalos dydžiu.

26Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Formuojama teismų praktika grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Taigi, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

27Taigi, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos), (bet ne žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar amžius ir pan., kaip nurodo apeliantas) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į pažeistos vertybės pobūdį, atsiradusius padarinius dėl ieškovo D. B. sveikatos sutrikdymo. Kita vertus, teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl galės atlyginti žalą. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą mažinti teismo nustatytą žalos dydį, paremtą sprendime nurodyta teismų praktika. Teisėjų kolegija atmeta ir tą apelianto argumentą, kad ieškovai ieškinį pareiškė po apkaltinamojo nuosprendžio apskelbimo, leidžia manyti, kad ieškovai siekia pasigerinti savo finansinę padėtį. LR CK normos numato ieškinio senaties terminus, per kuriuos ieškovas gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, ką šiuo atveju ieškovai ir padarė.

28Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė palūkanas, nes prievolės atsiranda iš sandorių (CK 6.2 str.), o sandorių apeliantas su ieškovais nebuvo sudaręs.

29Teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad apeliantas painioja procesines ir mokėjimo palūkanas (kurios laikomos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis), todėl jo argumentai dėl neva neteisingo teisinių santykių kvalifikavimo atmetami kaip nepagrįsti. CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 str. nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

30Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios sąlygos nagrinėjamu atveju yra: teisme iškelta civilinė byla ir pareikštas ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

31Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas.

32Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

33Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

34Apeliantui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies (225 Lt) už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimo sumokėjimas iki kol Vilniaus apygardos teismas išspręs apeliacinį skundą (b.l.98-99), todėl apelianto apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto A. B. valstybei priteistina likusi už jo apeliacinį skundą nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 225 Lt.

35Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

36Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

37Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Iš apelianto A. B. priteisti valstybei 225 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 1) iš atsakovo A. B. priteisti ieškovui... 5. Nurodė, kad ieškovas D. B. 2011-08-18 buvo užpultas ir sužalotas atsakovų,... 6. Ieškovas S. B. nurodė esantis D. B. tėvas, baudžiamojoje byloje taip pat... 7. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Baudžiamosios bylos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m.... 11. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje išspręstas tik turtinės žalos... 12. Teismas, vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. ir nurodė, jog konstatuoti, kad kaltės... 13. Spręsdamas neturtinės žalos, padarytos D. B. mastą teismas atsižvelgė į... 14. Teismas darė išvadą, kad ieškovas D. B. tikslingai siekia ne solidarios... 15. Vertindamas ieškovo S. B. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į... 16. Teismas taip pat pažymėjo, jog procesinės palūkanos tampa skolininko... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą (b.l.77-79), kuriuo prašo... 19. Atsakovas T. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 20. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Nagrinėjamu atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.... 25. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu neturinės žalos dydžiu.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 27. Taigi, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos... 28. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo argumentu, jog pirmosios... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad apeliantas painioja procesines... 30. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 31. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo... 32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 34. Apeliantui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi... 35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje... 36. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 37. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti... 38. Iš apelianto A. B. priteisti valstybei 225 Lt žyminio mokesčio dalį už...