Byla 2A-356-324/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-374/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės N. Š. priešieškinį ieškovui R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnametės dukters G. B., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su ieškovu.

5Nurodė, kad atsakovė, nepranešusi ieškovui, 2012 m. rugsėjo 12 d. pasiėmė nepilnametę dukrą iš mokyklos ir kartu su ja išvyko į Airiją. Savo veiksmais atsakovė pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatas. Dėl atsakovės neteisėto elgesio buvo pažeistos ne tik dukros teisė bendrauti su savo tėvu, bet ir ieškovo teisė bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas nuo pat dukters gimimo ja rūpinosi, auklėjo, rūpinosi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, stengėsi atlikti kitas savo, kaip vaiko tėvo, pareigas, dukrai suteikė savo pavardę. Ieškovas nėra teistas, jis yra sąžiningas ir rūpestingas asmuo, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas. Ieškovo ir jo dukros santykiai visada buvo labai artimi, šilti ir draugiški. Atsakovė nėra pajėgi sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, kadangi yra nedirbanti ir vengia susirasti darbą, neturi gyvenamojo būsto, kuriame galėtų nuolatos gyventi, kito turto, negali užtikrinti dukters teisių išlaikyti artimus ryšius su tėvu ir kita artima aplinka. Atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, elgiasi nerūpestingai ir neapdairiai dukros atžvilgiu, t. y., niekam nesakiusi, išregistravo ir paėmė dukrą iš jos lankomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos, taip pažeisdama vaiko teisę į tinkamą ugdymą, nepranešusi ieškovui, išvežė dukrą į kitą valstybę, tuo pažeisdama dukros teisę augti su tėvu, apribodama galimybę bendrauti su juo, neužtikrindama dukros teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką ir kt. Toks atsakovės elgesys ir būdas leidžia manyti, kad ji ir toliau negalės tinkamai užtikrinti dukros teisių, jeigu dukra gyvens tik su ja, atsakovė toliau pažeidinės jos teises.

6Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters G. B. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti G. B. bendravimo tvarką su ieškovu: R. B. pasiima dukterį G. B. iš jos gyvenamosios vietos vasaros atostogų metu 1 mėnesį ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, su dukters motina susitardamas dėl konkretaus laiko iki gegužės 1 d., R. B. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos moksleivės žiemos atostogų metu 1 savaitę (pirmą savaitę lyginiais metais ir antrą savaitę nelyginiais metais) ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, su dukters motina susitardamas dėl konkretaus laiko iki gruodžio 1 d., R. B. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 1 savaitę (pirmą savaitę lyginiais metais ir antrą savaitę nelyginiais metais) pavasario atostogų metu, susijusių su šv. Velykomis, ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, dėl konkretaus laiko susitardamas iki kovo 1 d., R. B. bendrauja su dukterimi per „SKYPE“ programą 1 kartą per savaitę abipusiai laiką derinant su atsakove, kuri turės pareigą užtikrinti tokį bendravimą, šalims susitarus, nepilnametis vaikas galės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir papildomai; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukteriai G. B. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę.

7Nurodė, kad, šalims gyvenant kartu, ieškovas nelabai rūpinosi dukterimi. Ieškovas kategoriškai draudė atsakovei ieškotis darbo, norėjo, kad atsakovė namuose augintų vaiką, atliktų visus namų ruošos darbus. Pats ieškovas nesistengė uždirbti daugiau lėšų, nors šeimai nuolat stigo pinigų. Dėl nuolat kylančių nesutarimų ir psichologinio smurto, atsakovė su vaiku išėjo iš šeimos būsto ir išvyko pas gimines į Airiją. Airijoje šalių duktė lanko mokyklą. Atsakovė dirba ir turi pastovias pajamas. Kol atsakovė būna darbe, dukrą prižiūri atsakovės sesuo, auginanti du mažamečius savo vaikus. Atsakovė nedraudžia dukrai bendrauti su tėvu, jie yra ne kartą kalbėję per „SKYPE“ programą. Atsakovė teigė norinti, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nes atsakovė nuo dukters gimimo ja rūpinasi, jos yra artimos, gerai sutaria. Ieškovas gera valia neteikia nepilnamečiam vaikui išlaikymo, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Kadangi atsakovė su dukra gyvena ne Lietuvoje, o ieškovas neduoda sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos, atsakovė prašė nustatyti vaiko bendravimo su ieškovu tvarką.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį, iš dalies patenkino priešieškinį. Nustatė nepilnametės G. B. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė G. B. bendravimo tvarką su ieškovu: R. B. pasiima dukterį G. B. iš jos gyvenamosios vietos vasaros atostogų metu 1 mėnesį ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, su dukters motina susitardamas dėl konkretaus laiko iki gegužės 1 d., R. B. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos moksleivės žiemos atostogų metu 1 savaitę (pirmą savaitę lyginiais metais ir antrą savaitę nelyginiais metais) ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, su dukters motina susitardamas dėl konkretaus laiko iki gruodžio 1 d., R. B. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 1 savaitę (pirmą savaitę lyginiais metais ir antrą savaitę nelyginiais metais) pavasario atostogų metu, susijusių su šv. Velykomis, ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą, dėl konkretaus laiko susitardamas iki kovo 1 d., R. B. bendrauja su dukterimi per „SKYPE“ programą 1 kartą per savaitę abipusiai laiką derinant su atsakove, kuri turės pareigą užtikrinti tokį bendravimą, šalims susitarus, nepilnametis vaikas galės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir papildomai, kiekvieną atvejį aptariant su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 7 dienas, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukteriai G. B. po 300 Lt (86,88 Eur) kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, priteisė iš ieškovo atsakovei 6 900 Lt (1 998,37 Eur) už advokato paslaugas ir 286,5 Lt (82,97 Eur) kitų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 108 Lt (31,27 Eur) žyminio mokesčio ir 110,5 Lt (32 Eur) teismo pašto išlaidų.

10Sprendė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą dukra, ieškovas taip pat nepateikė atsakovės teiginius paneigiančių įrodymų. Dėl to laikė, kad atsakovė turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas vaikui augti ir vystytis. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejonėms, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų šalių nepilnamečio vaiko interesams, priešingai, byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad mergaitės gyvenimas su motina atitinka jos poreikius, suteikia vaikui emocinį saugumą. Pažymėjo, kad nėra abejonių dėl tėvų meilės dukrai, su kiekvienu iš tėvų dukrai būtų sudarytos puikios sąlygos. Atlikus psichologinę ekspertizę, buvo nustatyta, jog šalių dukra negali išreikšti savarankiškos nuomonės, todėl ji teismo posėdyje nebuvo išklausyta. Sprendė, kad tėvo gyvenamoji vieta negali įtakoti bendravimo su vaiku trukmės ir periodiškumo, ypač turint omenyje tą faktą, jog pats tėvas rodo iniciatyvą ir norą bendrauti su vaiku, vaikas taip pat nori su juo bendrauti, byloje nenustatyta duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko psichikai. Sprendė, kad būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrintų maksimalų tėvo dalyvavimą dukros auklėjime, o atsakovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka abiejų šalių ir jų nepilnametės dukros interesus, papildant, kad kiekvienas atvejis aptartinas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Atsakovei nurodžius, kad 300 Lt išlaikymas yra pakankamas dukrai, priteistas tokio dydžio išlaikymas. Atsakovei neneigiant, kad ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo, išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

13Pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsniai, kadangi nenustatytos sąlygos, kuriomis šalių nepilnametei dukrai teks gyventi nustačius jos gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas. Atsakovė pripažino, kad yra pakeitusi gyvenamąją vietą, todėl teismas negalėjo vertinti atsakovės pateiktų nuotraukų, kuriose galbūt užfiksuota ankstesnė jos gyvenamoji vieta, kaip įrodymo apie šalių dukros gyvenamosios vietos sąlygas. Nuotraukos negali objektyviai įrodyti, kad atsakovė gali užtikrinti tinkamas sąlygas šalių nepilnametei dukrai. Negalima vadovautis ir psichologinės ekspertizės metu nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamąja vieta, aplinka ir pan., kadangi psichologinė ekspertizė daryta 2014 m. balandžio 22 d., t. y. iki 2014 m. gegužės 14 d., kai atsakovė pakeitė savo gyvenamosios vietos adresą ir apie tai informavo teismą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo ir dukros gyvenamąją vietą (nuomos sutarties, būsto nuosavybę pagrindžiančių dokumentų ir pan.). Per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė savo gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje pakeitė iš viso tris kartus, tačiau teismas nesurinko nei vieno įrodymo apie atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas du kartus kreipėsi į Airijos vaiko ir jaunimo reikalų departamentą su prašymu surinkti įrodymus apie atsakovės gyvenimo aplinkos sąlygas, tačiau atsakymo negavo, o konstatavęs, kad atsakovė dar kartą pakeitė gyvenamąją vietą, nesiėmė veiksmų nustatyti atsakovės ir dukros konkrečią gyvenamąją vietą, joje šalių nepilnametei dukrai sudaromas sąlygas. Priešingai, nei atsakovės atveju, ieškovo turimą būstą Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai tikrino mažiausiai du kartus ir nustatė, kad ieškovas gali sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovas turėjo paneigti atsakovės patvirtinimus, kad ji turi gyvenamąją vietą ir joje yra visos sąlygos vaikui augti, kadangi įrodyti turi tas, kas teigia, be to, ši byla siejama su viešuoju interesu, todėl teismas savo iniciatyva turėjo surinkti pakankamai įrodymų, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes (CPK 376 str.). Nevertinta, kad atsakovė šiurkščiai pažeidžia ieškovo ir dukros teises, nes, tris kartus keisdama gyvenamosios vietos adresą, ji apie tai neinformavo ieškovo. Neatsižvelgta, kad atsakovė nepateikė patikimų įrodymų apie gaunamas pajamas. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė kelis kartus keitė savo darbą, o įrodymai apie gaunamą darbo užmokestį buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo pradžioje. Nepasisakyta dėl to, kad su atsakove gyvena jos draugas, neįvertinta, kokia socialinė aplinka supa šalių nepilnametę dukrą, gyvenant su atsakove svetimoje šalyje toli nuo tėvo ir artimų giminaičių.

14Neatsižvelgta, kad šalių nepilnametė dukra, gyvenanti su atsakove Airijoje, mokosi tik anglų kalba, jos lietuvių kalbos gebėjimų sumažėjimas buvo nustatytas ir byloje atliktoje 2014 m. balandžio 22 d. teismo psichologinėje ekspertizėje, šalių dukros gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, bus pažeistos dukros teisės bendrauti su tėvu ir kitais giminaičiais. Ieškovas nemoka anglų kalbos, jis neturi pakankamai pajamų, kad galėtų vykti į Airijos Respubliką, nuomotis gyvenamąsias patalpas, samdytis vertėją, todėl jam bus apribota galimybė matytis su dukra, tuo pačiu pažeidžiant ir dukros interesus bendrauti su tėvu (CK 3.170 str.).

15Nevertinta, kad Airijos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė pažeidė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimų civilinių aspektų 12 straipsnį ir nutarė nepilnametę dukrą grąžinti į Lietuvos Respubliką, 2013 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė minėtą nutartį vykdyti 2013 m. liepos 26 d., neatsižvelgta į šio prejudicinio fakto reikšmę nagrinėjamoje byloje. Nevertinta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje konstatuota, kad atsakovė riboja dukros bendravimą su ieškovu, vykdama į teismo posėdžius vaiką palieka vieną Airijoje su svetimais žmonėmis (tai patvirtino pati atsakovė), byloje nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą. Sprendimas priimtas vadovaujantis tik atsakovės žodiniais paaiškinimais. Išsamiai nevertinta byloje atlikta teismo psichologinės ekspertizė, nepasisakyta dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( - ) pažymos Nr. ( - ), neaptarti liudytojos parodymai, patvirtinantys neatsakingą atsakovės elgesį.

16Nepagrįstai nevertinti ieškovo pateikti įrodymai, kad, nepaisant byloje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, esant minėtai Airijos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, atsakovė toliau riboja ieškovo ir šalių nepilnametės dukros galimybes bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovė šių įrodymų nepaneigė, priešingai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad neskatina dukros bendrauti su tėvu. Tai, kad dukros bendravimas su tėvu yra ribojamas buvo nustatyta ir ( - ) teismo psichologinės ekspertizės akte. Dėl to, nustačius šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove, dukra negalės tinkamai bendrauti su tėvu. Turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad apeliantas byloje buvo itin aktyvus, rinko įrodymus, negalėjo pateikti daugiau įrodymų dėl sudarytų ribojimų bendrauti su dukra. Teiginiai, kad ieškovas nenori bendrauti su dukra, o šiuo ginču siekia tam tikrų neigiamų ketinimų atsakovės atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsti, nes būtent ieškovas kreipėsi į Lietuvos ir Airijos institucijas, kad dukra būtų sugrąžinta, kad jis galėtų su ja pasimatyti ir bendrauti. Be to, atsakovė nuolat keičia gyvenamosios vietos adresus, apie tai nepranešdama ieškovui, dėl to jis negali žinoti, kur galėtų atvykti ir pasimatyti su dukra, o tiesiogiai su ieškovu atsakovė išvis nebendrauja.

17Neįvertinta aplinkybė, kad psichologinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog atsakovė bando nuteikti dukrą prieš tėvą. Tokiais atsakovės veiksmais yra ribojama dukros teisė reikšti savo nuomonę.

18Nepasisakyta dėl atsakovės elgesio. Atsakovė, išvykdama iš Lietuvos, apie tai nepranešė ieškovui, su kuriuo ji ir dukra iki tol gyveno, dukrą pasiėmė iš darželio–mokyklos, nurodydama, kad išvyksta į Ukmergę, taip pažeisdama dukros teisę į tinkamą ugdymą ir lavinimą. Šios aplinkybės rodo atsakovės polinkį meluoti, pažeidinėti visuomeninę tvarką, neatsakingumą auklėjant vaiką ir kitus neigiamus asmenybės bruožus.

19Nevertinta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės užtruko dėl to, kad atsakovė keletą kartų neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, dėl to jai buvo skirta bauda. Kauno apygardos teismas vėliau panaikino paskirtą baudą, tačiau baudos panaikinimas nepanaikino neatvykimo į teismą be pateisinamos priežasties fakto.

20Priimdamas sprendimą, teismas buvo šališkas ir išimtinai gynė ne vaiko, o asmeninius motinos (atsakovės) interesus.

21Neatsižvelgta, kad nustatyta bendravimo tvarka šiurkščiai pažeidžia dukros ir tėvo teises, yra praktiškai neįgyvendinama, priimta neįvertinus faktinių aplinkybių, psichologinėje ekspertizėje pateiktos išvados, kad, jeigu dukra liktų gyventi su motina, būtina užtikrinti reguliarų tėčio ir dukters bendravimą per atstumą bei reguliarius jų pasimatymus Lietuvoje, aplinkybės, kad dėl nustatytos tvarkos šalių nepilnametė dukra gali daugiau nepamatyti tėvo, jeigu jis neturės lėšų atvykti į Airiją ar atsakovė jam nenurodys savo adreso ar jį ignoruos. Apeliantas nemoka anglų kalbos, neturi pakankamai pajamų vykti į Airijos Respubliką, todėl nustačius, kad ieškovas turi pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, dukros ir tėvo bendravimas padarytas neįmanomu. Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia ne tik vaiko teises, bet tėvų lygybės principą, be pagrindo apsunkina vieno iš tėvų padėtį, užtikrindama tik atsakovės interesus. Nors nustatytas dukros ir tėvo bendravimas „SKYPE“ programa vieną kartą per savaitę, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė riboja tokį bendravimą, liepia dukrai meluoti, kad jie neturi kompiuterio. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su dukra teoriškai galėtų pasimatyti daugiausiai 6 savaites per metus ir daugiausiai 48 kartus per metus galėtų bendrauti „SKYPE“ programa, o toks bendravimo kiekis nėra pakankamas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su apeliantu. Visas kitas bendravimas išimtinai priklausytų tik nuo atsakovės valios, iš esmės kaip ir nustatytas bendravimas, nes atsakovė neįpareigota nurodyti ieškovui savo gyvenamosios vietos adresą ir jo pasikeitimus, kitus kontaktinius duomenis. Nesiaiškinta aplinkybė, kokia yra moksleivių atostogų tvarka Airijos Respublikoje, ar ji neprieštaraus nustatytai bendravimo tvarkai. Teismų formuojamoje praktikoje yra laikomasi nuomonės (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 2A-1534-527/2014), kad panašiais atvejais vaiko kelionės išlaidas turi apmokėti tėvas su kuriuo vaikas gyvena, taip pat tas tėvas turi užtikrinti informacijos pranešimą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (raštu, registruotu laišku ir pan.) bei sudaryti kitas tinkamas sąlygas vaikui bendrauti su kitu tėvu.

22Nepagrįstai iš ieškovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas buvo priverstas kreiptis ne tik į Lietuvos Respublikos teismą, bet ir į Airijos Aukščiausiąjį Teismą, nes atsakovė neteisėtai pasiėmė dukrą ir su ja išvyko iš Lietuvos. Dėl to, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos arba išvis nepriteistos.

23Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti priešieškinį ir patenkinti ieškinį, visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad apeliantas nenurodė, jog atsakovė būtų buvusi bloga motina, kuomet šalys gyveno kartu Lietuvoje. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovė nederamai elgtųsi su vaiku bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas ne kartą yra buvęs pas atsakovės gimines Airijoje, kur iš pradžių gyveno atsakovė, jam yra žinomos buities sąlygos. Atsakovė Airijoje rūpinosi dėl jos buities sąlygų parodymo, tačiau jokia vietinė valdžios institucija nesutiko patikrinti gyvenimo ir buities sąlygų be Airijos teismo nurodymo. Pats apeliantas tik bylos nagrinėjimo metu tapo būsto savininku (2012 m. lapkričio 23 d. jam tėvai dovanojo dviejų kambarių butą). Apeliantas nepateikė duomenų apie atsakovės vaikui sudaromas netinkamas buities sąlygas. Atsakovei nebuvo būtinybės pranešti apeliantui apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, nes atsakovė nebuvo apelianto skolininkė ar kreditorė. Apeliantas neįrodė, kad šalių duktė Airijoje yra atribota nuo lietuviškos aplinkos. Šalių duktė gyvena lietuviškoje šeimoje, lanko sekmadieninę mokyklą, telefonu ir „SKYPE“ bendrauja su Lietuvoje gyvenančiais motinos giminėmis, taip pat su apeliantu ir jo motina. Apeliantas nepaminėjo Airijos Aukščiausiojo Teismo paskirto ir konsultanto klinikinio neuropsichologo atlikto ( - ) psichologinio vertinimo ataskaitos, kurioje mergaitė išreiškė nuogąstavimus, kad tėvas atvažiuos ir pasiims ją, kad tėvas ja, kaip ir motina, nesirūpino. Specialistas ataskaitoje nurodė, kad nestebėjo vaiko paruošimo apklausai ženklų. Atsakovė yra teisinga savo vaikui – ji neapsimetinėja, kad gerbia apeliantą, kad jis buvo geras. Visgi atsakovė nedraudžia dukteriai bendrauti su tėvu, tačiau dėl blogų ir abipusiai nepagarbių santykių šalims sunkiai pavyksta susiderinti laiką ir būdą, o dėl to apeliantas kaltina atsakovę. Atsakovei nėra žinomos aplinkybės apie jos neatvykimą į teismą, nes visuose teismo posėdžiuose dalyvavo jos atstovė arba ir pati atsakovė. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. per savaitę skirti net 4 posėdžiai ir į vieną jų atsakovė neatvyko, nes nespėjo per 1 dieną grįžti iš užsienio. Kauno apygardos teismas įvertino, kad tai įvyko dėl objektyvios priežasties ir panaikino nepagrįstai atsakovei ir jos atstovei paskirtas nuobaudas. Kritiškai vertintina Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. išvada, kadangi ji parengta nesusisiekus su atsakove ar jos artimaisiais, nesiaiškinus aplinkybių, vadovaujantis tik apelianto žodžiais.

25Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

28Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina, ar teisingai nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio

312 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v. E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo).

32Vadovaujantis šiomis nuostatomis teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v.V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

33Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė su dukra nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio gyvena Airijoje. Atsakovė vaiką išsivežė, nesutinkant ieškovui. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės ir darbo ministerijos. Tarnyba 2012 m. spalio 3 d. kreipėsi į Airijos centrinę instituciją, perdavė ieškovo prašymą grąžinti dukrą į Lietuvos Respubliką, 2012 m. spalio 5 d. Airijos centrinė institucija informavo Tarnybą, kad pradėjo nustatinėti atsakovės ir vaiko buvimo adresą Airijoje. 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi Airijos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį kuria nustatė, kad atsakovė pažeidė 1980 m. Hagos Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnį, ta pačia nutartimi Airijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė grąžinti šalių dukrą į Lietuvą, nutarties vykdymas buvo sustabdytas (t.2, b.l.4-5). 2013 m. liepos 15 d. nutartimi Airijos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį grąžinti vaiką į Lietuvą 2013 m. liepos 26 dieną. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Marijampolės raj. apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, kuria buvo uždrausta atsakovei išsivežti dukrą iš Lietuvos Respublikos, o vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo įsitesėjimo nustatyta su ieškovu, ieškovo prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Šiuo metu šalių dukra gyvena Airijoje su atsakove. Byloje yra atsakovės pateikti trys gyvenamosios vietos adresai (2013 m. sausio 8 d. – ( - ); 2013 m. rugsėjo 19 d. – ( - ); 2014 m. gegužės 14 d. – ( - ) (t. 2 b.l. 22, 105, t. 3 b.l. 115).

34Siekdamas išsiaiškinti užsienyje gyvenančios atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi kreipėsi į Airijos kompetentingą instituciją – Airijos vaiko ir jaunimo reikalų departamentą (Depertament of Children and Youth Affairs; 43-49 Mespil Road Dublin 4) su prašymu surinkti įrodymus apie atsakovės, tuo metu gyvenusios ( - ), gyvenimo aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų – motinos materialinę būklę, asmenines ir dorovines savybes, realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, raidos ir kitas sąlygas (2 t. b.l. 146-147). 2014 m. vasario 26 d. teisme gautas pranešimas apie prašymo išsiuntimą kompetentingam teismui (Trim apylinkės teismui). 2013 m. gruodžio 13 d. Trim apylinkės teismas parengė prašymą dėl papildomos informacijos dėl įrodymų rinkimo pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) dėl šalių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose pagal 8 straipsnį, kuriame nurodyta, kad prašymas negali būti įvykdytas be papildomos informacijos, t.y. adresuojama Vaikų ir jaunimo reikalų departamentui, Mespil road; jame turėtų būti informacija pagal 1206/2001 4 straipsnį 1(a); teismui reikia sąrašo klausimų asmeniui, kuris turėtų būti apklaustas; prašymas nustatyti tėvų turtinę padėtį, kekvieno iš jų asmenines savybes ir tikras galimybes leisti vaikui ugdytis nėra teismų funkcija; prašymas negali būti įvyktas, kol nėra užstato ar išankstinio apmokėjimo (t. 3 b.l.35). 2014 m. sausio 8 d. Marijampolės raj. apylinkės teismas priėmė nutartį pakartotinai kreiptis į Airijos kompetentingą instituciją su prašymu surinkti ir pateikti įrodymus apie atsakovės, tuo metu gyvenusios gyvenusios ( - ), gyvenimo aplinkos sąlygas, apie jos realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, raidos ir kitas sąlygas (t. 3 b.l.42-49). Apeliacine tvarka vertinamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakymas iš šios institucijos nėra gautas, be to, atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, dėl užtrukusio bylos nagrinėjimo šalys pakartotinai kreiptis į Airijos atitinkamą instituciją prašymo nereiškė, todėl bylą išnagrinėjo remdamasis atsakovės patikinimu, kad dukra turi tinkamas sąlygas augti ir vystytis: turi atskirą kambarį, būstas netoli mokyklos, ją supa mamos ir kitų artimųjų dėmesys ir priežiūra, kad atsakovė dirba drabužių parduotuvėje pardavėja, savaitės darbo užmokestis – apie 300 eurų, o ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinęs anksčiau atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie darbines pajamas bei gyvenamąjį būstą 2 t. b.l. 121-133 sprendė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą dukra, ieškovas nepateikė atsakovės teiginius paneigiančių įrodymų. Konstatavo, jog iš dalies atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytos aplinkybės.

35Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad, nenustačius konkrečių sąlygų, kuriomis šalių nepilnametei dukrai teks gyventi nustačius jos gyvenamąją vietą su atsakove, nesant jokių duomenų apie atsakovės galimybes sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).

36CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006 R.D. v.O.D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008 G. S. v. A. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir uzufrukto nustatymo, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

37Teismo aktyvumas nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir renkant įrodymus ypač aktualus šeimos bylose su užsienio (tarptautiniu) elementu, nes nagrinėjamu atveju, atsakovei su vaiku gyvenant Airijoje, Lietuvoje gyvenančio ieškovo teisė savarankiškai pateikti jos paaiškinimus paneigiančius įrodymus praktiškai yra neįgyvendinama. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą irgi pripažino rūpinusis parodyti savo buities sąlygas, tačiau jokia vietinė valdžios institucija nesutiko patikrinti gyvenimo ir buities sąlygų be Airijos teismo nurodymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovas nepateikė atsakovės patikinimus (paaiškinimus) paneigiančių įrodymų ir kad, negavus iš kompetentingos institucijos atsakymo į 2014 m. sausio 8 d. teismo nutartyje nurodytus klausimus, šalys nereiškė prašymo pakartotinai kreiptis į Airijos atitinkamą instituciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie paskutinę savo ir dukros gyvenamąją vietą (nuomos sutarties, būsto teisę pagrindžiančių dokumentų ir pan.), jos teiginiai apie vaiko vystymuisi užtikrintas sąlygas yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio (byloje nėra duomenų apie dabartinį jos uždarbį; atsakovės 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesių banko sąskaitos išrašas neleidžia daryti išvados nei apie jos uždarbio dydį, nei apie piniginių lėšų pakankamumą vaiko poreikiams (t.1 b.l.133-138); nuotraukos iliustruoja pirmojo subnuomoto būsto sąlygas; nepasisakyta dėl to, kad su atsakove gyvena jos draugas, neįvertinta, kokia vaiko socialinė aplinka). Sutiktina su apeliantu, kad psichologinės ekspertizės išvada nėra pakankamas įrodymas apie atsakovės vaikui suteikiamas gyvenimo sąlygas, nes joje nurodytų duomenų apie gyvenamąją aplinką kilmė subjektyvi, be to, po ekspertizės atlikimo atsakovė savo gyvenamą vietą pakeitė trečią sykį. Teismas privalo ištirti užsienio šalyje gyvenančios atsakovės aplinkos sąlygas, jos materialinę būklę, kitas svarbias aplinkybes, reikalingas bylai išspręsti. Šioms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turi surinkti įvairius rodymus, kurie yra užsienio valstybėje. Įrodymai, esantys užsienio valstybėse, renkami tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai įrodymai yra renkami Europos Sąjungos valstybėse, taikomas 2001m. gegužės 28d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr.1206/2001 „Dėl teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis dėl įrodymų pateikimo nebuvo įvykdyta dėl priežasčių, nurodytų 2013 m. gruodžio 13 d. Airijos Trim apylinkės teismo rašte t. 3 b.l.35, tačiau, priėmus 2014 m. sausio 8 d. nutartį, byloje nėra duomenų apie piniginio užstato pareikalavimą iš šalių ar išankstinį apmokėjimą, kompetentingai institucijai nėra praneštas po nutarties priėmimo pasikeitęs atsakovės gyvenamosios vietos adresas, nesiaiškintos teismo prašymo, pateikto pagal 2001m. gegužės 28d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr.1206/2001 “Dėl teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose“, nevykdymo ir nepranešimo apie nevykdymą priežastys.

38Vadovaujantis nurodytais argumentais pripažintinas pagrįstu apelianto teiginys, kad, pirmosios instancijos teismui neįvykdžius pareigos ištirti užsienio šalyje gyvenančios atsakovės aplinkos sąlygas, buvo pažeistos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnių nuostatos. CPK CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3,4 punktuose yra įtvirtinta teismo pareiga sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Sutiktina su apeliantu, kad, tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas minėtos pareigos neįvykdė, nes, minėta, nenustatė ataskovės gyvenimo sąlygų, neaptarė liudytojos G. B. parodymų apie atsakovės elgesį, ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė riboja jo bendravimą su dukra, prašo nesakyti, kad namuose turi kompiuterį (tai matyti ir iš psichologinės ekspertizės išvados), nevertino, ar, jei šios aplinkybės pasitvirtintų, šalių dukra galės tinkamai bendrauti su tėvu, gyvenamąją vietą nustačius su motina, byloje nėra duomenų apie vaiko mokymosi įstaigą po 2014 m. gegužės 14 d. Nurodyti motyvai patvirtina, kad apeliacine tvarka apskųstas teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje reglamentuotų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo teismo šališkumo, t.y. teisėjos išankstinio nusistatymo ar tendencingumo bei nebuvimo garantijų, pašalinančių bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo. Tuo vadovaujantis, atmestini apelianto argumentai dėl šališko teismo ir, kadangi dėl aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo pareigų neįvykdymo byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas pirmosios instancijos teisme, perduodant bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 V. D.v V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. ir kt. dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal pateiktus įrodymus negalint padaryti išvados apie vaiko gyvenamosios vietos su atsakove tinkamumą (neatskleidus bylos esmės), teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų bendravimo tvarkos klausimu.

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

40panaikinti 2014 m. spalio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnametės dukters... 5. Nurodė, kad atsakovė, nepranešusi ieškovui, 2012 m. rugsėjo 12 d.... 6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė nustatyti... 7. Nurodė, kad, šalims gyvenant kartu, ieškovas nelabai rūpinosi dukterimi.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė... 10. Sprendė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 13. Pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis, Jungtinių... 14. Neatsižvelgta, kad šalių nepilnametė dukra, gyvenanti su atsakove Airijoje,... 15. Nevertinta, kad Airijos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 8 d.... 16. Nepagrįstai nevertinti ieškovo pateikti įrodymai, kad, nepaisant byloje... 17. Neįvertinta aplinkybė, kad psichologinės ekspertizės metu buvo nustatyta,... 18. Nepasisakyta dėl atsakovės elgesio. Atsakovė, išvykdama iš Lietuvos, apie... 19. Nevertinta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės užtruko dėl to, kad... 20. Priimdamas sprendimą, teismas buvo šališkas ir išimtinai gynė ne vaiko, o... 21. Neatsižvelgta, kad nustatyta bendravimo tvarka šiurkščiai pažeidžia... 22. Nepagrįstai iš ieškovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas... 23. Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia,... 25. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 28. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šalių... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 31. 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą,... 32. Vadovaujantis šiomis nuostatomis teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios... 33. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė su dukra nuo 2012 m. rugsėjo... 34. Siekdamas išsiaiškinti užsienyje gyvenančios atsakovės gyvenimo ir buities... 35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad, nenustačius... 36. CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi... 37. Teismo aktyvumas nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir renkant... 38. Vadovaujantis nurodytais argumentais pripažintinas pagrįstu apelianto... 39. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. panaikinti 2014 m. spalio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo...