Byla 3K-3-653/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei O. D. ir atsakovės O. D. priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo; byloje dalyvaujanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės O. D. santuoką, padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; po santuokos nutraukimo O. D. palikti jos mergautinę pavardę. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė ( - ), santuokoje ( - ) gimė duktė J. Gyvenimas su atsakove tapo nesuderinamas su šeimos ir santuokos principais, todėl santuoka nutrauktina.

5Atsakovė O. D. pareiškė priešieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; nepilnametės dukters J. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš ieškovo dukteriai išlaikyti 800 Lt kasmėnesinių išmokų iki duktė sulauks pilnametystės arba 24 metų, jeigu ji mokysis vidurinės, aukštosios arba profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; pripažinti butą, esantį ( - ), bendra jungtine šalių nuosavybe, ir atsižvelgiant į nepilnametės dukters, liekančios gyventi su motina, interesus, priteisti atsakovės naudai 2/3 dalis nurodyto buto.

6Pagrindinis šalių ginčas kilo dėl šalių teisių į butą, esantį ( - ). Pagal 1993 m. liepos 27 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį nuosavybės teises į šį butą įgijo ieškovo motina R. D. Atsakovė nurodė, kad butas pirktas ir įrengtas už šalių santuokoje uždirbtus pinigus ir lėšas, gautas pardavus butą, esantį ( - ), kuris, nors buvo registruotas atsakovės motinos E. V. K. vardu, tačiau taip pat pirktas už šalių pinigus. Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis yra pagrindas pripažinti šį butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, lygiomis dalimis priklausančia sutuoktiniams. Atsakovė paaiškino, kad butas pirktas R. D. vardu, nes tik ji, dirbusi ( - ), turėjo teisę įsigyti šios bendrovės parduodamus butus lengvatinėmis sąlygomis.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnametės J. D. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnametei dukteriai išlaikyti po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki pilnametystės, jei mokysis vidurinės, aukštosios arba profesinės mokyklos dieniame skyriuje iki 24 metų; padalijo sutuoktinių turtą; pripažino butą, esantį ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe, priteisė šalims po 1/2 dalį šio buto; iš viso ieškovui priteisė 135 169 Lt vertės turtą, o atsakovei – 144 369 Lt vertės turtą. Teismas konstatavo, kad šalys už santuokoje įgytas lėšas įgijo butą ( - ), kuris buvo registruotas atsakovės motinos vardu, o šį butą pardavus, už gautas lėšas nupirktas ir įrengtas butas ( - ). Teismas laikė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria butas, esantis ( - ), pripažintas sutuoktinių R. D. ir O. D. bendrąja jungtine nuosavybe, jiems priteista po 1/2 dalį šio buto, ir dėl šios dalies atsakovės O. D. priešieškinį atmetė; patikslino, kad iš viso ieškovui R. D. priteistina santuokinio turto už 59 220 Lt, atsakovei O. D. – už 68 420 Lt; nustatė atsakovei O. D. uzufruktą į ieškovui priklausantį butą, esantį ( - ), iki dukters J. D. pilnametystės; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ginčo butas registruotas ieškovo R. D. vardu, yra įgytas 2000 m. spalio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl laikytinas asmenine R. D. nuosavybe. Šis butas niekada nebuvo bylos šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes iki dovanojimo jis nuosavybės teise priklausė ieškovo R. D. motinai R. D. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikta. Po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo butas nebuvo nei remontuojamas, nei rekonstruojamas ar kitaip gerinamas, todėl negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio nuostatas. Parduotas butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklausė ne bylos šalims, bet atsakovės O. D. motinai E. V. K., kuri jį ir pardavė. Atsakovė neįrodė, kad jos motina gautus už parduotą butą pinigus perdavė jai ir kad tie pinigai buvo panaudoti ginčo butui pirkti. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui aplinkybių, reikšmingų nuosavybės teisėms į butą, įrodinėjimo pareigą, nes jas įrodyti turėjo atsakovė, t. y. ta šalis, kuri jomis grindžia savo reikalavimą. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo butą ( - ), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir jį padalijo.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė O. D. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutarties skundžiamas dalis dėl nuosavybės teisių į butą ( - ), panaikinti ir priimti naują sprendimą arba bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ginčo butas ieškovui padovanotas santuokos metu, todėl, remiantis CK 3.87 straipsniu, laikytina, kad jis yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiga įrodyti nuosavybės teises į ginčo butą tenka atsakovei.

132. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nuosavybės teises į ginčo butą įgyvendino šalių šeima, t. y. sandoris, pagal kurį butas įgytas ieškovo motinos R. D. vardu, yra apsimestinis.

143. Teismas, neišsiaiškinęs, už kieno lėšas įsigytas ginčo butas, neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad šios lėšos priklausė R. D.

154. Byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ginčo butą šalių šeima įrengė už savo lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė prezumpcijos, pagal kurią santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

16Ieškovas R. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, šį prašymą argumentuodamas taip:

171. Ginčo butas viešame registre įvardytas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet kaip ieškovo asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sutartimi. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą turtas, nors dovanotas santuokos metu, laikomas asmenine apdovanotojo nuosavybe. Dovanotoja turėjo teisę perleisti butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, tačiau viešame registre nėra duomenų, kad ji šia teise pasinaudojo.

182. Byloje nepateikti įrodymai, kad už ginčo butą R. D. sumokėjo ne savo pinigais, todėl atsakovė sandorį nepagrįstai įvardija apsimestiniu. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą buto remontui, esminiams pagerinimams, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis CK 3.90 straipsniu, butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Pagal 1992 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės motina E. V. K. už 275 000 talonų įgijo butą ( - ), o 1993 m. rugsėjo 7 d. jį pardavė už 2800 Lt. 1993 m. liepos 27 d. R. D. ir įmonė „Lelija“ sudarė gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį, pagal kurią už ginčo butą R. D. įpareigota iki 1993 m. rugpjūčio 27 d. sumokėti 22 353 Lt. Ieškovas pripažino, kad vieno kambario butas, esantis ( - ), pirktas už šalių lėšas, jį pardavus gautus pinigus šalys panaudojo keturių kambarių ginčo butui ( - ), įsigyti. Ieškovas taip pat pripažino, kad butas ( - ) iš dalies įrengtas už šalių lėšas (b. l. 115, 116).

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos santykių bylą teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

24Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių nuosavybės teisių į butą, esantį ( - ). Pagal 1993 m. liepos 27 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį nuosavybės teises į šį butą įgijo ieškovo motina, 2000 m. spalio 17 d. dovanojimo sutartimi padovanojusi jį ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje duomenis, patvirtinančius, kad butui pirkti ir įrengti panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pripažino jų panaudojimą ginčo butui pirkti ir įrengti, vadovaudamasis CK 3.90 straipsnio nuostatomis, butą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.90 straipsnyje nustatytas pagrindas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ne bet kokį turtą, o priklausantį vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, iš esmės pagerintą bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.90 straipsnio 1 dalis) arba turtą, skirtą vieno jų asmeniniams poreikiams tenkinti, jei jį įsigyjant panaudotos bendros lėšos (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinių lėšų panaudojimas neatitinka CK 3.90 straipsnio taikymo sąlygų: ginčo butas nėra vienos šalies asmeniniams poreikiams tenkinti skirtas turtas, jis įrengtas, t. y. iš esmės pagerintas tuo metu, kai dar nebuvo perleistas asmeninėn ieškovo nuosavybėn jo ir motinos sudaryta dovanojimo sutartimi. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutikimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suponuoja būtinybę, sprendžiant apie teisines pasekmes panaudojus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, išsiaiškinti abiejų sutuoktinių valią jų panaudojimo metu. Jei vienas sutuoktinis bendras lėšas naudojo be kito sutikimo, jis privalo iš asmeninių lėšų kompensuoti sumažėjusią bendrąją nuosavybę. Teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių į ginčo butą, nepasisakė dėl esminių aplinkybių: 1993 m. liepos 27 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutarties ir 2000 m. spalio 17 d. dovanojimo sutarties reikšmės; nenustatė, ar ieškovo motina sudarė 1993 m. liepos 27 d. sutartį siekdama ginčo butą įgyti savo nuosavybėn, ar sudaryti sąlygas jį įsigyti sutuoktiniams; kieno lėšos panaudotos butui įgyti; kieno lėšomis ir darbu butas įrengtas; kokios sumos, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu panaudotos; ar buvo gerinama savo ar svetima nuosavybė. Teismas šias aplinkybes turėjo aiškintis, nes atsakovė priešieškinyje nurodė argumentą, kad 1993 m. liepos 27 d. sandorio pagrindu ginčo butą de facto įsigijo ne ieškovo motina, bet šios bylos šalys, t. y. kad sandoris apsimestinis, todėl butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Spręsdamas dėl sandorio reikšmės, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes, tikrąją sandorį sudariusių asmenų valią jo sudarymo momentu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sandoris pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka tikruosius jų ketinimus. Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos teisės normos, reglamentuojančios šalių turėtą galvoje sandorį (1964 m. CK 52 straipsnis, 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai. Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog yra pagrindas 1993 m. liepos 27 d. sandorį, pagal kurį nuosavybės teises į ginčo butą įgijo ieškovo motina, laikyti niekiniu, privalėjo tai konstatuoti ir sprendime nurodyti aplinkybes, suteikiančias pagrindą padaryti tokią išvadą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas priimtame sprendime nevertino šio ir 2000 m. spalio 17 d. sandorių, nepripažino jų negaliojančiais, todėl neturėjo pagrindo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą spręsti, kas realiai įgijo butą nuosavybėn – sutartį sudariusi ieškovo motina ar šios bylos šalys, kokia buvo šių asmenų valia. Šių aplinkybių teismas, pažeisdamas CPK 178, 179, 185, 270, 376 straipsnių nuostatas, visapusiškai nesiaiškino, sprendime padarytas išvadas argumentavo nepakankamai, todėl nėra pagrindo išvadas dėl turto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise laikyti pagrįstomis.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių ginčą dėl nuosavybės teisių į butą išsprendė priešingai nei pirmosios instancijos teismas – pripažino ginčo butą asmenine ieškovo nuosavybe, laikydama, kad pagrindai pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįrodyti. Kolegija įvertino byloje pateiktus dokumentus, tačiau neatsižvelgė į byloje užfiksuotus šalių paaiškinimus, ieškovo pripažintą santuokinių lėšų panaudojimą ginčo butui įgyti ir įrengti, kaip ir pirmosios instancijos teismas netyrė pirmiau išvardytų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

26Kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai priimti pažeidžiant proceso teisės normų nuostatas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, įrodinėjimą, reikalavimus teismo sprendimo turiniui, todėl jie naikintini ir bylos dalis dėl ginčo buto padalijimo grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl buto, esančio ( - ), padalijimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylos dalį dėl buto, esančio ( - ), padalijimo, iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

29Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės O.... 5. Atsakovė O. D. pareiškė priešieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl... 6. Pagrindinis šalių ginčas kilo dėl šalių teisių į butą, esantį ( - ).... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 21 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė O. D. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo... 12. 1. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas... 14. 3. Teismas, neišsiaiškinęs, už kieno lėšas įsigytas ginčo butas,... 15. 4. Byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ginčo butą... 16. Ieškovas R. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, šį... 17. 1. Ginčo butas viešame registre įvardytas ne kaip bendroji jungtinė... 18. 2. Byloje nepateikti įrodymai, kad už ginčo butą R. D. sumokėjo ne savo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Pagal 1992 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės motina E.... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios... 24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių nuosavybės teisių... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių ginčą dėl... 26. Kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl... 29. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...