Byla 2-14-225/2013
Dėl kapitalinio remonto išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,

2sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,

3dalyvaujant ieškovui B. M.,

4atsakovo atstovui Jonui Gasiūnui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai, A. K. ir antstolei I. G., III asmeniui „BTA Insurance“ SE dėl kapitalinio remonto išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

6ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti neturtinę žalą - 100000 Lt iš Plungės rajono savivaldybės administracijos, 50000 Lt iš A. K. bei 25000 Lt iš antstolės I. G., taip pat iš Plungės rajono savivaldybės administracijos priteisti 35871 Lt kapitalinio remonto išlaidų. Nurodo, jog 1987-12-12 jam buvo skirtas butas kariniame miestelyje, ( - ). 1992-12-15 butą privatizavo, teismui priėmus sprendimą buto pirkimo pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, butas buvo grąžintas savivaldybės žinion, jam grąžinti už butą sumokėti pinigai. 2001-12-06 Klaipėdos apygardos teismas atmetė reikalavimą dėl jo iškeldinimo iš minėto buto, jis liko gyventi bute nuomininko teisėmis. Gavęs butą, jame padarė kapitalinį remontą, Plungės rajono savivaldybės atstovai įvertino butą ir jame padarytus pagerinimus, 2000 metais buvo sudaryta sąmata, kurios vertė 35871 Lt, sąmatą sudarė savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ sąmatininkė Ščiuikienė. Kadangi savivaldybė neturėjo pinigų apmokėti remonto išlaidas, jis kreipėsi su pasiūlymu į savivaldybę, kad jam perduotų butą kaip kompensaciją už padarytus pagerinimus, tačiau atsakymo nesulaukė. Jam bute ( - ), gyvenant nuomininko teisėmis, 2009-10-23 Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. įsakymu, antstolė I. G., dalyvaujant 9 asmenų komisijai, išlaužė buto spyną ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. A. K., nesilaikydamas CK 6.610 str. , kuris nurodo, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ar nutraukta, o asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka, ką konstatavo ir LR Seimo kontrolierius, pažeidė įstatymus. Antstolė I. G., konstatuodama faktines aplinkybes, nesivadovavo Antstolių įstatymo 23 str. 3 p., nes nedalyvavo A. K., kuris pasirašė prašymą, kyla abejonių dėl kitų komisijos narių dalyvavimo. Plungės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nesilaikydami ir ignoruodami LR Konstituciją, LR įstatymus, beveik 20 metų iš jo tyčiojosi, grasino, sukeldami fizinį ir moralinį skausmą, jis patyrė nepatogumus, neturėdamas savo buto, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Savivaldybės administracija panaikino gyvenamosios vietos deklaraciją, išmetė iš buto su visais daiktais, atimdami teisę į į normalų LR piliečio gyvenimą.

7Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė ieškinį, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kapitalinio remonto išlaidų atlyginimo dalyje, nurodo, jog tikėjosi, kad teismų priimtais sprendimais jis liks buto, esančio ( - ), nuomininku. Taip pat prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. K., antstolę I. G., savivaldybės juridinio skyriaus specialistą S.Žilinską, buvusią savivaldybės turto skyriaus vedėją L. J., SĮ „Plungės būstas“ darbuotoją Z. G. ir įmonės direktorių Z. D., nes šie asmenys be teismo leidimo įėjo į patalpas.

8Atsakovė antstolė I. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog neturtinė žala gali būti priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais, Antstolių įstatymo normos nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio veiksmų.

9Teismo posėdyje atsakovė I. G. palaiko atsiliepime išdėstytas nuostatas.

10Atsakovas A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškovas, reikalaudamas iš jo neturtinės žalos atlyginimo, remiasi 2009-11-19 įsakymu Nr. D-720, kurį laiko neteisėtu, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad šis įsakymas yra panaikintas, ieškovas gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tik iš savivaldybės administracijos, nes įsakymas buvo priimtas ne jo kaip fizinio asmens, o kaip Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris veikė administracijos vardu ir suteiktų įgaliojimų ribose. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos buvimą ryšium su tuo, kad neteko teisės gyventi bute, esančiame ( - ).

11Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas, turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nereikalauja.

12Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodo, jog kapitalinio remonto sąmatos sudarytos 2000 metų kainomis, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog butas neatrodė kaip po brangaus remonto, kai 2 kambarių sienos rastos išklijuotos laikraščiais, ieškovo medžiagos galimai įgytos buto remontui ir rastos bute, yra saugomos SĮ „Plungės būstas“. Be to, ieškovas nurodytą 35871 Lt sumą jau bandė prisiteisti 2001 metais, tačiau ieškovui prašant byla buvo nutraukta. Atkreipia dėmesį, jog ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas B. M. nepateikė jokių konkrečių įrodymų savo teiginiams apie sukeltą skausmą, stumdymą, grasinimus, pažeminimus paremti.

13Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašo taikyti ieškinio senatį kapitalinio remonto išlaidų dalyje.

14III asmuo „BTA Insurance“ SE atstovaujamas to paties pavadinimo filialo Lietuvoje, atsiliepime nurodo, jog atsakovė I. G. turi profesinės veiklos draudiminę apsaugą draudimo bendrovėje, pagal draudimo taisyklių 10.1 p., neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, nei Civilinis kodeksas, nei Antstolių įstatymas nenumato, jog antstolis neteisėtų veiksmų vykdymo procese privalo atlyginti neturtinę žalą, be to, ieškovas visiškai neįrodinėja visų būtinų sąlygų kilti antstolės civilinei atsakomybei, jo nurodyti faktai nėra pagrįsti įrodymais, nes deliktinės atsakomybės atveju kaltė nepreziumuojama, o turi būti įrodyta ieškovo.

15Ieškinys atmestinas.

16Dėl neturtinės žalos

17Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18Ieškovas reikalavimą dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės I. G. grindžia tuo, jog antstolė į butą pateko neturėdama teismo nutarties, nedalyvaujant administracijos direktoriui A. K., pasirašiusiam prašymą, komisijos nariai nepasirašė protokole, todėl kyla abejonių ar jie dalyvavo ir buvo buto viduje – antstolė pateikė melagingą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

19Iš atsakovės I. G. paaiškinimo matyti, jog pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymą ji nuvyko į butą, esantį ( - ), konstatuoti faktines aplinkybes, kur vaizdo kamera fiksavo savivaldybės sudarytos komisijos narių patekimą į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, buto vaizdą ir jame buvusius daiktus bei surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

20Antstolių įstatymo 21 str. numato, jog antstolis ne tik vykdo jam įstatymų pavestas funkcijas, bet ir teikia paslaugas. Šio įstatymo 2 d. numato, kokias paslaugas antstolis gali teikti, 2 p. nurodyta, jog antstolis gali konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Iš Plungės r. savivaldybės administracijos 2009-10-22 rašto Nr. AS-1823 matyti, jog Plungės r. savivaldybės administracija kreipėsi į antstolę su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes atidarant butą, esantį ( - ), kadangi šiame bute apie 15 metų niekas negyvena, nuomos sutartis nėra sudaryta, tačiau patalpose gali būti piliečiams priklausančių daiktų, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą minėtas butas nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybės administracijai ( 128, 129 l.). Šie duomenys patvirtina, jog faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas kaip paslauga juridinio asmens prašymu. Antstolių įstatymo 23 str. numato faktinių aplinkybių konstatavimo tvarką, tokių duomenų, jog antstolis, teikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą viršijo įgaliojimus, byloje nesurinkta. Nors ieškovas nurodo, jog konstatuojant aplinkybes nedalyvavo A. K., tačiau įstatymas nenumato, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvautų asmuo, pasirašęs prašymą dėl aplinkybių konstatavimo. Butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, savivaldybės administracijos direktorius, veikdamas jam suteiktų įgaliojimų pagrindu, turėjo teisę kreiptis į antstolį, iš protokolo matyti, jog buto atidarymo ir buto faktinio vaizdo nustatymo metu dalyvavo savivaldybės darbuotojai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 (21 priedas), protokole nėra reikalavimo, jog jį pasirašytų visi faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavę asmenys, I. G. surašytas protokolas savo forma atitinka keliamus reikalavimus. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, protokole ir vaizdo įraše fiksuotų duomenų neatitikimo nenustatyta. Šie duomenys leidžia daryti išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti antstolės I. G. neteisėtus veiksmus, kas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, reikalavimas dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš antstolės I. G. atmestinas (CPK 178 str.).

21Reikalavimui dėl 50000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo A. K. priteisimo ieškovas kaip faktinį pagrindą nurodo, jog A. K., tuometinis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius, pasirašė 2009-11-19 įsakymą Nr. D-720 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio buto patuštinimo“, šiuo įsakymu ieškovas neteisėtai buvo iškeldintas iš buto.

222009-11-19 Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-720 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio buto patuštinimo“ įsiteisėjusiu 2012-01-13 teismo sprendimu pripažintas prieštaraujančiu LR CK 6. 610 str. nuostatoms, kad asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka. Sprendžiant klausimą dėl A. K. pareigos atlyginti žalą dėl jo priimto akto, kuris teismo sprendimu pripažintas neteisėtu, atsižvelgtina į tai, jog A. K., pasirašydamas įsakymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas jam suteiktų įgaliojimų ribose. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 str. numato atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarką. Šio straipsnio 1 d. numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų, t.y., pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitokių šios institucijos darbuotojų, ar privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas, neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo A. K. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš pateiktų įrodymų nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės teisinių pagrindų (CPK 178 str.).

23Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 d. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, jog nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos; nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

242012-01-13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-225/2012, 2009-11-19 Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-720 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio buto patuštinimo“ pripažintas prieštaraujančiu LR CK 6. 610 str. nuostatoms, kad asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka, t.y., aktas teismo sprendimu pripažintas neteisėtu, kas būtų vienas iš pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti. Nors neteisėti veiksmai yra nustatyti (iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų vyko pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), tačiau ieškovas privalo įrodyti, kad dėl šių neteisėtų veiksmų yra atsiradusi žala bei įrodyti jos dydį, kadangi be žalos civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Apie tai, kuo pasireiškė ieškovo patirta 100000 Lt neturtinė žala, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, tik nurodo, jog dėl savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės neteko buto, baldų, dingo 12300 Lt asmeninių santaupų, šiuo metu neturi kur gyventi, o savivaldybė nesprendė jo būsto klausimo, jis patyrė įtampą ir išlaidas teismuose. Formuodamas teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad „rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007). Šiuo atveju nenustatyta, jog ieškovo pastangos, ginant savo interesus, būtų viršijusios įprastas pastangas. Pagal ieškovo pareikštą ieškinį 2012-01-13 sprendime teismas nustatė, jog savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas prieštaravo įstatymo nuostatoms, tačiau tame pačiame sprendime, spręsdamas restitucijos klausimą, teismas konstatavo, jog ieškovas ginčo bute negyveno, nemokėjo jokių mokesčių, savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nebuvo naudojamos pagal paskirtį ir priminė sandėliavimo patalpas, nors patalpų paskirtis – socialinis būstas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl savivaldybės darbuotojų kaltų veiksmų ieškovas prarado teises į butą, ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus. Kaip nurodo atsakovo atstovas, bute buvę daiktai yra saugomi ir ieškovas gali juos atsiimti, ieškinio reikalavimo dėl turtinės 12300 Lt žalos ieškovas nereiškė ir įrodymų apie tokios sumos buvimą ir praradimą nepateikė.

25Ieškovui nepatekus įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškinys dėl 100000 Lt neturinės žalos atmestinas (CPK 178 str.).

26Dėl kapitalinio remonto išlaidų,

27Ieškovas nurodo, jog 1987 metais jam buvo skirtas butas ( - ). Kadangi butas buvo neįrengtas, jis savo lėšomis bute atliko kapitalinį remontą, kurio išlaidos pagal 2000 metais sudarytą sąmatą sudaro 35871 Lt. Kadangi 2009-11-19 Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš buto jis yra iškraustytas, prašo iš savivaldybės administracijos priteisti turėtas kapitalinio remonto išlaidas. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

28Ieškinio senatis – tai nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškovas reikalavimą dėl buto kapitalinio remonto išlaidų kildina iš 2009-11-19 Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo iš gyvenamųjų patalpų iškeldintas, t.y., ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-11-19, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-02-13, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimams dėl kapitalinio remonto išlaidų atlyginimo taikyti ieškinio senatį.

29Kaip nurodo ieškovas, buto kapitalinis remontas buvo atliktas 1987 metais. Tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso normos numatė, jog gyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto – jų pagerinimo teisinės pasekmės priklauso nuo dviejų sąlygų – nuo nuomotojo leidimo ir nuo galimybės tuos pagerinimus atskirti be žalos nusinuomotam turtui. Nuomotojo leidimas daryti pagerinimus yra pagrindas reikalauti atlyginti būtinas pagerinimų išlaidas, o nesant leidimo – nuomininkas gali atsiimti atskiriamus pagerinimus, neatskiriami pagerinimai neatlygintinai pereina nuomotojui (318, 316 str.). Galiojusio Butų kodekso 81 str. 1 d., buvo numatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą tiktai sutinkant visiems šeimos nariams ir nuomotojui. Šio kodekso 139 str. numatyta, jog kapitališkai remontuoti gyvenamąsias patalpas yra nuomotojo pareiga, ir tik nuomotojui nepadarius neatidėliotino remonto, nuomininkas turi teisę atlikti remontą ir jo kainą įskaityti į buto nuompinigius. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog buvo gautas nuomotojo leidimas bute daryti kapitalinį remontą, ir koks buvo susitarimas dėl šių išlaidų kompensavimo. Nesant šių įrodymų nepaneigiama išvadą, jog ieškovas veikė savo rizika.

30Be to, ieškovo pateiktos 2000 metais sudarytos sąmatos pagal 2000-01-01 metų kainas negali būti laikomos ieškovo patirtų buto, esančio ( - ), kapitalinio remonto 1987 metais išlaidų įrodymu, kadangi nepateikti įrodymai, jog ieškovas tokias medžiagas pirko ir mokėjo sąmatoje nurodytas sumas, ar mokėjo sąmatoje nurodytas sumas už darbų atlikimą, mokėjo už šildymo trasos paklojimą, ar garažo statybos darbus, kurie taip pat yra įtraukti į objektinę sąmatą. Sąmatose patekti paskaičiavimai negali būti laikomi faktinių išlaidų įrodymu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų ieškovo turėtas kapitalinio remonto išlaidas, apart sąmatų, ieškovas nepateikė. Įvertinus 1987 m. galiojusių įstatymų nuostatas dėl kapitalinio remonto išlaidų kompensavimo bei ieškovo patektus įrodymus, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 35871 Lt kapitalinio remonto išlaidų kompensavimo

31Teismo posėdyje ieškovas prašė išspręsti klausimą dėl asmenų, kurie 2009-10-23 dalyvavo atidarant butą, esantį ( - ), patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog su pareiškimais dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus policijos komisariate ar prokurorą, šie klausimai nėra sprendžiami civilinio proceso tvarka.

322012-03-14 nutartimi atsakovui B. M. buvo atidėtas 5217 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį atmetus, ieškovas šią sumą turėtų sumokėti valstybei. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba, yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistinas (CPK 83 str. 3 d.,), iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos (CPK 88 str. 3 p.).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš atsakovo B. M. 500 (penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio ir 40,65 Lt pašto išlaidų valstybei, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleisti.

36Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,... 2. sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui B. M.,... 4. atsakovo atstovui Jonui Gasiūnui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M.... 6. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti neturtinę... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė ieškinį, prašo atnaujinti... 8. Atsakovė antstolė I. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog... 9. Teismo posėdyje atsakovė I. G. palaiko atsiliepime išdėstytas nuostatas.... 10. Atsakovas A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškovas,... 11. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas,... 12. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu... 13. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašo taikyti ieškinio senatį kapitalinio... 14. III asmuo „BTA Insurance“ SE atstovaujamas to paties pavadinimo filialo... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Dėl neturtinės žalos... 17. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti... 18. Ieškovas reikalavimą dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš... 19. Iš atsakovės I. G. paaiškinimo matyti, jog pagal Plungės rajono... 20. Antstolių įstatymo 21 str. numato, jog antstolis ne tik vykdo jam įstatymų... 21. Reikalavimui dėl 50000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo A. K. priteisimo... 22. 2009-11-19 Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas... 23. Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio... 24. 2012-01-13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.... 25. Ieškovui nepatekus įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ir priežastinį... 26. Dėl kapitalinio remonto išlaidų,... 27. Ieškovas nurodo, jog 1987 metais jam buvo skirtas butas ( - ). Kadangi butas... 28. Ieškinio senatis – tai nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti... 29. Kaip nurodo ieškovas, buto kapitalinis remontas buvo atliktas 1987 metais. Tuo... 30. Be to, ieškovo pateiktos 2000 metais sudarytos sąmatos pagal 2000-01-01 metų... 31. Teismo posėdyje ieškovas prašė išspręsti klausimą dėl asmenų, kurie... 32. 2012-03-14 nutartimi atsakovui B. M. buvo atidėtas 5217 Lt žyminio mokesčio... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš atsakovo B. M. 500 (penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio ir... 36. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...