Byla 2A-1058-264/2013
Dėl dalies išmokėtos sumos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-722/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimansta“, tretieji asmenys UADBB „Dataksas“, S. K., dėl dalies išmokėtos sumos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 56 575,43 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-01-28 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kuria apdrausta transporto priemonės MB 1844 valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2011-03-22 atsakovės darbuotojas S. K., Vokietijoje vairuodamas automobilį MB 1844, susidūrė su dviem automobiliais, sugadino kelio ženklus, dėl autoįvykio kaltu pripažintas S. K.. Ieškovas pagal atstovų Vokietijoje pretenzijas atlygino 113 150,84 Lt dydžio nuostolius. Pagal sutarties 1.5 p. buvo susitarta, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų. Kadangi atsakovė sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pažeidė sutarties 1.5 p.), neinformavo atsakingo draudiko, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovė iš esmės neginčija draudimo sutarties sudarymo, ginčija tik papildomą sąlygą dėl transporto priemonės nenaudojimo už LR ribų. Su kitais draudikais atsakovė sudarinėjo draudimo sutartis taip pat, kad transporto priemonės nevyks už LR ribų, nors ir turi leidimą verstis tarptautiniais pervežimais. Taip atsakovė siekia sutaupyti, nes draudimas automobiliams su sąlyga išvykti į užsienio valstybes kainuoja 10 kartų daugiau.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovo nurodytas sutarties sąlygų pažeidimas nėra įrodytas, tarp šalių nebuvo aptarta individuali sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė nebus naudojama už LR ribų. Ieškovas neįrodė, kad su papildoma sąlyga atsakovė buvo tinkamai supažindinta. Draudimo sutartis, pateikta byloje, šalių nepasirašyta. Draudimo sutartis yra rašytinė, todėl draudimo brokerio, ieškovo teiginiai, kad draudimo sutartis buvo patvirtinta ir pasirašyta konkliudentiniais veiksmais neatitinka teisės aktų aiškinimo ir teismų praktikos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1500 Lt išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Rimansta“ bei 48,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 22 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu S. K. vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz 1844, valst. Nr. ( - ), apgadino dvi transporto priemones – vilkiką DAF, v/n ( - ) ir lengvąjį automobilį Nissan Micra, v/n ( - ), buvo apgadinti kelio ženklai, kelio danga, į aplinką išsiliejo kuras. Transporto priemonės Mercedes Benz 1844 savininkė yra atsakovė UAB „Rimansta”, trečiasis asmuo S. K. įvykio metu buvo atsakovės darbuotojas. Ieškovas 2011-07-22, 2011-11-23, 2011-12-23, 2012-05-04 išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 32 770,75 eurų (113 150,84 Lt), pateikė atsakovei pretenzijas atlyginti 50 procentų šių išlaidų - 6077,07 Lt ir 50498,36 Lt. Eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonė Mercedes Benz 1844 buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

9Teismas nurodė, kad draudimo brokeris M. Š., kaip draudėjo atstovas, neneigė, kad žinojo apie atsakovės tarptautinių krovinių gabenimo verslą, atsakovės darbuotojui A. M. užsakius draudimą be žalios kortos, sudarė sutartį, siuntė ją ir draudimo polisą, su prierašu, kad draudimo sutartis galioja tik LR teritorijoje. Nors šalys teismui nepateikė susirašinėjimo raštu iki draudimo sutarties sudarymo dėl draudimo sutarties sąlygų derinimo, nepateikė atsakovės ir brokerio aptarimo, kad konkreti transporto priemonė MB 1844 v/n ( - ) nebus naudojama už LR ribų, iš kurio galima būtų spręsti, kokios sąlygos, kieno buvo pasiūlytos, kaip buvo susitarta, teismas laikė, kad draudimo sutarties šalys viena kitai atskleidė informaciją, galinčią turėti esminės įtakos draudimo rizikai. Nenustatyta, kad atsakovė pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, ar dėl neatsargumo nepateikė visos informacijos apie save, tarp atsakovės ir draudiko atstovo, šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, buvo sudaryta ar užsakyta ne viena draudimo sutartis. Draudikas turėjo teisę ne vėliau kaip per du mėnesius nuo naujų aplinkybių sužinojimo apie draudėją, pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį, o draudėjui atsisakius tai padaryti – nutraukti draudimo sutartį. Šiuo atveju, draudimo brokeris, kaip draudiko atstovas, žinodamas, kad atsakovė užsiima tik tarptautiniais pervežimais, kad yra nepastovi klientė, turi bylų teisme su draudimo bendrovėmis, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką, o draudikui nesutikus mokėti didesnės draudimo įmokos, kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitusi aplinkybėms. Ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad 2011-01-28 atsakovei brokeris M. Š. siuntė sąskaitą už MB draudimą ir už Krone draudimą, viso už 926 Lt, kuriuos atsakovė 2011-01-31 apmokėjo tuo patvirtindama jų gavimą, o 2011-01-31 atsakovo darbuotojui A. atsakovės elektroninio pašto adresu brokeris M. Š. siuntė raštą dėl draudimo sutarties galiojimo tik LR teritorijoje ir failus (File0315, File0316), kuriais buvo išsiųsta draudimo sutartis ( - ) su draudimo liudijimu LT/ABA ( - ), o kitas dokumentas - draudimo sutartis ir liudijimas PZU Lietuva. Šio laiško, jo priedų, išskyrus draudimo polisą, atsakovės darbuotojai teigė negavę.

10Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog draudiko atstovas 2011-01-31 siuntė atsakovei laišką dėl draudimo sutarties galiojimo, draudimo sutartį dėl vilkiko MB 1844 ir polisą, tačiau neginčijamai nėra nustatyta, kad atsakovė gavo visus minėtus dokumentus, kad visus dokumentus atidarė, susipažino su jais. Draudimo liudijime, kuris patvirtina draudimo sutartį ir kuris, kaip byloje nustatyta, atsakovės gautas, nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Vokietijoje, draudiko atstovui buvo žinoma reikalinga informacija (kad bendrovė užsiima tarptautiniais pervežimais) apie atsakovę kaip draudėją, draudikas, kaip savo veiklos profesionalas, turėjo teisę įvertinti draudimo riziką, reikalauti pakeisti draudimo sutartį, padidinti draudimo įmoką, tačiau to įstatymo nustatyta tvarka nepadarė, todėl atsakovė pagrįstai perkelia žalos atlyginimo riziką draudimui. Automobilių draudimo rinka Lietuvos Respublikoje plati, pasiūla – taip pat, teismas neturi duomenų apie draudimo sutarčių kainų įvertinimą, palyginimą, analizę, todėl vien draudimo sutarties kaina neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Byloje yra pateikta 2011-01-28 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis serija SGB ( - ), kurios 1.5 punkte nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, ši sąlyga pagal sakinio skyrybą ir kalbos taisykles tiesiogiai taip ir suprantama. Pagal sutarties 2.2.3 p., transporto priemonių valdytojai informuoti apie draudimo rizikos vertinimo sąlygas, pareigą pranešti apie rizikos pasikeitimą ir nepranešimo padarinius. Ieškovo pateiktas sutarties variantas pasirašytas draudiko atstovo M. Š., draudėjo atstovas, sudaręs sutartį, nenurodytas, nenustatyta, kieno parašas. Todėl galimybė sužinoti, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis bei kokius duomenis pateikė atsakovė UAB „Rimansta“ yra tik remiantis liudytojų A. M. ir M. Š. parodymais, atsakovės direktoriaus ir trečiojo asmens UADBB „Dataksas“ direktorės paaiškinimais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jos sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais, todėl šioje byloje kilus ginčui teismas neturi pagrindo remtis liudytojų parodymais, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais dėl esančios tvarkos sudarant draudimo sutartis, nes tai neįrodo kokiomis sąlygomis buvo sudaryta ginčo sutartis bei nepaneigia draudimo sandorio sudarymo rašytine forma privalomumo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties individualiomis sąlygomis, dėl ko neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų nuslėpusi ar suteikusi klaidingą informaciją apie savo tarptautinių krovinių pervežimo veiklą. Nesant duomenų ar atsakovė buvo supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad duomenis pateikė sutartį sudaręs asmuo ir kad draudimo sutartis sudaryta joje nurodytomis sąlygomis. Pagal ieškovo pateiktus žalos, sumokėtos nukentėjusiems, įrodymus, teismas sprendė, kad draudimas pagrįstai sumokėjo 113150,84 Lt nukentėjusiems nuo 2011-03-22 eismo įvykio Vokietijoje, už autoįvykio padarinių pašalinimą (kelio dangos ir ženklų atstatymą, išsiliejusio kuro surinkimą), už autoįvykio metu padarytos žalos administravimą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 70-73) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

131. Teismas padarė neteisingą ir nelogišką išvadą, jog atsakovė tinkamai atskleidė visą informaciją, reikalingą draudimo sutarčiai sudaryti, nes klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus. Visi įrodymai byloje leidžia manyti, kad atsakovė derybų metu nurodė ieškovo atstovui paruošti draudimo sutartį, kurioje būtų numatyta, jog transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos ribų, ši sutartis buvo paruošta, išsiųsta elektroniniu laišku atsakovei pastabose nurodant šią individualiai aptartą sąlygą, atsakovė šią sutartį gavo kartu su polisu, ją apmokėjo, be to, grąžino pasirašytą ieškovui. Kad M. Š. žinojo atsakovę vykdžius tarptautinių pervežimų veiklą - nereiškia, jog atsakovė neturėjo teisės gabenti krovinių Lietuvos Respublikoje ar neturėjo teisės sudaryti draudimo sutarties su tokia sąlyga. Draudimo sutartis SGB ( - ) buvo sudaroma su tikslu įregistruoti transporto priemonę MB1844, kadangi šioje draudimo sutartyje nėra nurodyta valstybinio numerio, o tik identifikacinis numeris. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d. - draudikas negali atsisakyti sudaryti tokio pobūdžio sutartį, o pagal šio įstatymo 6 str. 3 d. - draudėjas privalo suteikti visą jo prašomą teisingą informaciją, reikalingą draudimo sutarčiai sudaryti - taigi draudimo sutartis sudaroma išimtinai pagal draudėjo suteikiamą informaciją. Atsakovės atstovai proceso metu teigė, jog visos įmonės valdomos transporto priemonės draudžiamos su sąlyga, jog jas galima eksploatuoti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau byloje pateikta draudimo sutarčių su kitais draudikais, kur atsakovė lygiai taip pat susitaria, jog transporto priemonės nebus naudojamos užsienyje; taip pat yra žinoma, jog atsakovė dalyvauja teisminiuose ginčuose su kitais draudikais panašaus pobūdžio bylose.

142. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė buvo supažindinta su sutartimi, o nesant duomenų apie tai, kad atsakovė buvo supažindinta su sutarties sąlygomis - nėra pagrindo manyti, jog sutartis buvo sudaryta joje nurodytomis sąlygomis. Ieškovo manymu sutarties sąlyga, kuria buvo susitarta dėl transporto priemonės nenaudojimo už Lietuvos Respublikos ribų, nelaikytina standartine, o individualiai aptarta sąlyga. Teismas šią sąlygą taip pat pripažino esant individualiai aptarta, tačiau padarė paradoksalią išvadą, jog ieškovas privalėjo su ja atsakovę supažindinti. Jei ši sąlyga laikytina individualiai aptarta - ieškovas neturi įrodinėti, jog atsakovė buvo su ja supažindinta, kadangi iš teisinio reglamentavimo išplaukia, jog būtent atsakovė šias sąlygas pasirenka. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ginčo sutartis buvo siunčiama kartu su draudimo sutarties liudijimu viename faile PDF formatu, tai reiškia, jog atidariusi šį failą atsakovė negalėjo atidaryti tik draudimo liudijimo, neatidarydama draudimo sutarties ir atspausdinti draudimo liudijimą, neatspausdindama draudimo sutarties. Atsakovei nepateikus duomenų apie tai, kokiu būdu, kokiu elektroniniu laišku gavo draudimo liudijimą, o draudimo sutarties negavo, nepateikus turimų draudimo sutarties, liudijimo egzempliorių, sąskaitų išrašų, iš kurių būtų matyti apmokėjimas, ir kitų turimų dokumentų, kuriuos teismas buvo įpareigojęs pateikti - laikytina, jog egzistuoja patys nepalankiausi atsakovei faktai, t.y. kad atsakovė gavo brokerio siųstu elektroniniu laišku, su šiais dokumentais susipažino, atspausdino, apmokėjo, vieną pasirašytą egzempliorių grąžino brokeriui. Atsakovė nėra vartotojas, o ilgą laiką veikianti įmonė, besiverčianti tarptautiniais pervežimais, todėl ji turėjo žinoti, kad keičiasi įmokos dydis, jei transporto priemonė eksploatuojama tik Lietuvoje.

153. Teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnį, nesirėmė liudytojų parodymais, kadangi draudimo sutartis neatitinka įstatymų reikalaujamos formos. Tačiau tik tokiu atveju, kai ginčas kyla dėl sutarties sudarymo ar vykdymo fakto - draudžiama remtis liudytojų parodymais. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl konkrečios sutarties sąlygos buvimo/nebuvimo, jos aptarimo, ar supažindinimo su ja, tačiau ne dėl sutarties sudarymo ar vykdymo fakto. Priešingai - visi proceso dalyviai sutinka, kad ši draudimo sutartis buvo sudaryta ir buvo galiojanti eismo įvykio metu. Net ir nesiremiant liudytojų parodymais, minėta CK norma leidžia remtis kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje yra elektroninis laiškas su pastaba, kad „draudimas galioja tik Lietuvos Respublikoje“, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio aiškiai galima daryti išvadą, jog draudimo sutartis su liudijimu buvo išsiųsti atsakovei, yra banko išrašas, patvirtinantis, kad atsakovė yra apmokėjusi sutartį. Byloje visiškai nėra rašytinių atsakovės poziciją pagrindžiančių dokumentų, todėl, vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu, būtų galima pripažinti, kad ieškinys atmestas nepagrįstai.

16Atsakovės UAB „Rimansta“ atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 78-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2011-01-28 sudarant įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tarp šalių nebuvo aptarta individuali sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, kur ieškovas negalėjo teismui ir atsakovei pateikti pasirašytą tarp šalių draudimo sutartį, o pateiktame draudimo polise LL/ABA Nr. ( - ), suteikiama draudimo apsauga yra išvardintose šalyse, kurių tarpe yra ir Vokietija, kur ir įvyko eismo įvykis. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje nėra konkrečiai apibrėžta kas laikytina „draudimo rizikos padidėjimu“. Atsakovė su nurodyta draudimo sutartimi bei jos papildomomis sąlygomis, pasirašytinai nebuvo supažindinta (tai įrodo nepateiktas rašytinės sutarties egzempliorius byloje), todėl apdraustos transporto priemonės eksploatavimas Vokietijoje, kuri yra Europos Sąjungos narė, negali būti laikomas aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką atsirasti žalai apdraustam automobiliui. UADBB „Dataksas“ teismui pateiktas susirašinėjimas su atsakove elektroninėje erdvėje nepatvirtino aplinkybių, kad būtent nurodytame elektroniniame laiške yra kalbama apie transporto priemonės Mercedes Benz 1844 draudimo sutarties pakeistas sąlygas. Atsakovė, turėdama leidimą verstis tik tarptautiniai pervežimais, net nesvarstė galimybės apie papildomas draudimo sutarties sąlygas, kurios galiotų tik Lietuvoje. Be to, UADBB „Dataksas“ su atsakove 2011-01-28 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB ( - ), tačiau draudimo brokerio atstovo teismui pateiktas elektroninis laiškas, kuriuo neva brokeris informavo atsakovę apie papildomas sąlygas yra siųstas tik 2011-01-31, jau esant pasirašytai ir galiojančiai draudimo sutarčiai. Iš pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek draudimo brokeris nesiekė tinkamai ir laiku informuoti atsakovę apie pasikeitusiais (siurprizines) draudimo sutarties sąlygas, tuo prisiimdami visą atsakomybę už tenkančią riziką. Atsakovė pagrįstai perkėlė nuostolių atlyginimo riziką draudikui, kadangi įprastinė draudimo sutartis, sumokėjus vieną draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal TPVAD įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Nurodytas įstatymas neleidžia draudikams siaurinti įprastinės ir pasienio draudimo sutarčių draudimo apsaugos. Ieškovas sutartį aiškindamas kaip atskiras sąlygas, o nekaip vientisą dokumentą, dar kartą papildomai išskiria Lietuvą ir sudaro draudimo poliuse dvigubą sutarties galiojimą, t.y. sutartis galioja visose šalyse įskaitant Lietuvą ir tuo pačiu negalioja visose šalyse, bet galioja tik Lietuvoje, toks dviprasmiškas ieškovo sutarčių aiškinimas neatitinka teisės aktuose numatytų sutarčių aiškinimo nuostatų. Ieškovas teismui nepateikia jokių įrodymų, kad brokeris, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, tinkamai atliko pareigas, susijusias su draudimo tarpininkavimo veikla, tinkamai informavo draudimo bendrovę ir atsakovę dėl papildomų sąlygų sutartyje.

17IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovei priklausančio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą. Ieškovas dėl sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusio eismo įvykio už jo metu padarytą žalą keturiais mokėjimais sumokėjo draudimo išmoką bendrai 113 150,84 Lt sumai. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pusę išmokėtos draudimo išmokos sumos, kadangi atsakovė (draudėjas) nesuteikė draudikui teisingos informacijos, kad vykdys ne tik vietinius pervežimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų.

21Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad šalys privalo įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).

22Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

23Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas.

24Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio neįrodė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

25Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise.

26Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei jos atstovai teisme nurodė, kad atsakovė, turėdama leidimą verstis tik tarptautiniais pervežimais, net nesvarstė galimybės apie papildomas draudimo sutarties sąlygas, kurios galiotų tik Lietuvoje, draudimo įmoką sumokėjo už draudimo polisą, kuriame nėra tokios sąlygos, draudimo sutarties negavo ir su tokia sąlyga nebuvo supažindinta. Byloje pateikta 2011-01-28 data surašyta Draudimo sutartis SGB ( - ) dėl vilkiko MB 1844 draudimo atsakovės atstovo nepasirašyta (CK 6.989 straipsnis), kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su draudimo sutarties 1. 5 punkto individualia sąlyga sutiko nėra pateikta. Tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie 2011-01-31 išsiųstą elektroninį laišką su priedais: draudimo liudijimas LL/ABA Nr. ( - ) ir Draudimo sutartis SGB ( - ) atsakovei (3 t. b. l. 38-39) nereiškia, kad šalys susitarė dėl draudimo apsaugos apimties pagal Draudimo sutarties 1.5 p. papildomą sąlygą, iš el. laiško turinio negalima spręsti, kad kalbama būtent apie transporto priemonės Mercedes Benz 1844 draudimo sutarties individulizuotas sąlygas. Draudimo liudijime LL/ABA Nr. ( - ), nurodyta, kad draudikas krovininiam automobiliui Mersedes Benz 1844 suteikia draudimo apsaugą jame išvardintose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, kur ir įvyko eismo įvykis, taip pat, kad atlygina už žalą padarytą tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas, kuriame yra nurodyta draudimo apsaugos apimtis (CK 6.989 str. 2 d.). Remiantis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 6 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi įprastinė draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė dėl šalių apdraustos transporto priemonės eksploatavimo Vokietijoje negali būti laikoma aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką žalos atsiradimui bei papildomos draudimo įmokos mokėjimui.

27Ieškovas neginčija, kad atsakovė jam suteikė visą reikalingą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti, žinojo, kad įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kokios būtent informacijos ieškovas prašė iš atsakovės 2011-01-28 draudimo sutarties surašymui, todėl negalima spręsti, kad atsakovės prašymu sudarytas draudimas su papildoma 1. 5 punkto sąlyga – kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų (CK 6. 993 str. 1 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 3 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad būtent atsakovė derybų metu nurodė ieškovo atstovui paruošti draudimo sutartį, kurioje būtų numatyta, jog transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos ribų, nepagrįsti.

28Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias draudimo paslaugas, todėl jo kaip draudiko pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, įvertinti draudimo riziką. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama draudimo sutartį, patvirtino, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, todėl negalima spręsti, kad atsakovė turėjo pareigą pranešti draudikui apie transporto priemonės panaudojimą už Lietuvos Respublikos ribų.

29Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui neįrodžius draudimo sutarties pažeidimo, atsakovei nekyla pareiga atlyginti jo patirtų nuostolių dėl išmokėtų draudimo išmokų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatų bei LR Vyriausybės nutarimo ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ tvarka bei pagrindais.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų visetą; argumentavo, dėl ko CK 1. 93 str. pagrindu nesiremia liudytojų parodymais, ir dėl ko daro išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) neįrodyti.

31Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

33Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

34Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Byloje atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą atsakovė patyrė 1500 Lt advokato pagalbos išlaidas (3 t. b. l. 78-83, 84-85). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo priteistina atsakovei 1500 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Rimansta“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovo nurodytas sutarties... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad draudimo brokeris M. Š., kaip draudėjo atstovas,... 10. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog draudiko atstovas 2011-01-31... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 70-73)... 13. 1. Teismas padarė neteisingą ir nelogišką išvadą, jog atsakovė tinkamai... 14. 2. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė buvo supažindinta... 15. 3. Teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnį, nesirėmė liudytojų... 16. Atsakovės UAB „Rimansta“ atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė... 17. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę įprastinę transporto priemonių... 21. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris... 22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui... 23. Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis,... 24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio neįrodė (CPK... 25. Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro... 26. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei jos atstovai teisme nurodė, kad... 27. Ieškovas neginčija, kad atsakovė jam suteikė visą reikalingą informaciją... 28. Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui neįrodžius draudimo sutarties... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja... 32. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 34. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS...