Byla 2-513/2014
Dėl fakto patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3465-232/2012 pagal ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsakovams A. Č. ir E. Č. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovų A. Č. ir E. Č. priešieškinį V. P. ir E. P. dėl fakto patvirtinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsakovams A. Č. ir E. Č. dėl skolos ir netesybų priteisimo pagal preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį bei atsakovų A. Č. ir E. Č. priešieškinį ieškovams V. P. ir E. P., kuriuo prašė pripažinti, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalti ieškovai.

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį bei atsakovų A. Č. ir E. Č. priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 90 000 Lt sumokėto avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tekino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovui V. P. 22 500 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovei E. P. - 22 500 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės E. Č. priteisė ieškovui V. P. 22 500 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovei E. P. - 22 500 Lt avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Domus Lux“ prašymas pakeisti vykdymo procese išieškotojus V. P. ir E. P. nauju išieškotoju - UAB „Domus Lux“ ir išduoti jam vykdomąjį raštą, nes V. P. ir E. P. 2013 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Domus Lux“ visas savo turimas teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą. Teismo sprendimas priimtas pradinių išieškotojų naudai, abu pradiniai kreditoriai turi galiojančias reikalavimo teises į skolininkus A. Č. ir E. Č..

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese pradinius išieškotojus V. P. ir E. P. nauju išieškotoju UAB „Domus Lux“.

9Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi V. P. ir E. P. perleido UAB „Domus Lux“ visas savo turimas teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3465-232/2012 bei su tuo susijusius pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas buvo apskųstas. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Atsakovai neįrodė, kad pareiškėjas neteisėtai perėmė išieškotojo teises. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis yra apskųsta kasacine tvarka, tačiau nėra duomenų, kad sprendimo vykdymas būtų sustabdytas. Teismas, įvertinęs tai, kad pradiniai kreditoriai turi galiojančias reikalavimo teises į skolininkus ir pritarė išieškotojo pakeitimui vykdymo procese, prašymą patenkino.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atsakovai A. Č. ir E. Č. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, gavęs prašymą dėl išieškoto pakeitimo vykdymo procese, turėjo ex officio spręsti dėl šios sutarties neteisėtumo. Teismas neatsižvelgė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta anksčiau, nei priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis (sutartis sudaryta 2013-10-02). Ieškovai perleido tuo metu jiems nepriklausančią reikalavimo teisę.
  2. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra tariamas ir sudarytas tik dėl akių sandoris (CK 1.86 str., 1.78 str.). Teismas nevertino fakto, kad 90 000 Lt reikalavimas perleistas tik už 600 Lt. Perleidimo kaina neatitinka realios kainos. Nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 600 Lt. Nesant duomenų apie pinigų sumokėjimą, negali būti sprendžiamas pareiškėjo reikalavimas dėl išieškoto pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo.
  3. Bylos nagrinėjimas nėra baigtas, nes atsakovai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį apskundė kasacine tvarka. Išieškotojas nekeistinas ir vykdomasis raštas neišduotinas, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinės bylos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, bylą nagrinėjantis teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju (procesinių teisių perėmimas). Procesinių teisių perėmimo pagrindą gali sudaryti tam tikro teisinio fakto atsiradimas. Tai gali būti fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai. Iš proceso pasitraukusios šalies procesinių teisių perėmimas yra galimas tik tuomet, jeigu galimas jos materialiųjų subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Taigi teisinį tyrimą dėl procesinių teisių perėmimo galimumo atliekantis teismas turi įsitikinti ar dėl įvykusio teisinio fakto neliko proceso šalies (fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens pabaiga), ji perleido savo reikalavimą, perkėlė skolą, persitvarkė (juridinis asmuo) ir kitas asmuo gali perimti šios proceso šalies materialiąsias subjektines teises. Procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir teismo sprendimo vykdymo proceso stadijoje. Procesinių teisių perėmimo klausimą pagal antstolio ar suinteresuoto asmens prašymą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla (CPK 596 str. 1 d.). Jeigu prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pateikęs asmuo šį prašymą grindžia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, teismas tik turi įsitikinti ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui.

17CK šeštosios knygos VI skyriaus normos, reglamentuojančios reikalavimo teisių perleidimą, taikomos, kai reikalavimas perleidžiamas materialiojoje teisėje. Kadangi reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, t. y., kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinio pobūdžio klausimą taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė ar reikalavimo teisių, atsiradusių teismo baigiamojo akto pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkui ar nepateikta. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą ar skolininkas tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nelemia teismo sprendimo pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Jeigu vykdymo procese teismui buvo pateiktas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo bei reikalavimo teisių perleidimo sutartis, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo.

18Iš 2013 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinio matyti, kad pradiniai išieškotojai V. P. ir E. P. atlygintinai (už 600 Lt) perleido naujajam išieškotojui UAB „Domus Lux“ reikalavimo teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą ir visus su tuo susijusius vėlesnius pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas apskųstas (2 t., 72-73 b. l.). Sutartyje nurodyta, kad naujasis kreditorius įgys tas teises, kurios bus patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Sutarties 1 p.). Pradinių išieškotojų reikalavimo teisę į skolininkus patvirtina įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis (2 t., 64-68 b. l.). Pažymėtina, kad minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta, todėl laikoma, kad ji galioja, o reikalavimo teisių perleidimas pagal teismo įsiteisėjusį sprendimą yra teisėtas.

19Nepagrįstas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, turėjo ex officio spręsti dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad 90 000 Lt reikalavimas perleistas tik už 600 Lt.

20CPK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), tačiau tik tuo atveju kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta 2002 m. rugsėjo 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-983/2002). Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia reikalavimo pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareiškiant ieškinį ar priešieškinį. Jei teismas, nesant tokio šalies reikalavimo, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi pricipai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-983/2002; 3K-3-107/2002; 3K-3-150/2004; 3K-3-7/2006).

21Nagrinėjamoje byloje akivaizdžių pagrindų, dėl kurių reikalavimo teisų perleidimo sandoris turėtų būti pripažintas niekiniu nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes. Iš atskirojo skundo turinio sprendžiama, kad apeliantai reikalavimo teisės perleidimo sandorio neteisėtumą sieja su sandorio valios trūkumu (nerealia sandorio kaina), teigiant, kad tai tariamas sandoris (CK 1.86 str.), tačiau tam, kad pripažinti ginčo sandorį tokiu, pirmiausia turi būti atitinkamos formos reikalavimas (ieškinys, priešieškinis) ir faktinių aplinkybių tyrimas. Kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o teisių perėmimas vyksta (vyko) vykdymo procese, todėl, kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tirti sandorį apeliantų nurodytu pagrindu. Ši teismo nutartis nėra kliūtis apeliantams ginčyti sandorį civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

22Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

23Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V.... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovų V. P. ir E. P.... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 6. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Domus Lux“ prašymas pakeisti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino... 9. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atsakovai A. Č. ir E. Č. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 16. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio... 17. CK šeštosios knygos VI skyriaus normos, reglamentuojančios reikalavimo... 18. Iš 2013 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinio... 19. Nepagrįstas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 20. CPK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir... 21. Nagrinėjamoje byloje akivaizdžių pagrindų, dėl kurių reikalavimo teisų... 22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės... 23. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 24. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą....