Byla 2-68-878/2012
Dėl pažeistų teisių atstatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei M. D., jos atstovei advokatei Snežanai Raižienei, atsakovės Z. A. D. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vytautei Draugelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą po proceso atnaujinimo pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei Z. A. D., su trečiaisiais asmenimis Prienų rajono savivaldybe, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmone Registrų centru, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei atsakovės Z. A. D. priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo ir

Nustatė

2Ieškovė M. D. prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo ribą tarp jos žemės sklypo ( - )ir atsakovės žemės sklypo ( - )pagal žemės sklypo planą, sudarytą2003 m. rugpjūčio 29 d. su jame nurodytomis sklypo koordinatėmis, įpareigoti atsakovę Z. A. D. nepažeidinėti jos, kaip žemės sklypo valdytojos, teisių, įpareigoti nutraukti jos atliekamus statybos darbus bei nugriauti stoginę ieškovės naudojamo žemės sklypo ribose (1 t., b.l. 114, 2 t., b.l. 2).

3Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 paaiškėjo, jog atsakovei Z. A. D. 2004 m. rugsėjo 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai įrengto stogo virš garažo. Stoginė pastatyta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl atstumo tarp sklypų ribos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti įstatymo saugomų jos pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši stoginė pastatyta savavališkai be ieškovės sutikimo, atsakovė įpareigotina jį nugriauti. Ieškovė neturi įrodinėti, kiek statinio yra virš sklypo, nes jos teises pažeidžia jau vien minimalaus teisės aktų nustatyto statinio atstumo iki sklypo ribos nesilaikymas. Stoginė pastatyta ant ieškovės tvoros, kuri eina iki garažo sienos. Tvora statyta 1975 m., jai supuvus, apie 1985 m. pakeista tinkline, vėliau betonine, 12 cm pamatu ir betonuotais stulpeliais 40x40 cm. Paskutinė inventorizacija padaryta 2005 m. ir įregistruota Registrų centre. Stoginė pastatyta ant tvoros. Tirpstant sniegui ar stipriai lyjant, nuo stoginės tekantis vanduo pasemia ieškovės rūsį. Stogas išsikiša į ieškovės sklypą 40-50 cm, matuojant nuo garažo ištisinės linijos. Atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę duoti sutikimą statinių teisinei registracijai atlikti pagal pateiktą inventorinę bylą atmestinas, nes sutikimas yra asmeninė ieškovės teisė. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovės prie sklypų ribos pastatytas garažas negriautinas, pateikė 2011 m. gegužės mėnesį UAB „Žemėtra“ sudarytą naują planą ir mano, kad sklypų riba nustatytina laužtine, atsižvelgiant į garažą. Pagal ieškovės pateiktus geodezinius planus sklypų riba nubrėžta per statinius - linija kerta ieškovės tvorą, kuri inventorizuota, teisėtai pastatyta ir teismas negali priimti sprendimą jį nugriauti. Atsakovė nesinaudoja sklypo dalimi, kurioje stovi tvora, taigi, ta sklypo dalis jai ir nepriklauso.

4Atsakovė Z. A. D. priešieškiniu prašė M. D. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai: nustatyti žemės sklypų ribas tarp jos ir ieškovės pagal atsakovės pateiktą planą, įpareigoti ieškovę duoti sutikimą, kad būtų atlikta pastatų, esančių ( - ), teisinė registracija pagal atsakovės pateiktą inventorinę bylą, įpareigoti ieškovę nugriauti tvorą, kuri yra atsakovės valdomo žemės sklypo ribose. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės pateiktas jos žemės sklypo planas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes jame reikalaujama ieškovei paskirti naudotis žeme, kuria ji niekada nesinaudojo. Be to, jokių statybos darbų atsakovė neatlieka, nes nuo ieškovės pusės yra įrengta tik stoginė. Prašo, kad žemės sklypų ribos būtų nustatytos pagal žemės sklypo planą, suderintą 2003 m. liepos 14 d. Pagal šį planą ieškovės tvora atsiduria atsakovės sklypo ribose, todėl, ginant jos teises, ji nugriautina (1 t., b.l. 136-137).

5Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė sutiko su geodeziniais apmatavimais, juos pasirašydama, tačiau ji neprašo pripažinti jos parašą ant geodezinių planų negaliojančiu. Byloje pateikta Prienų rajono mero potvarkiu sudarytos specialistų komisijos 2002 m. lapkričio 6 d. išvada, kuri atitinka atsakovės pateiktą planą. Ieškovei nepavyko teisme nuginčyti šios išvados, taip pat atmestas jos ieškinys dėl atsakovės garažo nugriovimo. Ieškovė neįrodė, jog stoginė pažeidžia jos teises. Stoginė pastatyta virš atsakovės garažo, vienas jos kampas remiasi į ieškovės neteisėtai ieškovės sklype pastatytą tvorą. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas yra netinkamas, neatspindi realios situacijos. Atsakovė šiuo metu laukia atitinkamų institucijų atsakymo dėl stoginės statybos įteisinimo.

6Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti ieškovės prašymą panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004. Nurodė, kad po to, kai Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1381-555/2006 buvo atnaujintas procesas nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl garažo statybos atitikties teisės aktų norminiams reikalavimams, nurodė, kad atsakovės garažas, kaip namo priestatas, esantis prie jos ir atsakovės sklypų ribos, pastatytas nepažeidžiant jo statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat kasatorės interesų pažeidimo. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-805/2009) buvo vertintas ir 2004 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 7-256-D ir Prienų rajono savivaldybės administracijos 2004 m. spalio 19 d. raštas Nr. (3.22)R3-833. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškovės prašymą panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004, todėl ieškovės prašymas panaikinti minėtą sprendimą ir ieškinį tenkinti yra nepagrįstas. Nurodė, jog trečiojo asmens turimais duomenimis, Prienų rajono savivaldybės administracija 2004 m. spalio 19 d. rašte Nr. (3.22)R3-833 pasiūlė pastatytus statinius įteisinti (3 t., b.l. 9-11). Papildomame atsiliepime nurodė, kad ieškovei pateikus įrodymus ir teismui nustačius, jog dalis atsakovės pastatytos stoginė patenka į ieškovės sklypo ribas, šioje dalyje ieškinys tenkintinas, tačiau naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog stoginei virš garažo surašytas savavališkos statybos aktas, nepatvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas visa apimtimi yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes, trečiojo asmens nuomone, savavališka stoginės statyba virš garažo, priblokuoto prie gyvenamojo namo, negali daryti įtakos ieškovės ir atsakovės naudojamų žemės sklypų ribos nustatymui (3 t., b.l. 24-25).

7Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (3 t., b.l. 114), byla išnagrinėta trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

8Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą bei nurodė, kad ieškovės minimame 2004 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos akte konstatuota, jog atsakovė Z. A. D. savavališkai įrengė stogą virš garažo, sublokuoto su gyvenamuoju namu. Civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 m. teismas buvo nustatęs, kad virš atsakovės garažo esanti stoginė nepatenka į ieškovės naudojamo žemės sklypą, todėl jos ieškinys buvo atmestas. Atnaujinus procesą, ieškovė taipogi nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovės stoginė patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypą ir tuo pažeidžia jos interesus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės stoginei yra nustatyta savavališka statyba, neturės įtakos ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatymui. Teismas buvo nustatęs, kad Prienų rajono mero sudarytos komisijos nutarimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)". Be to, jokie teisės aktai nenumato, kad, priimant sprendimus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, reikia atsižvelgti į statinių statybos teisėtumą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės stoginė pažeidžia jos interesus, todėl atmestinas reikalavimas įpareigoti nugriauti stoginę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/20H konstatavo, kad atsakovės garažas, kaip namo priestatas, esantis prie jos ir ieškovės žemės sklypų ribos, pastatytas, nepažeidžiant jo statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat ir ieškovės interesų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23' straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (toliau tekste - ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, numatantis galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, taikomas ir santykiams, atsiradusiems iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - ir Statybos įstatymo) (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; minėtiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą 28 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo. Be to, Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Šiuo atveju vietoje savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, mano, kad ieškinys dalyje dėl stoginės nugriovimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis suteikia teismui teisę savo sprendimu leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Minėto įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes bei sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą. Tokių aplinkybių ieškovė visai nenagrinėja ir nenurodo, kad atsakovės savavališka stoginės statyba sukėlė kokius nors padarinius aplinkai ar visuomenės interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-240/2009 nurodė, kad „kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą“ (3 t., b.l. 32-35). Trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės atstovė teismo posėdyje su ieškovės prašymu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais.

9Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (3 t., b.l. 112), atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 247 straipsnis).

10Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (3 t., b.l. 113), atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėtina VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

11Ieškovės M. D. prašymas panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, atmestinas.

12CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika - atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009, 2006 m. birželio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

13Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė žemės sklypų ribas tarp M. D. naudojamo žemės sklypo V. Kudirkos g. 17, Prienuose ir Z. A. D. naudojamo žemės sklypo ( - ) pagal Z. A. D. pateiktą žemės sklypo, kurio plotas 554 m2, planą, 2003 m. liepos 14 d. suderintą su Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu. Taip pat įpareigojo M. D. nugriauti tvorą Z. A. D. naudojamo žemės sklypo ( - ) ribose. Likusioje dalyje priešieškinį paliko nenagrinėtą (1 t., b.l. 166-168). Teismas rėmėsi trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės pateiktu žemės sklypų ( - ) ribos nustatymui 2002 m. lapkričio 6 d. protokolo nutarimu dėl žemės sklypų ribos nustatymo, kuriuo buvo nutarta sklypų, esančių ( - ), naudojimo pagrindu laikyti kadastrinių duomenų bylų duomenis, o riba - A. Z. D. garažo išorinės pietinės sienos liestinę liniją (1 t., b.l 96). Ieškovė M. D. nesutiko su minėtu 2002 m. lapkričio 6 d. Prienų rajono mero potvarkiu sudarytos komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. posėdžio nutarimu, prašė teismo jį panaikinti, bet Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą (prijungta civ. byla Nr. 2-4-34/2006, 2 t., b.l. 140-143,178-181).

14Ieškovė, prašydama panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovės statiniai (garažas bei virš jo įrengta stoginė), kurių buvimas nulėmė sklypų ribų nustatymą, yra savavališka statyba, nes atsakovė be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo rekonstravo gyvenamąjį namą su garažu ir savavališkai įrengė stoginę virš jo. Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės M. D. atskirąjį skundą ir atnaujino procesą byloje (21, b.l. 101-103).

15Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-805/2009 atmetė ieškovės M. D. ieškinį atsakovei A. Z. D. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį - garažą, sublokuotą su gyvenamuoju namu ( - ), šis sprendimas įsiteisėjęs (prijungta civ. byla Nr. 2-10-805/2009, 2 t., b.l. 92-97, 192-198). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 konstatavo, kad atsakovės A. Z. D. garažas kaip namo priestatas, esantis prie jos ir ieškovės M. D. sklypų ribos, pastatytas nepažeidžiant jo statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo ir ieškovės interesų pažeidimo. Atsižvelgiant į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą dėl atsakovės garažo statybos teisėtumo, akivaizdu, kad nėra ir jokio pagrindo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant ir nustatant sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą naują planą, nes nepaneigti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendime nurodyti motyvai dėl šios ribos nustatymo pagal Z. A. D. pateiktą žemės sklypo, kurio plotas 554 m2, planą, 2003 m. liepos 14 d. suderintą su Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu, ir remiantis 2002 m. lapkričio 6 d. Prienų rajono mero potvarkiu sudarytos komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. posėdžio nutarimu.

16Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos akte konstatuota, jog atsakovė Z. A. D. savavališkai įrengė stogą virš garažo, sublokuoto su gyvenamuoju namu (2 t., b.l. 6, 7). Po jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 nebelikus pagrindo ieškovei remtis atsakovės garažo statybos neteisėtumu, ji esmine aplinkybe, galėjusia turėti įtakos Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo neteisingumui, nurodo būtent savavališką stoginės virš garažo statybą. Tačiau ieškovė niekaip nepagrindė, kuo ši aplinkybė gali įtakoti ribos tarp šalių žemės sklypų nustatymą, ypač įvertinus tai, jog stoginė pastatyta ant garažo, palei kurio išorinę pietinę sieną einanti liestinė linija ir yra pripažinta riba tarp abiejų sklypų. Konstatavus, kad sklypų riba Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendime yra nustatyta teisingai, nėra pagrindo pripažinti, kad ant garažo pastatyta ir į jį savo konstrukcijomis besiremianti stoginė patenka į ieškovės sklypą. Todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nugriauti būtent jos sklypo ribose esančią atsakovės stoginę, nes, kaip jau minėta, nėra jokių įrodymų, kad stoginė (ir kokia dalimi) patenka į ieškovės sklypo plotą. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų netikslino, byla, atnaujinus procesą, nagrinėjama pagal joje pareikštą ieškinį ir priešieškinį, iš kurių ribų teismas išeiti neturi teisės (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina ir tai, jog remdamasi Statybos įstatymo pakeitimais, atsakovė turi teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d. įteisinti stoginės statybą.

17Taigi, nors stoginei ir konstatuota savavališka statyba, išanalizavus visas bylos aplinkybes tokia apimtimi, kiek ieškovės nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai galėjo turėti įtakos Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 teisingumui, pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 370 straipsnio 4 dalis), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, todėl ieškovės M. D. prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmestinas.

18Iš M. D. priteistina valstybei 125,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis), bei atsakovei Z. A. D. 500,00 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis) (2 t., b.l. 63, 64).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20ieškovės M. D. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 panaikinimo atmesti.

21Iš M. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas: 125,60 Lt valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. bei 500,00 Lt atsakovei Z. A. D..

22Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė M. D. prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m.... 3. Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad po Prienų rajono apylinkės teismo... 4. Atsakovė Z. A. D. priešieškiniu prašė M. D. ieškinį atmesti,... 5. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė sutiko su... 6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 8. Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu prašė atmesti... 9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 11. Ieškovės M. D. prašymas panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m.... 12. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą,... 13. Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį... 14. Ieškovė, prašydama panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo... 15. Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje... 16. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. savavališkos statybos akte... 17. Taigi, nors stoginei ir konstatuota savavališka statyba, išanalizavus visas... 18. Iš M. D. priteistina valstybei 125,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293... 20. ieškovės M. D. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo... 21. Iš M. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas: 125,60 Lt valstybei, šias... 22. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per...