Byla 3K-3-550/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui S. K. J. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu; tretieji asmenys – R. K., Kauno apskrities viršininko administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti galiojančiu pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą su atsakovu S. K. J. dėl gyvenamojo namo dalies pirkimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde iškėlė reikalavimą pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį ne tik dėl namo dalies, bet ir dėl žemės sklypo, o Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu šį reikalavimą patenkino – pripažino galiojančiu šalių sandorį dėl gyvenamojo namo dalies ir priesodybinio sklypo pirkimo-pardavimo.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu. Teismas procesą atnaujino, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendime galimai padaryta aiškių ir esminių CPK 312 ir 320 straipsnių bei CK 4.37, 4.48 straipnių, 6.394 straipsnio 3 dalies ir 6.396 straipsnio taikymo klaidų, šį sprendimą darančių neteisėtu.

6Procesą atnaujinus, ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį galiojančia ne tik dėl namo dalies, bet ir dėl priesodybinio sklypo pirkimo-pardavimo.

7Pateiktu kasaciniu skundu ieškovas kelia klausimą dėl teisinės galimybės patikslinti ieškinio reikalavimą byloje atnaujinus procesą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. K. pateiktą patikslintą ieškinį byloje. Teismas nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007). Teismas pažymėjo, jog atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui, neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atnaujinus procesą byloje, yra svarbu patikrinti, ar pagrįstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2007m. kovo 9 d. sprendimą tuo teisiniu pagrindu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, viršijo ieškovo pareikštus pirminius reikalavimus, apelianto reikalavimą dėl 36 arų žemės sklypo įgijimo pagal sutartį priėmė nagrinėti, šį reikalavimą patenkino ir taip pažeidė CPK 312 bei 320 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti nagrinėti ieškovo papildomą ieškinį, kuriuo siekiama ištaisyti generalinio prokuroro nurodomą procesinį trūkumą byloje ir pareikšti teisme reikalavimą, kuris pirminiame ieškinyje, prokuroro manymu, nebuvo pareikštas. Priėmus nagrinėti ieškovo papildomą ieškinį būtų iškreipta įstatymo leidėjo nuostata neperžengti atnaujintoje byloje ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

131. Kauno rajono apylinkės teismo argumentas, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007, pateiktus išaiškinimus naujų reikalavimų pareiškimas po proceso atnaujinimo yra negalimas, yra visiškai nepagrįstas, nes šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino priešingai – patikslinto ieškinio priėmimas byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, yra galimas.

142. CPK nenustato draudimo priimti patikslintą ieškinį vien tuo pagrindu, kad tokiu būdu ieškovas siekia ištaisyti tam tikrus formalius trūkumus. Ieškovo nuomone, teismas turėtų skatinti šalis šalinti tokius trūkumus, nes civilinio proceso tikslas yra teisingai išnagrinėti bylą.

153. Skundžiama nutartimi teismui nutarus, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimo dalis dėl 36 arų priesodybinio sklypo pirkimo apskritai net negali būti nagrinėjamas, akivaizdu, jog teismas iš anksto nulėmė proceso baigtį, t. y. nelieka net teorinės galimybės, kad Kauno apygardos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas. Taigi teismas faktiškai jau ieškinio priėmimo stadijoje nutarė iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą. Toks teismo procesinis sprendimas prieštarauja pagrindiniams proceso principams, iškreipia proceso esmę.

164. Atsisakymas priimti ieškovo patikslintą ieškinio reikalavimą, kuria jau buvo išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu apeliacinės instancijos teisme, prilygsta teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui formaliais pagrindais, o tai draudžiama CPK 328 straipsnio. Proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą tik tuo atveju, jei dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

181. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ Serfas“ v. BAB „ Dara“; bylos Nr. 3K-3-451/2007, nurodė, kad, atnaujinus procesą, naujų reikalavimų reiškimas civiliniame procese yra negalimas. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007, pažymėta, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma yra nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas.

192. Tai, kad atnaujinus procesą iki bylos išnagrinėjimo formaliai lieka galioti priimti sprendimai (CPK 371 straipsnis), suponuoja išvadą, kad nauji reikalavimai atnaujinus procesą negalimi.

203. Atsakovo nuomone, nutartis dėl patikslinto ieškinio priėmimo yra neskundžiama (CPK 334 straipsnis). Šios nutarties apskundimas nenustatytas CPK, kita vertus, ši nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas turėjo būti nutrauktas.

21Trečiasis asmuo R. K. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl naujo reikalavimo pareiškimo atnaujinus procesą

25CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nurodo vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, todėl visais atvejais (taip pat ir proceso atnaujinimo) byla turi būti nagrinėjama laikantis proceso koncentruotumo principo (CPK 2, 7 straipsniai). Atnaujinus procesą ir iš naujo nagrinėjant bylą, nepagrįstas teismo išėjimas už proceso atnaujinimo pagrindais nustatytų bylos nagrinėjimo ribų prieštarautų civilinio proceso principams ir tikslams. Kita vertus, atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Serfas“ v. BAB „ Dara“; bylos Nr. 3K-3-451/2007).

26Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nedraudžiamas, kita vertus, galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ v. AB „Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009).

27Nagrinėjamoje byloje Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą byloje, konstatavęs, kad yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įvardytų proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Šios aplinkybės - Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendime galimai padarytos aiškios ir esminės teisės normų taikymo klaidos, nurodytą teismo sprendimą darančios neteisėtą: CPK 312 ir 320 straipsnių nuostatų, draudžiančių apeliaciniame skunde keisti ieškinio dalyką, pažeidimas; CK 4.37 ir 4.48 straipsnių pažeidimas, pripažinus galiojančiu pirkimo-pardavimo sandorį dėl žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės pardavėjui dar nebuvo atkurtos, t. y. priklausančio valstybei; CK 6.394 straipsnio 3 dalies, 6.396 straipsnio pažeidimas, pripažinus galiojančiu pirkimo-pardavimo sandorį dėl namo dalies pardavimo, neturint žemės sklypo savininko sutikimo, nesant nurodytų viešo registro duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, jį individualizuojančių, nesant nurodytos daikto buvimo vietos atitinkamame žemės sklype. Išvardytos aplinkybės apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas atnaujinus procesą. Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartyje nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo matyti, kad jis apima materialinių ir proceso teisės normų taikymo Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendime tinkamumo patikrinimą, teismui sprendžiant ieškovo reikalavimus tiek dėl namo dalies, tiek dėl priesodybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Atsižvelgiant į Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo apimtį, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl papildomo reikalavimo priėmimo atnaujintoje byloje, šios bylos nagrinėjimo apimtį apibrėžė per siaurai, apsiribodamas tik CPK 312 bei 320 straipsnių nuostatų taikymo patikra.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo leidėjo nuostata neperžengti atnaujintoje byloje ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, nėra savitikslė. Ši nuostata atlieka proceso koncentruotumo ir teismo sprendimo dalies, nesusijusios su proceso atnaujinimo pagrindu, stabilumo užtikrinimo funkciją. Byloje dalyvaujančiam asmeniui pareiškus naują reikalavimą, jo papildymą ar patikslinimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar pateiktas reikalavimas priimtinas nagrinėti, įvertindamas bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindo, ar naujo reikalavimo nagrinėjimas atnaujintoje byloje bus efektyvesnis, ekonomiškesnis proceso dalyviams nei reiškiant jį kaip savarankišką atskiroje byloje, taip pat atsižvelgdamas į kitus kriterijus, nustatytus CPK 141 ir 143 straipsniuose.

29Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl žemės pirkimo sandorio pripažinimo galiojančiu yra glaudžiai susijęs su anksčiau suformuluotu reikalavimu pripažinti galiojančiu sandorį dėl pastato dalies, esančios ginčo sklype, pirkimo. Abu šie reikalavimai kildinami iš tos pačios ginčo sutarties. Kadangi teismai, spręsdami pareikšto reikalavimo priėmimo klausimą, nepagrįstai šį klausimą reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką traktavo kaip vienareikšmiškai draudžiančią priimti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje, netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nevertino pareikštų reikalavimų nagrinėjimo atskirose ir vienoje byloje variantų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo pricncipų aspektu, kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant pareikšto reikalavimo priėmimo klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos nutartys, kuriomis atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, naikinamos ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

31Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.