Byla e2YT-2670-351/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija

1Tauragės apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Renatai Majauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. F., jo atstovui advokatui Alvydui Butai, suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktoriui Žilvinui Čėsnai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas D. F. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjas D. F. 2005-04-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4974 iš savo senelės G. J. įgijo 1,7097 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Pagrindinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjas 2016-04-08 prašymu kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiltės skyrių, prašydamas leisti jam aukščiau paminėtame žemės sklype suplanuoti ūkininko sodybos ribas ir ūkininko statinių statybos zoną. Šilutės rajono savivaldybės administracijos sudaryta Teritorijų planavimo komisija 2016-10-26 protokolu Nr. DP-(12.1.3)-30 svarstė pareiškėjo sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir/ar žemės ūkio veiklai reikalingu statiniu statybos vietai parinkti, tačiau jo nederino, nurodydama, kad projekto nederinimo motyvai nurodyti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos rašte Nr. T1-9 (7.3). Šiame rašte nurodoma, kad pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą “statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose“. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014-02-25 priimtą įsakymą Nr. Dl-180 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo” nėra numatyta statinių statyba. Svarbiausias parko direkcijos rašte nurodytas projekto nederinimo motyvas yra tas, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai juridinę galią turinčių įrodymų, kad jo žemės sklype yra buvusi sodyba. Šis raštas pavirtina pastaruoju metu saugomose teritorijose susiklosčiusią praktiką dėl sodybų atkūrimo, pagal kurią nacionalinio parko direkcija paprastai reikalauja teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas šiuo klausimu. Iš to seka, kad pareiškėjas savo teises ir teisėtus interesus – realizuoti statymo teisę buvusios sodybos vietoje gali apginti tik teisme, prašydamas nustatyti buvusios sodybos buvimo faktą jam priklausančiame žemės sklype, kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti sodybos buvimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl egzistuoja visos aplinkybės, kurios yra reikalingos tam, kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

5Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo bei iš žemės sklypo plano matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją.

6Pareiškėjas jo turimame žemės sklype buvusios sodybos faktą visų pirma grindžia 2017 m. istorinės pažymos išvadomis, kurių autorė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir istorikė J. V., atestato Nr. 3348. Šios pažymos išvadose nurodyta, kad lokalizavus tiriamą sklypą 1936 m. žemėlapyje, nustatyta, kad į pareiškėjo žemės sklypą patenka: 8.1. buvusi V. R. (W. R.) sodybos vieta, kurią sudarė: pagalbinis pastatas (priedas 13 B, žymuo „5“); medinis namas (žymuo „6“); mišraus medžiagiškumo ilgas ūkinis pastatas (žymuo „7“); šulinys ( žymuo „8“); ilga lentinė daržinė („žymuo 9“). Sodyba nukentėjo per karą, visiškai nugriauta XX a. 9 dešimtmečio viduryje. 8.2. buvusi J. J., dabar - G. J. sodybos (priedas 13 B, žymuo „2“) vakarų pakraštys su senu mišraus medžiagiškumo ilgu, apgriuvusiu ūkiniu pastatu (žymuo „10“); ir sodybos pietvakarių kampe buvusio rūsio vieta (žymuo „12“). Kita šios sodybos dalis su išlikusiu namu (žymuo „11“) patenka į sklypą Kniaupos g. 6 (B). Šios istorinės pažymos išvados, kurios pagrįstos istorine ir kartografine medžiaga, parengtos vadovaujantis žemėlapiais, kurių seniausias - 1936 metų topografinis žemėlapis, pavirtina, kad pareiškėjo žemės sklype yra buvusios net ne viena, o dvi sodybos.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies punktu, Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 6, 16 ir 19 punktais, atsižvelgdamas į D. F. 2016-04-08 prašymą nustatė, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus. T. y. sudarė prielaidą ( - ), Pareiškėjo žemės sklype projektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos valstybiniame parke naujų statinių statyba leidžiama tik buvusios sodybos vietoje, pareiškėjui tuo metu nepateikus pakankamai duomenų apie sodybos vietą, kitos institucijos, derinančios projektą, atsisakė jį derinti. Iš pareiškimo turinio ir priedų matyti, kad Pareiškėjas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkto nuostatomis (buvusia sodyba laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu) teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo sodyba, ir tuo sudaryti sąlygas jam projektuoti ūkininko sodybą. Nacionalinė žemės tarnyba jau anksčiau aukščiau nurodytu savo sprendimu (įsakymu) sutiko, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype būtų išskirta vieta ūkininko sodybai, t. y. iš esmės neprieštaravo tokiam pareiškėjo norui ir pareiškėjui teisme įrodžius, kad buvo sodyba, ir tuo yra Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygos, leidžiančios sodybos vietą parinkti buvusioje jos vietoje, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.

8Suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka. Pareiškėjo D. F. žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Ventės kraštovaizdžio draustinyje. Kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams ir jie skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nurodyta, kad buvusi sodyba - vieta Žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis) priimta civilinėje byloje. Istorinės pažymos išvadoje nurodyta, kad 1936 m. žemėlapyje nustatyta, kad į tiriamą sklypą patenka 2 sodybvietės. Tačiau nepaminėta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas.

9Pareiškėjas D. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo reikalavimą palaiko. Kiek atsimena iš vaikystės jo močiutė G. J. ( - ) turėjo sodybą. Pareiškėjas sodybą nori atstatyti. Toje sodyboje gyveno žmonės. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir medinė daržinė. Šie pastatai nėra išlikę, nes melioruojant žemę gyventojai išsikraustė į Kintų miestelį. Yra likęs sodybos sodas, šulinys. Pamatų likę fragmentai. Toje vietoje buvo dvi sodybos. Taip pat šalia gyveno kaimynai Mockai. Pareiškėjas pats atsimena, kad ten buvo sodyba, taip pat padaryti istoriniai tyrimai. Toje sodyboje pareiškėjas pats gyveno nuo 7 iki 8 metų, išvyko kitur gyventi, o tada 14 metų vėl grįžo. Kaimynai M. ten gyveno iki maždaug 1982 m. Sodyba buvo būtent tame žemės plote, kurį valdo pareiškėjas. Gyvenamasis namas nugriautas maždaug prieš 36 metus dėl vykdomos melioracijos. Jo močiutė buvo įsigijusi iš M. sodą, šulinį, tačiau jokių dokumentų nėra išlikę. M. sodyboje jo šeimos nariai negyveno, namas buvo senas, todėl jį nugriovė. Melioracijos metu jo močiutės sodybos nenugriovė, nes ji atsisakė išsikelti.

10Pareiškėjo atstovas advokatas Alvydas Buta prašo tenkinti pareiškimą ir paaiškino, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo net dvi sodybos, du mediniai namai. Tą patvirtina istoriniai tyrimai, kurie grindžiami 1860, 1910 ir 1936 m. kartografine medžiaga. Pagal jas nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype patenka visa R. sodyba su visais statiniais ir didžioji dalis J. sodybos su visais statiniais. Kad šiose sodybose buvo gyvenamieji namai aiškiai nurodoma istorinio tyrimo išvadose. Klaipėdos regioninio archyvo atsiųsti duomenys patvirtina, kad M. turėjo gyvenamąjį namą 1918 m. statybos, kuris buvo 69 kv. m. ploto, šiaudiniu stogu. Taip pat, kad M. laikė gyvulius. Pažymėta, kad 1981 m. jie išvyko iš Ventės kaimo. Tai įrodo, kad liudytojų parodymai yra teisingi ir nuoseklūs.

11Suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktorius Žilvinas Čėsna teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Į sodybos vietą institucijos atstovai nebuvo nuvykę, vietos neapžiūrėjo. Pamatų faktas nėra registruotas nei Registrų centre nei dovanojimo sutartyje. Istorinė pažyma pateikta 2017 m. ir adresai neatitinka, kadangi toks adresas nebeegzistuoja. Esminis dalykas, kad teritorija patenka į Ventės rago kraštovaizdžio draustinį. Iš pateiktų dokumentų neina identifikuoti gyvenamojo namo, nėra nurodyta gyvenamoji namo paskirtis. Troba, vieta kurioje žmogus gyvena. Tame regione pokariniame laikotarpyje buvo jaučiamas didžiulis gyvenamųjų namų stygius, todėl buvo gyvenama ir kitokiose patalpose. Kuris buvo pastatas gyvenamas pagal pateiktą dokumentaciją negalima identifikuoti. Sodybose šulinys kasamas ten, kur yra vanduo. Jisai skirtas aptarnauti tiek gyvenamąjį namą, tiek ūkinį pastatą gyvuliams. Šulinio buvimas neįrodo, kad šalia buvo gyvenamasis pastatas.

12Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai gyveno sodyboje Ventės k. Netoli jų gyveno J.. 1982 jis išėjo tarnauti į kariuomenę, kai jis sugrįžo, tėvai gyveno Kintuose. Kiek jisai prisimena tėvų sodyboje buvo gyvenamasis namas su keturiais kambariais. Namas buvo medinis. Kitame namo gale buvo daržinė. Buvo didelis sodas ir rūsys. G. J. sodyboje buvo gyvenamasi namas, daržinė, sodas, rūsys. Ji ten gyveno ilgai. Ten gyveno ir G. J. mama. Ten gyveno trys moterys.

13Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. F. pažįsta iš to, kad gimė ir užaugo tame pačiame kaime. Jos tėvų ir pareiškėjo sodybos buvo išsidėsčiusios maždaug 300 m atstumu. Jie gana daug laiko praleisdavo pas M., juos ten priimdavo. R. ji pati nepamena, tačiau apie juos pasakojo mama. M. buvo bitininkas ir juos vaišindavo medumi su koriais. Namas buvo nemažas, medinis, nendriniu stogu, dviejų galų, įėjimas buvo per vidurį. Taip pat buvo ūkinis pastatas. Jie augino gyvulius, turėjo ūkinius pastatus, kurių viena siena buvo iš plytų. Gyveno ūkiškai. Kiemas buvo nemažas, šalia buvo didelis sodas, atidalintas tvora. Viena sodo dalis priklausė M., kita - J. 1978 m. ji išvažiavo studijuoti į Vilnių. Kažkuriuo metu jai grįžus mama pasakė, kad M. išsikėlė gyventi į Kintus. Kai vyko melioracija buvo nugriauti net keletas namų. Kai M. išvyko į Kintus tame name niekas nebegyveno. Po to ta sodyba kažkaip dingo.

14Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

15Teismas

konstatuoja:

16Pareiškimas tenkintinas.

17Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.

18Bylos medžiaga ir šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui D. F. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kurį jis įgijo 2005-04-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4974.

19Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau nurodytame sklype buvo sodyba, kuri nėra išlikusi ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas su priklausiniais.

20Saugomų teritorijų įstatymo pagrindinėse sąvokose apibrėžta buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu (2 straipsnio 52 punktas).

21Kaip matyti, pareiškėjo D. F. žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Ventės kraštovaizdžio draustinyje. Kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriame kompleksiniams draustiniams ir jie skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

22Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi 2018-05-14) 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

24Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

26CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais. Todėl vadovaujantis šiuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis.

27Kaip nurodė pareiškėjas, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę pamatinių akmenų ir raudonų plytų sankaupos, vaismedžių sodas, šulinys. Faktą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo dvi sodybos patvirtino ir liudytojų K. M. ir O. Ž. parodymai.

28UAB „Klaipėdos projektas“ 2017 m. parengtos Istorinės pažymos išvadose nurodyta, kad lokalizavus tiriamą sklypą 1936 m. žemėlapyje, nustatyta, kad į tiriamą sklypą patenka: 1)

29buv. V. R. (W. R.) sodybos vieta (priedas 13 B, žymuo „1“), išskyrus sodybos pietų pakraštį, kuris dab. situacijoje įeina į namų valdos sklypą ( - ) (Priedas 13 B, žymuo „4“). Į tiriamą sklypą patenkančios buv. V. R. sodybos kiemo apstatymas XX a. I pusėje buvo toks: šiaurės vakarų kampe, prie įvažiavimo į kiemą galais į šiaurę-pietus stovėjo pagalbinis pastatas. Jo paskirtis nežinoma (priedas 13 B, žymuo „5“). Vakarų pakraštyje stovėjo medinis namas (priedas 13 B, žymuo „ 6“). Priešais jį, kiemo rytų pakraštyje buvo mišraus medžiagiškumo ilgas ūkinis pastatas („7“). Prie namo iš vakarų pusės buvo šulinys („8“). Atokiau nuo kiemo į pietus stovėjo ilga lentinė daržinė, kuri dabar patektų į namų valdos sklypą ( - ) („9“). Sodyba nukentėjo per karą, visiškai nugriauta XX a. 9 dešimtmečio viduryje (19). Jos vietoje, tiriamo sklypo teritorijoje išlikę senas šulinys („8“), sodo vaismedžių, senų kiemo medžių; 2)

30buv. J. J. (J.?), dabar - G. J. sodybos (priedas 13 B, žymuo „2“) vakarų pakraštys su senu mišraus medžiagiškumo ilgu, apgriuvusiu ūkiniu pastatu (priedas 13 B, žymuo „10“) ir sodybos pietvakarių kampe buvusio rūsio vieta („12“). Kita šios sodybos dalis su išlikusiu namu („11“) patenka į sklypą ( - ) (priedai 13-13 B).

31Tiriamame sklype esančios pievos XX a. I pusėje priklausė abiem su tiriamu sklypu susijusioms sodyboms, tačiau informacijos, kad jos buvo padalintos, nerasta.

32Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pateikė Šilutės rajono Kintų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomoje 1980-1982 m. Ventės kaimo ūkinėje knygoje esančių įrašų kopijas iš kurių matyti, kad P. M. ir A. J. M. priklausė gyvenamasis namas 1918 m. statybos, kuris buvo 69 kv. m. ploto, medinis, nendrių stogu stogu. Taip pat, pateikta informacija apie P. ir A. J. M. laikytus gyvulius.

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

34Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutiko su pareiškimu dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam priklausančiame žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas. Teismas atsižvelgdamas į istorinius tyrimus, kurie grindžiami 1860, 1910 ir 1936 m. kartografine medžiaga, taip pat Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateiktus duomenis, taip pat nuoseklius liudytojų K. M. ir O. Ž. parodymus, daro labiau tikėtiną išvadą, kad D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 8827-0003-0329, esančiame ( - ) buvo gyvenamasis namas su priklausiniais.

35Įvertinus visus išvardintus faktinius duomenis, tenkintinas pareiškėjo D. F. prašymas, t.y. nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - )., buvo sodyba (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

Nutarė

37Pareiškimą patenkinti.

38Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. F., asmens kodas ( - ) priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo gyvenamasis namas su priklausiniais.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas D. F. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 5. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 6. Pareiškėjas jo turimame žemės sklype buvusios sodybos faktą visų pirma... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. Suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija pateikė... 9. Pareiškėjas D. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo reikalavimą... 10. Pareiškėjo atstovas advokatas Alvydas Buta prašo tenkinti pareiškimą ir... 11. Suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktorius... 12. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai gyveno sodyboje... 13. Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. F. pažįsta iš to,... 14. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 15. Teismas... 16. Pareiškimas tenkintinas.... 17. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos... 18. Bylos medžiaga ir šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad... 19. Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau nurodytame sklype buvo sodyba, kuri nėra... 20. Saugomų teritorijų įstatymo pagrindinėse sąvokose apibrėžta buvusi... 21. Kaip matyti, pareiškėjo D. F. žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio... 22. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi 2018-05-14) 9 straipsnio 3... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad... 24. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad... 26. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis... 27. Kaip nurodė pareiškėjas, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę... 28. UAB „Klaipėdos projektas“ 2017 m. parengtos Istorinės pažymos išvadose... 29. buv. V. R. (W. R.) sodybos vieta (priedas 13 B, žymuo „1“), išskyrus... 30. buv. J. J. (J.?), dabar - G. J. sodybos (priedas 13 B, žymuo „2“) vakarų... 31. Tiriamame sklype esančios pievos XX a. I pusėje priklausė abiem su tiriamu... 32. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pateikė Šilutės rajono Kintų... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 34. Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutiko su pareiškimu dėl to, kad... 35. Įvertinus visus išvardintus faktinius duomenis, tenkintinas pareiškėjo D.... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 37. Pareiškimą patenkinti.... 38. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. F., asmens kodas ( - )... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos...