Byla 2A-948-340/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P., S. P. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž. ir V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. P., S. P., V. S., A. M., J. L., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, ir atsakovų V. S., A. M., J. L. priešieškinį ieškovams D. Ž. ir V. Ž. ir atsakovams S. P., S. P., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: nustatyti atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku V. S., A. M. ir J. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) UAB „BMO Projektai“ 2015.01.19 projekte pažymėtą ribose: taškas 1, koordinatės X6045803.25 ir Y585374.05, taškas 2, koordinatės X6045803.65 ir Y585378.03, taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, kelio servituto plotas 95 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S1; nustatyti atlygintini kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015.01.19 projekte pažymėtą ribose: taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, taškas 5, koordinatės X6045765.57 ir Y585381.29, taškas 6, koordinatės X6045764.84 ir Y585376.06, taškas 7, koordinatės X6045768.73 ir Y585375.83, taškas 8, koordinatės X6045768.76 ir Y585377.11, kelio servituto plotas 64 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S2; UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projektą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; priteisti iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. vienkartinę piniginę kompensaciją atlyginant kelio servitutu suvaržytas kitų asmenų teises – atsakovams V. S., A. M. ir J. L. bendrai du šimtus eurų, skaičiuojant kiekvienam po šešiasdešimt šešis eurus 66 centus, atsakovams S. P. ir S. P. bendrai šimtą penkiasdešimt eurų, skaičiuojant kiekvienam po septyniasdešimt penkis eurus; išieškoti iš atsakovų ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškinyje nurodė, jog yra bendrasavininkai žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1855-4673, o D. Ž. yra savininkas ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1020-8018. Jau tuo metu, kai pirko šį turtą, į žemės sklypą buvo vienintelis įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir dabar. Jokio kito įvažiavimo į šį sklypą anksčiau niekada nebuvo ir anksčiau buvę savininkai nurodė, kad yra tik šis vienas įvažiavimas. Dėl šio įvažiavimo buvimo teisėtumo įgyjant sklypą nekilo jokių abejonių, kadangi įvažiavimo kelias į jų namų valdą eina nuo pagrindinės kaimo gatvės. Įvažiavimas vedė tiesiai į dabar tvoroje esančius vienintelius vartus transporto priemonėms ir vartelius, per kuriuos į sklypą patenka pėstysis. Ant jiems pateiktų dokumentų šis pravažiavimas buvo matyti plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus antspaudu ir atsakingo darbuotojo parašu. Įgijus nekilnojamą turtą ilgą laiką be jokių trukdžių naudojosi šiuo įvažiavimo keliu – važinėjo lengvuoju automobiliu, vaikščiojo pėsti. Per šį įvažiavimą į jiems priklausantį sklypą įvažiuoja ir krovininė technika, o taip pat speciali autotransporto priemonė vietinės kanalizacijos turiniui išvežti. 2014 metais atsakovė S. P. pareiškė pretenzijas dėl šio įvažiavimo buvimo. Kilusį ginčą bandė spręsti taikiai, tačiau S. P. kategoriškai atsisakė sudaryti kokį nors susitarimą dėl servitutinio kelio buvimo jos sklype. Neturint privažiavimo prie savo žemės sklypo, iš viso negali patekti nei į savo namų valdą, nei į joje esantį gyvenamąjį namą. Tai yra visiškai negali įgyvendinti savo teisių naudotis privačios nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal šio turto tiesioginę paskirtį. Iš gretimai esančių tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės žemės sklypų į jų žemės sklypą patekti neįmanoma, kadangi vėl turėtų būti nustatyti servitutai per atsakovams priklausančius žemės sklypus. Jei servitutas būtų nustatomas tokiu būdu, įvažiavimo kelias eitų ne per du, bet per tris žemės sklypus, kas iš esmės prieštarautų įstatyme nustatytam ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principui. Padaryti įvažiavimo kelią iš užpakalinės sklypo pusės techniškai nėra jokių galimybių, kadangi iki kelio yra labai didelis atstumas. Pažymėjo, kad šiuo metu egzistuojantis įvažiavimas į jiems priklausančią namų valdą yra seniai susiformavęs, naudojamas eilę metų. Ilgą laiką kitų sklypų savininkai jokių pretenzijų dėl šio kelio buvimo nereiškė.
  2. Atsakovai V. S., A. M., J. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismui patenkinus ieškinį, atsakovams priklausantis žemės sklypas būtų suskaidytas į dalis, o jo dalis butų paimta ieškovų servitutiniam keliui įrengti. Atsakovai rengiasi žemės sklypu naudotis patys ir dalies žemės sklypo paėmimas pažeis jų nuosavybės teisę, sumažins jų galimybes pilnai ir efektyviai naudotis sklypu. Ieškovų pasiūlytas mokestis už kelio servitutą yra labai mažas ir neteisingas ir nežinoma kokių nekilnojamojo turto ekspertų jis yra paskaičiuotas. Ieškovai neieško būdų kaip įsirengti kelią nesukeliant žemės sklypo savininkams nepatogumų. Atsakovų nuomone, ieškovai gali kelią įsirengti apvažiuojant atsakovų žemės sklypą arba kelią įrenginėti žemės sklypo pakraščiu. Tokiu būdu atsakovai galės naudoti žemės sklypą savo reikmėms ir nebus būtina žemės sklypą skaidyti į dalis. Nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad bandė su savininkais tartis dėl kelio servituto, todėl prašyti apmokėti teismo išlaidas iš atsakovų neturi jokios teisės.
  3. Atsakovai S. P. ir S. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašoma priteisti piniginė kompensacija yra ženkliai per maža, ieškovai neatsižvelgia į tai, kokias pajamas per vienerius metus galima gauti iš 64 kv. m. ploto žemės sklypo, naudojamo žemės ūkio produkcijai auginti. Prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovai žemės sklypu gali naudotis ir be servituto nustatymo.
  4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovų žemės sklypuose nėra nustatyti ir įregistruoti kelio servitutai. Institucija iki tol neturėjo jokių duomenų, kad ieškovai negalėtų patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. ( - ). D. Ž. 2014-10-22 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių prašydamas suformuoti privažiavimą prie žemės sklypo kadastro Nr. ( - ). Pastarajam 2014-11-19 buvo raštu pateiktas atsakymas nurodant, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose nustatyti kelio servituto. Institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, šiame privačių asmenų ginče neturi teisinio suinteresuotumo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
  5. Atsakovai V. S., A. M., J. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „Geodezijos centras“ 2015-09-10 projekte pažymėtą ribose: taškas 7, koordinatės 6045772.29 ir 585450.60; taškas 6, koordinatės 6045769.89 ir 585383.29; taškas 5, koordinatės 6045769.22 ir 585376; taškas 10, koordinatės 6045765.21 ir 585378.70; taškas 9, koordinatės 6045765.90 ir 585383.64; taškas 8, koordinatės 6045768.28 ir 585450.40; priteisti iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. vienkartinę kompensaciją atsakovams S. P. ir S. P. bendrai 1000 Eur sumai, kiekvienam po 500 Eur; priteisti iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. atsakovams V. S., A. M., J. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad niekad per atsakovų žemę nėjo joks kelias, nebuvo numatytas ir niekad niekam nebuvo leista įrengti kelio ar pravažiavimo. Tai buvo padaryta savavališkai, vykdant namo statybas žemės sklype, kurį vėliau įsigijo ieškovai Žilėnai. Per A. L. žemės sklypą savavališkai važinėjo sunkiasvorės mašinos, vežusios statybines medžiagas į statybvietę. A. L. dar 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą su prašymu, kuriame skundėsi, be kita ko, kad per jos žemę, be jos leidimo buvo nutiestas kelias. Jos pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pagal kompetenciją dėl neteisėto žemės užėmimo ir naudojimo. Taip pat ir 2011 m. birželio 29 d. A. L. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių tuo pačiu klausimu dėl neteisėtai nutiesto kelio jos žemėje. Iš pateikiamo projekto, kurį parengė UAB „Geodezijos centras“, matyti, kad kelio servitutas siūlomas nustatyti tik per atsakovų S. P. ir S. P. Žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )). Taip yra sumažinamas savininkų, kurių nuosavybės teisės yra apribojamos, bei ribojamo turto skaičius. Servitutas nustatytinas tik viename žemės sklype. Ieškovai siekia nustatyti servitutą dviejuose turtiniuose vienetuose, kas yra nepriimtina, nes yra variantas, pagal kurį nuosavybės teisės bus apribotos tik viename turtiniame vienete. Tai būtų teisinga, būtų prisilaikyta objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Taip pat ieškovai turėtų teisingai atlyginti savininkams dėl jų teisių suvaržymo. Manytina, kad suma turėtų būti ne mažesnė nei 1000 Eur. Servituto nustatymo žemės sklypams plane yra suformuoti du keturių metrų pločio keliai: pirmas (S1 – servitutas 1) pažymėtas taškais 1, 2, 3, 4, 5, 10, 11, 12, 13, kelio plotas 276 kv. m.; antras (S2 – servitutas 2) pažymėtas taškais 7, 6, 5, 10, 9, 8, kelio plotas 288 kv. m. Atsakovai siūlo nustatyti antrąjį servitutinį kelią, nes jis yra patogesnis ieškovams įvažiuojant į savo namų valdą, nors ir yra šiek tiek didesnio ploto nei pirmasis servitutinis kelias.
  6. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovai priešieškiniu siekia tik patogumo sau ir pažeidžia interesų pusiausvyrą, prašoma nustatyti didesnį servitutą nei reikalinga ieškovams. Piniginės kompensacijos našta taikant atlygintinį kelio servitutą turėtų atitekti ir atsakovams V. S., A. M., J. L.. Prašė priešieškinį atmesti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė - nustatė atlygintiną 95 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku V. S., A. M. ir J. L. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - )., UAB „BMO Projektai“ 2015.01.19 projekte pažymėtą ribose: taškas 1, koordinatės X6045803.25 ir Y585374.05, taškas 2, koordinatės X6045803.65 ir Y585378.03, taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, sklypo plane pažymėtą indeksu S1; nustatė atlygintiną 64 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015.01.19 projekte pažymėtą ribose: taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, taškas 5, koordinatės X6045765.57 ir Y585381.29, taškas 6, koordinatės X6045764.84 ir Y585376.06, taškas 7, koordinatės X6045768.73 ir Y585375.83, taškas 8, koordinatės X6045768.76 ir Y585377.11, sklypo plane pažymėtą indeksu S2; priteisė iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. atsakovams V. S., A. M. ir J. L. 450,00 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, t. y. kiekvienam po 150,00 Eur; priteiė iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. atsakovams S. P. ir S. P. 300,00 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, t. y. kiekvienam po 150,00 Eur; priteisti iš atsakovų V. S., A. M., J. L., S. P. ir S. P. lygiomis dalimis ieškovams po 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
    1. nekyla abejonių dėl servituto būtinumo, kadangi ieškovų žemės sklypas yra apsuptas kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, be to ieškovų žemės sklypas neturi pravažiavimo iki kelio, todėl teismas laiko, kad servituto nustatymas šiuo atveju yra objektyviai būtinas. Nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis ieškovų žemės sklypo su jame esančiu namu naudoti pagal paskirtį;
    2. priešieškiniu prašomo nustatyti servituto abu variantai iš esmės pažeistų S. P. ir S. P. teises, kadangi, kaip matyti iš pateikto projekto, servitutinio kelio S1 plotas yra 276 kv. m., o servitutinio kelio S2 plotas yra 288 kv. m. Teismas sutiko, jog šiuo atveju būtų ribojamos tik vieno žemės sklypo savininkų teisės, tačiau ribojimas nebūtų nei proporcingas, nei pagrįstas, servitutas užimtų pernelyg didelę dalį S. P. ir S. P. žemės sklypo. Toks servitutinio kelio nustatymas pažeistų minimalaus savininko teisių ribojimo principą, proporcingumo principą, maksimaliai ribotų žemės sklypo savininkų teises, todėl priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.
    3. servitutinių kelių nustatymas per atsakovų žemės sklypus, nors ir ribotų dviejų žemės sklypų savininkų teises, tačiau toks ribojimas atitiktų interesų derinimo, proporcingumo principus, tarnaujančiųjų daiktų savininkų teisių suvaržymas nebūtų nepagrįstas, ir teismo vertinimu būtų minimalus. Ieškovų prašymo tenkinimas leistų ieškovams išvažiuoti į egzistuojantį kelią, prašomas servituto plotas atitinka teismų praktiką ir yra būtinas, atsižvelgiant į tai, kad į ieškovų žemės sklypą turi patekti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir didesnių gabaritų transporto priemonės.
    4. Vertindamas kompensacijų dydžio klausimą, teismas sutiko, jog servitutinių kelių nustatymas riboja žemės sklypų savininkų (atsakovų) teises, ir, nors servitutiniai keliai nustatomi žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau neina žemės sklypų pakraščiais, riboja galimybę ūkininkauti, todėl žemės sklypų savininkų patiriami ribojimai turi būti kompensuojami. Nustatydamas kompensacijų dydį, teismas atsižvelgė į tai, kokį plotą užima servitutiniai keliai, į atlygintinumo, proporcingumo, teisingumo principus, daiktų savininkų interesų pusiausvyros principus, į atsakovams sukeliamus ribojimus

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovai S. P. ir S. P. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo nustatant 64 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė šiuos argumentus:
    1. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2007 m. lapkričio 30 d. iš asmens, kuris normaliomis sąlygomis naudojosi žemės sklypu ir nenustačius servituto atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Nuosavybės teisės subjekto pasikeitimas nėra pagrindas nustatyti servitutą. Neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas prioritetą teikė ieškovų interesų tenkinimui, pažeidė interesų pusiausvyros derinimo principą, sukėlė atsakovams papildomų nepatogumų;
    2. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs atsakovų reikalavimo atmesti ieškinį, turėtų pasisakyti dėl priteisto pernelyg mažo kompensacijos dydžio pagrįstumo. Priteistos kompensacijos dydis yra nepagrįstai mažas. Svarstydamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų interesus, o tik į ieškovų problemas.
  2. Atsakovai V. S., A. M. ir J. L. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovų ieškinį ir nustatė kelio servitutą pagal jų pateiktą projektą. Pažymėjo, kad priteistos kompensacijos dydis yra per mažas.
  3. Ieškovai pateikė atsiliepimą į S. P. ir S. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos atsikirtimus:

910.1.Sprendžiant ginčą negali būti taikomas mutatis mutandis principas taip, kaip jį supranta atsakovai. Ieškovams įgyjant žemės sklypą, kelias, kur ir yra nustatytas servitutas, jau egzistavo ir buvo naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Jis buvo vienintelė galimybė patekti į jame stovintį gyvenamąjį namą;

1010.2. Apeliantai nepateikė ir alternatyvaus prašymo tam atvejui, jei teismas jų skundą dėl servituto nustatymo atmestų;

1110.3. Nustatydamas kompensaciją, teismas rėmėsi pagrįstais įrodymais ir kompensacijos dydį nustatė pagal šios sklypo dalies rinkos vertę, kuri yra nustatytą VĮ Registrų centre.

  1. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovai V. S., A. M. ir J. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo būtų nustatytas kelio servitutas pagal jų pateiktą priešieškinį, arba, konstatavus, jog ieškovai neišnaudojo visų galimybių teisingai ir protingai nustatyti servitutinį kelią, atmesti ieškovų ieškinį ir netenkinti priešieškinio; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo. Skunde nurodė šiuos argumentus:

1211.1.Teismas netinkamai išsprendė kilusį ginčą dėl kelio servituto nustatymo, neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių svarbių aplinkybių, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą;

1311.2.Reikšdami ieškinį, ieškovai net nesistengė surasti kitų alternatyvių variantų kelio servitutui nustatyti, kuriais kuo mažiau būtų pažeistas atsakovų žemės sklypų vientisumas ir padaryta kuo mažesnė žala. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad yra galimybė kelio servitutą nustatyti per kito asmens žemės sklypą;

1411.3.Per atsakovų žemę niekad nėjo joks kelias, nebuvo numatytas ir niekad niekam nebuvo leista įrengti kelio ar pravažiavimo;

1511.4.Teismas sprendė, kad apeliantų pateiktas kelio servituto projektas yra nepriimtinas, nes neproporcinga žala būtų padaryta atsakovų Pranaičių žemės sklypui, iš esmės pažeisdamas jų teises, tačiau apeliantai gina savo interesus, manydami, kad yra ir kitų galimybių nustatyti kelio servitutą, sumažinant iki minimumo daromą žalą savininkų turtui;

1611.5.Priteista kompensacija yra visiems vienoda, nors atsakovų Pranaičių žemės sklypo dalis, kurioje yra nustatomas kelio servitutas, yra ženkliai mažesnė nei apeliantų žemės sklypo dalis.

  1. Ieškovai pateikė atsiliepimą į V. S., A. M. ir J. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos atsikirtimus:
    1. Ieškovams įgyjant žemės sklypą, kelias, kur ir yra nustatytas servitutas, jau egzistavo ir buvo naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Jis buvo vienintelė galimybė patekti į jame stovintį gyvenamąjį namą;
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų teisės nenustačius servituto, būtų labiau suvaržytos, nei atsakovų teisės jį nustačius. Prašomas nustatyti serviutas eina tiesia linija nuo pagrindinio kaimo kelio į ieškovų sklypą ir racionaliai užima patė mažiausią plotą, koks tik įmanomas;
    3. Apeliantai nepateikė teismui jokio reikalavimo nustatyti kelio servitutą per kito, išskyrus Pranaičių žemės sklypą, nepateikė jokių įrodymų, kad galima nustatyti servitutą per minimo Grinkevičiaus žemės sklypą;
    4. Pasisakydami dėl piniginės kompensacijos dydžio, apeliantai privalėjo pateikti teismui argumentus, dėl ko priteista jiems piniginė kompensacija yra per maža ir įrodymais pagrįstus paskaičiavimus.
  2. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apelicinį skundą, kuriuo prašė jį nagrinėti vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėjo, jog apeliantai apeliaciniu skundu kelia 2 ir 3 reikalavimus, kurių formuluotės kitokios, nei reikalavimai priešieškinyje.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

18

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d.).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia nustatyti servitutą teismo sprendimu. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. (CK 4.111 straipsnis).
  4. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
  5. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli; joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika).
  6. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas yra iš visų pusių yra apsupras kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: Nr. 198 ir 199 atsakovams V. S., A. M., J. L., Nr. 97 – atsakovams Pranaičiams, Nr. 25- į bylą neįtrauktam savininkui A. G.. Ieškovų sklypas neturėjo ir neturi pravažiavimo iki kelio. Gyvenamojo namo statybų metu ieškovai įrengė pravažiavimą per atsakovų Pranaičių ir atsakovų V. S., A. M., J. L. žemės sklypus. Bylos duomenimis, 2015 m. sausio mėn. pagal S. P. pareiškimą buvo pradėta administracinės bylos teisena ieškovų atžvilgiu dėl galimo pažeidimo pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės užėmimas ir naudojimas); atsakovai V. S., A. M., J. L. bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jų motina A. L. taip pat kelis kartus kreipėsi į kompetentingas institucijas savavališko pravažiavimo įrengimo, t.y. ieškovai ir jų kaimynai nesutaria dėl kelio per jų sklypus įrengimo. Teismas pagristai konstatavo, kad be kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ieškovams priklausantis žemės sklypas negali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, t.y. yra visos prielaidos nustatyti servitutą ieškovam priklausančio sklypo naudai.
  7. Ieškovų sklypas yra apsuptas kitų savininkų žemės sklypais iš keturių pusių, pravažiavimas iki kelio gali būti įrengtas kelias būdais. Ieškovai pasirinko trumpiausią kelią per du žemės sklypus, priklausančius atsakovams Pranaičiams ir per atsakovų V. S., A. M., J. L. žemės sklypą Nr. 198. Būtinumą nustatyti servitutinį kelią nurodytų būdu ieškovai motyvavo tuo, kad toks įvažiavimas į jų žemės sklypą jau susiformavo, jis yra naudojamas keletą metų. Kelias yra trumpiausias, patogiausias ieškovams, užima mažesnį kaimynų žemės sklypų plotą. Ieškovai mano, kad nustatyti servitutą iš kairės ar iš dešinės jų sklypo pusės neįmanoma, nes servitutinis kelias vis tiek eitų per atsakovams priklausančius žemės sklypus, tačiau sklypų plotas būtų užimtas didesnis. Kelių šimtų metrų ilgio visiškai naujo kelio tęsimas per dirbamas žemes ekonomiškumo prasme yra nieko nepagrįstas. Atsakovai servitutinio kelio įrengimui pagal ieškovų parengtą projektą prieštaravo, motyvuodami, kad pagal ieškovų parengtą projektą abu žemės sklypai perskirti į dvi dalis, dėl ko žemes sklypo funkcionalumas pažeidžiamas iš esmės, nes naudojimasis žemės technika bei sklypo naudojimas pagal paskirtį bus apsunkintas, atitinkamai sumažės žemės sklypų rinkos vertė. Atsakovai V. S., A. M. ir J. L. patiekė priešieškinį ir pasiūlė nustatyti servitutinį kelią per atsakovų Pranaičių sklypą, pasiūlė du servitutinio kelio variantus išimtinai Pranaičių sklypo ploto sąskaita, su sąlyga, kad ieškovai skirs jiems teisingą kompensaciją, ne mažesnę, nei 1000 Eur.
  8. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir nustatė servitutinį kelią pagal ieškovų pasiūlymą, priešieškiniu pasiūlytą variantą atmėtė; priimdamas sprendimą teismas iš esmės vertino tik servitutų užimamus plotus. Pagal ieškovų pasiūlytą variantą servitutinis kelias užima atsakovų Pranaičių sklypo 94 kv.m., atsakovų V. S., A. M. ir J. L. žemės sklypo Nr. 198 - 95 kv. m., tuo tarpu pagal atsakovų priešieškinį vienas servitutinio kelio variantas užima 276 kv. m., kitas variantas - 288 kv. m., dėl to teismas sprendė, kad ieškovų pasiūlytas variantas yra labiau priimtinas. Teismas priteisė kompensacijas atsakovams, kurių dydis buvo nustatytas pagal ieškovų pasiūlymą, proporcingai vidutinei žemės sklypo rinkos kainai toje vietovėje, po 150 Eur kiekvienam iš atsakovų.
  9. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Kelio servitutas negali būti nustatomas vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, o kitoks problemos išsprendimo variantas pareikalautų didesnių sąnaudų iš viešpataujančio daikto savininko, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Vertindamas pasiūlytus servitutinio kelio variantus nagrinėjamoje byloje, teismas nesvarstė atsakovams reikšmingos aplinkybės – tai, kad ieškovų pasiūlytas servitutinio kelio variantas perskiria abu sklypus į dvi dalis, kas sudaro esminį nepatogumą atsakovams ir nesiūlė ieškovams pateikti labiau priimtiną atsakovams variantą, pagal kurį sevirtutinis kelias būtų įrengiamas atsakovų sklypų pakraščiu, nesvarstė galimybės įrengti servitutinį kelią per atsakovams V. S., A. M. ir J. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 199 arba per A. G. priklausantį žemės sklypą. Svarstant galimybę įrengti servitutinį kelią per A. G. sklypą, jis turi būti įtrauktas į procesą. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad kitokio nei pasiūlytas kelio įrengimas pareikalautų neprotingai didelių kaštų, tačiau patvirtinančių tai įrodymų nepateikė. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui), todėl atmetamas ieškovų atsiliepimo argumentas, kad atsakovai pasiūlė tik vieną alternatyvą ieškovų pasiūlymui, kuri ieškovams nepriimtina; būtent ieškovai privalėjo įrodinėti, kad tik jų pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra priimtinas, atitinka ieškovų ir atsakovų interesų balansą, teikti kitus servitutinio kelio variantus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje negali būti atsižvelgta į tai, kad kelias per atsakovų sklypus jau egzistuoja keletą metų, nes byloje yra duomenų, kad šis kelias buvo įrengtas savavališkai, sklypų savininkai tokio kelio įrengimui aktyviai prieštaravo.
  10. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovams, visiškai neanalizavo turto (atsakovų žemės sklypų) nuvertėjimo aspektų, kurie gali būti reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti; teismas nemotyvavo priteistų kompensacijų dydžių, nenurodė, ar atsakovams priteistos vienkartinės kompensacijos buvo nustatytos atsižvelgiant į galimą sklypų nuvertėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisiant kompensaciją už servitutą turėjo būti atsižvelgiama į visas servituto nustatymo pasekmes – sklypų padalijimą, naudojimo nepatogumus už ką taip pat turi būti kompensuojama.
  1. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuotos teismų praktikos nuostatomis, dėl ko neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinė praktika).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ir vertinti didžiąją dalį atsakovų nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir argumentų, dėl ko byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  4. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m.kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai