Byla 2A-715-933/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Ž. ir V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž. ir V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. P., S. P., A. M., V. S., J. L. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovų A. M., V. S. ir J. L. priešieškinį ieškovams D. Ž. ir V. Ž., atsakovams S. P., S. P. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype, priklausančiame V. S., A. M. ir J. L., kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projekte pažymėtą ribose: taškas 1, koordinatės X6045803.25 ir Y585374.05, taškas 2, koordinatės X6045803.65 ir Y585378.03, taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, kelio servituto plotas 95 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S1; nustatyti atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype, priklausančiame S. P. ir S. P., kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projekte pažymėtą ribose: taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, taškas 5, koordinatės X6045765.57 ir Y585381.29, taškas 6, koordinatės X6045764.84 ir Y585376.06, taškas 7, koordinatės X6045768.73 ir Y585375.83, taškas 8, koordinatės X6045768.76 ir Y585377.11, kelio servituto plotas 64 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S2; UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projektą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; 2) priteisti iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. vienkartinę piniginę kompensaciją, atlyginant kelio servitutu suvaržytas teises – atsakovams A. M., V. S., J. L. 600 Eur, kiekvienam iš bendrasavininkų po 200 Eur, atsakovams S. P. ir S. P. 400 Eur, kiekvienam iš bendrasavininkų po 200 Eur; 3) išieškoti iš atsakovų A. M., V. S., J. L., S. P. ir S. P. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovai yra bendrasavininkai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), o D. Ž. yra savininkas ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ). Kai pirko turtą, į žemės sklypą buvo vienintelis įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir dabar. Ant jiems pateiktų dokumentų šis pravažiavimas buvo matomas plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus antspaudu ir atsakingo darbuotojo parašu. 2014 m. atsakovė S. P. pareiškė pretenzijas dėl šio įvažiavimo. Kilusį ginčą bandė spręsti taikiai, tačiau S. P. atsisakė sudaryti susitarimą dėl servitutinio kelio jos sklype. Ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, prašydami nustatyti kelio servitutą administracine tvarka, tačiau jiems buvo atsakyta neigiamai. Neturint privažiavimo prie žemės sklypo, ieškovai negali patekti nei į savo namų valdą, nei į joje esantį gyvenamąjį namą. Iš gretimai esančių tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės žemės sklypų į ieškovų žemės sklypą patekti neįmanoma, kadangi vėl turėtų būti nustatyti servitutai per atsakovams priklausančius žemės sklypus. Padaryti įvažiavimo iš užpakalinės ieškovų sklypo pusės techniškai nėra galimybių, kadangi iki kelio labai didelis atstumas – ten išsidėstę kitų savininkų privačios ariamos žemės sklypai, per kuriuos niekada nebuvo kelio, o tokiu servituto keliu būtų užimti daug kartų didesnio ploto kitų asmenų žemės sklypai. UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projektas yra optimalus, kadangi jame projektuojamas kelio servitutas toje pat vietoje, kur pravažiavimo kelias yra jau daugelį metų ir juo kas dieną naudojamasi (3 t. 54-59 b. l.).

93.

10Atsakovai S. P. ir S. P. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko.

114.

12Atsakovai A. M., V. S., J. L. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovai nesvarstė alternatyvių servitutinio kelio nustatymo variantų (pvz. per kito savininko šalia esantį sklypą – A. G. priklausantį žemės sklypą). Kadangi ieškovai nepateikė kito ieškinio kitiems galimiems atsakovams, neįtraukia kitų asmenų į bylos nagrinėjimą, atsakovai prašė patenkinti jų priešieškinį, kuriuo ginami jų interesai. Taip pat nurodė, kad siūloma piniginė kompensacija kiekvienam po 200 Eur yra neadekvati prašomiems nustatyti suvaržymams.

135.

14Atsakovai A. M., V. S., J. L. priešieškiniu prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „Geodezijos centras“ 2015-09-10 projekte pažymėtą ribose: taškas 7, koordinatės 6045772.29 ir 585450.60; taškas 6, koordinatės 6045769.89 ir 585383.29; taškas 5, koordinatės 6045769.22 ir 585376; taškas 10, koordinatės 6045765.21 ir 585378.70; taškas 9, koordinatės 6045765.90 ir 585383.64; taškas 8, koordinatės 6045768.28 ir 585450.40; priteisti iš ieškovų vienkartinę kompensaciją atsakovams S. P. ir S. P. 1 000 Eur, kiekvienam po 500 Eur; priteisti iš ieškovų atsakovams V. S., A. M., J. L. bylinėjimosi išlaidas.

156.

16Priešieškinyje nurodė, kad per atsakovų žemę joks kelias nebuvo numatytas ir niekam nebuvo leista įrengti kelio ar pravažiavimo. Tai buvo padaryta savavališkai, vykdant namo statybas žemės sklype, kurį vėliau įsigijo ieškovai. A. L. dar 2010-11-29 kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą su prašymu, kuriame skundėsi, be kita ko, kad per jos žemę, be jos leidimo buvo nutiestas kelias. Jos pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pagal kompetenciją dėl neteisėto žemės užėmimo ir naudojimo. 2011-06-29 A. L. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl neteisėtai nutiesto kelio jos žemėje. Iš projekto, kurį parengė UAB „Geodezijos centras“, matyti, kad kelio servitutas siūlomas nustatyti tik per atsakovų S. P. ir S. P. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )). Taip sumažinamas savininkų, kurių nuosavybės teisės apribojamos, skaičius. Servituto nustatymo žemės sklypams plane suformuoti du keturių metrų pločio keliai: pirmas (S1 - servitutas 1) pažymėtas taškais 1, 2, 3, 4, 5,10, 11, 12, 13, kelio plotas 276 kv. m.; antras (S2 - servitutas 2) pažymėtas taškais 7, 6, 5, 10, 9, 8, kelio plotas 288 kv. m. Atsakovai siūlo nustatyti antrąjį servitutinį kelią, nes jis patogesnis ieškovams įvažiuojant į savo namų valdą, nors ir yra šiek tiek didesnio ploto, nei pirmasis servitutinis kelias.

177.

18Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai priešieškiniu siekia tik patogumo sau, pažeidžia interesų pusiausvyrą, prašoma nustatyti didesnį servitutą, nei reikalinga ieškovams. Pažymėjo, kad piniginės kompensacijos našta taikant atlygintinį kelio servitutą turėtų atitekti ir atsakovams V. S., A. M., J. L.

198.

20Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

21II.

22Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

239.

24Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-06-19 sprendimu ieškovų D. Ž. ir V. Ž. ieškinį bei atsakovų V. S., A. M., J. L. priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž., atsakovų V. S., A. M., J. L. atsakovei S. P. 242,55 Eur, t. y. iš kiekvieno lygiomis dalimis po 48,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2510.

26Nurodė, kad ieškovams D. Ž. ir V. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuriame pastatytas ieškovams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) Žemės sklypas įgytas 2007-11-30 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Pateiktame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte matyti pažymėtas „projektuojamas kelias“, tačiau kelio servitutas nebuvo nustatytas ir įregistruotas. Ieškovams priklausantis žemės sklypas, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas Nr. 417, apsuptas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: Nr. 198 ir 199, priklausančiais V. S., A. M. ir J. L. (žemės sklypų kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )), Nr. 97 priklausančiu S. P., S. P. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )) ir Nr. 25, priklausančiu A. G. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), neturi pravažiavimo iki kelio, o iki ieškovams 2007-11-30 įsigyjant žemės sklypą, nei vėliau, kelio servitutas nebuvo nustatytas ar įregistruotas. Byloje kilo ginčas dėl to, kurioje vietoje (per kurį žemės sklypą) turi būti nustatytas kelio servitutas.

2711.

28Ginčo šalys sutiko ir nurodė, kad ginčijamas privažiavimas (kuriuo naudojosi ieškovai) per atsakovams priklausantį žemės sklypą nėra įteisintas, nors juo naudojamasi gana seniai. Atsakovai V. S., A. M. ir J. L. priešieškinyje siūlė nustatyti servitutinį kelią per atsakovų P. sklypą, siūlė du servitutinio kelio variantus išimtinai P. sklypo ploto sąskaita. Taip pat teismo posėdžio metu pateikė dar vieną servitutinio kelio variantą per A. G. priklausantį žemės sklypą, iš kuriuo matyti, kad siūlomas servitutinis kelias būtų ne šiaurinėje sklypo pusėje (kur įrengtas ieškovų įvažiavimas/išvažiavimas (vartai) į/iš žemės sklypo), o pietinėje; šis servitutinis kelias būtų trumpesnis (148 kv. m), nei ieškovų siūlomas servitutinis kelias per atsakovams priklausančius žemės sklypus (bendrai 159 kv. m). Ieškovai, nesutikdami su atsakovų argumentais, teikė teismui antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis, taip pat nurodė, jog kelio per A. G. priklausantį sklypą įrengimas savo jėgomis, pareikalautų didelių sąnaudų 12 137,62 Eur (t. 3, b. l. 108). Taip pat poziciją argumentuoja 2015-12-16 teismo išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis.

2912.

30Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl servitutinio kelio nustatymo per atsakovams V. S., A. M., J. L., S. P. ir S. P. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kadangi iš teismui pateiktų duomenų ir žemėlapių matyti, kad prie žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), yra pažymėti vietovėje esantys keliai. Nors antstolis Vitalis Milevičius 2017-08-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, jog pravažiuojamojo kelio nėra, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad civilinio proceso normos teikia pirmenybę valstybės institucijų išvadoms ir parengtiems dokumentams, o šiuo atveju tiek VĮ Registrų centro, tiek Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, kadastruose įregistruoti privažiavimai, t. y. 6 m pločio keliai. Jie nėra nuginčyti ir jais privaloma vadovautis. Ieškovų siūlytas servitutinio kelio variantas perskiria abu sklypus į dvi dalis, kas sudaro esminį nepatogumą atsakovams, nes žemės sklypo funkcionalumas pažeidžiamas iš esmės, žemės sklypo naudojimasis pagal paskirtį bus apsunkintas, atitinkamai sumažės sklypų rinkos vertė. Atsakovų siūlomas kelias per A. G. priklausantį žemės sklypą būtų trumpesnis (148 kv. m) nei ieškovų siūlomas servitutinis kelias per atsakovams priklausančius žemės sklypus (bendrai 159 kv. m).

3113.

32Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad sąnaudos pasidaryti kelią per A. G. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), yra didelės ir kur kas protingiau ir ekonomiškiau nustatyti servitutinį kelią per atsakovų žemės sklypus. Iš ieškovų pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra lauko kelias, einantis palei A. G. žemės sklypą, kurį sutvarkius (nupjovus žolę ir t.t.) taip pat galima važiuoti, tuo labiau, juo naudojasi (kaip nurodė atsakovai, jų atstovai) ir kitų žemės sklypų savininkai. Pažymėjo, jog negali būti atsižvelgta į tai, kad kelias per atsakovų sklypus jau egzistuoja keletą metų, nes byloje yra duomenų, kad šis kelias buvo įrengtas savavališkai, sklypų savininkai tokio kelio įrengimui aktyviai prieštaravo.

3314.

34Teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovams), ieškovai pasiūlė tik vieną pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo per atsakovų žemės sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuris atsakovams nėra priimtinas. Ieškovai neįrodė teismui, kad jų pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovų ir atsakovų interesų balansą, neteikė kitų servitutinio kelio variantų. Teismas manė, kad ieškovų pasirinktas patogesnio kelio servitutas, tenkina tik ieškovų interesus, tačiau neatsižvelgta į atsakovų poziciją ir iš esmės pažeidžia atsakovų teises, todėl ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jų nuosavybės teises į žemės sklypą būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovų nuosavybės teisių ir kitų interesų. Nustačius servitutą, teismo vertinimu, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovų nuosavybės teisės, o ieškovams kilusios problemos dėl patekimo į jų žemės sklypą būtų sprendžiamos tik atsakovų teisių suvaržymo sąskaita.

3515.

36Teismas sprendė, kad priešieškinis negali būti tenkinamas. Atsakovų A. M., V. S., J. L. priešieškiniu prašomi nustatyti atsakovams S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype servitutai: pirmas (S1 - servitutas 1) pažymėtas taškais 1, 2, 3, 4, 5,10, 11, 12, 13, kelio plotas 276 kv. m.; antras (S2 - servitutas 2) pažymėtas taškais 7, 6, 5, 10, 9, 8, kelio plotas 288 kv. m, nepagrįstai apribos atsakovų P. kaip žemės savininkų teises, kadangi yra pakankamai didelio ploto. Toks kelio servituto nustatymas pažeistų minimalaus savininko teisių ribojimo bei proporcingumo principus.

37III.

38Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3916.

40Ieškovai D. Ž. ir V. Ž. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-19 sprendimą, kiek tai susiję su ieškovų patikslinto ieškinio atmetimu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti atlygintinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku V. S., A. M. ir J. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projekte pažymėtą ribose: taškas 1, koordinatės X6045803.25 ir Y585374.05, taškas 2, koordinatės X6045803.65 ir Y585378.03, taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, kelio servituto plotas 95 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S1; nustatyti atlygintinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku S. P. ir S. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projekte pažymėtą ribose: taškas 3, koordinatės X6045780.12 ir Y585380.37, taškas 4, koordinatės X6045779.79 ir Y585376.38, taškas 5, koordinatės X6045765.57 ir Y585381.29, taškas 6, koordinatės X6045764.84 ir Y585376.06, taškas 7, koordinatės X6045768.73 ir Y585375.83, taškas 8, koordinatės X6045768.76 ir Y585377.11, kelio servituto plotas 64 kv. m ir sklypo plane pažymėtas indeksu S2. UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projektą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi. Priteisti iš ieškovų vienkartinę piniginę kompensaciją atlyginant kelio servitutu suvaržytas teises - atsakovams V. S., A. M. ir J. L. 600 Eur, kiekvienam iš bendrasavininkų po 200 Eur, atsakovams S. P. ir S. P. 400 Eur, kiekvienam iš bendrasavininkų po 200 Eur. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.

4116.1.

42Kai pirko šį turtą, į žemės sklypą buvo vienintelis įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir dabar. Kito įvažiavimo į šį sklypą nebuvo ir anksčiau buvę savininkai nurodė, kad yra tik šis vienas įvažiavimas. Dėl šio įvažiavimo buvimo teisėtumo įgyjant sklypą nekilo abejonių, kadangi įvažiavimo kelias į namų valdą eina nuo pagrindinės kaimo gatvės. Kelias buvo pažymėtas plane, patvirtintame Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus antspaudu ir ilgą laiką nekilo įtarimų, kad teisiškai nėra kelio, leidžiančio patekti į namų valdą. Jau 2007 metais į žemės sklypą ir prie jame stovinčio gyvenamojo namo buvo patenkama tik šiuo keliu ir kito privažiavimo ir galimybės prieiti pėsčiomis nebuvo.

4316.2.

44Žemės sklypas su jame stovinčiu gyvenamuoju namu yra izoliuoti kitų aplink esančių sklypų nuo bet kokio oficialiai plane patvirtinto ar neoficialiai naudojamo kaimo kelio. Kitu būdu patekti į šį žemės sklypą negali, kitos privažiavimo ar priėjimo pėsčiomis galimybės nėra.

4516.3.

46Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose dėl servituto nustatymo paskirstant įrodinėjimo naštą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus atsakovas privalo įrodyti, kad jis dėl servituto nustatymo negalės tinkamai pagal tiesioginę paskirtį naudoti likusios žemės sklypo dalies savo reikmėms, t. y. papildomus su servituto nustatymu susijusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius servitutą pagal siūlomą projektą, jie negalėtų tinkamai, pagal tiesioginę paskirtį naudoti savo sklypų žemės ūkio reikmėms, kadangi šie sklypai yra priskirti būtent šios kategorijos žemei.

4716.4.

48Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino galimybes patekti į žemės sklypą ir jame stovintį gyvenamąjį namą. Kilus ginčui teismas privalėjo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo vienu ar kitu būdu, kadangi pagal priešieškinį buvo pateiktas ir kitas variantas. Konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Atmesdamas bet kokį servituto nustatymo variantą teismas pažeidė įstatymo reikalavimą.

4916.5.

50Teismui nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, buvo pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje per atsakovų žemės sklypus. Kadangi vietovėje naujo kelio įrengimas, aplenkiant atsakovų žemės sklypus, net nėra pradėtas, šis kelias nėra projektuojamas, galimas apvažiavimo kelias būtų valstybinėje žemėje ir vis tiek tęstųsi tik iki kito asmens privačios valdos, per kurią taip pat reikėtų nustatyti servitutą, todėl toks variantas šiuo metu negali būti teismo nurodytas kaip alternatyva net dvejiems siūlomiems nustatyti servitutinio kelio projektams.

5116.6.

52Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apylinkės teismas buvo išvykęs į vietą ir vietoje yra nustatęs, kad kelio, kuris vestų aplinkui atsakovų žemės sklypus ir juo būtų galima privažiuoti prie trečiam asmeniui A. G. priklausančio žemės sklypo, nėra. Antrą kartą bylą nagrinėjęs teismas į vietą išvykęs nebuvo ir tokį prašymą atmetė tuo pagrindu, kad teismas jau yra šį procesinį veiksmą yra atlikęs. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą, teismas privalėjo vadovautis šiuo procesiniu veiksmu, kaip įrodymu byloje, tačiau to nepadarė ir konstatavo, kad yra kita galimybė įrengti kelią per A. G. žemės sklypą, nustatant kitą servitutą. Tai, kad nėra kito kelio, vedančio aplinkui atsakovų žemės sklypus link A. G. priklausančio sklypo, patvirtino ir antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių nustatymo protokolą. Šis veiksmas atliktas 2017-09-01. Tokiu būdu ne tik ieškovų paaiškinimais įrodyta, kad kito kelio nėra, o pagal teisminę praktiką, atsižvelgiant į tokio kelio įrengimo sunkumus, turi būti nustatytas kelio servitutas. Valstybei įrengus kitą kelią, servitutas gali būti pakeistas. Tačiau nesant kito kelio, siūlomas servitutas turi būti nustatytas. Teismas pažeidė CK 4.126 straipsnio, 4.111 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

5317.

54Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmeti bei priteisti 300 Eur advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais.

5517.1.

56Kelio servitutas negali būti nustatomas vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, o kitoks problemos išsprendimo variantas pareikalautų didesnių sąnaudų iš viešpataujančio daikto savininko, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę. Atsakovų abu sklypai pagal pasiūlytą servitutinio kelio variantą perskiriami į dvi dalis, kas sudaro esminį nepatogumą atsakovams, nes žemės sklypo funkcionalumas pažeidžiamas iš esmės, žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį bus apsunkintas, atitinkamai sumažės sklypų rinkos vertė.

5717.2.

58Perskirtame atsakovų žemės sklype (mažesnėje dalyje) praktiškai iš viso negalima naudoti žemės ūkio technikos jo įdirbimui, nes neužteks ploto apsisukti šiai technikai, praktiškai šis žemės plotas nebus apdirbtas ir naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Kitaip būtų, jei kelio servitutas būtų siūlomas nustatyti atsakovų sklypų pakraščiu. Atsakovai pateikė servitutinio kelio variantą A. G. priklausančio žemės sklypo pakraščiu. Tai protingiausias ir optimaliausias variantas, nes žemės sklypas nėra dalomas į dalis, jo funkcionalumas praktiškai išlieka nepakitęs.

5917.3.

60Ginčas dėl neteisėtai ir savavališkai įrengto privažiavimo iki ieškovų žemės sklypo kilęs dar atsakovų motinai A. L. būnant gyvai, kuri kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas su skundais, ir kuri nurodė, kad niekad neleido per savo žemės sklypą įrengti privažiavimo. Ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nustatyti kelio servitutą būtent per du sklypus, apribojant jų savininkų teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

6117.4.

62Ieškovai ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties (2017-04-13) nematė reikalo svarstyti kitų servitutinio kelio nustatymo variantų (pvz. per kito savininko A. G. priklausantį žemės sklypą, šio sklypo pakraščiu, minimalizuojant sukeliamus nepatogumus naudotis žemės sklypu, be to, ir suvaržoma žemės sklypo dalis (plotas) būtų nedidelė). Duomenys iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus patvirtina, kad prie žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) Projekte ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėti vietovėje esantys 6,0 m pločio keliai. Taigi yra kelias ir iki kaimynui A. G. priklausančio žemės sklypo.

6317.5.

64Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir motyvuotas. Jis neužkerta ieškovams galimybės nusistatyti kelio servitutą per kitam asmeniui A. G. priklausantį žemės sklypą su minimaliais nuosavybės teisių apribojimais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6718.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6919.

70Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7120.

72Ieškovų apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų patikslintas ieškinys dėl servituto nustatymo.

73Dėl nustatytų aplinkybių

7421.

75Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) (1 t. 14-16, 21-43 b. l.). Ieškovai teikė prašymus dėl servituto nustatymo Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijai (1 t. 17-20 b. l.). Nacionalinė žemės tarnyba teikė duomenis, kad nei žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), nei žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), nėra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (1 t. 63-181 b. l.).

7622.

77Pažymėtina ir tai, kad ieškovai jau buvo teikę ieškinį (2 t. 5-12 b. l.), kuriuo prašė nustatyti servitutą pagal teiktą 2015-01-19 UAB „BMO PROJEKTAI“ servituto nustatymo žemės sklypams planą M 1:500 (1 t. 11 b. l.), pagal kurį servitutas būtų nustatytas per du žemės sklypus: S1 Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (kadastrinis Nr. ( - )) ir S2 Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (kadastrinis Nr. ( - )), teiktos foto nuotraukos (2 t. 76 b. l.), žemės sklypų vertės skaičiuoklės (1 t. 12-13 b. l.). Atsakovai V. S., A. M. ir J. L. su ieškiniu nesutiko, o priešieškiniu prašė nustatyti servitutą per atsakovų S. P. ir S. P. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) (2 t. 39-42 b. l.) pagal 2015-09-10 UAB „Geodezijos centras“ parengtą servituto nustatymo žemės sklype planą, pagal kurį numatyti iš esmės du servitutai S1 ir S2 per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) (2 t. 57, 88-91 b. l.), teikė A. L. prašymą policijai dėl kelio (2 t. 51-53 b. l.).

7823.

79Pagal bylos duomenis, žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) priklauso V. S., A. M., J. L. (2 t. 54-55 b. l., 3 t. 5-6, 22 b. l.), o žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) priklauso S. P. ir S. P. (3 t. 3-4, 7, 14 b. l.). Teikta kadastro žemėlapio ištrauka (2 t. 87 b. l.).

8024.

81Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-647/ 2016, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, ieškovų ieškinys buvo tenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas (2 t. 112-120 b. l.). Atsakovai dėl teismo sprendimo teikė apeliacinius skundus (2 t. 122-129 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-948-340/2017 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą panaikino ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t. 157-165 b. l.). Apygardos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas yra iš visų pusių yra apsuptas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: Nr. 198 ir 199 atsakovams V. S., A. M., J. L., Nr. 97 – atsakovams P., Nr. 25 – (į bylą neįtrauktam savininkui) A. G. Ieškovų sklypas neturėjo ir neturi pravažiavimo iki kelio. Gyvenamojo namo statybų metu ieškovai įrengė pravažiavimą per atsakovų P. ir atsakovų V. S., A. M., J. L. žemės sklypus. 2015 m. sausio mėn. pagal S. P. pareiškimą buvo pradėta administracinės bylos teisena ieškovų atžvilgiu dėl galimo pažeidimo pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės užėmimas ir naudojimas). Teismas pagrįstai konstatavo, kad be kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ieškovams priklausantis žemės sklypas negali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, yra visos prielaidos nustatyti servitutą ieškovams priklausančio sklypo naudai (19 punktas). Ieškovų sklypas yra apsuptas kitų savininkų žemės sklypais iš keturių pusių, pravažiavimas iki kelio gali būti įrengtas keliais būdais. Ieškovai pasirinko trumpiausią kelią per du žemės sklypus, priklausančius atsakovams P. ir per atsakovų V. S., A. M., J. L. žemės sklypą Nr. 198 (20 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik servitutų užimamus plotus. Pagal ieškovų pasiūlytą variantą servitutinis kelias užima atsakovų P. sklypo 64 kv. m., atsakovų V. S., A. M. ir J. L. žemės sklypo Nr. 198 - 95 kv. m, o pagal atsakovų priešieškinį vienas servitutinio kelio variantas užima 276 kv. m, kitas variantas - 288 kv. m (21 punktas). Kelio servitutas negali būti nustatomas vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, o kitoks problemos išsprendimo variantas pareikalautų didesnių sąnaudų iš viešpataujančio daikto savininko, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Vertindamas pasiūlytus servitutinio kelio variantus nagrinėjamoje byloje, teismas nesvarstė atsakovams reikšmingos aplinkybės – tai, kad ieškovų pasiūlytas servitutinio kelio variantas perskiria abu sklypus į dvi dalis, kas sudaro esminį nepatogumą atsakovams ir nesiūlė ieškovams pateikti labiau priimtiną atsakovams variantą, pagal kurį servitutinis kelias būtų įrengiamas atsakovų sklypų pakraščiu, nesvarstė galimybės įrengti servitutinį kelią per atsakovams V. S., A. M. ir J. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 199 arba per A. G. priklausantį žemės sklypą. Svarstant galimybę įrengti servitutinį kelią per A. G. sklypą, jis turi būti įtrauktas į procesą. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad kitokio nei pasiūlytas kelio įrengimas pareikalautų neprotingai didelių kaštų, tačiau patvirtinančių tai įrodymų nepateikė. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui, todėl atmetė ieškovų atsiliepimo argumentą, kad atsakovai pasiūlė tik vieną alternatyvą ieškovų pasiūlymui, kuri ieškovams nepriimtina. Būtent ieškovai privalėjo įrodinėti, kad tik jų pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra priimtinas, atitinka ieškovų ir atsakovų interesų balansą, teikti kitus servitutinio kelio variantus. Pažymėjo, kad byloje negali būti atsižvelgta į tai, kad kelias per atsakovų sklypus jau egzistuoja keletą metų, nes byloje yra duomenų, kad šis kelias buvo įrengtas savavališkai, sklypų savininkai tokio kelio įrengimui aktyviai prieštaravo (22 punktas). Teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovams, visiškai neanalizavo turto (atsakovų žemės sklypų) nuvertėjimo aspektų, kurie gali būti reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti; teismas nemotyvavo priteistų kompensacijų dydžių, nenurodė, ar atsakovams priteistos vienkartinės kompensacijos buvo nustatytos atsižvelgiant į galimą sklypų nuvertėjimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad priteisiant kompensaciją už servitutą turėjo būti atsižvelgiama į visas servituto nustatymo pasekmes – sklypų padalijimą, naudojimo nepatogumus už ką taip pat turi būti kompensuojama (23 punktas).

8225.

83Nors ieškovai po apygardos teismo nutarties ir teikė patikslintą ieškinį, tačiau juo palaikė tokį patį reikalavimą, kuris buvo pareikštas ir pradiniu ieškiniu, bei kuris siejamas su UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 paruoštu projektu (3 t. 53-59 b. l.), alternatyvių projektų neteikė, kitų (papildomų) atsakovų nenurodė. Ieškovai papildomai teikė ištrauką iš Vilniaus rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės Projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-09-13 įsakymu Nr. 48VĮ-1670-(14.48.2) (3 t. 61-62 b. l.), 2017-08-30 antstolio V. Milevičiaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (3 t. 64-70 b. l.). Į bylą teikta ir lokalinė sąmata 12 137,62 Eur sumai (kurioje nurodyta ( - ) kelio dangos įrengimas; kelio žvyro dangos įrengimas) (3 t. 113-114 b. l.).

8426.

85Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. teikė teismui UAB „Korporacija matininkai“ paruoštą privažiavimo prie žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) schemą, kurioje nurodoma, kad per A. G. priklausantį žemės sklypą siūlomas kelio servitutas, kurio plotas 148 kv. m (3 t. 105-106, 116 b. l.).

86Dėl ieškovų apeliacinio skundo

8727.

88Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jų patikslintas ieškinys, bei prašo tenkinti jų patikslintą ieškinį. Sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo nėra ginčijama.

8928.

90Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli; joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Tuo pačiu plėtojant teismų praktiką pažymėtina, kad kito asmens nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis.

9129.

92Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms, kad pagal teismų praktiką, nustatant servitutą, turi būti nustatytos aplinkybės: i) teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį; ii) teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; iii) servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui; iv) nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

9330.

94Byla jau vieną kartą buvo nagrinėta apeliacine tvarka, todėl jau buvo nustatytos aplinkybės, kad: pirma, ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas yra iš visų pusių yra apsuptas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: Nr. 198 ir 199 atsakovams V. S., A. M., J. L., Nr. 97 – atsakovams P., Nr. 25 – trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, A. G.; antra, ieškovų sklypas neturėjo ir neturi pravažiavimo iki kelio; trečia, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl kelio, kuriam ieškovai siekia nustatyti servitutą, buvo inicijuoti teisminiai procesai dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo; ketvirta, byloje negali būti atsižvelgta į tai, kad kelias per atsakovų sklypus jau egzistuoja keletą metų, nes byloje yra duomenų, kad šis kelias buvo įrengtas savavališkai, sklypų savininkai tokio kelio įrengimui aktyviai prieštaravo; penkta, be kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ieškovams priklausantis žemės sklypas negali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, t. y. yra visos prielaidos nustatyti servitutą ieškovams priklausančio sklypo naudai; šešta, ieškovų sklypas yra apsuptas kitų savininkų žemės sklypais iš keturių pusių, pravažiavimas iki kelio gali būti įrengtas kelias būdais, todėl, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, kito asmens nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis. Servitutinis apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

9531.

96Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo bei vertinant aplinkybes dėl to, kad kito asmens (kitų asmenų) nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis, paminėti šie aspektai: pirma, įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-118/2012). Antra, nors ieškovai nurodė, kad tuo metu, kai pirko šį turtą, į žemės sklypą buvo vienintelis įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir dabar, kad naudojimosi šiuo keliu tvarka buvo nusistovėjusi jau tada ir kt., tačiau pažymėtina tai, ką konstatavo ir apygardos teismas, bylą nagrinėdamas pirmą kartą, jog <...> byloje negali būti atsižvelgta į tai, kad kelias per atsakovų sklypus jau egzistuoja keletą metų, nes byloje yra duomenų, kad šis kelias buvo įrengtas savavališkai, sklypų savininkai tokio kelio įrengimui aktyviai prieštaravo (Apygardos teismo nutarties 22 punktas). Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius servitutą pagal siūlomą projektą, jie negalėtų tinkamai, pagal tiesioginę paskirtį naudoti savo sklypų žemės ūkio reikmėms. Pažymėtina, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas (patikslinto ieškinio dalykas) perskiria abu sklypus į dvi dalis, kas sudaro esminį nepatogumą atsakovams (servitutinis kelias užimtų atsakovų P. sklypo 64 kv. m, atsakovų V. S., A. M. ir J. L. žemės sklypo Nr. 198 - 95 kv. m). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių pusiausvyros principo taikymas reikšmingas teisei į servitutą įgyvendinti, tačiau turi ypatumų: tarnaujantįjį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

9732.

98Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad kilus ginčui teismas privalėjo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo vienu ar kitu būdu, kadangi pagal priešieškinį buvo pateiktas ir kitas variantas, kad atmesdamas bet kokį servituto nustatymo variantą teismas pažeidė įstatymo reikalavimą. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nagrinėjamu atveju dėl ieškovų patikslintu ieškiniu siekiamo nustatyti servituto ir atsakovų A. M., V. S. ir J. L. priešieškiniu siekiamo nustatyti servituto jau buvo pasisakyta, taip pat konstatatuotos aplinkybės, kad ieškovai nesvarstė galimybės įrengti servitutinį kelią per atsakovams V. S., A. M. ir J. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 199 arba per A. G. priklausantį žemės sklypą, neteikė kitų servitutinio kelio variantų (Apygardos teismo nutarties 22 punktas). Nors ieškovai po apygardos teismo nutarties ir teikė patikslintą ieškinį, tačiau juo palaikė tą patį reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal UAB „BMO Projektai“ 2015-01-19 projektą, kitų (papildomų) atsakovų byloje nenurodė, neteikė kitų servitutinio kelio variantų.

9933.

100Pažymėtina, kad teismo sprendimas tiesiogiai teisines pasekmes gali sukelti tik ieškovui ir atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką (patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą ir priešieškiniu pareikštą reikalavimą), atsižvelgiant į CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ribojimą peržengti byloje pareikštų reikalavimus ribas, teismas nėra įpareigotas tenkinti vieną iš ieškiniu ar priešieškiniu pareikštų reikalavimų, įtraukti kitus (papildomus) atsakovus, vertinant tai, kad yra galimybės įrengti servitutinį kelią ir kitais variantais (pvz. per atsakovams V. S., A. M. ir J. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 199 arba per A. G. priklausantį žemės sklypą), tačiau tokių reikalavimų byloje nebuvo pareikšta. Tą aplinkybę jau buvo nurodęs ir apygardos teismas, nagrinėjęs bylą pirmą kartą. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismui nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, buvo pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje per atsakovų žemės sklypus.

10134.

102Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad kadangi vietovėje naujo kelio įrengimas, aplenkiant atsakovų žemės sklypus, net nėra pradėtas, šis kelias nėra projektuojamas, galimas apvažiavimo kelias būtų valstybinėje žemėje ir vis tiek tęstųsi tik iki kito asmens privačios valdos, per kurią taip pat reikėtų nustatyti servitutą, todėl toks variantas šiuo metu negali būti teismo nurodytas kaip alternatyva net dvejiems siūlomiems nustatyti servitutinio kelio projektams, teisėjų kolegija, pažymi, kad: pirma, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pagal ieškovų pasiūlytą variantą servitutinis kelias užima atsakovų P. sklypo 64 kv. m, atsakovų V. S., A. M. ir J. L. žemės sklypo Nr. 198 - 95 kv. m, o pagal atsakovų priešieškinį vienas servitutinio kelio variantas užima 276 kv. m, kitas variantas - 288 kv. m (21 punktas). Pagal 2018-04-12 UAB „Korporacija matininkai“ pateiktą planą kelio servitutas sudarytų 148 kv. m. Antra, kaip jau minėta, servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje kilo ginčas dėl to, kurioje vietoje (per kurį žemės sklypą) turi būti nustatytas kelio servitutas, o ne apskritai dėl servituto būtinybės. Ketvirta, nors apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą, nurodė, kad neteikiami alternatyvūs servitutinio kelio projektai, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, tokie projektai nebuvo teikti.

10335.

104Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštų reikalavimų turi būti vertinama visų bylos įrodymų visuma. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

10536.

106Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad iš teismui pateiktų duomenų ir žemėlapių (t. 1, b. l. 74; t. 2, b. l. 86-87; t. 3, b. l. 61-62) matyti, kad prie žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), yra pažymėti vietovėje esantys keliai. Nors antstolis Vitalis Milevičius 2017-08-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, jog pravažiuojamojo kelio nėra, tačiau civilinio proceso normos teikia pirmenybę valstybės institucijų išvadoms ir parengtiems dokumentams, o šiuo atveju tiek VĮ Registrų centro (t. 3, b. l. 61-62), tiek Nacionalinės žemės tarnybos (t. 2, b. l. 86-87) duomenimis, kadastruose įregistruoti privažiavimai, t. y. 6 m pločio keliai, kurie nėra nuginčyti. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš ieškovų pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (t. 2, b. l. 64-68) matyti, kad yra lauko kelias, kaip galima suprasti einantis palei A. G. žemės sklypą, kuriuo būtų galima važiuoti sutvarkius jo dangą (nupjovus žolę, panaudojus techniką ir išlyginus paviršių bei pan.).

10737.

108Ieškovai į bylą teikė tik lokalinę sąmatą 12 137,62 Eur sumai (kurioje nurodyta ( - ) kelio dangos įrengimas; kelio žvyro dangos įrengimas) (3 t. 113-114 b. l.). Iš jos turinio nėra aišku, kas ją parengė (yra tik kopiją patvirtinusio asmens parašas), be to, joje nurodyti ir darbai kaip griovių kasimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nurodyto įrodymo teikimas neleidžia sutikti su ieškovų pozicija, kad sąnaudos pasidaryti kelią per A. G. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), yra labai didelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, kelio pritaikymas asmeninių poreikių naudojimui gali būti atliktas ir nepatyrus didelių išlaidų.

10938.

110Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes dėl konkretaus servituto nustatymo, pažymi tai, kad: pirma, kaip nurodė apygardos teismas, nesvarstyti servitutai nustatyti kelią per atsakovams V. S., A. M. ir J. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 199 arba per A. G. priklausantį žemės sklypą, neteikti alternatyvūs servitutinio kelio projektai; antra, nagrinėjamoje byloje ieškovai skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas; sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, neskundžiama; trečia, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą ieškovai neteikė jokio alternatyvaus projekto servituto nustatymui, nenurodė kitų (papildomų) atsakovų; ketvirta, vertinant į bylą teiktą grafinę medžiagą (planus, žemėlapius ir pan.) matyti, jog yra galimybių suformuoti servitutą, kuris kuo mažesne apimtimi ribotų tarnaujančio daikto savininko teises, t. y. eitų sklypo pakraščiu, būtų kuo mažesnės apimties ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbu užtikrinti patekimą iki ieškovų žemės sklypo, tačiau nebūtinai iki tos vietos, kur ieškovai yra įsirengę vartelius. Suprantamas ieškovų siekis turėti jiems kuo patogesnį patekimą prie žemės sklypo, tačiau toks siekis turi būti realizuojamas kuo mažesne apimtimi apribojant kitų savininkų teises; penkta, kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.).

11139.

112Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.

113Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

11440.

115Atmetus ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

11641.

117Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. prašė priteisti 300 Eur advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. 145-146 b. l.). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, kad atmestas ieškovų apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsakovams iš ieškovų priteisiama 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

118Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

119Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

120Priteisti iš ieškovų D. Ž., a. k. ( - ) ir V. Ž., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovams V. S., a. k. ( - ) A. M., a. k. ( - ) J. L., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atlygintinį kelio... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovai yra bendrasavininkai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 9. 3.... 10. Atsakovai S. P. ir S. P. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko.... 11. 4.... 12. Atsakovai A. M., V. S., J. L. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko.... 13. 5.... 14. Atsakovai A. M., V. S., J. L. priešieškiniu prašė nustatyti atlygintinį... 15. 6.... 16. Priešieškinyje nurodė, kad per atsakovų žemę joks kelias nebuvo numatytas... 17. 7.... 18. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti.... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 21. II.... 22. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 23. 9.... 24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-06-19 sprendimu ieškovų D. Ž. ir V.... 25. 10.... 26. Nurodė, kad ieškovams D. Ž. ir V. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės... 27. 11.... 28. Ginčo šalys sutiko ir nurodė, kad ginčijamas privažiavimas (kuriuo... 29. 12.... 30. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl servitutinio kelio nustatymo per... 31. 13.... 32. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad sąnaudos pasidaryti kelią per A.... 33. 14.... 34. Teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių... 35. 15.... 36. Teismas sprendė, kad priešieškinis negali būti tenkinamas. Atsakovų A. M.,... 37. III.... 38. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 39. 16.... 40. Ieškovai D. Ž. ir V. Ž. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti... 41. 16.1.... 42. Kai pirko šį turtą, į žemės sklypą buvo vienintelis įvažiavimas,... 43. 16.2.... 44. Žemės sklypas su jame stovinčiu gyvenamuoju namu yra izoliuoti kitų aplink... 45. 16.3.... 46. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo... 47. 16.4.... 48. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino galimybes patekti į žemės... 49. 16.5.... 50. Teismui nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, buvo pagrindas... 51. 16.6.... 52. Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apylinkės teismas buvo išvykęs į vietą ir... 53. 17.... 54. Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą... 55. 17.1.... 56. Kelio servitutas negali būti nustatomas vien todėl, kad naudotis servitutu... 57. 17.2.... 58. Perskirtame atsakovų žemės sklype (mažesnėje dalyje) praktiškai iš viso... 59. 17.3.... 60. Ginčas dėl neteisėtai ir savavališkai įrengto privažiavimo iki ieškovų... 61. 17.4.... 62. Ieškovai ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties (2017-04-13) nematė... 63. 17.5.... 64. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir motyvuotas. Jis neužkerta... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 18.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 69. 19.... 70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 71. 20.... 72. Ieškovų apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo... 73. Dėl nustatytų aplinkybių ... 74. 21.... 75. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės... 76. 22.... 77. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai jau buvo teikę ieškinį (2 t. 5-12 b. l.),... 78. 23.... 79. Pagal bylos duomenis, žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) priklauso V. S., A.... 80. 24.... 81. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 82. 25.... 83. Nors ieškovai po apygardos teismo nutarties ir teikė patikslintą ieškinį,... 84. 26.... 85. Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. teikė teismui UAB „Korporacija matininkai“... 86. Dėl ieškovų apeliacinio skundo ... 87. 27.... 88. Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 89. 28.... 90. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 91. 29.... 92. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytoms... 93. 30.... 94. Byla jau vieną kartą buvo nagrinėta apeliacine tvarka, todėl jau buvo... 95. 31.... 96. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo bei vertinant aplinkybes dėl... 97. 32.... 98. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad kilus ginčui... 99. 33.... 100. Pažymėtina, kad teismo sprendimas tiesiogiai teisines pasekmes gali sukelti... 101. 34.... 102. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad kadangi vietovėje naujo kelio... 103. 35.... 104. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl byloje... 105. 36.... 106. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad iš teismui pateiktų... 107. 37.... 108. Ieškovai į bylą teikė tik lokalinę sąmatą 12 137,62 Eur sumai (kurioje... 109. 38.... 110. Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes dėl konkretaus servituto... 111. 39.... 112. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė... 113. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 114. 40.... 115. Atmetus ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovų patirtos... 116. 41.... 117. Atsakovai V. S., J. L. ir A. M. prašė priteisti 300 Eur advokato teisinės... 118. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 119. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 120. Priteisti iš ieškovų D. Ž., a. k. ( - ) ir V. Ž., a. k. ( - ) 300 Eur...