Byla e2-359-892/2019
Dėl servituto nustatymo bei atsakovės UAB „Regiva“ priešieškinį ieškovei M. J. dėl teisių gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Jolantai Švedienei dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. P. atsakovės atstovui advokatui R. P. trečiojo asmens atstovei advokatei E. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei UAB „Regiva“ dėl servituto nustatymo bei atsakovės UAB „Regiva“ priešieškinį ieškovei M. J. dėl teisių gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“

Nustatė

21. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (viešpataujantis daiktas) tikslu atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (tarnaujantis daiktas) nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus 4 m. pločio, 532,35 m. ilgio, 2129 m2 ploto keliu, 2019-01-31 MB „Sklypų projektavimas“ parengtame servituto nustatymo plane pažymėtu tarp taškų 20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-334-35-36-37-38-39-40-41 sumokant tarnaujančio daikto savininkui vienkartinę 600 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. spalio 18 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-11431 jos sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,1892 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą ieškovė 2005 metais paveldėjo iš sutuoktinio po jo mirties, atkuriant nuosavybės teises į minėtus ieškovei priklausančius žemės sklypus, jų naudojimo klausimas tinkamai išspręstas nebuvo. Nuo 1998 metų ( - ) esantys žemės sklypai buvo projektuojami patekimą į kai kuriuos iš jų, įskaitant ir į ieškovės žemės sklypus, numatant per dabartinį atsakovės žemės sklypą, tačiau iki šiol į ieškovei priklausančius žemės sklypus nenumatytas joks patekimas keliu. Ieškovė teigė, kad servituto variantą parinko atsižvelgdama į keletą faktinių aplinkybių. Pirma, per atsakovės žemės sklypą jau ilgą laiką nuo seniau driekėsi kelias, kuris yra atvaizduotas atsakovės žemės sklypo planuose, rengiamuose dar nuo 1998 metų, šią aplinkybę patvirtina 1998 m. vasario 26 d. S. L. individualios įmonės parengtas žemės sklypų, priklausiusių A. S., planas, jame matyti, kad žemės sklypuose Nr. 60-1 ir Nr. 60-2 palei Dūkštos upę nubraižytas kelias, šių žemės sklypų dalys, kuriuose yra kelias, dabar patenka į atsakovės žemės sklypą. 2000 m. liepos 25 d. Korporacijos „Matininkai“ parengtas atsakovės žemės sklypo plane (tuo metu sklypas priklausė ( - )), taip pat buvo pavaizduotas 2100 m2 ploto kelias palei Dūkštos upelį, šis žemės sklypo planas yra buvusios atsakovės žemės sklypo savininkės L. S. žemės sklypo matavimų bylos dalis. Iš nurodytos bylos taip pat matyti, kad 2100 kv.m kelias nurodytas 05 lentelėje - „Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę“ bei žemės naudojamų plotų eksplikacijoje. Atsakovės žemės sklypo planas su keliu yra patvirtintas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, suderintas su VĮ „Registrų centras“. Remiantis šiuo planu, kiek tai susiję su patekimo į žemės sklypus galimybėmis, buvo projektuojami ir ieškovei priklausantys žemės sklypai (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), bei pietuose nuo jų esantys du iki šiol privažiavimo taip pat neturintys žemės sklypai (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) - visuose juose nustatytas servitutinis kelias, besijungiantis su atsakovės sklypo plane atvaizduotu keliu. Minėtas atsakovės sklypo plane pavaizduotas kelias egzistavo ir faktiškai, atsakovė, žemės sklypą įsigydama iš buvusios savininkės L. S. žinojo arba privalėjo žinoti apie žemės sklype suprojektuotą kelią, iš esmės skirtą patekimui tiek į ieškovei priklausančius sklypus, tiek ir į kitus, esančius piečiau. Ieškovės teigimu, pridedami Nacionalinės žemės tarnybos raštai patvirtina ieškovės teiginius, kad kelio servituto nustatymas pagal ieškovės siūlomą variantą yra optimalus sprendimas. Dėl kitų patekimo į žemės sklypą variantų ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbi faktinė aplinkybė, susijusi su ieškovės žemės sklypų dislokacija - abu žemės sklypai vakarų pusėje ribojasi su atsakovės sklypu, tiek iš šiaurės, tiek ir iš rytų pusės į sklypus patekti galimybių nėra, nes šiomis kryptimis sklypai apsupti Dūkštos upelio, per kurį reikėtų suprojektuoti ir pastatyti tiltą, kas būtų neadekvatu patekimo į žemės sklypus išlaidų prasme. Pietinėje pusėje reikėtų keisti žemės sklypuose (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) nustatytus kelio servitutus, bei projektuoti tolimesnį privažiavimą iki pietuose esančio kelio (( - ).), pastarąją galimybę labai apsunkina ir tai, kad su minėtu keliu besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir šalia esančių kelių kitų sklypų savininkai iki šiol nėra atlikę sklypų kadastrinių matavimų, todėl nėra galimybės nustatyti servituto tiek per šį sklypą, tiek ir per kitus ir/arba suprojektuoti šalia tų sklypų esančio kelio, kuris susijungtų su minėtu keliu Nr. 5214. Ieškovės nuomone, įgyvendinant patekimo į ieškovės sklypus iš pietų pusės galimybę, reikėtų per suartą dirbamą žemę įrenginėti beveik vieno kilometro ilgio kelią, dalis kurio turėtų kirsti melioracijos griovį, kas būtų neadekvačiai brangu, įskaitant ir pralaidos per griovį įrengimą, papildomai dar reikėtų įrengti nuovažą nuo kelio Nr. 5214. Ieškovė teigė, kad kelio servitutas parinktas ir atsižvelgiant į minimalų atsakovės, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo savininkės, teisių suvaržymą - kelias nekerta žemės sklypo ir jo nedalina į kelias dalis (neskaitant vandens telkinių apsaugos juostų, kuriose ir paties atsakovo kaip žemės savininko teisės yra labai apribotos), dėl ko tokia servitutinio kelio lokacija iš esmės nedaro jokios įtakos atsakovės sklypo naudojimuisi ir/arba dėl ko žemės savininko (atsakovės) teises suvaržo minimaliai. Be to, servitutinis kelias numatytas minimalaus pločio ir užimtų labai nedidelę dalį - 2129 kv.m atsakovei priklausančio 8,9657 ha žemės sklypo ploto. Ieškovė, atsižvelgdama į žemės sklypų ( - ) rinkos vertes, sklypų tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat pasikonsultavusi su matininkais, žemėtvarkos specialistais, bei atsižvelgdama į numatomo servitutinio kelio padėtį atsakovės žemės sklype, kelio ir viso žemės sklypo plotų santykį, aplinkybę, jog per atsakovės žemės sklypą besidriekiantis lygiai toks pat kelias numatytas dar 1998 metų žemės planuose, bei realiai egzistavo ilgą laiką, siūlė atsakovei sumokėti 600 Eur vienkartinę kompensaciją, nurodė, kad UAB „Ogrita“, vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, apskaičiavo 485,88 Eur vienkartinės kompensacijos sumą už konkretų šiuo ieškiniu prašomą nustatyti servitutą. 2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškinyje nurodomo pažymėto kelio sklype prie Dūkštos upės nėra ir atsakovė neturi duomenų, kad jis kada nors buvo. Pažymėjo, kad jai kelio nereikia, sklypui Apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2733-41 yra nustatytos specialiosios sąlygos, už kurių laikymąsi atsako atsakovė, kelias yra statinys, kuriam būtų taikomi Viii kategorijos vietinės reikšmės keliui keliami reikalavimai (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 10 punktas). Atsakovės nuomone, dėl specialiųjų sąlygų 2012 m. kelias ir nebuvo suprojektuotas, todėl darė išvadą, kad nurodytoje juostoje kelias negali būti įrengtas, todėl kelio servituto teisė važiuoti transporto priemonėms negali būti suteikta. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįvertino teisinių kelio įrengimo galimybių, neanalizavo ir faktinių kelio įrengimo sąlygų. Pažymėjo, kad kelias būtų statomas ieškovės lėšomis, tačiau priklausytų atsakovei nuosavybės teise, todėl ji siekia, kad ieškinio tenkinimo atveju servituto turinyje būtų nurodyta, kad visi projektai ir darbai sklype būtų derinami su atsakove, įskaitant specialiosios sąlygos dėl melioracijos įrenginių apsaugos laikymąsi. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodytas 600 Eur vienkartinis dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas nepagrįstas įrodymais, įskaitant kompensacijos apskaičiavimo aktą, surašytą prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 punkto pakeitimą nuo 2018 m. birželio 6 d. Atsakovė pažymėjo, kad servitutas - trunkamasis veiksmas, todėl būsimus nuostolius galima tik numanyti, ieškinyje neatsižvelgta, kad ieškovė ne tik privalės sumokėti kompensaciją, bet privalės atlyginti bet kokią žalą, kuri atsakovei atsiras dėl servituto, pavyzdžiui, jei sklypo nuomininkas, netekęs galimybės naudotis dalimi sklypo, pareikalaus sumažinti sklypo nuomos kainą, sklypo perleidimo atveju jo kaina dėl servituto ir dėl suvaržytos galimybės būti prie upelio bus mažesnė ir kt., pasibaigus servitutui, tarnaujančiojo daikto grąžinimas į padėtį, buvusią iki servituto nustatymo būtų brangu, tačiau būtina, nes ieškinyje nurodytas kelias atsakovei nereikalingas, atsakovė ieškinyje nurodytu keliu nesinaudotų. Atsakovės nuomone, servituto turinyje turėtų būti paneigta prezumpcija, kad kelio savininkas atsakovė yra tas asmuo, kuris atsako už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, pareigų dėl kelio priežiūros nevykdymo, dėl išbėgusių į kelią žvėrių, nepašalintų kliūčių ir kt. 3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nusprendus ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies: 1) nustatyti atlygintiną kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, pažymėtą MB „Sklypų projektavimas“ 2019 m. sausio 31 d. parengtame servituto nustatymo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) plane skaičiais nuo 20 iki 41, suteikianti teisę už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantis daiktas) savininko kasmet iki atitinkamų metų gruodžio 31 d. tarnaujančio sklypo savininkui sumokamą 6 procentų nuo indeksuotos tarnaujančio sklypo vertės kompensaciją ir tiems metams priskaičiuotą žemės mokestį už servitutu užimtą tarnaujančio sklypo dalį, 4 m pločio, 532,35 m ilgio vidaus keliu, užimančiu 2 129 kv. m tarnaujančiame žemės sklype, kurį viešpataujančio žemės sklypo savininkas turi teisę įrengti šiame sprendime nustatyta tvarka per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) nustatyti, kad viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkas, naudodamasis teise įgyvendinti kelio servitutą, turi teisę savo vardu gauti projektavimo sąlygas ir parengti vidaus kelio statybos tarnaujančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), projektą, kurio esminiai sprendiniai dėl kelio išmatavimų, sankasos ir dangos konstrukcijų atitiks nurodytus UAB „Rusnė“ 2019-03-25 parengtuose „Vidaus IIIv kategorijos kelio su žvyro danga per sklypą, unikalus Nr. ( - ) ( - )., projektiniuose pasiūlymuose 2018-142-PP-S“, ir, suderinęs kelio statybos projektą su tarnaujančio sklypo savininku, turi teisę savo vardu gauti kelio statybą leidžiantį dokumentą, turi teisę servitutui numatytoje tarnaujančio sklypo dalyje vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti kelio statybą, kurios techninę priežiūrą atliks tarnaujančio sklypo savininkas, ir, užbaigęs kelio statybą arba dėl bet kokių priežasčių statybos neužbaigęs, privalo įregistruoti viešpataujančio sklypo savininko turimą kelio valdymo teisę ir privalo kelio statybos dokumentus ir kadastrinius matavimus nedelsiant perduoti tarnaujančio sklypo savininkui kelio nuosavybės teisei tarnaujančio sklypo savininko vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 1 006,84 Eur už dirvožemio, trukdančio viešpataujančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkui pastatyti kelią tarnaujančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), nukasimą nustatant, kad iki priteistos sumos už dirvožemio nukasimą sumokėjimo atsakovė turi teisę naudotis kelio servitutui skirta tarnaujančio žemės sklypo dalimi pagal jos pagrindinę žemės ūkio paskirtį; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu nustatyti iš anksto abejotinos (nes maksimalios, tačiau nekonkretizuotos) apimties ir maksimaliai neapibrėžto turinio neegzistuojančiame kelyje kelio servitutą naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Pažymėjo, kad nepadalytų viešpataujančio ir tarnaujančio sklypų žemės ūkio paskirtis lemia faktinius daiktų naudojimo poreikius, servitutu viešpataujančio daikto savininkui gali būti suteikiamos, atimant iš tarnaujančio daikto savininko, tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos, servitutas turi užtikrinti tinkamą viešpataujančio sklypo naudojimą, o servituto turinys turi užtikrinti tinkamą naudojimąsi tarnaujančiu sklypu iki servituto pabaigos, įskaitant parengiamajame posėdyje ieškovės atstovo užsimintą pabaigą dėl nesinaudojimo teismo šioje byloje nustatytu servitutu per 10 metų senaties laiką, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo sklypų savininkų interesų proporcingumo. Atsakovė nurodė, kad būtina tiksliai apibrėžti tarnaujančio sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir todėl, kad tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas dėl kurio ilgalaikės naudojimo perspektyvos (naudojimo pagal paskirtį, dėl paskirties keitimo, dėl pardavimo, kito perleidimo, naudojimo partnerystės pagrindais su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ar kt.) atsakovė nėra apsisprendusi, vyksta ir vyks atsakovės derybos su trečiaisiais asmenimis dėl tarnaujančio sklypo panaudojimo, kuriose servituto sąlygos gali tapti lemiančiomis derybų rezultatą ir materialines pasekmes, konkretaus turinio servitutas sukels mažiau neigiamas pasekmes atsakovei. Atsakovės nuomone, kelio servituto teisė „važiuoti transporto priemonėmis“ negali būti suteikta, jei nebus nuspręsta, kad kelias, užtikrinantis tam tikrą eismo kokybės lygį (kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 9.3 punktas), gali būti ir bus pastatytas ir todėl tarnaujantis sklypas ir pastatytas kelias (jis, matyt, taptų savarankišku tarnaujančiuoju daiktu servituto objektu) gali užtikrinti viešpataujančio sklypo tinkamą naudojimą. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinių dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio, vietos, ir servituto įgyvendinimui būtinų statybos darbų tarnaujančiame sklype aplinkybės ir duomenys apie viešpataujančio ir tarnaujančio sklypų savininkų teisių, pareigų įgyvendinant servitutą paskirstymą ir atsakomybes. Nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti (CK 4.113 straipsnio 3 dalis), tai būtina nustatyti teismo sprendimu, nes nėra teisės normų, kurios vienaprasmiškai ir, be kita ko, viešojo administravimo subjektams (statybos inspekcijai, policijai, Nekilnojamojo turto registrui ar kt.) privalomai reglamentuotų vieno privataus subjekto (viešpataujančio sklypo savininko, byloje ieškovės) teises savo sąskaita sukurti kitam savininkui (tarnaujančio sklypo savininkei, byloje atsakovei) priklausysiantį nekilnojamąjį daiktą (kelią) tarnaujančio sklypo savininkei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be tarnaujančio sklypo savininkės valios išreiškimo kelio projektavimo, statybos, teisinės registracijos ir naudojimo metu. Suformuota teismų praktika, kad kelio servitutas tinkamą Viešpataujančio sklypo naudojimą galės užtikrinti, jeigu naujojo kelio (kelias) techninis įrengimo lygis atitiks keliui keliamiems reikalavimams, t.y. bus galima daryti išvadą, kad kelias bus tinkamas naudoti. Kelio nutiesimas pripažintinas normaliomis ir būtinomis sąnaudomis normaliam kelio servituto teisės įgyvendinimui. Atsakovė neturi intereso ateityje įsivelti į teisminius ginčus dėl servituto turinio aiškinimosi ar įstatymo nustatytų prezumpcijų paneigimo, todėl priešieškiniu bando pašalinti ir prognozuojamus jai aktualius kelio servituto įgyvendinimo sunkumus, kas užtikrintų bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą. Atsakovė nurodė, kad UAB „Rusnė“, atsižvelgdamas į ieškovės pageidavimus, matomus iš patikslinto ieškinio ir Servituto nustatymo plano M 1:5000 parengė „Vidaus IIIv kategorijos kelio su žvyro danga per sklypą, unikalus Nr. ( - )., projektinius pasiūlymus 2018-142-PP-S“, kelio statybos kaina sudaro 52 951,14 Eur. Atsakovė pripažino, kad ieškovė gali bandyti pastatyti pigiau, tačiau tai tarnaujančiame sklype turės daryti teisėtai. Jeigu išlaidos viršytų ieškovės galimybes, tai kelias per protingą, pavyzdžiui 1 metų terminą, nebūtų pastatytas, kelio servituto teise ieškovė nepasinaudotų, o atsakovės nuosavybės teisė būtų suvaržyta nepagrįstai, be to, atsakovė pradėtų ginčą dėl servituto panaikinimo. Atsakovės teigimu, negali būti ginamos teisės asmenų, kurie negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, jei pačių asmenų veiksmai lėmė aplinkybes, trukdančias įgyvendinti šias teises. Atsakovė nurodė, kad jos teisėti interesai ir nuosavybės teisės būtų mažiau suvaržytos, jei būtų nustatyti servituto įgyvendinimo terminai, todėl atsakovė prašė nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neatsižvelgiant ar ieškovė kelio servitutą įregistruos kelio statybai užbaigti, pabrėžė, kad kelio įrengimo terminų nustatymas teismo sprendimu nereikštų prievolės ieškovei naudotis keliu nustatymo. Atsakovės nuomone, jos teisėti interesai ir nuosavybės teisės servitutu bus mažiau suvaržytos, jeigu ieškovė kelio projektą rengs, atsižvelgdama į esminius projektinių pasiūlymų sprendinius dėl kelio išmatavimų, sankasos ir dangos konstrukcijų bei pažymėjo, kad dėl laiko stokos atsakovė negalėjo parengti projektuotojui pateikti tarnaujančio sklypo topografinio plano, negalėjo atlikti geologinių grunto tyrimų, todėl kelio statybos projekto rengimo metu gali paaiškėti, kad būtini tam tikri pakeitimai. Atsakovė nurodė, kad projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, jog prieš darbų pradžią nuo esamos pievos nuimamas apie 750 kub. m 4,5 m pločio humusingo dirvožemio lovys, naudojimasis servitutu pažeis derlingąjį dirvožemio sluoksnį, atsakovė nori jai nuosavybės teise priklausantį derlingąjį humusingą dirvožemį išsaugoti, panaudodama produktyvioms žemės ūkio naudmenoms gerinti, paskleisdama nukastą dirvožemį į tam tinkančias kitas tarnaujančio sklypo vietas, kai tam bus tinkamas metų laikas. Jeigu servitutas nebūtų nustatomas, tai dirvožemiu nereikėtų rūpintis, todėl šias išlaidas turi dengti ieškovė, dirvožemio nukasimo kaina yra 1 006,84 Eur. Atsakovė nurodė, kad, ginant jos teises turi būti nustatyta, kad iki šios sumos už dirvožemio nukasimą sumokėjimo atsakovė turi teisę naudotis servitutui numatyta tarnaujančios sklypo dalimi pagal jos pagrindinę žemės ūkio paskirtį. Atsakovė nurodė, kad kelias bus nekilnojamasis daiktas susisiekimo komunikacijų inžinerinis statinys, atsakovės nuosavybės teisė į naują nekilnojamąjį daiktą kelią bus įgyjama pagaminimo būdu, toks nekilnojamojo daikto sukūrimas tarnaujančiame sklype ne tarnaujančio sklypo savininko vardu gal būtų galimas teismo sprendimo pagrindu, todėl atsakovė manė esant būtinu šioje byloje spręsti, kad ieškovė kelio servitutui įgyvendinti reikalingam keliui pastatyti turi teisę savo vardu gauti projektavimo sąlygas, parengti kelio statybos tarnaujančiame sklype projektą, kurio esminiai sprendiniai dėl kelio išmatavimų, sankasos ir dangos konstrukcijų atitiks nurodytus projektiniuose pasiūlymuose, ir, suderinusi kelio statybos projektą su atsakove, turi teisę savo vardu gauti kelio statybą leidžiantį dokumentą, turi teisę kelio servitutui numatytoje tarnaujančio sklypo dalyje vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti kelio statybą, kurios techninę priežiūrą atliks tarnaujančio sklypo savininkas, ir, užbaigusi kelio statybą arba dėl bet kokių priežasčių statybos neužbaigusi, nedelsiant privalo kelio statybos dokumentus, kelio kadastrinius matavimus pateikti tarnaujančio sklypo savininkui kelio nuosavybės teisei tarnaujančio sklypo savininko vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Atsakovė nurodė, kad jai kelias nereikalingas, ji keliu nesinaudotų, juo nesirūpintų, pastatytas kelias taptų savarankišku tarnaujančiuoju daiktu, todėl kelio servituto turinyje turėtų būti paneigta prezumcija, kad kelio savininkas yra tas asmuo, kuris atsako už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, pareigų dėl kelio priežiūros nevykdymo, dėl nepašalintų kliūčių ir kt. (CK 6.266 straipsnis, 6.267 straipsnio 2 dalis). Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodyta 600 Eur vienkartinio dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo suma nepagrįsta įrodymais apie galimus tarnaujančio sklypo savininko nuostolius, pažymėjo, jog yra akivaizdi rizika, kad dėl kelio servituto nustatymo tarnaujančio žemės ūkio paskirties sklypo rinkos kaina sumažės, dėl neterminuoto servituto atveju neįmanoma tiksliai įvertinti neapibrėžtą verslo perspektyvą, todėl negalima su didesne tikimybe prognozuoti nei būsimų suvaržymų, nei būsimų nuostolių ir priimti protingų verslo sprendimų, todėl vienkartinė kompensacija nepagrįsta. Atsakovės teigimu, kompensacijos dydį nustato teismas, kuris nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu, todėl prašė nustatyti, kad viešpataujančio sklypo savininkas už naudojimąsi kelio servitutu tarnaujančio sklypo savininkui kasmet iki atitinkamų metų gruodžio 31 d. sumoka 6 procentų nuo indeksuotos tarnaujančio sklypo vertės kompensaciją ir tiems metams priskaičiuotą žemės mokestį už servitutu užimtą tarnaujančio sklypo dalį. 4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su juo nesutinka, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė neneigianti tarnaujančiojo daikto savininko (nagrinėjamu atveju atsakovės) galimybės ginče dėl servituto nustatymo ginti savo teisių reiškiant atitinkamą poziciją dėl servituto turinio (teikiant pasiūlymus, pageidavimus, argumentus, kodėl vienaip ar kitaip būtų teisingiau ir pan.), tačiau mano, kad tai negali būti daroma priešieškiniu, atsakovė tai gali daryti teikdama atsikirtimus (pastabas, paaiškinimus), todėl sprendžiant šį ginčą atsakovės priešieškinis negali būti tenkinamas, o tai lemia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė nurodė, kad kelio servituto turinys atitinka CK 4.117 str. - 4.121 str., todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis neprotingas ar neišsamus, nurodė, kad servitutas yra daiktinė teisė - vieno daikto savininko teisių apribojimas kito daikto savininko naudai, todėl servitutas nustatomas tam tikrais atvejais, susijusiais su galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį egzistavimu, tai yra, kai kitų būdų, kaip tik atitinkamai suvaržyti kažkurio kito žemės sklypo savininko teises, nėra. Ieškovė pažymėjo, kad apie esamą situaciją atsakovė žinojo dar prieš įsigyjant savąjį žemės sklypą, servitutas, kaip mažiausio turinio teisinis santykis, skiriasi nuo kitų daiktų savininkų interesų realizavimo būdų (nuomos, pardavimo, rangos ir kt.), todėl servituto turinys negali būti papildytas tokiomis teisėmis ir pareigomis, kurios, tiek savo gausa, tiek jose nustatytų sąlygų gausa, kitokiais terminais, reglamentavimo sudėtingumu ne tik žymiai viršytų įstatyme nustatytą servituto turinį, bet ir viršytų panašaus pobūdžio prievolinių teisinių santykių (nuomos, rangos, pirkimo-pardavimo, dovanojimo) turinį, atitinkamai ir servituto, kaip mažiausio turinio teisinio santykio kaina negali būti didesnė už kur kas daugiau teisių suteikiančių kitų interesų realizavimo būdų kainą, tuo tarpu atsakovė siekia tokio turinio kelio servituto, koks žemės sklypų savininkus susietų labai sudėtingais teisiniais santykiais, turinčiais ir statybos rangos, ir dovanojimo, ir jungtinės veiklos, ir administracinės priežiūros, kontrolės teisinių santykių požymių, iš esmės atsakovė už galimybę per jo žemės sklypą ieškovei patekti į savąjį, siūlo priverstine tvarka įpareigoti ieškovę tam tikromis atsakovės nustatytomis sąlygomis kartu su atsakove dalyvauti gana didelės vertės infrastruktūriniame projekte, kur ieškovė per vienerius metus už savuosius ~53 000 EUR turėtų suprojektuoti, suderinant su atsakove, jam techniškai prižiūrint pastatyti naują nekilnojamąjį daiktą - statinį - kelią ir neatlygintinai perduoti jį (padovanoti) atsakovei, taip pat kas 16 metų indeksuota rinkos kaina naujai išpirkti visą kelio plotu užimtą atsakovo žemės sklypo plotą bei mokėti atitinkamą žemės mokestį, akivaizdu, kad pigiau būtų ne tik išsinuomoti patekimui į jos sklypą reikalingą atsakovės žemės sklypo plotą arba jį nupirkti iš atsakovės už rinkos kainą. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai suasmenina daiktinę teisę servitutą, sieja ją su bylos šalimis, tačiau nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kaip pati ieškovė naudosis kelio servitutu nėra esminė. CK 4.130 str. 1 d. 6 p., 4.136 str. įtvirtinta tarnaujančio daikto savininko interesų apsaugą, pasireiškiančia įstatymu nustatytu dešimties metų terminu minėtomis galimybėmis naudotis, atsakovė šį terminą reikalauja sutrumpinti iki vienerių metų keldamas atitinkamas sąlygas servituto turiniu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė UAB „Rusnė“ projektinius pasiūlymus, kurie patvirtina faktines aplinkybes, nusakančias, koks galėtų būti įrengtas kelias siekiamo nustatyto servituto teritorijoje ir, kiek jis galėtų kainuoti, tačiau ieškovei nėra aiški tokių faktinių aplinkybių teisinė reikšmė nagrinėjamoje byloje, nes byloje nekilo ginčo dėl galimo kelio vertės. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atstovas ne kartą užsiminė, jog priešieškinį jis parengs ir tam, kad ieškovė susipažintų su jame pateiktais atsakovės pasiūlymais, pageidavimais ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių su ieškove nederinant vienasmeniškai atsakovės parengta sąmata turi būti laikoma įrodymu nagrinėjamoje byloje, o jos parengimo kaštai pripažinti bylinėjimosi išlaidomis, CK 4.117 str. - 4.121 str. nustatytas kelio servituto turinys nereiškia, kad įstatymu įteisinta kokia tai galimybė pažeidinėti tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises, t.y. šios CK normos jau savaime apima ir tai, kad galima važiuoti tik nustatytus reikalavimus atitinkančiu keliu ir t.t., todėl minėtas atsakovės reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir perteklinis, o tokiam reikalavimui pagrįsti patirtos išlaidos nekompensuotinos.

3Ieškinys netenkintinas, priešieškinys paliktinas nenagrinėtu 5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso du žemės sklypai, kurių unikalus Nr. ( - ) bei ( - ), esantys ( - ). Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ieškovė įgijo 2001 m. liepos 25 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-11151 pagrindu, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2005 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo po A. J. mirties, pagrindu. A. J. minėtą turtą įgijo 2001 m. spalio 18 d. Apskrities viršininko sprendimo pagrindu. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 2001 m. liepos 25 d. 2001 m. Apskrities viršininkų sprendimų bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012 m. sprendimų pagrindu yra nustatyti kelio servitutai– teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad ieškovė nuo 2018 m. gegužės 29 d. išnuomojo žemės sklypus A. Č. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 8,9657 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kurį ieškovė iš L. S. įgijo 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Minėtą žemės sklypą ieškovė iki 2097 m. sausio 1 d. išnuomojo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“. 7. Remiantis byloje esančia kadastro žemėlapio ištrauka, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iš visų pusių yra apsupti kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais. Ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad kelio nustatymas per atsakovės žemės sklypą yra optimalus sprendimas tiek sąnaudų, tiek ir nuosavybės teisių minimalių suvaržymų prasme, kelio vietą ieškovė parinko atsižvelgdama į daugelį faktinių aplinkybių, kurių esminė – per atsakovės žemės sklypą ilgą laiką driekėsi kelias, kuriame nėra numatyta servituto, tačiau jis buvo atvaizduotas nuo 1998 rengtuose atsakovės žemės sklypo planuose, minėtas kelias egzistavo faktiškai, atsakovė, įsigydama žemės sklypą iš buvusios savininkės L. S. žinojo ar privalėjo žinoti apie jo sklype suprojektuotą kelią (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). 8. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli, joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2005 04 04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 06 11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 04 03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 06 22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-5-661/2019). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą – nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012). 9. Taigi, sprendžiant klausimą dėl servituto būtina nustatyti, kad nėra kito tinkamo ieškovės nuosavybės teisių naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovės nuosavybės teises. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-948-340/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019). 10. Vertinant byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė grindė reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 13 d. rašte nurodyta, jog išnagrinėjus skyriuje saugomus Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų medžiagą nustatyta, kad pravažiavimo kelias prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių sklypų juose nesuprojektuotas; iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), 2012 m. balandžio 26 d. matininko S. C. parengto plano matyti, kad privažiavimui prie sklypo kelias numatytas šiaurės vakarinėje pusėje, kur ieškovės sklypas ribojasi su sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ); žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas); išnagrinėjus žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), suformavimo dokumentus, tai yra 2001 m. balandžio 11 d. matininko J. K. parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad prie šio žemės sklypo privažiavimo kelias numatytas nuo bendro naudojimo kelio toliau per žemės sklypą Nr. ( - ) ir žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), servitutiniu keliu iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) šiaurės vakarinės pusės. Rašte nurodyta, kad privažiavimo prie ieškovei priklausančių sklypų klausimas gali būti sprendžiamas sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nustatant kelio servitutą. Ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM klausdama, kokios paskirties kelias yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), jei jis išregistruotas – pateikti išregistravimo pagrindą pagrindžiančius dokumentus. Atsakydama į minėtą paklausimą Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ministerijos 2018 m. birželio 13 d. rašte pažymėjo, kad išnagrinėjus skyriuje saugomus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), suformavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), šiaurės rytinėje pusėje esančio kelio plotas įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, kelio servitutas nenustatytas, todėl žemės sklype esančiu keliu ieškovė galėtų naudotis tik minėtam žemės sklypui sandoriu nustačius servitutą. 2000 m. liepos 25 d. korporacijos Matininkai sudarytame atsakovei priklausančio žemės sklypo plane, kurį paruošė Maišiagalos kadastro vietovės projektuotojas J. Kiela, patvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracija, yra nurodytas 2 100 kv.m kelias, į einantis į žemes sklypo plotą; korporacijos Matininkai parengtoje atsakovės žemės sklypo matavimo byloje esančioje 1999 m. liepos 25 d. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės ūkio naudmenos sudaro 8,7557 ha, keliai – 0,2100 ha, viso plotas – 8,9657 ha. Ieškovė pateikė į bylą jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), matininko C. C. sudarytą žemės 2012 m. balandžio 26 d. planą, iš kurio matyti, kad žemės sklype ties vakarine riba numatytas 910 kv.m servitutas, žemės sklypo kraštinės 1-2-3 gretimybe nurodytas atsakovei priklausantis žemės sklypas, 3-4 gretimybė nenurodyta, tačiau pastabose pažymėta – 4 m kelias. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 16 d. rašte ieškovei nurodė, kad patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą turėjo būti numatytas rengiant Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos projektą. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai - Nacionalinės žemės tarnybos raštai, atsakovei priklausančio žemės sklypo pirminiai dokumentai, ieškovei priklausančių sklypų kadastrinių matavimų duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovei priklausančiame sklype faktiškai egzistavo kelias, jungiantis ieškovės žemės sklypą su bendro naudojimo keliu, tačiau formuojant žemės sklypus ieškovei privažiavimas iki viešojo kelio atsakovės sklype buvusiu keliu nebuvo nustatytas, minėtas kelias buvo įtrauktas į atsakovei grąžintino žemės sklypo plotą, ieškovė minėto sprendimo neginčijo. Ieškovė nurodė, kad atsakovei 2008 m. įgyjant sklypą turėjo būti žinoma, kad jos sklype buvo kelias, dėl ko ateityje jos nuosavybės teisės gali būti ribojamos, tačiau minėtas ieškovės argumentas nėra teisiškai pagrįstas - teismų praktikoje išaiškinta, kad ankstesnių savininkų duotas sutikimas naudotis keliu sąžiningiems įgijėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-638-881/2019), aplinkybė, kad asmeniniams naudojimui buvo priskirtas bendro naudojimo kelias yra pagrindu ginčyti asmeniui suformuoto sklypo dalį, tačiau tai nėra pagrindu nustatyti kaimyninių savininkų servituto teisę naudotis kito asmens sklypu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-275/2019). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl naudojimosi minėtu keliu, tai yra iki kada ji bei aplinkinių sklypų savininkai naudojosi minėtu keliu, kada jis buvo panaikintas, tačiau ginčo byloje nekilo dėl tos aplinkybės, kad ieškinio pateikimo metu minėtas kelias faktiškai neegzistavo, dėl ko nustačius servitutą jis turėtų būti įrengtas įstatymo nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-5-661/2019). 11. Taigi, ieškovės argumentai, susiję kelio buvimu atsakovės sklype nepagrindžia reikalavimo dėl servituto nustatymo atsakovės sklype teisėtumo. Tokio reikalavimo nepagrindžia ir duomenys apie nustatytus servitutus šalia ieškovės sklypų esančiuose žemės sklypuose, kurių kadastrinis Nr. ( - ) bei Nr. ( - ). Iš į bylą pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 2012 m. balandžio 26 d. plano matyti, kad jo vakarinėje pusėje yra nustatytas 323 kv.m ploto 6 m pločio kelio servitutas S-6 (tarnaujantis daiktas), servituto turinys – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m pločio keliu. Iš VĮ „Regitrų centras“ kadastro žemėlapio ištraukos, žemės sklypų planų matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu (jų pietinė pusė), žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Taigi, viena vertus, pagrįsti ieškovės argumentai, kad servitutų ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose bei žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvimo vieta suponuoja planuotą susisiekimą su viešuoju keliu per atsakovei priklausantį žemės sklypą, tačiau tokios teisės minėtiems žemės sklypams nenustačius teritorijų planavimo dokumentais, administraciniais aktais, be to, faktiškai keliui neegzistuojant, minėta aplinkybė esminės reikšmės neturi ir dėl servituto nustatymo pagrįstumo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 4.111 str., 4.126 str. nuostatas bei teismų praktikoje suformuotus jos taikymo kriterijus. Kita vertus, kaip matyti, iš į bylą pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 2012 m. balandžio 26 d. plano, jo vakarinėje pusėje yra nustatytas 389 kv.m ploto 6 m pločio kelio servitutas S-6 (tarnaujantis daiktas), servituto turinys – kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m pločio keliu, o rytinėje pusėje planuojamas privažiavimas ties vakarine dalimi – žemės sklypo plane ties taškais 5-4 nurodoma, kad projektuojamas 6 m kelias. Duomenų, kokiam tikslui buvo projektuotas minėtas kelias, kokio ilgio, padėties, byloje nėra, tačiau minėta aplinkybė dėl kelio projektavimo suponuoja išvadą dėl kito planuoto pateikimo į žemės sklypus Nr. ( - ) nei per ieškovės sklypą (vėliau – atsakovės sklypą). Kita vertus, 2003 m. rugsėjo 9 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-16553 nustatyto servituto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), vieta (sklypo vakarinė pusė) taip pat suponuoja išvadą dėl planuoto kito patekimo į žemės sklypą Nr. ( - ) nei per ieškovės, atsakovės sklypus. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. sausio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad vienintelis galimas realus privažiavimas į ieškovės žemės sklypą yra per atsakovės žemės sklypą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:15:32). 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje, atsakydamas į klausimą, kokiu būdu yra faktiškai patenkama į žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), ieškovės atstovas nurodė, kad niekaip nepatenkama, visi keturi sklypai (tame tarpe ir ieškovės) privažiavimo neturi (teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:06:55). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašų, žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), nuo 2018 m. birželio 20 d. yra perleisti panaudos pagrindu naudotis A. Č. 5 metų laikotarpiui. Iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų išrašo matyti, kad ieškovė taip pat yra sudariusi su A. Č. žemės sklypų nuomos sutartis – ieškovė yra išnuomojusi didžiąją dalį (3,9527 ha iš 4,250 ha) žemė sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), bei visą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), A. Č. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 12. Atsakovė 2019 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl naujų įrodymų bei paaiškinimų prijungimo, ieškovei neprieštaraujant, atsakovės prašymas tenkintas. 2019 m. liepos 14 d. rašte atsakovės atstovas nurodė, kad A. Č. be ieškovės reikalaujamo servituto faktiškai naudojasi ieškovei priklausančiais sklypais pagal jų paskirtį – žemės sklypai yra užsėti javais, prižiūrimi (javai išvažinėti ištisinėmis provėžomis), A. Č. pateikimui į ieškovei priklausantį sklypą nesinaudoja atsakovės sklypu, nurodė, kad ieškovė turi galimybę siekti servituto nustatymo ir kitomis kryptimis. Ieškovės atstovas neginčijo atsakovės atstovo nurodomo fakto dėl naudojimosi žemės sklypu, paaiškino nežinantis, kokiu būdu nuomininkas patenka į ieškovei priklausančius žemės sklypus. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovei priklausančių žemės sklypų naudojimo pagal paskirtį faktas yra pakankamas laikyti byloje įrodytu bei nustatytu, kad ieškovė turi galimybę neapribojus atsakovės nuosavybės teisių naudotis jai priklausančiu sklypu, duomenų, paneigiančių tokią išvadą ieškovės atstovas į bylą nepateikė (CPK 178 str., CK 4.123 str. 1 d. d.). Taigi, vien aplinkybė, kad žemės sklypas yra apsuptas kitų žemės sklypų bei nesiriboja su bendro naudojimo keliu, taip pat aplinkybė, kad privažiavimui ar priėjimui iki žemės sklypo nėra numatytą servitutų savaime nesuponuoja išvados, kad žemės savininkas negali žemės sklypu naudotis pagal paskirtį, nes nuosavybės teisių realizavimas galimas susitarimų pagrindu. Servituto būtinumas yra, kai nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu naudotis. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nėra įrodyta objektyvi būtinybė ieškovės naudai riboti atsakovės nuosavybės teises, nes nepaneigti atsakovės argumentai bei įrodymai, kad neapribojus atsakovės nuosavybės ieškovė gali naudotis jai priklausančiu sklypu (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovė teisę į nuosavybę yra įgyvendinusi išnuomodama žemės sklypus, žemės sklypo nuomininkas jais faktiškai naudojasi pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepribojus atsakovės nuosavybės teisių ieškovė negali naudotis žemės sklypais. 13. Pažymėtina ir tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad servituto įrengimas atsakovei priklausančiame sklype yra optimalus sprendimas, tačiau šio argumento taip pat nekonkretizavo bei nepagrindė (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 178 str.). Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu bei 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė neteiksiantis įrodymų dėl kelio įrengimo sąnaudų per atsakovės žemės sklypą, nes tokios pareigos šioje byloje neturi. Ieškovės atstovas tik rėmėsi aplinkybe dėl kelio, einančio iš ieškovės sklypo iki bendrojo naudojimo kelių nebuvimo pažymėdamas, kad minėta aplinkybė suponuoja servituto būtinumą. Patikslintame ieškinyje ieškovė vertindama alternatyvius patekimo į savo sklypą variantus pažymėjo, kad tiek iš šiaurės, tiek iš rytų pusės galimybių patekti į sklypus nėra, nes šiomis kryptimis sklypai apsupti Dūkštos upelio, per kurį reikia suprojektuoti ir pastatyti tiltą, kas būtų neadekvatu patekimo į žemės sklypus išlaidų prasme, pietinėje pusėje reiktų keisti žemės sklypuose (kadastrinis Nr. ( - )) nustatytus servitutus bei projektuoti tolimesnį privažiavimą iki pietuose esančio kelio (( - )), pastarąją galimybę apsunkina tai, kad su minėtu keliu besiribojančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ir šalia esančių žemės sklypų savininkai iki šiol nėra atlikę kadastrinių matavimų, todėl nėra galimybės nustatyti servitutą tiek per šį, tiek per kitus sklypus, taip pat įgyvendinant patekimo į ieškovės sklypą iš pietų pusės galimybę, reiktų per suartą dirbamą žemę įrenginėti beveik vieno kilometro ilgio kelią, dalis kurio turėtų kirsti melioracijos griovį, kas būtų neadekvačiai brangu, įskaitant ir pralaidos per griovį įrengimą, papildomai reiktų įrengti nuovažą nuo kelio Nr. 5214. Taigi, patikslintame ieškinyje ieškovė pripažino, kad galimi patekimo į jos sklypą alternatyvūs variantai, tačiau jie pareikalautų didesnių lėšų ar nėra galimi dėl kitų sklypų neatiliktų kadastrinių matavimų. Pažymėtina, kad vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl alternatyvių patekimo į žemės sklypą būdų sąnaudų nesudaro pagrindo laikyti įrodytu, kad kelio servituto nustatymas pagal ieškovės siūlomą variantą yra optimalus sprendimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau, tame tarpe išlaidų prasme, servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005 bei sprendimo 9 punkte nurodyta praktika). Taigi, ieškovė, teigdama, kad kitų pravažiavimų iki ieškovės sklypo įrengimas pareikalautų neadekvačių išlaidų, šio argumento niekaip nepagrindė. Atsakovė pateikė įrodymus, kad kelio įrengimas jai priklausančiame sklype kainuotų 53 000 Eur, ieškovė įrodymų, kad kelio įrengimo atsakovės sklype išlaidos būtų mažesnės, ar, kad jos būtų žymiai mažesnės nei įrenginėjant privažiavimą kitais alternatyviais būdais, nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad alternatyvios patekimo į žemės sklypą galimybės reikštų žymesnį kitų asmenų nuosavybės teisių ribojimą, tuo tarpu iš atsakovės 2019 m. liepos 14 d. į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kitomis kryptimis rengiant įvažiavimą kitų asmenų teisių suvaržymai būtų mažesni, kaip jau minėta yra projektuojamas 6 metrų pločio kelias iš žemės sklypo Nr. ( - ) kita kryptimi nei atsakovės sklypas, tačiau duomenų apie jo ilgio, padėtį, projektavimo tikslą nėra. Duomenų apie alternatyvių galimybių patekti į žemės sklypą nepateikimas taip pat neleidžia konstatuoti esant CK 4.126 straipsnyje numatytą pirmąją sąlygą - savininkų nesutarimą dėl servituto. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atstovės teismo posėdyje išsakytu argumentu, kad aplinkybė, jog nėra atlikti aplinkinių žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl servituto nustatymo, nes minėta aplinkybė gali apsunkinti susitarimo dėl servituto nustatymo pasiekimą, tačiau nereiškia jo neįmanomumo. 14. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų servitutui nustatyti, tai yra neįrodė objektyvios būtinybės nustatyti prašomą servitutą per atsakovės sklypą (CPK 178 str., CK 4.111 str., 4.126 str.). Vien aplinkybė, kad ieškovės žemės sklypas nesiriboja su bendro naudojimo keliu nesuponuoja servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą pagrįstumo, nes turi būti įrodytas objektyvus būtinumas riboti atsakovės nuosavybės teises ieškovės naudai, tai yra objektyvios galimybės patekti ieškovei į savo sklypą kitaip nei apribojant atsakovės nuosavybės teises nebuvimas arba kito patekimo būdo neatitikimas teisingumo, protingumo principams. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė argumentu dėl kelio buvimo atsakovės sklype, apie kurį atsakovei negalėjo būti nežinoma, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad kelio faktiškai nėra, bylos duomenimis nustatyta, kad buvusiu keliu ieškovė teisės naudotis neturėjo, ankstesnis faktinis patekimo į žemės sklypą būdas, kuris nėra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka nėra ta aplinkybė, į kurią atsižvelgtina nustatant servitutą. Ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl galėjimo naudotis žemės sklypu, neįrodė, kad vienintelė, objektyvi galimybė pateikti į jai priklausantį sklypą yra per atsakovei priklausantį žemės sklypą bei, kad kiti patekimo būdai sąlygotų žymiai didesnes išlaidas ar didesni kitų asmenų nuosavybės teisių ribojimą. Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype atmestinas kaip nepagrįstas. 15. Šioje byloje remiantis CPK 143 str. 2 d. 3 p. buvo priimtas atsakovės priešieškinys, kuriuo prašoma ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti konkrečias jo įgyvendinimo sąlygas, ieškovės teises bei pareigas įgyvendinat servitutą, jo įgyvendinimo laikotarpį, apmokėjimą už nustatytą servitutą bei dėl jo kylančių atsakovės išlaidų atlyginimą. Taigi, atsakovės priešieškinio pateikimas bei materialiniai reikalavimai buvo susiję su ieškinio reikalavimų tenkinimu. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl priešieškinio pagrįstumo, todėl pareikšti reikalavimai paliktini nenagrinėti (CPK 143 str. 2 d. – 4 d. , 296 str. 1 d. 12 p.).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų 16. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 1 275 Eur, 2018 m. lapkričio 26 d. pavedimu sumokėtų atstovui už atsiliepimo į ieškinį pateikimą, 98 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 2019 m. balandžio 1 d. pavedimu sumokėtų 1275 Eur už priešieškinio pateikimą bei 1 089 Eur už projektavimo paslaugas. Palikus priešieškinį nenagrinėtu, atsakovei grąžintina 98 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 str. 3 p.). Atmetus ieškinio reikalavimus iš ieškovės atsakovei priteistina 1 275 Eur išlaidų, patirtų surašant atsiliepimą į ieškinį (CPK 93 str. 1 d.). Pasisakant dėl likusių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėtina, kad, teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisę pateikti priešieškinį siekdama, kad nustatant servitutą kartu būtų sprendžiama dėl papildomų jo sąlygų, tokie procesiniai veiksmai atitinka CPK 143 str. 2 d. 3 p. nuostatas. Tačiau vien atsakovės siekis operatyvesnio reiškiamų reikalavimų sprendimo nesudaro pagrindo laikyti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai pagrįstomis tuo atveju, jei nėra procesinio pagrindo spręsti dėl priešieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo. Visgi, atsakovė priešieškinyje nurodė, kad juo ne tik reiškia savo reikalavimus, bet ir atsikerta į patikslintą ieškinį, tokią procesinę teisę atsakovė ieškovei pateikus patikslintą ieškinį turėjo. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė neturėjo procesinio pagrindo šioje byloje reikšti priešieškinio, bet turi teisę reikšti atsikirtimus į patikslintus reikalavimus, vadinasi, turi teisę į išlaidų, patirtų reiškiant atsikirtimus, atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei priteistina pusė jos patirtų išlaidų už procesinio dokumento - priešieškinio pateikimą, tai yra 637,50 Eur (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 4 d.). Atsakovės išlaidos už kelio projektavimo paslaugas buvo patirtos reiškiant priešieškinį, tačiau pateiktas įrodymas yra susijęs ne tik su priešieškinio, bet ir ieškinio reikalavimu, juo buvo remtasi šiame sprendime, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1 089 Eur (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 4 d.). Dėl nurodyto, iš ieškovės atsakovei priteistina 3001,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 8,89 Eur, jos, atsižvelgiant į bylos baigtį, priteistinos iš ieškovės M. J. (CPK 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis išdėstytu teismas

Nutarė

5Ieškinį atmesti.

6Priešieškinį palikti nenagrinėtu.

7Grąžinti atsakovei UAB „Regiva“, į.k. 186241277, 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-04-02, AB SEB bankas, mokėjimo Nr. 972. Žyminį mokestį pagal nutartį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

8Priteisti iš ieškovės M. J., a.k. ( - ) atsakovei UAB „Regiva“ į.k. 186241277, 3001,50 Eur (tris tūkstančiai vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

9Priteisti iš ieškovės M. J., a.k. ( - ) 8,89 Eur (aštuonis eurus 89 ct) valstybei pašto išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai