Byla A2-218-759/2012
Dėl proceso atnaujinimo A. B., pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei adv. R. Šaltinienei, suinteresuoto asmens Ukmergės Technologijų ir verslo mokyklos atstovui, direktoriui Jonui Cesevičiui, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus atstovei Rūtai Burneikienei
1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant J. Gritienei, dalyvaujant pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo A. B., pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei adv. R. Šaltinienei, suinteresuoto asmens Ukmergės Technologijų ir verslo mokyklos atstovui, direktoriui Jonui Cesevičiui, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus atstovei Rūtai Burneikienei,
2teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo A. B. pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir
Nustatė
3pateiktu prašymu pareiškėjas prašo panaikinti 2011-10-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 ir atnaujinti teismo procesą įtraukiant suinteresuotą asmenį S.R. V. turto testamentinį paveldėtoją A. B..
4Prašymas grindžiamas tuo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-20 priėmė sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas LR Vyriausybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8Ilp su jo priestatu 2Ilž, bei kiemo rūsį 7I0p ir skysto kuro saugyklą 6Ilp, esančius ( - ). Tačiau Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla (toliau -Mokykla) ir LR Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija) kaip šio teisminio proceso iniciatoriai veikė nesąžiningai. Patikslintame pareiškime pareiškėjai teigia, kad kitų pretendentų į šį turtą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Prieš atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, Žemės ūkio ministerija (tuometinė Mokyklos steigėja) 1999-06-02 raštu informavo, kad susipažino su namų valdos techninės apskaitos byla (kurioje yra užfiksuoti ir ginčijami pagalbinio ūkio pastatai) ir įpareigojo Mokyklos direktorių J.Cesevičių pateikti visus duomenis komisijai, kuri nagrinės nuosavybės grąžinimo klausimą. Tačiau Mokykla, elgdamasi nesąžiningai, duomenų apie ūkinius pastatus nepateikė, o komisija neturėdama duomenų apie gyvenamojo namo priklausinius negalėjo tinkamai įvertinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 3 str. 1 d. 5 punkto nuostatas, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos į gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, nusprendė grąžinti tik namų valdos gyvenamąjį namą. Nuo to laiko vyksta teisminiai ginčai dėl namų valdos ir gyvenamojo namo priklausinių - aukščiau minėtų pagalbinės paskirties ūkio pastatų. Taigi toks pareiškėjų teiginys, kad kitų pretendentų į ūkinius pastatus niekada nebuvo ir šiuo metu nėra - neatitinka tikrovės. Be to, iniciatoriai neinformavo Ukmergės rajono apylinkės teismo, kad dar 2000 m. tokiu pat būdu nuslėpdami nuo suinteresuoto asmens St.R. V., kuri buvo ieškovė atkuriant nuosavybės teises į visą namų valdos turtą, esantį ( - )., buvo iniciavę teismo procesą civ. byloje Nr. 2-386/200. Tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001-06-06 priėmė nutartį ir sprendimą dėl tų pačių ūkinių pastatų valdymo nuosavybės teise priteisimo Mokyklai - panaikino. Taip pat, iniciatoriai neinformavo Teismo, kad dėl minimų ūkinių pastatų, kurie yra namų valdos ( - )., gyvenamojo namo priklausiniai, Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis ginčas tarp Mokyklos ir A. B. (dabar kaip St.R. V. turto testamentinio paveldėtojo) vadovaujantis Atkūrimo įstatymo l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 2 str. 2 d., 3 str. l d. 5 p. ir 5 str. 2d. 1 punktu. St.R. V. 1991-10-07 pateikė Ukmergės rajono valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo S. V. turėtą namų valdą ( - ). Tik 1999 m. jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir nuo to laiko vyksta teisminiai ginčai dėl namų valdos žemės sklypo ir ūkinių pastatų, kurie pagal namų valdos inventorinę knygą arba pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra pagalbiniai gyvenamojo namo pastatai. Jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, tai yra pagal CK 4.19 str. jie yra laikomi priklausiniais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir yra skirti aptarnauti pagrindinį daiktą - gyvenamąjį namą. Kaip pavyzdys gali būti pagalbinės paskirties pastatas 6I1p - skysto kuro saugykla. Atskyrus saugyklą nuo gyvenamojo namo (buto) - toliau eksploatuoti butą, kuriame G. K. įrengė centralinį apšildymą tampa negalimu. Todėl pagal CK 4.14 str. pagrindinio daikto priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Iniciatoriai turėjo žinoti (ir žinojo per visą teisminio nagrinėjimo administraciniame teisme laikotarpį), kad pagalbiniai gyvenamojo namo ūkiniai pastatai, o ypatingai ūkiniai pastatai 8I1ž su jo priestatu 2I1ž nepaminėti Ukmergės r. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 1994-06-20 sprendime Nr. 2-252, atkūrus nuosavybės teises St.R. V. į gyvenamąjį namą, vadovaujantis CK 4.14 str. turi būti grąžinti St.R. V.. Iniciatoriai tai žinojo ir todėl nenurodė pareiškime apie kitus suinteresuotus asmenis, taip pažeisdami CPK 531 str. nuostatas. Apie Ukmergės rajono apylinkės teisme priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 pareiškėjas sužinojo per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-12 dienos posėdį, todėl neturėjo galimybės apskųsti šį sprendimą nustatytu terminu.
5Pareiškėjas kreipėsi papildomai į teismą, prašydamas įvertinti faktines aplinkybes. Ūkiniai pastatai 8I1p su jo priestatu 2I1ž bei kiemo rūsys 7I0p ir skysto kuro saugykla 6Ilp, esantys ( - ) yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tai įrodo sekančios faktinės aplinkybės: 1. Pagal namų valdos, esančios ( - )., inventorinę knygą 1999-10-21 užfiksuota, o taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2.2 ; 2.3 ir 2.4 skyriuose 2010-11-16 užfiksuota, kad šių pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio.
6- pagal CK 4.13 ir 4.19 str. pagalbinio ūkio pastatai yra laikomi pagrindinio daikto priklausiniais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir yra skirti aptarnauti pagrindinį daiktą šiuo atveju gyvenamąjį namą Jie negali funkcionuoti atskirai, kaip savistovūs nekilnojamojo turto objektai arba atvirkščiai, kaip pagrindinis daiktas (šiuo atveju gyvenamasis namas) negali funkcionuoti be pagalbinio ūkio pastato (kaip šiuo atveju skysto kuro saugykla 6Ilp), nes tada gyvenamojo namo centrinio apšildymo sistema negali funkcionuoti. Mokyklai kartu su gyvenamuoju namu neperdavus skysto kuro saugyklos gyvenamasis namas nuo 1999m. apšildomas krosnimis.
7-Ukmergės rajono apylinkės teismas 1994-06-20 sprendime (civ. byla Nr. 2-552) konstatavo, kad ieškovė (G. K.) bute Nr. 2 įvedė centralinį apšildymą kieme pastatė rūsį ir skysto kuro saugyklą. Šie pastatai buvo pastatyti siekiant pagerinti butą Nr. 2, esantį gyvenamajame name ( - ). Tačiau skysto kuro saugyklą nebuvo pastatyta kaip atskiras savistovus nekilnojamojo turto objektas, turintis savo projektą gavus leidimą statybai bei Valstybinei nekilnojamojo turto objektų komisijai pripažinus tinkamu atskirai eksploatuoti skysto kuro saugyklą.
- Pagal CK 4-14 str. pagrindinio daikto priklausinius (pagalbinio ūkio pastatus) ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal 1999-11-29 LR Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr.437 St.R. V. yra atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ( - ). Šiame sprendime nėra nieko pasakyta apie ūkinius pastatus, todėl juos ištinka pagrindinio daikto, tai yra gyvenamojo namo likimas - atkuriamos nuosavybės teisės į ūkinius pastatus St.R. V. vardu. Be to, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nustato, kad piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į gyvenamuosius namus bei jų priklausinius. Todėl Mokykla nuo 1999 m. negražindama (neperduodama) kartu su gyvenamuoju namu St.R. V. ūkinės paskirties pastatus ir jais naudodamasi elgėsi neteisėtai, kadangi pagal CK 4.23 str. neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktus yra valdomas įgytas daiktas.
- Dar 2007-01-30 LR Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas nagrinėdamas mano prašymą dėl LR Vyriausybės 1998-08-13 nutarimo Nr. 1026 priedų atitikimo LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms pažymos 4-me puslapyje konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir į gyvenamojo namo priklausinius. Juo labiau, kadangi šie paminėti ūkiniai pastatai nėra įtraukti į LR Vyriausybės 1999-03-30 nutarimu Nr.356 patvirtintą Valstybės išperkamų iš piliečių gyvenamųjų namų, jų dalių ir butų sąrašą.
84. Mokyklos teiginys, kad Mokykla (Vyriausybė) kompensavo G. K. padarytas išlaidas sumoje 6500,00 Lt už buto Nr. 2, esančio gyvenamajame name ( - )., pagerinimą pristatant mansardą, įvedant centralinį apšildymą, pastatant rūsį ir skysto kuro saugyklą kieme ir todėl yra pagrindas negrąžinti St.R. V. skysto kuro saugyklos 611 p ir kiemo rūsio 7I0p ir tokiu būdu pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teises, - neturi teisinio pagrindo. Tai įrodo LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu patvirtintos Tvarkos 64.4 punktas, nurodantis, kad gyvenamieji namai ir jų dalys gražinami natūra, jei jie nėra iš esmės pertvarkyti (rekonstruoti) taip, kad būtų pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir jei visas bendras plotas 30 procentų neviršija buvusiojo, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinius. G. K. pastačius mansardą gyvenamojo namo plotas nepadidėjo daugiau kaip 30 procentų, o pastačius skysto kuro saugyklą ir kiemo rūsį pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos padidėjo labai nežymiai. Todėl pagalbinio ūkio pastatų negrąžinimas (neperdavimas) prieštarauja įstatyminėms nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, pareiškėjas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011, atmesti LR Vyriausybės 2011-06-15 patikslintą prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kaip prieštaraujantį įstatyminėms nuostatoms; priteisti iš pareiškėjo žyminį mokestį už teismo proceso atnaujinimą.
9Suinteresuotas asmuo Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas A. B. prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos CPK 366 str. l d. 3 p. pagrindu. Savo šiems teiginiams patvirtinti pareiškėjas A. B. nepateikė jokių raštiškų įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje yra melagingi parodymai, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų klastojimo faktas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas. Nuo 1967 m. Ukmergės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos name, esančiame ( - )., gyvenusi nuomininkė G. K. gyvenamojo namo palėpėje įsirengė mansardą, inventorizacijos byloje pažymėtą raide M, kieme pasistatė ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsį 7JO/p, ir skysto kuro saugyklą 61l/p. Išsikėlus iš to buto, G. K. Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994-06-20 sprendimu už minėtus pastatus buvo jai priteista 6500,00 Lt kompensacija. Tokiu būdu minėti pastatai perėjo LR Vyriausybei, kuriuos patikėjimo teise valdo Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla, tačiau Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla negali atlikti jų teisinės registracijos, nes neturi jų nuosavybės dokumentų. Ukmergės technologijų ir verslo mokykla atliko ūkio pastato 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsio 7J0/p ir skysto kuro saugyklos 6J l/p inventorizaciją ir sudarė inventorinę bylą Nr. 25113. Ukmergės technologijų ir verslo mokykla kreipėsi į VĮ registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyrių dėl ūkio pastato 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsio 7J0/p ir skysto kuro saugyklos 6Jl/p, esančių ( - )., įregistravimo, tačiau iš jų pareikalavo dokumentų, patvirtinančių LR Vyriausybės nuosavybę į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J1/ž bei kiemo rūsį 7J0/p ir skysto kuro saugyklą 6Jl/p Ukmergės technologijų ir verslo mokykla jų negali pateikti, nes nuosavybės teisė į šiuos pastatus nebuvo įteisinta. Pareiškėjas A. B. nėra prašomojo atnaujinti byloje nei tretysis asmuo, nei suinteresuota šalis. Sutinkamai su LR CPK 365 str. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjas A. B. prašo procesą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas A. B. nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančių teismų sprendimų res judicata. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, kaip nepagrįstą.
10Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad inspekcija, susipažinusi su pareiškimu, klausimą dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo A. B. pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
11Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, pasirašytinai.
12Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo A. B. teisme pareiškimą palaikė ir prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad byloje yra 1954 m. inventorinė byla, kurioje yra nekilnojamojo turto išrašas 2001-03-21. Pastatai yra nurodyti, kaip pagalbinio ūkio. Dėl to Registrų centro informacija yra neteisinga.
13Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė adv. R. Šaltinienė teismo posėdyje prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas A. B. prašo procesą atnaujinti LR CPK 366 str. l d. 3 p. pagrindu. Savo teiginiams patvirtinti jis nepateikė jokių raštiškų įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje yra melagingi parodymai, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų klastojimo faktas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas. Be to, 1994-06-20 sprendimu, išsikėlus iš buto G. K., už ginčo pastatus buvo priteista 6500,00 Lt kompensacija, kuriuos ji buvo pastačiusi. Todėl nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises į pastatus, kurie yra kito asmens. Tuos pastatus dabar valdo Ukmergės technologijų ir verslo mokykla. Pareiškėjas A. B. nėra prašomojo atnaujinti byloje nei tretysis asmuo, nei suinteresuota šalis. Pastatai iki nacionalizacijos nepriklausė mirusiajai S. R. V..
14Suinteresuoto asmens Ukmergės Technologijų ir verslo mokyklos atstovas direktorius J. Cesevičius teisme prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių argumentų, dėl ko praleido terminą. Informacija dėl pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį buvo skelbiama viešai, numatytuose leidiniuose, todėl pareiškėjui buvo galimybė dalyvauti byloje. Jokio pareiškėjo A. B. prašymo grąžinti pastatus nėra. Ginčai vyksta tik dėl žemės. Dėl žemės vyksta teisminiai ginčai. Jam žemėtvarkoje aiškino, kad pareiškėjas neturi teisių nemokamai įsigyti žemę, jis tik, kaip namo paveldėtojas, turi teisę pirkti žemę. Buvo tik prašymas grąžinti išlikusį turtą-namą. Dėl ūkio pastatų prašymo nebuvo. Ginčo pastatai statyti apie 1968 m., jie statyti mokyklos, kita pastatų dalis statyta mokytojos G. K., už kuriuos buvo sumokėta. Pastatai nebuvo iki galo įteisinti, bet jie yra įtraukti į registrą. Jam dirbant nuo 1990 m. dalimi rūsio ir kuro saugykla naudojosi G. K., o kita dalimi-mokykla. Tie pastatai yra mokyklos balanse nuo 1968 m. ir užregistruoti kaip atskiri statiniai. Jie ir stovi realiai.
15Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus atstovė Rūta Burneikienė teismo posėdyje paaiškino, kad šios bylos baigtimi jie nėra suinteresuoti, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Pastatas 811p statytas 1967 m., kiemo rūsys 7I0p statytas 1976 m., kuro saugykla 6Ilp statyta 1986 m. Šie pastatai pamatuoti 1990 m. Be to, yra pakeistas šių pastatų adresas. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad minėtieji pastatai patenka į sklypo, esančio ( - ), ribas. Daiktinės teisės į šiuos statinius nėra registruotos. Ginčo pastatai nebuvo užfiksuoti kaip gyvenamojo namo priklausiniai. 1994-1997 m. šie pastatai jokio status neturėjo. 1999 m. šie pastatai buvo suformuoti kaip atskiri pastatai, o ne priklausiniai.
16Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai.
17Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo į teismo posėdį taip pat neatvyko. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
18Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 443 str.).
19Prašymas netenkintinas.
20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad procesą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Taigi pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
21Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas nurodo, kad su sprendimu dėl įgyjamosios senaties į ginčo pastatus jis susipažino 2011-12-12, o į teismą jis kreipėsi 2011-12-27, todėl jis nėra praleidęs 3 mėn. termino. Lietuvos Respublikos CPK 532 str. redakcijoje, galiojusioje iki 2011-10-01, buvo numatyta, kad civilinėse bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų iki teismo posėdžio, skelbiamas vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimas apie bylos nagrinėjimą, ir siūloma ne vėliau kaip per 14 d. suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo 2011-09-13 ir 2011-09-14 buvo paskelbta spaudoje ir visiems suinteresuotiems asmenims pasiūlyta per keturiolika dienų kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str. 5 d. redakcija, galiojusia iki 2011-10-01, laikytina, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo A. B. apie nagrinėjamą bylą turėjo sužinoti, kai apie šią civilinę bylą buvo paskelbta spaudoje, t.y. 2011-09-13-2011-09-14. Jis, kaip asmuo, galintis turėti suinteresuotumą bylos nagrinėjimu, turėjo vadovautis pranešimu spaudoje pagal CPK 532 str. 1 d. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo A. B. nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, praleido Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių prašymo padavimo terminą, skaičiuojant nuo paskelbimo apie civilinę bylą spaudoje dienos, nes prašymą atnaujinti procesą jis pateikė 2011-12-27.
22Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 3 p. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Taigi, nusikalstamą veiką turi patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, tad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų, kuriais remiantis galima būtų svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad proceso atnaujinimas remiantis Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 3 p. šioje byloje nėra galimas.
23Pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pagrindas proceso atnaujinimui yra Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-108/2009). Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-188/2005).
24Pareiškėjas A. B. prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgyjamosios senaties pagrindu buvo pripažinta nuosavybė į pastatus, remdamasis tuo pagrindu, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas - nusprendė dėl asmens teisių ir pareigų, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančio 2011-10-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J 1/ž su jo priestatu 2J 1/ž, esantį ( - ), bei kiemo rūsį 7J 0/p, ir skysto kuro saugyklą 6J 1/p, esančius ( - ). (b.l. 50-51). 1999-11-29 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Stanislavai R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo S. V. turėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ). (b.l. 57-58). S.R. V. 1999-12-16 testamentu jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais paliko pareiškėjui A. B.. 2010-11-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą žemės sklype, esančiame ( - )., pareiškėjo vardu registruoti statiniai – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1p, ir tvora su vartais, pažymėti atitinkamai t1 ir t2, t3 (b.l. 69-71). Iš suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad pasikeitė ginčijamo pastato - ūkio pastato 8J1/ž eilės numeris, vietoje ( - ) 106, tapo 108 (b.l. 115-116).
25Lietuvos Respublikos CPK 531 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai. Tokie reikalavimai dėl byloje dalyvaujančių asmenų nustatyti CPK 443 str. 3 d., 111 str. 2 d. 2 p. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t.y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla. Bylos nagrinėjime dalyvaujantiems konkretiems asmenims apie teismo posėdį pranešama pagal CPK 133 str. 1 d. Tuo tarpu kiti asmenys, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turi vadovautis pranešimu spaudoje (Lietuvos Respublikos CPK 532 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Jis yra pakankamas tais atvejais, kai teisme nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu. Nagrinėjant bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo teismas neturėjo jokių duomenų apie A. B., todėl jis, kaip turintis suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turėjo vadovautis viešu paskelbimu spaudoje, ir galėjo įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu.
26Pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo remiasi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir nurodo, kad komisija negalėjo tinkamai įvertinti Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 3 str. 1 d. 5 punkto nuostatas, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos į gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, bei nusprendė grąžinti tik namų valdos gyvenamąjį namą. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio įstatymo specialiosiomis teisės normomis reglamentuojami nuosavybės teisių būtent į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai. Be to, tai yra specialus įstatymas, todėl Lietuvos Respublikos CK normos šiuo atveju netaikomos. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ūkio pastatas 8J 1/ž su jo priestatu 2J 1/ž, esantis ( - )., kiemo rūsys 7J 0/p, ir skysto kuro saugykla 6J 1/p, esantys ( - )., pastatyti po nacionalizacijos. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto 8J1/ž, statybos metai yra 1967 m., priestato 2J1/ž - 1967 m., kiemo rūsio 7J 0/p – 1976 m., ir skysto kuro saugyklos 6J1/p – 1986 m. (b.l. 17). Be to, 1994-06-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu iš Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos G. K. naudai buvo priteista 6500,00 Lt, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė G. K. buto, esančio ( - ), priklausančio Ukmergės aukštesniajai žemės ūkio mokyklai pagerinimui 1984 m. kainomis atliko statybos darbus – kieme pastatė rūsį ir skysto kuro saugyklą (b.l. 8). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo negalėtų remtis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir atkurti nuosavybės teisę į ginčijamus pastatus.
27Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo neįrodžius įstatyme nustatytų pagrindų, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 3 d.).
28Teismas, siųsdamas šalims procesinius dokumentus, patyrė 37,91 Lt pašto išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).
29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 str., 334 str., 370, teismas
Nutarė
30pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo A. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ) prašymo netenkinti.
31Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
32Išieškoti iš pareiškėjo A. B. valstybės naudai 37,91 Lt (trisdešimt septynis litus 91 centą) pašto išlaidų. Informuoti pareiškėją, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
33Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.