Byla eA-362-858/2016
Dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., I. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Litgrid AB, J. G. ir UAB „Baltic Engineers“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai J. G., I. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 2.4.1 punktą;

62) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 2.4.1 punktą;

73) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

8Paaiškino, jog pareiškėjui J. G. nuosavybės teise priklauso 0,2762 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Kretingos r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), kurio naudojimo pobūdis – gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjams J. G. ir I. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu Kretingos r. sav., ( - )sen., ( - )k., ( - ), kuriame yra pastatas – gyvenamasis namas.

9Pabrėžė, jog ginčijamu 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 žemės sklypui, adresu ( - ), ( - ) k., Kretingos r., nepagrįstai nustatytas 0,0425 ha servitutas, suteikiantis teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Atsakovo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 žemės sklype, esančiame ( - ), ( - ) k., Kretingos r., nepagrįstai nustatytas 0,3162 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

10Pareiškėjai nesutiko su skundžiamų įsakymų dalimis, kuriomis apskaičiuoti kompensacijų, mokamų už servituto nustatymą, dydžiai. Savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 8 dalies nuostatomis, 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4 ir 9.2 punktų nuostatomis. Pabrėžė, jog nebuvo atlikti privačios žemės rinkos tyrimai kaip numato Metodika, todėl kompensacija apskaičiuota netinkamai. Atsakovas kompensacijas yra paskaičiavęs kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypams, nesivadovaudamas viešajame registre įregistruota kita žemės sklypo paskirtimi (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos). Manė, jog atsakovas kompensacijas turėjo padidinti 99 kartus, nes apskaičiuotos kompensacijos, atitinkamai lygios 1 193,61 Lt ir 1 424,43 Lt dydžio, yra nustatytos tik vieniems metams, o servitutas yra neterminuotas, bet ne ilgesnis kaip 99 metai. Netinkamai nustatyti kompensacijų apskaičiavimo indeksai formulėje K1, Dvid bei Kr, kadangi turėjo būti pateikti duomenys už 2014 metus, taip pat nebuvo atlikti rodiklių nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, o indeksas Vk skaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės.

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą nesutiko su pareiškėjų skundo reikalavimais.

12Paaiškino, jog reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti kompensacijos dydį turi būti nukreiptas trečiajam suinteresuotam asmeniui Litgrid AB. Metodikos 10 punkte pateikta nuostolių dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų formulė, pagal kurią teritorijų planavimo rengėjas – Litgrid AB – paskaičiavo kompensacijos dydį. Akcentavo, jog pareiškėjai neginčija administracinių aktų teisėtumo, o tik nustatyto servituto administraciniu aktu piniginės kompensacijos dydį.

13Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 2 straipsnio 32 dalį 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinkas (kurios sudėtinė ir neatskiriama dalis yra ir 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai) yra valstybinės svarbos energetikos objektas. Minėtas objektas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis įrenginys, kuris gali nuosavybės teise priklausyti arba būti naudojamas valstybės kontroliuojamų juridinių asmenų ar kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų – nagrinėjamu atveju Litgrid AB pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo (toliau – ir Nacionalinio saugumo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tokie valstybinės reikšmės objektai, kaip elektros energijos tiekimo linijos, turi didelę reikšmę šalies ūkio plėtrai ir funkcionavimui bei tarnauja visuomenės poreikiams. Energetikos įstatyme numatyta, kad elektros energetikos objektų priežiūrai ir naudojimui užtikrinti nustatomas žemės ir kitų nekilnojamų objektų servitutas elektros linijos apsaugos zonų ribose. Paaiškino, jog linijų tiesimo vieta parenkama teisės aktų nustatyta tvarka, atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Parinktos linijų tiesimo trasos yra patvirtintos specialiais planais – Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-184 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai specialiojo plano tvirtinimo“. Administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais, t. y. ginčijamais sprendimais nustatyti žemės servitutai tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Akcentavo, jog patikrinus paskaičiavimus nustatyta, kad kompensacija yra apskaičiuota tinkamai pagal Metodiką ir ginčijamų įsakymų 2.4.1 papunkčiuose nustatytos atitinkamo dydžio vienkartinės kompensacijos.

14Teigė, jog servitutų nustatymas administraciniu aktu nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė atmesti pareiškėjų skundo reikalavimus.

16Paaiškino, jog pareiškėjams nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį, unikalus Nr. ( - ), kuriam nustatytas 0,0425 ha ploto servitutas, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikomas koeficientas 15, o ne 99, kaip nurodo pareiškėjai. Vadovaujantis Metodikos 7 punktu, pasėlių rūšys, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Manė, jog koeficientai Dvid bei K1, Kr bei Vk nustatyti tinkamai. Pabrėžė, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant nuostolius buvo pagrįstai taikytas Metodikos 9.1 punktas.

17Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovas D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad galbūt neteisingai nustatytas kapitalizacijos normos rodiklis servitutui žemės sklype Nr. ( - ), tačiau kitaip nustatyti nėra galimybės.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Engineers“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą Litgrid AB atsiliepimo motyvais.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

20II.

21Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų J. G., I. G. skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir I. G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį. Teismas kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl servitutų nustatymo nėra, nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro kompensacijų už administraciniais aktais nustatytus servitutus tinkamas apskaičiavimas.

23Teismas nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1041 1.1 punktu buvo nustatyti pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, žemės servitutai (servitutų naudotojas – Litgrid AB, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos trasos Kretinga – Benaičiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,3162); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,3162 ha); teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208, plotas 0,3162 ha). Šio įsakymo 2.4.1 punktu buvo nustatyta, kad žemės savininkams atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 1 424,43 Lt per 30 dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu.

24Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 1.1 punktu buvo nustatyti pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), ( - ) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, žemės servitutai (servitutų naudotojas – Litgrid AB, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos trasos Kretinga – Benaičiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,0425); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,0425 ha); teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208, plotas 0,0425 ha). Šio įsakymo 2.4.1 punktu buvo nustatyta, kad žemės savininkams atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 1 193,61 Lt per 30 dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu.

25Teismas, vertindamas pareiškėjų nesutikimą su nustatytu kompensacijos dydžiu, nurodė, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės) 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Metodikoje. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrino, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

26Pirmosios instancijos teismas dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1041 2.4.1 punktu, nurodė jog ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis –1 424,43 Lt, grindžiamas UAB „Baltic Engineers“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 259b ir 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 259b. Iš Apskaičiavimo aktų turinio buvo matyti, jog pareiškėjams buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

27Remiantis Metodikos nuostatomis tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo aktų turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjams būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų. Atsakovas naudojo tinkamus duomenis – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras, Metodikoje žymimam Dvid., apskaičiuoti. Teismas akcentavo, kad Metodika numato, jog minėtas rodiklis yra tvirtinamas Žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999–2003 metais patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-35), todėl šiame teisės akte nustatytu žieminų kviečių 34,06 (100 kg/ha) derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis. Pabrėžė, kad vėlesnių Žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Teismas akcentavo, jog iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjų žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre.

28Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjai, nesutikdami su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus, tačiau valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui. To reikalauja įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atitinkamai, teismas sprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip nei tai numato Metodika ir patirtus nuostolius skaičiuoti ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Atitinkamai, teismas vertino, jog įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

29Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.). Patirtų nuostolių dydį privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo. Atitinkamai, teismas sprendė, kad remiantis teisiniu reguliavimu bei teismine praktika pareiškėjai dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir šią jų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

30Pirmosios instancijos teismas dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 2.4.1 punktu, nurodė, jog pagal Metodikos 2 punktą žemės savininkui dėl administraciniu aktu nustatyto servituto atlyginami trijų rūšių nuostoliai: už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

31Iš faktinių bylos aplinkybių buvo matyti, jog pareiškėjų 0,2762 ha ploto žemės sklype, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nustatyti servitutai, kurie patenka į gyvenamąją teritoriją. Iš atsakovo 2014 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 14SD-(14.14.104)-4279 „Pranešimas apie servitutų nustatymą administraciniu aktu“, kuris vertintinas kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, nes pagrindžia įsakyme nurodytą apskaičiuotos kompensacijos dydį, buvo matyti, jog apskaičiuoti nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktą, t. y. už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Apskaičiavimo tvarką patvirtino UAB „Baltic Engineers“ atlikti skaičiavimai, kurie įtvirtinti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 261 ir 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 261.

32Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, tačiau tai neatima teisės iš pareiškėjo jo paties iniciatyva atlikti nepriklausomą turto vertinimą ir jo rezultatams neatitikus pagal Metodiką apskaičiuotos vertės, ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

33Iš administracinėje byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis už servitutą žemės sklype Nr. ( - ), tačiau bylos duomenys nepatvirtino, jog pareiškėjams apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais. Šiame punkte nurodyta, jog nuostoliai (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk=15xSkxVkxKrxKn. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nesutinka su formulės kintamųjų Kr ir Kn dydžiu. Kr tai kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina ir Litgrid AB pripažino, jog kapitalizacijos normos rodiklį nustatė nesivadovaudamas Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas paskaičiavimus grindė Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės). Atitinkamai, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus. Formulės kintamasis Kn žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis: 0,5 – kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančio daikto savininkas, tiek tarnaujančio daikto savininkas; 1 – kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančio daikto savininkas. Servituto nustatymas apriboja žemės savininko teises, tačiau nepaneigia jo nuosavybės. Byloje nebuvo duomenų, kad sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, pareiškėjai nebegali naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingai nustatytas žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis Kn=0,5.

34Teismas dėl pareiškėjų argumentų, kad, apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, nes servitutas nustatytas neapibrėžtam laikui, nurodė, jog iš Metodikos 9.2 punkte pateiktos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės (Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog gauta suma dauginama iš 15, t. y. didinama 15 kartų. Metodikoje nėra nurodyta, ką reiškia koeficientas 15, tačiau, teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, jog galima teigti, kad apskaičiuojami per 15 metų susidarysiantys nuostoliai. Iš dokumentų buvo matyti, jog nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.2 punktą, suma sudaro 1 193,61 Lt ir laikant, jog tokia suma susidaro per 15 metų, per vienerius metus nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma sudarytų tik 79,57 Lt. Teismo vertinimu, tokia suma neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų.

35Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog teismų praktikoje sprendžiant atlygintinumo klausimą vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: servituto turinį, pobūdį ir trukmę, veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymų apimtį tarnaujančiojo daikto savininkui, galimybės naudotis daikto dalimi netekimą, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, ar tarnaujančio daikto savininkui tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo ir ar galima juos visiškai atlyginti, kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis 1 193,61 Lt pareiškėjams J. G. ir I. G. už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Metodikos 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas. Atitinkamai, Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota pašalinti padarytus pažeidimus ir iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir I. G. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu.

36Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą naikino, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G., I. G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį. Teismas kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

37III.

38Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. VĮ-(14.14.2.)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo” 2.4.1 punktą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir J. G. vienkartinės ir periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį, atmesti kaip nepagrįstą.

39Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Metodikos 9, 9.1, 9.2 punktais ir pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę” 1.3, 1.4 punktuose yra įtvirtinta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai yra informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-162 nustatė 2014 metais Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje galiosiančius nuomos mokesčio už valstybinę žemę, naudojamą ar išnuomotą ne aukciono būdu, tarifus, t. y. visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir gyvenamųjų teritorijų žemei – 0,45 proc.

40Pažymi, jog apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius negalėjo veikti kitaip nei numatyta Metodikoje ir patirtus nuostolius skaičiavo pagal formules, kurios nurodytos teisės aktuose. Pabrėžia, jog Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatos nenumato pareigos skaičiuojant nuostolių dydį pasitelkti ekspertus – nepriklausomus turto vertintojus. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, skirtą nuostolių apskaičiavimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog paskaičiuota nuostolių suma – 1 193,61 Lt – neatitinka rinkos kainos, tačiau nenurodė, kokia suma atitiktų rinkos vertę.

41Atsakovas pažymi, kad kapitalizacijos normos rodiklis, remiantis Metodikos 9.2 punktu, išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju kapitalizacijos normos rodiklį apskaičiavo taip: pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalies, kuriai nustatyti servitutai, vidutinę rinkos vertę (ją nustatė atsižvelgusi į VĮ Registrų centras pateiktą informaciją apie vidutines rinkos vertes) padaugino iš valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio (0,45 procento). Pastarąjį dydį nustatė atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punktu, kuris nustato, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydis negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis nei 4 procentai žemės vertės. Žemės ūkio ministerijos nurodyta rekomendacija atsižvelgti į Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 Nacionalinė žemės tarnyba rėmėsi nustatydama tik vieną iš dydžių, reikalingų kapitalizacijos normos rodiklio nustatymui, t. y. vidutines pajamas iš žemės nuomos (0,45 procento nuo žemės sklypo rinkos vertės). Pastebi, jog Metodikos 9.2 punkte, apibūdinančiame kapitalizacijos normos rodiklį (Kr), tiesiogiai nurodoma atitinkama vietovė, o ne konkretaus žemės sklypo rinkos tyrimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo pareigą atlikti atskirą pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertės vertinimą.

42Pabrėžia, jog pagal Metodikos 9.2 punktą, kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1, o kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba, pagrįstai apskaičiuodama pareiškėjams patirtus nuostolius pagal Metodikos 9.2 punktą, taikė Kn (žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )), kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog apskaičiavimas pagal Metodiką turi būti aiškiai numanomas, kita vertus, vienintelis rodiklis, kurio skaičiavimas nėra aiškiai apibrėžtas ir dėl kurio yra kilęs ginčas yra kapitalizacijos normos rodiklis (Kr). Metodikoje nurodoma, kad minėtas rodiklis nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės rinkos kaina, tačiau, nesant nustatytos tokių „vietovės privačios žemės rinkos tyrimų” atlikimo tvarkos, tokie rinkos tyrimai būtų subjektyvūs. Tokiu būdu nuostoliams dėl galimybės naudoti žemės (ne žemės ūkio paskirties) sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuoti naudojamas rodiklis Kr turėtų būti aiškus ir jo dydis visiems žinomas, todėl savivaldybės, kurios teritorijoje yra ginčo žemė, tarybos nustatytas viešai skelbiamas tarifas už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, laikytinas tinkamu dydžiu rodiklio Kr nustatymui. Be to, Kretingos rajono savivaldybės taryba nuomos mokesčio už valstybinę žemę, naudojamą ar išnuomotą ne aukciono būdu, tarifus 2014 metais Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje nustatė procentais nuo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”). Atitinkamai, teigti, kad tokiu būdu nustatant kapitalizacijos normos rodiklį nebuvo atlikti Metodikoje minimi „vietovės privačios žemės rinkos tyrimai”, nėra pagrindo.

45Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2049/2014 yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, skaičiuodamas kompensaciją pagal Metodiką, turėtų pareigą atlikti atskirą ginčo žemės sklypo vertės vertinimą.

46Mano, jog nėra jokio skirtumo, ką reiškia Metodikos 9.2 punkte naudojamas dydis 15, nes šis dydis nustatytas atsižvelgiant į dėl servituto nustatymo taikomų apribojimų apimtį (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 20, 21 p.).

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039, įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 2.4.1 punktų teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams J. G. ir I. G. priklausančios piniginės kompensacijos dydį. Atitinkamai, nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudarė kompensacijų už administraciniais aktais nustatytus servitutus tinkamas apskaičiavimas.

50Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) k., Žalgirio sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir I. G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį, teismas kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

51Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino pareiškėjų skundą, teigdamas, kad teismas iš esmės netinkamai aiškino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

52Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinį skundą pateikusį subjektą, pateikto apeliacinio skundo argumentus ginčijant atitinkamą priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pabrėžia, jog apeliacinės instancijos teisme ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pagrįstai buvo įvertinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis 1 193,61 Lt (345,69 Eur) pareiškėjams už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, neatitinka teisės aktų nuostatų ir atitinkamai atsakovas buvo įpareigotas pašalinti padarytus pažeidimus bei iš naujo nustatyti žemės savininkams išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu. Atitinkamai, šiuo aspektu ir pasisakytina plačiau.

53Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad santykiams dėl servituto nustatymo yra būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, jog įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnis konkrečiai numato, jog įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2014 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

54Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (2013 m. sausio 18 d. redakcija) (toliau – ir Metodika). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas ir tokia praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą, atlyginimą už nustatytus nuosavybės teisės ribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-93/2014).

56Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015).

57Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014). Atitinkamai, šiuo atveju administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų reikalavimus vertino tik ta apimtimi, kiek buvo kvestionuojamas kompensacijos apskaičiavimo teisingumas Metodikos aspektu.

58Kiek tai susiję su nuostolių atlyginimu administraciniu aktu nustačius servitutą, Metodikos 2 punktas numato, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1 sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2 iškertamą mišką; 2.3 prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 3 punktu yra numatyti subjektai, kurie apskaičiuoja minėtus nuostolius, bei nustatytos formulės bei dydžiai, pagal kuriuos yra apskaičiuojami nuostoliai.

59Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Metodikos 9.2 punkto netinkamo taikymo, kad pareiškėjams apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nepagrįstai nustatytas taikant ne Metodikos 9.2 punkte įtvirtintu būdu apskaičiuotą kapitalizacijos normos rodiklį (Kr), bet Vyriausybės nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjams už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype numatyta kompensacija neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Metodikos 9.2 punkto nuostatų.

60Vertindama nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas ir atsakovo teiginius teisėjų kolegija pabrėžia, jog Metodikos 9.2 punktas numato, jog Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę:

61Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn,

62čia:

63Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas;

64Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka;

65Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina;

66Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.

67Atsižvelgus į nurodytą formulę, kuria remiantis yra nustatomas atlyginimo dydis kompensuojant už servituto nustatymą, svarbu yra tai, jog administracinėje byloje pateiktuose dokumentuose buvo pripažinta, jog kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas nesivadovaujant Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Pateikti skaičiavimai buvo grindžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę išnuomotą be aukciono (t. I, b. l. 127, t. II, b. l. 176-181, 187-189). Atliekant skaičiavimus dėl kompencijos už servituto nustatymą konkrečiu atveju taip pat nebuvo nurodyta, pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma, nebuvo keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių. Taigi patys nurodyti šalių liudijimai, pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad skaičiuojant kompensacijos dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus, žvelgiant į tai, kad ši norma kalba apie tos vietovės būtent privačios, o ne valstybinės žemės rinkos tyrimus. Teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo kas buvo nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2049/2014, jis tik numato, kad kapitalizacijos normos rodiklis (Kr ) nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad net ir šioje administracinio ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovas neteigia ir iš esmės pripažįsta, kad numatant kompensaciją už servitutus vis dėlto nebuvo laikytasi pirmiau minėto Metodikos 9.2 punkto reikalavimo. Tokia teismo dėl Metodikos 9.2 punkto vertinimo iš esmės išvada atitinka ir papildo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015 išreikštą poziciją.

68Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai nurodė, kad atsakovas – viešojo administravimo sistemos subjektas – turi laikytis ne tik jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančių, bet ir kitų teisės aktų, visų pirma, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.) ir savo priimamus sprendimus pagrįstų.

69Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nors ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog paskaičiuota nuostolių suma – 1 193,61 Lt (345,69 Eur) – neatitinka rinkos kainos, tačiau nepagrįstai nenurodė, kokia suma atitiktų rinkos vertę, vertintini kritiškai. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog panaikinus skundžiamą administracinį aktą dėl nuostolių dėl servituto dydžio nustatymo apskaičiavimo, būtent subjektui, kuris pagal Metodikos nuostatas yra įgaliotas remiantis Metodika apskaičiuoti konkrečius nuostolius ir priklauso pareiga juos konkrečiai apskaičiuoti ir pateikti tokį vertinimą. Tuo tarpu teismo pareiga yra įvertinti, ar tinkamai buvo apskaičiuota kompensacija, teismui savaime nėra suteikti įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo subjektų ar kitų subjektų įgaliojimus ir apskaičiuoti kompensacijos už servituto nustatymą pagal Metodikos nuostatas.

70Atsižvelgus į nurodytus argumentus spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis 1 193,61 Lt (345,69 Eur) pareiškėjams už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Metodikos 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, yra pagrįsta ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.

71Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė pareiškėjų pateiktų reikalavimo tenkinimo klausimą ir priimto sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

73atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

74Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai J. G., I. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus 2014 m.... 7. 3) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti... 8. Paaiškino, jog pareiškėjui J. G. nuosavybės teise priklauso 0,2762 ha... 9. Pabrėžė, jog ginčijamu 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr.... 10. Pareiškėjai nesutiko su skundžiamų įsakymų dalimis, kuriomis... 11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Paaiškino, jog reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti kompensacijos dydį... 13. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos... 14. Teigė, jog servitutų nustatymas administraciniu aktu nevaržo tarnaujančio... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į pareiškėjų skundą... 16. Paaiškino, jog pareiškėjams nuostoliai už prarastą galimybę naudoti... 17. Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovas D. S. pirmosios instancijos... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Engineers“ atsiliepimu į... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į skundą nepateikė,... 20. II.... 21. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu... 22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl... 23. Teismas nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono... 24. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m.... 25. Teismas, vertindamas pareiškėjų nesutikimą su nustatytu kompensacijos... 26. Pirmosios instancijos teismas dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 m.... 27. Remiantis Metodikos nuostatomis tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek... 28. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjai, nesutikdami su apskaičiuotos... 29. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių –... 30. Pirmosios instancijos teismas dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 m.... 31. Iš faktinių bylos aplinkybių buvo matyti, jog pareiškėjų 0,2762 ha ploto... 32. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į... 33. Iš administracinėje byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad... 34. Teismas dėl pareiškėjų argumentų, kad, apskaičiuojant nuostolius dėl... 35. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog teismų praktikoje... 36. Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų... 37. III.... 38. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 39. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Metodikos 9, 9.1, 9.2 punktais ir... 40. Pažymi, jog apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius žemės sklypui,... 41. Atsakovas pažymi, kad kapitalizacijos normos rodiklis, remiantis Metodikos 9.2... 42. Pabrėžia, jog pagal Metodikos 9.2 punktą, kai žemės servitutu naudojasi... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į atsakovo apeliacinį... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog apskaičiavimas pagal... 45. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31... 46. Mano, jog nėra jokio skirtumo, ką reiškia Metodikos 9.2 punkte naudojamas... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo... 50. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 51. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinį skundą pateikusį subjektą,... 53. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad santykiams dėl servituto nustatymo... 54. Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog... 56. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas reguliavimas lemia, kad... 57. Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos... 58. Kiek tai susiję su nuostolių atlyginimu administraciniu aktu nustačius... 59. Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu iš... 60. Vertindama nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas ir atsakovo... 61. Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn,... 62. čia:... 63. Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas,... 64. Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių... 65. Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės... 66. Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal... 67. Atsižvelgus į nurodytą formulę, kuria remiantis yra nustatomas atlyginimo... 68. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia,... 69. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nors ir pirmosios instancijos... 70. Atsižvelgus į nurodytus argumentus spręstina, jog pirmosios instancijos... 71. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 72. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 73. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 74. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą... 75. Nutartis neskundžiama....