Byla eI-747-162/2017
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-9-(14.14.2) „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), servitutų nustatymo“ pakeitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį)

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų J. G. ir J. G. atstovams V. G. bei advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V., trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovei R. Č., trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovėms G. M. bei V. B.,

22017 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir J. G. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Litgrid“, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-9-(14.14.2) „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ pakeitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjai J. G. ir J. G. kreipėsi į teismą prašydami:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 14VĮ-9-(14.14.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ pakeitimo“;

62) įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

7Pareiškėjai skunde nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2762 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 Žemės sklypui nustatė 0,0425 ha servitutą, suteikiantį teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 įpareigojo atsakovę perskaičiuoti Žemės sklypui kompensaciją už nustatytą servitutą, kadangi atsakovė kompensaciją apskaičiavo kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypui bei apskaičiuota kompensacija neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Tvirtina, jog atsakovė nesilaikė teismo sprendime nurodytų išaiškinimų ir 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-9-(14.14.2.) iš esmės apskaičiavo analogišką piniginę kompensaciją kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė nesivadovavo faktiškai esančiais žemės sklypo duomenimis, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

8Mano, kad neteisingai apskaičiuotas formulės indeksas Kr (kapitalizacijos normos rodiklis), nes nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk, (vidutinė žemės rinkos vertė), nes jis skaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės.

9Atkreipia dėmesį, kad tokia nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma susidaro tik už 1 metus. Šiuo atveju servitutas yra neterminuotas, tačiau ne ilgesnis nei 99 metai, todėl ši nuotolių suma turėjo būti padauginta iš 99.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai V. G. bei advokatas Laimonas Strauka skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

11Pareiškėjai J. G. ir J. G., tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko.

12Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. V. teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovių paaiškinimus teismo posėdyje, prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.

13Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 panaikino NŽT 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktą ir įpareigojo atsakovę iš naujo nustatyti žemės savininkams vienkartinės ar periodines kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus Žemės sklype, dydį. Teigia, jog apskaičiuodama pareiškėjų patirtus nuostolius Žemės sklypui, negalėjo veikti kitaip, nei numatyta Metodikoje ir patirtus nuostolius skaičiavo pagal formules, kurios nurodytos teisės akte. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatos nenumato pareigos, skaičiuojant nuostolių dydį, pasitelkti ekspertus – nepriklausomus turto vertintojus. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, skirtą nuostolių apskaičiavimui. Pagal Metodikos 9.2 punktą, nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal formulę Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn.

14Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovė R. Č. teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovių paaiškinimus teismo posėdyje, prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokie konkrečiai duomenys nebuvo įtraukti į kompensacijos apskaičiavimo aktus, o tik apsiribojo bendru teiginiu apie tariamą tokių duomenų neįtraukimą. Mano, kad apskaičiuojant kompensaciją pareiškėjams, buvo įvertinti visi Žemės sklypo duomenys nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje ir Metodikoje. Pažymi, jog pareiškėjams buvo pateikti dokumentai, kuriuos pagal teisės aktus privalo pateikti atsakovė, t. y. skundžiamas įsakymas ir kompensacijos apskaičiavimo aktai. Atsakovė kitų dokumentų pareiškėjams neprivalėjo teikti, tačiau įvertinus su pareiškėjais ginčo tikimybę, šioje byloje pateiktas kompensacijos apskaičiavimo išaiškinimas. Pateiktuose paaiškinimuose matyti kaip buvo apskaičiuota kompensacija, kokie duomenys buvo naudojami. Naujai atliktais skaičiavimais iš esmės buvo ištaisyta klaida, kurią Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 ir įvykdytas teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo atsakovė buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti kompensaciją.

16Nurodo, jog Metodikos 9.2 punkte paaiškinama kapitalizacijos rodiklio sąvoka: Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Nustatant šį rodiklį, tuo tikslu reikalingi du rodikliai: 1) vidutinės pajamos iš žemės nuomos ir 2) vidutinės parduotos žemės kaina. VĮ Valstybės žemės fondo pateiktame aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama informacija apie atliktus tos vietovės (Kretingos rajono) privačios žemės nuomos rinkos tyrimus (analizuoti sandoriai pasirinktu laikotarpiu) ir padaryta išvada, kad atrinktų sandorių žemės sklypo su pastatais metinė vidutinė nuomos kaina yra 95,48 Eur/a. Atliktas žemės pardavimo rinkos tyrimas: Kretingos rajone nustatyta 18 žemės sklypų pardavimo sandorių, iš kurių 7 neatitinka kriterijų (parduotas ne visas žemės sklypas, o tik dalis), 2 neobjektyvūs sandoriai pašalinti iš tyrimo, o išvada padaryta vadovaujantis likusiais 9 sandoriais. Šio tyrimo pagrindu nustatyta, kad žemės sklypo su pastatais vidutinės pardavimo kaina – 3 526 Eur/a.

17Pažymi, jog kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuojamas: Kr = Pvid/Vvid. Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, Pvid – vidutinės pajamos iš žemės nuomos per metus, Vvid – vidutinės parduotos žemės vertė (kaina). Todėl šiuo atveju Kr = 95/3526 = 95/3526 = 0.027. Kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas pagal Metodikos 9.2 punkto reikalavimus – atlikus Metodikoje nurodytus tyrimus ir yra lygus 0,027. Atitinkamai, VĮ Valstybės žemės fondas prie aiškinamojo rašto pridėjo tyrime nurodytų naudotojų duomenų (žemės sklypų) analizes: nuomos sandorių analizę ir pardavimo sandorių analizę. Mano, esant nepagrįstu pareiškėjų argumentą, kad netinkamai apskaičiuotas kapitalizacijos normos rodiklis.

18Nesutinka, kad neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (vidutinė žemės rinkos vertė). Nurodo, jog prie Vk rodiklio nurodomas duomenų naudojimo šaltinis – nustatoma pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka. Atitinkamai pateikiamas žemės sklypo vertės nustatymo dokumentas – žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės rinkos vertė (2014 m.), kurio dalyje „sklypo paskirtis“ nurodyta – gyvenamųjų teritorijų žemė. Akcentuoja, kad skaičiuojant kompensaciją, pareiškėjų žemės sklypas buvo vertinamas kaip gyvenamosios, o ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas.

19Nurodo, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir(ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikos 9.2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas koeficientas 15, o ne 99, kaip nurodo pareiškėjai.

20Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovės G. M. bei V. B. teismo posėdžio metu prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodo, kad pagal Metodikos 3 punktą nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaujantis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, šiuo atveju – AB „Litgrid“. Nurodo, kad VĮ Valstybės žemės fondas su AB „Litgrid“ 2016 m. rugsėjo 2 d. sudarė žemės sklypų planų su servitutais ir kompensacijų apskaičiavimo aktų paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB „Litgrid“ 2016 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu pateikė užsakymą parengti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą. VĮ Valstybės žemės fondas parengė 2016 m. gruodžio 9 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2080-2811A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 4400-2080-2811B Žemės sklypui, kuriais nustatyta kompensacija – 324 Eur. Paaiškina, jog kompensacija už administraciniu aktu nustatytą servitutą buvo apskaičiuota vadovaujantis Metodika. Metodikos 9 punkte yra pateiktos bendrosios formulės, kurios naudojamos apskaičiuojant kompensaciją už administraciniu aktu nustatytą servitutą. Pagal Metodikos 9.1 punkt, nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų yra apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp, S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas; Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant kompensaciją už servituto nustatymą, šia formule nebuvo vadovaujamasi, nes ši formulė nėra konkretizuota.

22Nurodo, jog Metodikos 9.2 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus 9.1 papunktyje nurodytus nuostolius. Vienas iš Metodikos 9.2 punkte įtvirtintos formulės dėmenų yra Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Valstybės žemės fondo parengtame aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje išsamiai paaiškinama kaip apskaičiuojamas kapitalizacijos normos rodiklis. Atkreipia dėmesį, jog aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie atliktus Kretingos rajone privačios žemės nuomos rinkos tyrimus ir padaryta išvada, kad atrinktų sandorių žemės sklypo su pastatais metinė vidutinė nuomos kaina yra 95,48 Eur/a (PVid). Taip pat aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie 18 žemės sklypų pardavimo sandorių, iš kurių 7 neatitinka kriterijų, nes parduotas ne visas žemės sklypas, o tik dalis, 2 sandoriai pašalinami iš tyrimo kaip neobjektyvūs dėl didžiausios ir mažiausios sandorio vertės, o išvada daryta vadovaujantis likusiais 9 sandoriais. Nurodo, jog šio tyrimo pagrindu nustatyta, kad žemės sklypo su pastatais vidutinė pardavimo kaina yra 3 526 Eur/a (Vvid). Todėl atsižvelgus į gautus skaičius ir juos įrašius formulėje, gavosi, kad Kr = 0,027.

23Nurodo, jog kitas iš Metodikos 9.2 punkte įtvirtintos formulės dėmenų yra Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka. Prie apskaičiavimo išrašo pridėtas žemės sklypo vertės nustatymo dokumentas „Žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės rinkos vertė (2014 m.)“, kuriame nurodytas Žemės sklypo vertės zonos numeris 22.3, vertės apskaičiavimo modelis Nr. 10369, bendras Žemės sklypo plotas 0,2762 ir galutinė bendro ploto vertė 32 900 Eur. Nurodo, jog vidutinė žemės rinkos vertė yra apskaičiuota bendro Žemės sklypo ploto vertę padalijant iš bendro Žemės sklypo ploto. Galutinė bendro ploto vertė nustatyta atsižvelgiant į Žemės sklypo vertės zonos numerį ir vertės apskaičiavimo modelį Nr. 10369. Vertės zonos numeris nustatytas pagal verčių zonų žemėlapį, pateiktą VĮ Registrų centro parengtoje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitoje Nr. Ž/2013-56-12, patvirtintoje NŽT 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-417 „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ (toliau – ir Masinio žemės vertinimo ataskaita). Šioje Masinio žemės vertinimo ataskaitoje taip pat pateiktas vertės apskaičiavimo modelis Nr. 10369 (Gyvenamųjų teritorijų žemės grupės vertinimo modelis), kuriuo buvo vadovautasi.

24Atkreipia dėmesį, kad Metodikoje numatytas bendras kompensacijos apskaičiavimo principas už administraciniu aktu nustatytą servitutą, kuris nėra siejamas su servituto nustatymo terminu. Akcentuoja, jog savo poziciją dėl Metodikoje pateikto kompensacijos apskaičiavimo išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Mano, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti kitų nuostolių atlyginimo (dėl nuostolių, kurie galimai atsirado dėl servituto nustatymo 99 metams).

25Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams J. G. ir J. G. nedalyvaujant.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-9-(14.14.2) (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjams perskaičiuota kompensacija dėl jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus šį įsakymą, pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

28Byloje nustatyta, jog NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 1.1 punktu buvo nustatyti pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam ( - ) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), žemės servitutai (servitutų naudotojas – AB „Litgrid“, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos trasos Kretinga – Benaičiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,0425); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,0425 ha); teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208, plotas 0,0425 ha). Šio įsakymo 2.4.1 punktu buvo nustatyta, kad žemės savininkams atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 1 193,61 Lt per 30 dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu.

29Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 panaikino NŽT Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktą bei įpareigojo atsakovę Žemės sklypui perskaičiuoti kompensaciją, mokamą nustatant servitutą.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

31NŽT Kretingos skyrius skundžiamu 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-9-(14.14.2.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu ir 45 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytų žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (minėta, toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, Klaipėdos apskrities administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016 ir atsižvelgdamas į AB „Litgrid“ 2016 m. gruodžio 13 d. raštą SD-5752 „Dėl informacijos pakeitimo“, 2.4.1 punktu nustatė, jog nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant bendrą 324,00 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją bendraturčiams J. G. (gim. ( - ).) ir J. G. (gim. ( - )).

32Pareiškėjai, nesutikdami su nustatytu kompensacijos dydžiu, skunde nurodo, kad atsakovė netinkamai taikė Metodiką, t. y. neteisingai apskaičiuotas formulės indeksas Kr (kapitalizacijos normos rodiklius), nes nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai. Be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (vidutinė žemės rinkos vertė), nes jis skaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė turėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas, tačiau ne ilgesnis nei 99 metai, todėl ši nuotolių suma turėjo būti padauginta iš 99, t. y. atsakovė apskaičiuoja piniginę kompensaciją tik už 1 metus, nors šios žemės sklypo dalies pareiškėjai negalės tinkamai naudotis visą likusį laiką.

33Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (minėta, toliau –ir Metodika).

34Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas skundžiamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, jog administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui gauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei asmuo siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1420-552/2016).

36Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014).

37Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1) sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2) iškertamą mišką; 2.3) prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Bendra nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto suma apskaičiuojama pagal formulę: N b= Np + Nsod.+ Nm + Nžūn + Nk (Metodikos 10 punktas).

38Byloje nustatyta, jog skundžiamo NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-9-(14.14.2.) 2.4.1 punktas grindžiamas skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2016 m. gruodžio 9 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 4400-2080-2811A (toliau – ir Apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2080-2811A) bei 2016 m. gruodžio 9 d. Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 4400-2080-2811B (toliau – ir Apskaičiavimo aktas Nr. 4400-2080-2811B). Iš Apskaičiavimo akto Nr. 4400-2080-2811A bei Apskaičiavimo akto Nr. 4400-2080-2811B matyti, jog pareiškėjams apskaičiuoti nuostoliai buvo už sunaikintus pasėlius (27 Eur) ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (297 Eur).

39Metodikos 9 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami taip: 9.1) nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.

40Metodikos 9.2 punkte numatyta, kad šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn, čia: Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka; Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.

41Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjų 0,2762 ha ploto Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nustatyti servitutai, kurie patenka į gyvenamąją teritoriją. Iš VĮ Valstybės žemės fondo aiškinamojo rašto „Rinkos tyrimai“ matyti, jog buvo nustatyta, kad kapitalizacijos normos rodiklis (Kr) – 0,027. Remiantis Detalaus vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo išrašo sklypui Nr. 565700030791 (toliau – ir Apskaičiavimo išrašas Nr. 565700030791) duomenimis nustatyta, kad vidutinė žemės rinkos vertė (Vk) – 119 114 Eur/ha. Akcentuotina, jog Apskaičiavimo išraše Nr. 565700030791 kompensacija pareiškėjams apskaičiuota tik 324 Eur sumai, nors VĮ Valstybės žemės fondo 2017 m. liepos 26 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjams apskaičiuotas kompensacijos dydis yra žymiai didesnis (iš viso apskaičiuota 1 052 Eur suma). VĮ Valstybės žemės fondo 2017 m. liepos 26 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog Vk (vidutinė rinkos vertė) – 119 114 Eur/ha, Sp (žemės ūkio naudmenos servitute) – 0,0425 ha, Kr (kapitalizacijos normos rodiklis) – 0,027, Kn (žemės sklypo naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį laipsnis) – 0,5. Nurodyta, jog kompensacija pareiškėjams turėjo būti apskaičiuota taip: 1) kompensacija už sunaikinamus pasėlius (Nžūn) – 27 Eur 2) kompensacija už prarastą galimybę naudoti sklypą pagal jo paskirtį (Nžūn + Nk (15 x 0,0425 x 119117 x 0,027 x 0,5)– 1 025 Eur, iš viso kompensacijos dydis – 1 052 Eur. Tai yra, VĮ Valstybės žemės fondas 2017 m. liepos 26 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjams apskaičiavo skirtingą kompensacijos dydį, nei kad jis buvo nustatytas skundžiamu įsakymu. Akcentuotina, jog VĮ Valstybės žemės fondas 2017 m. liepos 26 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Apskaičiavimo akte Nr. 4400-2080-2811A ir Apskaičiavimo akte Nr. 4400-2080-2811B nurodant kompensacijos sumą buvo padaryta techninė klaida. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondas atstovės pripažino, kad ir 2017 m. liepos 26 d. papildomuose rašytinuose paaiškinimuose yra skaičiavimo klaidų.

42Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

43Remiantis aptartomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Metodikos 9 ir 10 punktų reikalavimų.

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review), t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

45Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės ir dėl to yra pakankamas pagrindas jį panaikinti, todėl teismas nebevertina ir nepasisako dėl kitų skundo argumentų, kuriais ginčijamas įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 14VĮ-9-(14.14.2), kuriuo pareiškėjams perskaičiuota kompensacija dėl jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus skundžiamą įsakymą, atsakovė įpareigojama teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

47Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

48Pareiškėjų J. G. ir J. G. patikslintą skundą tenkinti.

49Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 14VĮ-9-(14.14.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ pakeitimo“.

50Įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

51Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. 2017 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėjai J. G. ir J. G. kreipėsi į teismą prašydami:... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 6. 2) įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti... 7. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise... 8. Mano, kad neteisingai apskaičiuotas formulės indeksas Kr (kapitalizacijos... 9. Atkreipia dėmesį, kad tokia nuostolių dėl galimybės naudoti žemės... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai V. G. bei advokatas Laimonas... 11. Pareiškėjai J. G. ir J. G., tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą... 12. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovė R. Č. teismo... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime pažymi, kad... 16. Nurodo, jog Metodikos 9.2 punkte paaiškinama kapitalizacijos rodiklio sąvoka:... 17. Pažymi, jog kapitalizacijos normos rodiklis apskaičiuojamas: Kr = Pvid/Vvid.... 18. Nesutinka, kad neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (vidutinė žemės rinkos... 19. Nurodo, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį... 20. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovės G. M. bei... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime... 22. Nurodo, jog Metodikos 9.2 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra... 23. Nurodo, jog kitas iš Metodikos 9.2 punkte įtvirtintos formulės dėmenų yra... 24. Atkreipia dėmesį, kad Metodikoje numatytas bendras kompensacijos... 25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3... 26. Teisėjų kolegija... 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės... 28. Byloje nustatyta, jog NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo... 29. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi... 31. NŽT Kretingos skyrius skundžiamu 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr.... 32. Pareiškėjai, nesutikdami su nustatytu kompensacijos dydžiu, skunde nurodo,... 33. Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos... 34. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas skundžiamu aktu nustatytos... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs,... 36. Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos... 37. Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto... 38. Byloje nustatyta, jog skundžiamo NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. sausio 5 d.... 39. Metodikos 9 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės... 40. Metodikos 9.2 punkte numatyta, kad šios Metodikos 9 punkto pirmojoje... 41. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjų 0,2762 ha... 42. Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo... 43. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra... 44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje... 45. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 48. Pareiškėjų J. G. ir J. G. patikslintą skundą tenkinti.... 49. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 50. Įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti... 51. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...