Byla e2-733-440/2017
Dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo, institucija, teikianti išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo, institucija, teikianti išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teismas

4

Nustatė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. paskelbto viešojo pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintus vertinamuosius kriterijus T1, T2 ir T3, o nesant pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą, įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti vertinamuosius kriterijus T1 ? T3 taip, kad aprašymą būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei pilnos apimties techninių projektų; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 17 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė atvirą konkursą „Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų pirkimo“, pirkimo Nr. 184659 (toliau – Pirkimas). Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pareiškė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sąlygų 27.3 ? 27.5 punktuose įtvirtintų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo taisyklių, nes jos sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Tiekėjams nėra sudarytos sąlygos pateikti tokį pasiūlymą, kuris atitiktų Pirkimo sąlygų 27.4 punkte nurodytus vertinimo kriterijų aprašymus, kadangi tam reikia detalios techninės specifikacijos, kuri nėra pateikta kartu su Pirkimo sąlygomis. Nors pretenzijoje numatytas reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o ieškinyje keliamas reikalavimas jas panaikinti, tačiau tai neturėtų būti laikoma esminiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4232 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes reikalavimą panaikinti Pirkimo sąlygas lėmė perkančiosios organizacijos sprendimas atsisakyti jas pakeisti.
  3. Pažymėjo, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas yra tas, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias, tačiau Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nurodytais vertinimo kriterijais T1 ? T3 perkančioji organizacija siekia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste, t. y. tokiu būdu ketina įsitikinti, ar tiekėjas galės tinkamai įgyvendinti būsimą sutartį, todėl šios nuostatos prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Šiais kriterijais iš esmės siekiama vienintelio tikslo – įsitikinti tiekėjų pajėgumu, gebėjimu tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ne įvertinti kokybinį pasiūlymų aspektą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, kurioje aiškinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos viešųjų pirkimų srityje nuostatos, konstatuota, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali būti naudojami tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūroje. Draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“. Be to, atsakovė pati pripažino, kad šie vertinimo kriterijai yra susiję su sutarties vykdymu, siekiant minimizuoti galimas sutarties neįvykdymo, netinkamo įvykdymo grėsmes, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas akivaizdus ir teismas gali ex officio (iš lot. savo iniciatyva) peržengti ginčo ribas vertindamas vertinimo kriterijus T1 ? T3.
  4. Nurodė, kad pirkimo sąlygose nėra pateikta priešprojektinių pasiūlymų bei detalios techninės specifikacijos, o iš perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją matyti, kad techninis planas net nėra parengtas. Todėl tiekėjai neturi sąlygų pateikti tokio pasiūlymo, kuris galėtų gauti aukščiausius įvertinimus. Atsakovės argumentas, kad tiekėjai gali patys nuvykti ir apžiūrėti vietą, nėra pakankamai svarus, kadangi visa informacija turi būti pateikiama Pirkimo sąlygose.
  5. Ieškovės vertinimu, vertinimo kriterijai T1 ? T3 prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir viešųjų pirkimų principams, nes techninė specifikacija neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus. Pažymi, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, kuriais galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises.
  6. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka yra privaloma, ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo neigiamos pasekmės (šiuo atveju – ieškinio dalies nenagrinėjimas) tenka tiekėjui (ieškovui). Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenzijoje prašė pakeisti Pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ? T3, o ieškinyje formuojamas reikalavimas šią sąlygą panaikinti. Nesutiko su ieškinyje išdėstyta pozicija, jog ieškovė neturėjo galimybės dalies reikalavimų kelti pretenzijoje, nes, neva, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslas (turinys) paaiškėjo tik atsakovei pateikus atsakymą į pretenziją, tačiau ši pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymai buvo paskelbti. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 10 d. išvadoje Nr. 4S-465 (kuri pateikta kitoje civilinėje byloje vertinant analogiškus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus) konstatuojama, jog nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai ir jų aprašymas yra teisėti bei pagrįsti. Uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas galėjo suprasti sąlygas, ieškovei nebuvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teisme nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ieškovės nepareikštus reikalavimus.
  7. Pažymėjo, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje bei Direktyvos 2014/24/EB 53 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąrašas, todėl perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi (sutarties dalyku), todėl gali apimti įvairiausius su sutartimi susijusius elementus, pavyzdžiui, kainą, sutarties įvykdymo laiką, kaštus, atsiperkamumą. Galimybę ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi nustatyti su sutarties vykdymu susijusį kriterijų taip pat patvirtina ir Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad veiksniai, susiję su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, laikytini susijusiais su sutarties dalyku.
  8. Vertinimo kriterijais T1 ? T3 perkančioji organizacija siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į Pirkimo objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme, leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau, nes pasiūlyme nurodytas priemones Pirkimą laimėjęs tiekėjas privalės taikyti (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis). Dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Griežta sutarties vykdymo kontrolė neužtikrina tinkamo darbų rezultato, galimybė skaičiuoti delspinigius ar pasinaudoti laidavimu, negali kompensuoti patirtos žalos nespėjus laiku įvykdyti ar netinkamai vykdant darbus, kai tai lemia Europos Sąjungos finansinės paramos netekimą (nes dalis pirkimo yra finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos lėšų) ir kitas neigiamas pasekmes, nes atsakovė neturi galimybių savo lėšomis padengti projekto be Europos Sąjungos paramos.
  9. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė Pirkimo sąlygų neteisėtumą grindžia deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais apie negalimumą parengti maksimaliais balais įvertinamo pasiūlymo. Ieškovei tinkamai nepagrindus pretenzijos/ieškinio teiginių, perkančioji organizacija objektyviai neturi galimybės identifikuoti, kas konkrečiai skundžiama (apibrėžti ginčo ribų) ir atitinkamai pasisakyti dėl konkrečių ginčytinų aspektų.
  10. Ieškovės teiginiai dėl techninio projekto neatskleidimo yra niekuo nepagrįsti, nes Pirkimo sąlygose pateikta visa pasiūlymų pateikimui aktuali perkančiosios organizacijos turima informacija, tokiu būdu sudarant visiems tiekėjams vienodas sąlygas dalyvauti Pirkimo procedūrose. Pirkimo sąlygose yra pateikta išsami ir detali informacija, reikalinga tinkamam pasiūlymo parengimui ir sutarties vykdymui. Be to, kiekvienas tiekėjas turi teisę atvykti apžiūrėti statybvietės ar prašyti perkančiosios organizacijos pateikti papildomą informaciją.

6Ieškinys tenkintinas.

  1. Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės objektas, VPĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas viešųjų pirkimų srityje, todėl VPĮ nuostatų turinys aiškintinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, taip pat juos plėtojančią ESTT ir kasacinio teismo praktiką.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl šalių nurodytų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas priklauso išimtiniai teismo kompetencijai (lot. iura novit curia), todėl ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Taigi viena aplinkybė, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė teismų praktikos pavyzdžius, tai savaime nereiškia, kad teismas privalo ja vadovautis nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą. Kadangi precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori (iš lot. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

7Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

  1. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 17 d. CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų pirkimo“, pirkimo Nr. 184659. Pirkimas skaidomas į dvi dalis: 1 dalis – Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai, 2 dalis – Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo darbai (Pirkimo sąlygų 2.2 punktas). Pirkimo sąlygų 27.2 punkte numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte detalizuojama, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra keturi: C – pasiūlymo kaina, T1 – darbų organizavimas, T2 – rizikų valdymo planas, T3 – aplinkosauga. Pasiūlymai vertinami pagal kiekvieną kriterijų balais nuo 0 iki 10, vertinimas atliekamas pagal Pirkimo sąlygų 27.4 punkte pateiktą orientacinį aprašymą. Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiami aprašai, kuriuose išsamiai ir detaliai paaiškinama, kaip ketinama įgyvendinti T1 ? T3 vertinimo kriterijus, bei kita informacija (Pirkimo sąlygų 12.2, 27.5 punktai).
  2. Ieškovė 2017 m. kovo 22 d. pasinaudojo teise užduoti klausimus perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sąlygų. Trečiasis klausimas yra susijęs su Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktuose įtvirtintomis pasiūlymų vertinimo taisyklėmis. Ieškovės teigimu, Pirkimas vykdomas pagal FIDIC „Geltonos knygos“ sąlygas, todėl detali informacija apie T1 ? T3 kriterijų įgyvendinimą gali būti parengta tik pilnai parengus techninius projektus. Techniniai projektai, priešprojektiniai pasiūlymai nėra pateikti, todėl objektyviai neįmanoma išpildyti Pirkimo sąlygų 12, 27.5 punktų, todėl prašoma atitinkamai panaikinti šiuos reikalavimus.
  3. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertinimo komisija 2017 m. kovo 23 d. išnagrinėjusi ieškovės prašymą nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad nėra galimybės parengti detalią ir išsamią T2 ir T3 vertinimo kriterijus atitinkantį pasiūlymą, nes nėra reikalaujama pateikti techninį projektą, pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti kaip ir kokias rizikas jis numato, kaip jas ketina valdyti, o T1 vertinimo kriterijus apima techniką ir žmogiškuosius išteklius, ne tik finansinius resursus. Apie priimtą perkančiosios organizacijos sprendimą ieškovė buvo informuota dar tą pačią dieną išsiunčiant jai atsakymus į 2017 m. kovo 22 d. pateiktus klausimus.
  4. Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pareiškė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktuose įtvirtintų pasiūlymų vertinimo taisyklių. Nurodė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai T1 ? T3 neatitinka VPĮ įstatymo nuostatų, jie yra „neįprasti VPĮ 90 straipsnio 2 dalies prasme“, nes įvertinus Pirkimo sąlygų 27.4 punkte pateiktus vertinimo kriterijų orientacinius aprašymus matyti, kad šiais kriterijais nesiekiama įvertinti pasiūlymo techninius privalomumus, funkcines charakteristikas. Pirkimas vykdomas pagal FIDIC „Geltonos knygos“ sąlygas, tačiau priešprojektiniai pasiūlymai nėra pateikti, todėl objektyviai neįmanoma įgyvendinti Pirkimo sąlygų 2.5 punkto ir kartu su pasiūlymu pateikti visą informaciją, būtiną pasiūlymų vertinimui. Pasiūlymų vertinimo kriterijus T1 ? T3 galima įgyvendinti tik turint techninius projektus, tačiau jie nėra detalizuojami Pirkimo sąlygose, tiekėjai jų neturi. Perkančiajai organizacijai nepateikus minėtų duomenų yra ribojamos tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime, paruošti tinkamą pasiūlymą, dėl to nepagrįstai varžoma konkurencija, pažeidžiamas skaidrumo principas. Prašoma pakeisti Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktus taip, kad aprašymas pagal vertinimo kriterijus T1 ? T3 būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų ir techninių projektų.
  5. Perkančioji organizacija 2017 m. kovo 30 d. pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiekėjas turi teisę pareikšti pretenziją dėl pirkimo sąlygų per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo, taigi iki 2017 m. kovo 24 d., tačiau ieškovė pretenziją pateikė tik 2017 m. kovo 28 d. Konstatavo, kad ieškovė praleido terminą reikšti pretenzijas dėl pirkimo sąlygų. Pažymėjo, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje yra numatytas tik pavyzdinis sąrašas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kad perkančioji organizacija yra laisva pasirinkti ne tik sutarties sudarymo (teikėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį. Vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme (ne tik vidine produkto charakteristika), tačiau ir su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje, pavyzdžiui, ekologija ar socialinė atsakomybė. Vertinimo kriterijai T1 ? T3 leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste mažinant sutarties nevykdymo, netinkamo įvykdymo grėsmes, nes netinkamas Pirkimo sutarties įgyvendinimas gali lemti itin sunkias pasekmes ne tik perkančiajai organizacijai, tačiau ir tikslinei grupei (gyventojams). Nesutiko su ieškovės pozicija, kad negalima parengti rizikos valdymo plano (T2) ir aplinkosaugos plano (T3), nes Pirkimo sąlygos nereikalaujama pateikti techninį projektą. Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktai yra tikslūs ir aiškūs, visa reikiama informacija pasiūlymui parengti yra pateikta.
  6. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija nustatė pirkime dalyvaujančius asmenis. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. balandžio 13 d. protokolas patvirtina, kad pasiūlymus pateikė penki tiekėjai, tarp kurių nėra ieškovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
  7. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. gegužės 22 d. pateikė išvadą civilinėje byloje, kurioje nurodė, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas tik dėl pretenzijoje nurodytų argumentų. Ieškovė aiškiai nenurodė dėl kokių priežasčių ji neturi galimybės pateikti tinkamo pasiūlymo, todėl nėra aišku, kokios informacijos trūksta. Todėl siekiant atsakyti į klausimą ar perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino pareigą parengti aiškias Pirkimo sąlygas, būtina nustatyti, kokios konkrečios informacijos trūksta tam, kad tiekėjas galėtų parengti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Pabrėžė, kad teikdama išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų tinkamumo, pagrįstumo ir tinkamumo.

8Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

  1. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Viešųjų pirkimų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos, nes tik tokiu būdu užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų.
  2. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Todėl dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 straipsnis). Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.
  3. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 93 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka, o jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. Toks pretenzijos pateikimas yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
  4. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (iš lot. atitaus ir rūpestingo žmogaus) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Taigi teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (iš lot. savo iniciatyva) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Taigi dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę (kartais ir pareigą) ex officio (iš lot. savo iniciatyva) išeiti už ieškinio ribų, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (iš lot. savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).
  5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2017 m. kovo 17 d., klausimas dėl Pirkimo sąlygose numatytų vertinimo kriterijų T1 ? T3 panaikinimo, nes neturint techninio projekto nėra galimybės parengti išsamų pasiūlymą, aprašant vertinimo kriterijų T1 ? T3 įgyvendinimą, pirmąkart buvo keliamas ieškovės 2017 m. kovo 22 d. rašte. Nors šis ieškovės raštas pavadintas „klausimai“, tačiau įvertinus ties trečiuoju klausimu suformuotą ieškovės reikalavimą, matyti, kad jis gali būti laikomas pretenzija dėl pirkimo sąlygų. 2017 m. kovo 23 d. gavusi perkančiosios organizacijos atsakymą, kuriame aiškinamos Pirkimo sąlygos, ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pareiškė pretenziją, kurioje formuojamas prašymas pakeisti Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktus taip, kad aprašymus pagal ekonominio vertinimo kriterijus T1 ? T3 būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų ir techninių projektų. 2017 m. kovo 30 d. atsakovei atmestus ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, ieškovė 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Ieškinyje suformuotas alternatyvus reikalavimas, t. y. reikalavimas panaikinti Pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintus vertinamuosius kriterijus T1 ? T3, o nesant pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą, įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti vertinamo kriterijus T1 ? T3 taip, kad jų aprašymą būtų galima pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei pilnos apimties techninių projektų.
  6. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Taigi vien aplinkybė, kad pretenzijoje numatytas reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o ieškiniu prašoma jas panaikinti, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nes tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje ieškovė kvestionuoja pasiūlymų vertinimo kriterijus T1 ? T3.
  7. Įvertinus ieškovės veiksmus matyti, kad ji aktyviai domėjosi pirkimo eiga, kėlė klausimus dėl Pirkimo sąlygų, prašydama perkančiąją organizaciją paaiškinti sąlygas, gavusi ieškovės atsakymą į 2017 m. kovo 22 d. paklausimą, pareiškė pretenziją, kurioje nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, vertina kriterijų dviprasmiškumą, kodėl jie turėtų būti panaikinti, kaip ir ieškinyje, todėl spręstina, kad ieškovė pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo ne teisme stadija. Teismas daro išvadą, kad atsakovės pozicija ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodomi argumentai, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes vertintini nepagrįsti. Viešųjų pirkimų tarnyba akcentuoja, kad ieškovė ekonominio vertinimo kriterijaus parametrų T1, T2, T3 netinkamumą grindė tik aplinkybe , kad šie parametrai yra nėra įprasti VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme. Be to atkreipia dėmesį, kad pretenzijos 1 puslapyje ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų turinys ir jų prasmė jam tapo aiški ir žinoma gavus atsakymu į užduotus klausimus. Tačiau iš 2017 m. kovo 28 d. pretenzijos turinio visumos tokiai išvadai teismo vertinimu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą ir byloje vertina visumą nustatytų faktinių aplinkybių. Vertinant įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daro išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir kita.

9Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3

  1. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl jis turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai – tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri apima ar gali apimti ekonominį, kas aktualu nagrinėjamu atveju, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
  2. Tik pripažinus, kad pirkime dalyvaujantis tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose numatytiems tiekėjų kvalifikaciniams reikalavimas, gali būti vertinamas šio tiekėjo pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas (VPĮ 39 straipsnio 4 dalis).
  3. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99; sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą pirkimo sąlygose įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus (ESTT sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (ESTT 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01).
  4. Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).
  5. Nors tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti, tačiau reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Taigi reikalavimai tiekėjams nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, 2005 m. spalio 27 d. sprendimas Contse ir kt., C-234/03). Teismo vertinimu, nepagrįstai atsakovė tvirtina, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais gali būti siekiama įsitikinti tiekėjo pajėgumais vykdyti sutartį, t. y. jo pasirengimu vykdyti sutartį, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai gali būti formuojami nustatant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus (nutarties 27 punktas).
  6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo sąlygų 27.2 punkte nustatė, kad pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: C – pasiūlymo kaina (turinti lyginamąjį svorį ekonominio, T1 – darbų organizavimas, T2 – rizikų valdymo planas, T3 – aplinkosauga. Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1 nustatomas vertinant rangovo darbo organizavimo aspektus, resursus valdymą ir komunikacijos planą, darbų organizavimo tvarkos poveikį darbo atlikimui, kokybės ir efektyvumo užtikrinimo priemones; T2 ? vertinant rizikos valdymo planus, numatytas rizikos valdymo priemones; T3 – vertinant rangovo numatomas ir taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones. Pirkimo sąlygų 27.5 punkte numatyta, kad teikėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti visą informaciją, reikalingą pasiūlymus įvertinti tinkamai pagal nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, tiekėjas pateikia detalią ir išsamią informaciją, tačiau turėtų vengti perteklinės, su numatomais darbais atlikti nesusijusios bendro pobūdžio informacijos neperrašinėjant Pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos.
  7. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 27.4 punkte nurodytų orientacinių aprašymų, skiriamų balų skaičius priklauso nuo kiekvieno kriterijaus aprašymo detalumo, išsamumo, aiškumo ir logiškumo bei taikomų priemonių įgyvendinimo efektyvumo.
  8. Apibūdinant T1 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nepateikti, nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai ir resursų valdymo rizikos valdymo ir/ar komunikacijos planai, arba pateikti nedetalizuoti, neaiškūs bei abejotino efektyvumo, nelogiški, sudėtingi, panūs; nepateikta statybos darbų organizavimo schema arba schema pateikta netiksli, neišsami (pvz. nenurodytas transporto ir pėsčiųjų judėjimas, medžiagų sandėliavimo vietos), nelogiška, nepagrįsta, sudėtingai įgyvendinama ir/ar neefektyvi; nepateiktas darbų tvarkaraštis, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas projektavimo, statybos darbų vykdymo etapiškumas pagal objektus ir/ar tvarkaraštis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei nurodomi gana efektyvūs, įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, tačiau trūksta įvairovės, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifikos (projektavimo ir statybos kompleksiškumo), numatyti neracionalūs, nepagrįsti, prieštaringi darbų organizavimo sprendimai; pateiktas išsamus organizavimo darbų laiku ir kokybiškai pagrindimas, tačiau trūksta aiškumo ir logiškumo, nepateiktos darbų kokybės užtikrinimo priemonės ir būdai; pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas darbų etapiškumas pagal objektus, tačiau neišskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis nerealus, painokas ir nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius; 8-10 balai ? jei tiekėjo numatyti efektyvūs, pagrįsti, detalūs bei įgyvendinami darbo organizavimo aspektai visiškai atitinka perkamų darbų specifiką (projektavimo ir statybos kompleksiškumo), pateikta aiški, informatyvi, atitinkanti aprašymą statybos darbų organizavimo schema, užtikrinanti racionalius sprendimus, pateiktas realus ir racionalus, detalus ir aiškus resursų valdymo planas; pateiktas išsamus, aiškus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; pateiktos darbų kokybės užtikrinimo priemonės, būdai, jie detaliai, aiškiai aprašyti, pateiktas loginis pagrindimas; numatytos priemonės yra efektyvios, lengvai įgyvendinamos, užtikrinančios darbų kokybę, atitinkančios darbų organizavimo, resursų valdymo planą, rizikos valdymo planą, suderintos su kitomis naudotinomis priemonėmis, būdais, atitinkančios perkančiosios organizacijos, poreikius bei lūkesčius.
  9. Apibūdinant T2 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nenustatyti, nepateikti bei neidentifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, arba numatytos rizikos nepagrįstos, nelogiškos, nedetalios, nesusijusios su vykdomais darbais ir rangos sutartimi; nenumatyti, nenurodyti rizikos mažinimo būdai, priemonės; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei nustatyti ir pateikti bei identifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, tačiau numatytoms rizikoms trūksta pagrįstumo, detalumo ir išsamumo, loginio pagrindimo; numatytos rizikos valdymo priemonės, tačiau trūksta joms detalumo, įvairumo, efektyvumo, jos sunkiai įgyvendinamos; 8-10 balai ? tiksliai, aiškiai ir detaliai nustatyti ir pateikti bei identifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, numatytos rizikoms pagrįstos, detalios ir išsamios, logiškai pagrįstos; detaliai numatytos įvairios, pagrįstos, logiškos ir efektyvios, atitinkančios darbų organizavimo schemą, resursų valymo planą, visiškai suderintos su kitomis numatytomis priemonėmis, rizikos valdymo priemonės ir būdai.
  10. Apibūdinant T3 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nepateiktas poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas ar planas pateiktas, tačiau jis neaiškus, nedetalus, neefektyvus; nenumatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai; nepateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai arba neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai pateikti, tačiau nerealūs, nesusiję su pirkimo objektu; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei pateiktas poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas, tačiau trūksta aiškumo, detalumo ir/ar susiejimo su kitais aprašomais planais ir numatytomis priemonėmis bei būdais; numatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai, tačiau priemonės nėra efektyvios, trūksta įvairovės, suderinamumo; pateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai, tačiau jie apima ne visus projektavimo ir statybos darbus ar nustatyti netikslia ir/ar nesusiję su pirkimo objektu; 8-10 balai ? pateiktas aiškus, detalus ir susietas su kitais aprašomais planais poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas; numatytos įvairios, pagrįstos ir efektyvios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai, jos visiškai suderintos su kitomis numatytomis priemonėmis; pateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai, kurie apima visus projektavimo ir statybos darbus, tiesiogiai susiję su pirkimo objektu.
  11. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, tačiau svarbu įvertinti, tačiau nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 siejami su darbų atlikimo strategijos vertinimu, t. y. statybos darbų atlikimo grafiko, darbų atlikimo terminais, naudojamų įrenginių pajėgumu ir našumu. Teismo vertinimu, šios sąlygos iš esmės susijusios su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos pirkimo sutarties įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“ (ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. C 532/06). Taigi, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti darbų atlikimo strategiją ir techninį pasiūlymą tokios apimties ir turinio, kaip numatyta ginčijamų pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose, siekiama įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį, o ne ekonominį naudingumą, todėl pripažintina, kad tokios pirkimo sąlygos negalėjo būti nustatytos, sutiktina su ieškove, kad tokios prikimo sąlygos nesuderinamos su viešųjų pirkimų principais, įtvirtintais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje.
  12. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose, susijusios su ekonominio naudingumo kriterijais T1 ? T3, suformuluotos abstrakčiai, netiksliai ir neaiškiai, nes nėra Pirkimo dokumentuose nėra techninio projekto. Pastebėtina, kad Pirkimo dokumentų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“ nurodoma, kad rangovas, t. y. Pirkimą laimėjęs tiekėjas, privalės atlikti šiuos darbus: atlikti inžinerinius topografinius ir geotechninius tyrimus ir pateikti ataskaitas; parengti slėginių ir savitakinių nuotekų tinklų rekonstravimo projektą pagal išduotas sąlygas, pagal pateiktą tinklų schemą; pateikti statybos projektą užsakovo parinktai ekspertizės įmonei ir taisyti privalomas ekspertizės pastabas; ekspertizę perka ir apmoka užsakovas (statytojas); parengtą, suderintą ir patvirtintą projektą pateikti užsakovui statybos leidimui gauti, operatyviai taisyti institucijų pastabas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo; rekonstruoti slėginius ir savitakinius nuotekų tinklus, juos išbandyti ir priduoti eksploatuojančiai organizacijai; atstatyti esamų gatvių (kuriose vykdyti darbai), pravažiavimų, kelkraščių dangas bei „gerbūvį“; parengti nutiestų tinklų geodezines nuotraukas, baigiamuosius brėžinius, kadastro bylas, atlikti nuotekų tinklų televizinę diagnostiką; gauti statybos užbaigimo aktą/deklaraciją. Taigi numatyta, kad rangovas turi atlikti daug skirtingų darbų, tačiau pirkimo dokumentuose pateikiami tik orientaciniai tinklų matavimai, kuriuos rangovas pradėjęs darbus turės tikslinti, nors pirkimo dokumentuose taip pat yra pateikiamas bendras darbų atlikimo vietos brėžinys, todėl, teismo vertinimu, pirkimo dokumentuose esanti informacija nėra tokia išsami, kad leistų pirkime dalyvaujančiam tiekėjui aiškiai įvertinti su darbų organizavimu, susijusius svarbius aspektus, tiksliai nustatyti rizikas.
  13. Be to, vartojamos itin abstrakčios frazės, tokios kaip „gana efektyvūs“, „trūksta įvairovės“, „painokas ir nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius“, „trūksta aiškumo, loginio pagrindimo“ ,kurios niekur nėra paaiškintos. Esant tokiai situacijai, kai tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkrečios veiklos bus laikomos pagrįstos (ne)logiškai, suplanuotos (ne)nuosekliai, informacija perteikta (ne)aiškiai, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra. Taigi nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, tiekėjas gali gauti arba negauti balų skaičių už veikų suplanavimą ir išskaidymą į etapus, jeigu toks suplanavimas ir išskaidymas, vertintojo manymu, būtų pripažintas (ne)nuosekliu ir logiškai (ne)pagrįstu. Teismas pripažįsta, kad pagrįstai ieškovė tvirtino, kad toks ekonominio naudingumo kriterijų apibrėžimas kelia abejonių dėl šių nuostatų turinio aiškumo.
  14. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis. Nors konkurencijos užtikrinimo imperatyvas VPĮ kaip bendrasis principas neįtvirtintas pažodžiui, tiek ESTT, tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tai – vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (ESTT 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje CoNISMa, C-305/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017). Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo ar jos taikymo negalimumo, žalos atlyginimo). Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principų pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).
  15. Pažymėtina, kad lygybės, skaidrumo principai lemia, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Šie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
  16. Teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad Pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1 ? T3 yra abstraktaus pobūdžio, todėl tiekėjai ir (arba) perkančiąja organizacija gali skirtingai suprasti bei aiškinti jas. Tokia situacija prieštarauja lygiateisiškumo ir skaidrumo principams, t. y. pagrindiniams viešųjų pirkimų principams, įtvirtintiems VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl išdėstytų argumentų Pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai T1, T2 ir T3 pripažintini neteisėtais.

10Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių

  1. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo sprendžiamas pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas, neišvengiamai sukels padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. 2017 m. gegužės 10 d. rašte atsakovė nurodė, kad šiuo metu yra vertinama tiekėjų kvalifikacija, sustabdyta pirkimo vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo procedūra. Byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, nustatė pasiūlymų eilę bei, kad priėmė kitus su viešuoju pirkimu susijusius sprendimus. Konstatavus pirkimo sąlygų, susijusių su pasiūlymų vertinimo kriterijais, neteisėtumą, teismas privalo ex officio (iš lot. savo iniciatyva) tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015). Esant tokioms aplinkybėms, Pirkimo procedūros nutraukiamos (VPĮ 95 – 952 straipsniai).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 217 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė kreipdamasi į teismą. Nei ieškovė, nei atsakovė iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė kitų duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pripažinus negaliojančiomis nurodytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, ieškovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos.

12Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 4231-4238 straipsniais

Nutarė

13Ieškinį tenkinti.

14Pripažinti neteisėtomis Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų pirkimo“, pirkimo Nr. 184659, 27.3 ir 27.4 punktuose numatytas pirkimo sąlygas bei viešąjį konkursą nutraukti.

15Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, juridinio asmens kodas 144662024, iš atsakovės biudžetinės įstaigos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288712070, 217 Eur (su šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

16Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

17Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai