Byla 2A-1789-254/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, VĮ „Valstybės turto fondo" apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Viržuona", Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities VPK, VĮ Valstybės turto fondui, Kauno teritorinei darbo biržai, VĮ Registrų centrui, M. U., A. S., D. S., A. K. dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bendro naudojimosi patalpomis bei jų perdavimo bendrijai ir

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (1 t., b.1.34-38) ir prašė: pripažinti negyvenamąsias patalpas 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m), ( - ), esančias ( - ), bendro naudojimo patalpomis; įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę proporcingai perduoti šias negyvenamąsias patalpas 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m), ( - ), esančias ( - ), nuosavybės teise Kauno miesto ( - ) daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams. Nurodė, kad bendrija įsteigta 2006-11-13 įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nurodytos negyvenamosios patalpos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu pagal DŽDT vykdomojo komiteto 1950-12-16 sprendimą Nr. 490, o patikėjimo teise jas valdo Kauno miesto savivaldybės taryba LDT vykdomojo komiteto 1977-01-28 sprendimo Nr. 49 pagrindu. LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šiol neperdavė bendrijai ginčo patalpų, kuriose yra įrengti butų skaitikliai, ne tik šalto ir karšto vandens tiekimo, nuotekų tinklų ir šildymo sistemos vamzdynai, bet ir tam tikrų sistemų įvadai, naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, nes kitaip namo nebūtų galima eksploatuoti, todėl namo savininkai turi įgyti teisę į nurodytas patalpas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius 2009-10-22 raštu Nr. 60-2-1116 informavo, jog šios negyvenamos patalpos savivaldybės funkcijoms vykdyti nereikalingos ir yra įtrauktos į Privatizavimo objektų sąrašą. VĮ Valstybės turto fondas 2010-01-15 raštu Nr. (30)3R-163 informavo, kad šių patalpų nevaldo, nenaudoja bei nedisponuoja jomis patikėjimo teise ir pažymėjo, kad šios patalpos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visuma nustatė, kad ginčo patalpos nebuvo suprojektuotos ir pastatytos atskiram individualiam naudojimui, t.y. kaip atskiros negyvenamosios patalpos, kas reiškia, kad jos niekada neturėjo atskiros paskirties. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad jos buvo kada nors naudojamos ir reikalingos savivaldybių funkcijoms atlikti, prekybos, buitiniams ar kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams, ir priešingai - šiose patalpose buvo katilinė, kuro sandėliai, dabartiniu metu jose yra šiluminis mazgas, vandentiekio įvadas ir įvadiniai vandens skaitikliai, šilumos apskaitos mazgas, elektros skaitikliai, kas reiškia, kad funkciniu ryšiu šios patalpos susietos su kitomis namo patalpomis ir jos negali būti traktuojamos kaip atskiros negyvenamosios patalpos. Jos nėra konkrečios gyvenamosios patalpos priklausinys. Šių patalpų paskirtis tiesiogiai susijusi su tarnavimu visų namo gyventojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų poreikiams, todėl teismas jas pripažino bendrojo naudojimo patalpomis. Ta aplinkybė, kad ginčo patalpos įtrauktos į Privatizavimo objektų sąrašą, teismo nuomone, teisinės reikšmės neturėjo, kadangi Valstybės įmonė Valstybės turto fondas šių patalpų neperėmė, 2008-11-13 grąžindama Kauno miesto savivaldybei ginčo patalpų nepasirašytus turto perdavimo - priėmimo aktus ir nurodydama, kad šių patalpų neperims dėl to, kad jose įrengti viso namo šilumos, vandens ir elektros apskaitos prietaisai. Teismas pažymėjo, kad Valstybės įmonė Valstybės turto fondas atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šis objektas nėra rengiamas privatizacijai LR vyriausybės nutarimo Nr. 1427 nustatyta tvarka. Teismas nustatęs, kad ginčo patalpos turi būti traktuojamos kaip bendro naudojimo patalpos, jos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrijos nariams, kurių bendruosius interesus įgyvendina bendrija, kuri turi teisę reikalauti konkrečių bendrojo naudojimo patalpų perdavimo. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl šių patalpų perdavimo ir ga gali pasinaudoti, todėl tik tuo atveju, jei atsakovas atsisakytų perduoti ginčo patalpas, ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas sprendė, kad neesant pažeistos teisės, ieškovas neturėjo reikalavimo teisės reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti ginčo patalpas nuosavybės teise Kauno miesto ( - ) daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams.

4Trečiasis asmuo, VĮ Valstybės turto fondas, apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimo dalį dėl negyvenamųjų patalpų 4-1 (9,15 kv. m), 4-2 (1,01 kv. m), 4-4 (22,62 f. m), 4-5 (24,31 kv. m) ( - ), esančių ( - ), pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

5Pagal Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų ir kitus teisės norminius aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybės nuosavybės teisinius santykius, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma -valstybės nuosavybė, o 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Iš byloje pateiktų įrodymų ir VĮ Registrų centro duomenų yra akivaizdu, kad 57,09 kv. m negyvenamosios patalpos yra name, statytame 1930 metais, po pirmuoju namo aukštu, namo inventorinės bylos esančiuose planuose įvardijamos kaip pusrūsis ir yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, kuris Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise Lietuvos Respublikai teisėtai įregistruotas 1950-12-16 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 490 pagrindu ir Kauno miesto savivaldybės tarybai 1977-01-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 49 suteiktas valdyti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad privatizuojant butus, esančius ( - ), pagal Butų privatizavimo įstatymą, minėtos patalpos buvo naudojamos gyventojų ar kitų šio namo patalpų savininkų poreikiams ar, kad jos turėjo viso namo bendro naudojimo objekto statusą. Taip pat minėtos patalpos namo ( - ) gyventojams pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo skirtos kaip butų priklausiniai, o šių patalpų savininkas - valstybė ir valstybės turtą tvarkančios institucijos neatsisakė, neperleido, kitaip neišreiškė valios atsisakyti savo nuosavybės. Šį faktą byloje patvirtina ir tai, kad ginčo turto savininko funkcijas įgyvendinanti institucija - Lietuvos Respublikos Vyriausybė - po butų ir kitų patalpų, esančių ( - ), privatizavimo, yra priėmusi sprendimus ir jos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimu Nr. 776 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo". Todėl valstybės nuosavybės teisė į negyvenamąsias ginčo patalpas bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo. Ieškovė, siekdama byloje pripažinti minėtas patalpas bendro naudojimo objektu, neginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrįstumo bei dokumentų, kurių pagrindu įrašomi tokie duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, todėl teismo sprendime nurodytais argumentai ginčo patalpų pripažinimas bendro naudojimo patalpomis yra neteisėtas ir negali sukelti teisinių padarinių, nes viešojo registro įrašai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais (neteisėtais) dokumentus, pagal kuriuos jie padaryti.

6Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Patalpos, esančios namo pusrūsyje, nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju - valstybei). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendroji inžinerinė įranga gali būti įrengta atskiriems negyvenamųjų patalpų savininkams priklausančiose patalpose, todėl vien tas faktas, kad ginčo patalpose yra minėta įranga, nedaro šių patalpų bendro naudojimo. Tokią galimybę numato ir Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalis, nes buto ir kitų patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ar kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę įrangą.

7Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad privatizavimo metu gyventojams ar kitų patalpų savininkams į jų privatizuojamo turto kainą būtų įskaičiuota ginčo patalpų vertės dalis ir, kad už šias valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas būtų sumokėta. Tokiu atveju ginčo patalpos lieka viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, jos gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu ir tik įstatymų pagrindu perleistos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 830-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Lazdynų būstas" ir kt, bylos Nr. 3K-3-200/2007).

8Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą netyrė faktinių aplinkybių dėl minėtose patalpose įrengtos inžinerinės įrangos sumontavimo teisėtumo, nors iš byloje pateikto AB „Kauno energija" 2008-10-29 rašto Nr. 20-8410 yra akivaizdu, jog ginčo patalpose (Nr. 4-4 ir Nr. 4-5) šilumos punktas ir šilumos apskaitos prietaisai buvo sumontuoti tik 1999 m. lapkričio mėnesį, t. y. po butų privatizavimo, todėl apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad šių patalpų tiesioginė paskirtis siejasi su tarnavimu namo gyventojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų poreikiais. Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad minėta inžinerinė įranga yra ieškovės dispozicijoje ar nuosavybės teise priklauso ieškovei, o šių patalpų savininkas ar patikėtinis išreiškė sutikimą dėl tokios įrangos įrengimo ginčo patalpose. Kauno miesto savivaldybei teikiant šio ginčijamo nekilnojamojo turto perdavimo dokumentus Valstybės turto fondui nebuvo pateikta šios įrangos projektinė dokumentacija ir dokumentai, susiję su jos priežiūra, nebuvo žinomas šio turto savininkas, todėl Valstybės turto fondas 2008-11-13 raštu Nr. (34)3R-2857 atsisakė perimti ginčo patalpas, nes jų valdymas, neturint duomenų apie minėtos įrangos savininką (valdytoją), būtų komplikuotas.

9Ieškovės įsteigimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimas Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos" nustatė, kokios patalpos laikytinos bendro naudojimo patalpomis, kas yra inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo instrukcijos. Pagal šio nutarimo nuostatas bendrijai gali būti perduodamos bendro naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės ar pan., tik tuo atveju, ei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, o jose įrengta bendroji inžinerinė įranga yra susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir ji nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kam priklauso minėta įranga ir nebuvo pateikta įrodymų, kad minėtos patalpos pagal savo paskirtį negali būti naudojamos individualiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog bendro naudojimo objektas turi tarnavimo kitam turtui elementų, nesudaro pagrindo vertinti tos patalpos kaip bendro naudojimo. Byloje nebuvo paneigtas faktas, kad šios patalpos yra sukurtos veikti savarankiškai ir, kad jos gali būti vertinamos kaip individualaus naudojimo pagal savo paskirtį.

10Teismas visapusiškai neanalizavimo ginčo patalpų techninių savybių, nors iš byloje esančių šių patalpų inventorizacijos duomenų yra akivaizdu, kad minėtos patalpos yra izoliuotos nuo kitų patalpų, susideda iš koridoriaus (4-1), sanitarinio mazgo (4-2), sandėlio (4-4), šilumos mazgo (4-5) ir gali būti naudojamos atskirai.

11Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimą palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

12Iš byloje pateiktų pastato vidaus plotų 1969-11-17 ir 1988-01-21 eksplikacijų ir patalpų planų matyti, kad ginčo patalpose 4-4 (22,62 kv. m.) buvo katilinė, 4-5 - kuro sandėlis, į šias patalpas buvo galima patekti per patalpas 4-1 (9,15 kv. m.), 4-2 (1,01 kv. m.), todėl darytina išvada, kad ginčo patalpos savarankiškos paskirties neturėjo, savo funkcine paskirtimi buvo ir šiai dienai yra tiesiogiai susijusios su tarnavimo namo gyventojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų poreikiams bei daugiabučio namo tinkamam eksploatavimui užtikrinti, todėl teismas pagrįstai ginčo patalpas pripažino bendro naudojimo patalpomis. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ginčo patalpos buvo kada nors naudojamos ir reikalingos savivaldybių funkcijoms atlikti, prekybos, buitiniams ar kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams. Ginčo patalpos kaip bendrojo naudojimo patalpos naudojamos iki šiol - jose yra įrengtas šiluminis mazgas, vandentiekio įvadas ir įvadiniai vandens skaitikliai, šilumos apskaitos mazgas, elektros skaitikliai.

13Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepaneigta, kad ginčo patalpos negali būti naudojamos savarankiškai, pažymėtina, kad patalpas pripažįstant bendro naudojimo patalpomis faktinis patalpų naudojimo pobūdis ir jų potenciali galimybė funkcionuoti savarankiškai yra teisiškai nereikšminga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2007-05-08 civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2008-01-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008). Ginčo patalpos Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotos 1950-12-16 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 490 pagrindu, turto patikėjimo teisė Kauno miesto savivaldybės tarybai į ginčo patalpas įregistruota 1977-01-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 49 pagrindu. Tuo tarpu trečiųjų asmenų bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo patalpas atsirado vėliau - jiems privatizavus daugiabučio namo butus ir patalpas. Todėl minėtų administracinių aktų ginčijimas yra netikslingas ir teisinių pasekmių ieškovei nesukeltų. Juolab, kad nuosavybės teisė į ginčo patalpas Lietuvos Respublikai 1950-12-16 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 490 pagrindu neperėjo. Be to, administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo patalpų nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikai neužkerta kelio ginčo patalpų, pripažinus jas bendrojo naudojimo patalpomis, perduoti valdyti ir prižiūrėti ieškovei ir patalpų nuosavybės teisę įregistruoti daugiabučio namo ( - ) butų ir patalpų savininkams.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad privatizavimo metu gyventojams ar kitų patalpų savininkams į jų privatizuojamo turto kainą būtų įskaičiuota ginčo patalpų vertės dalis, ir kad už šias valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas būtų sumokėta. 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" patvirtintose Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14-16 p. buvo nurodyta, kad visus iš dalies ar visiškai privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai. O remiantis nuo 1995-03-09 įsigaliojusiu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str., daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, nepaisant, ar įkurta bendrija, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, nuosavybės teisė į ginčo patalpas daugiabučio namo ( - )butų ir patalpų savininkams perėjo įstatymų pagrindu, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad ginčo patalpas tretieji asmenys vykdant privatizaciją iš valstybės turėjo išsipirkti.

15Apeliantas savo skunde teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą netyrė faktinių aplinkybių dėl ginčo patalpose įrengtos inžinerinės įrangos sumontavimo teisėtumo. CPK 265 str. 2 d. įtvirtina draudimą teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus CPK numatytais atvejais. Taigi, bylą teismas nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl ginčo patalpose įrengtos inžinerinės įrangos sumontavimo teisėtumo, todėl teismas pagrįstai ieškinį nagrinėjo ieškovės pareikštų reikalavimų ribose, priešingu atveju būtų pažeistas CPK 265 str. 2 d. įtvirtintas draudimas.

16Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo patalpos 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m), esančios gyvenamojo namo lA3p rūsyje, adresu ( - ), kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu pagal DŽDT vykdomojo komiteto 1950-12-16 sprendimą Nr. 490, o patikėjimo teise jas valdo Kauno miesto savivaldybės taryba LDT vykdomojo komiteto 1977-01-28 sprendimo Nr. 49 pagrindu. Šios patalpos 2007-10-26 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-554 perduotos VĮ Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimu Nr. 776 ginčo patalpos buvo įtrauktos į Privatizavimo objekto sąrašą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatoje aiškiai išskirta, kad bendrojo naudojimo patalpoms priskiriami rūsiai tik tokiu atveju, jei jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpos suformuotos ir įregistruotos viešame registre kaip savarankiškas nekilnojamo turto objektas trečiojo asmens, t.y. Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, nėra pagrindo laikyti šį turtą bendrojo naudojimo objektu. Pabrėžė, kad byloje nepateikta duomenų, kad ginčo patalpos būtų buvę naudojamos gyventojų ar kitų šio namo patalpų savininkų poreikiams, ar tai, kad jos turėjo viso namo bendro naudojimo objekto statusą. Priešingai ginčo patalpų savininkas - valstybė ir valstybės turtą tvarkančios institucijos nuosavybės teise valdomo turto neatsisakė, neperleido, kitaip neišreiškė valios atsisakyti savo nuosavybės. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimas Nr. 776 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo ginčo negyvenamosios patalpos ( - ) buvo įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą. Taip pat trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėtos patalpos pagal savo paskirtį negali būti naudojamos individualiai, be to, byloje nebuvo paneigtas faktas, kad šios patalpos yra sukurtos veikti savarankiškai ir, kad jos gali būti vertinamos kaip individualaus naudojimo pagal savo paskirtį. Todėl pritaria VĮ Turto fondo nuomonei, kad ieškovo teiginiai dėl šių patalpų priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms, jų atitikties aukščiau minėtiems teisės aktų reikalavimams, ir kad jos yra sukurtos gyventojų interesams tenkinti, byloje nebuvo pagrįsti tinkamais įrodymais.

17Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimo dalį civilinėje byloje dėl negyvenamųjų patalpų 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m) ( - ), esančių ( - ), pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis, priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atmesti. Nurodo, kad palaiko valstybės įmonės Valstybės turto fondas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. apibrėžiant bendrojo naudojimo patalpas, kurios galėtų būti bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, buvo nustatyta pagrindinė sąlyga - jei šios patalpos „nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims". Ginčo patalpos kaip tik ir turi savininką - pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės. Savininko funkcijas įgyvendinanti institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybė) priėmė sprendimą dėl viešojoje nuosavybėje esančio turto (ginčo patalpų) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimo Nr. 776 redakcija). Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys ginčyti nebuvo.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo nuosavybės faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20Ieškovė ieškiniu siekė įrodyti, kad negyvenamosios patalpos 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m), ( - ), esančios ( - ), yra bendro naudojimo patalpos, todėl turėtų būti perduotos Kauno miesto ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijai.

21NTKR centrinio duomenų banko išrašas (2010-02-19, 1 t., b.l. 74,) patvirtina, kad ginčo patalpų 4-1 (9,15 kv.m), 4-2 (1,01 kv.m), 4-4 (22,62 kv.m), 4-5 (24,31 kv.m), kurioms suteiktas ( - ), tikslinė paskirtis – negyvenamosios patalpos, o nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. VĮ Valstybės turto fondo 2010-01-15 rašte Nr. (30)3R-168 (1 t., b.l. 39) konstatuota, kad šias patalpas patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė, o jos įtrauktos į privatizavimą. Tačiau pastarieji faktai, kuriais apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą, nėra aplinkybėmis nustatančiomis ar nulemiančiomis patalpų funkcinę paskirtį.Taip pat priešingai nei mano apeliantas, tam nėra būtina paneigti valstybės nuosavybės teises. Pastarajai išvadai pagrįsti kolegija nurodo teisinį butų privatizavimo reglamentavimą. 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusio Butų privatizavimo įstatymo paskirtis buvo privatizuoti ne atskirus butus, o valstybinį ir visuomeninį butų fondą, o butų pirkimo–pardavimo sandorių civilistinė prigimtis suponavo atitinkamus teisinius padarinius ir dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, pagal savo funkcinę paskirtį turinčių aptarnauti visus namo butus, priklausymo. 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kito. 1995 m. kovo 9 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20–449) buvo tiesiogiai įtvirtinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, nepaisant, ar įkurta bendrija, bendrosios dalinės nuosavybės teise (20 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kuriai valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas (CK 4.83 str. 3 d.). Apeliantas nepagrįstai mano, kad aplinkybė, jog į buto privatizavimo sutartį nebuvo įrašomos bendrojo naudojimo patalpos, nereiškia, kad šios patalpos nebuvo privatizuotos, nes pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, privatizuojant butą, nebuvo įrašomos bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, holai, koridoriai ir pan., tačiau tai nereiškia, kad šios patalpos namo gyventojų nebuvo privatizuotos. Bendro naudojimo patalpose, kuriose sumontuota ne konkretaus buto, bet viso namo eksploatavimui būtina inžinerinė įranga, nėra kurio nors konkretaus buto priklausinys, tačiau tokios patalpos yra visų to namo butų priklausinys, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (1964 m. CK 153 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje 379-oji DNSB prieš A. J., bylos Nr. 3K-3-197/2005, pasisakė dėl CK 4.12, 4.13, 4.19 straipsnių aiškinimo ir taikymo bei konstatavo, kad bendrojo naudojimo patalpos laikytinos visų namo butų priklausiniu.

22Pirmosios instancijos teismas tyrė ginčo patalpų funkcinę paskirtį ir pagal tai vertino, ar jos yra visų ( - ) daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, kuriuo yra laikomas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpos yra gyvenamojo namo ( - ) pusrūsyje. Pagal UAB „Kauno vandenys“ 2008-10-21 pažymą Nr. (41-3.14)-8-2399 (1 t., b.l. 42) patalpoje IV-4 yra vandentiekio įvadas ir įvadiniai vandens skaitikliai, o pagal AB „Kauno energija“ 2008-10-29 raštą Nr. 20-3410 (1 t., b.l. 43) patalpoje IV-4 ir IV-5 įrengtas šilumos punktas ir sumontuotas šilumos apskaitos skaitliukai. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad šilumos punktas šiose patalpose įrengtas jau po privatizavimo, kadangi šiame rašte nurodyta šilumos apskaitos skaitliuko įrengimo data - 1999 m. lapkričio mėn., o ne šilumos punkto. Kolegija atkreipia dėmesį į apelianto 2008-11-13 raštą Nr. (34)3R-2857 Kauno miesto savivaldybei (I t., b.l. 78), kuriuo buvo grąžinta gyvenamojo namo ( - )kadastrinių matavimų byla ir konstatuota, kad ginčo patalpose yra įrengti viso namo šilumos, vandens ir elektros apskaitos prietaisai. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti įrangos sumontavimo teisėtumą, kadangi ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kuomet iš namų valdos apskaitos bylos pastato vidaus plotų eksplikacijos (1 t., 106-107, 195-199) matyti, kad pagal projektinę dokumentaciją ginčo patalpos buvo suprojektuotos kaip katilinės, kuro sandėlių. Tai reiškia, kad net ir nedetalizuojant, kokie pusrūsyje yra komunikaciniai-inžineriniai įrengimai, darytina išvada, kad šių patalpų paskirtis yra namo gyventojų interesų tenkinimas. Apeliantas nurodė, kad patalpos yra izoliuotos nuo kitų patalpų, tačiau į jas patenkama iš bendros namo laiptinės. Vienok apelianto nurodyta aplinkybė nekeičia ginčo patalpų techninės savybės, jų paskirties ir funkcinio ryšio su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu – pagal bylos duomenis jos yra bendro naudojimo patalpos , t.y. tai lemia, kad jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, o ne savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl jeigu apeliantas laikė, kad ginčo patalpų paskirtis yra kitokia nei pirmiau nurodyta, tai turėjo pateikti savo atsikirtimą pagrindžiančius įrodymus, kurie nebuvo pateikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 176, 185 straipsnis).

23Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Apeliacinį skundą atmesti.

26Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (1 t., b.1.34-38) ir... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį... 4. Trečiasis asmuo, VĮ Valstybės turto fondas, apeliaciniu skundu teismo prašo... 5. Pagal Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d.... 6. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3... 7. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad privatizavimo metu... 8. Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą netyrė faktinių aplinkybių dėl... 9. Ieškovės įsteigimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 10. Teismas visapusiškai neanalizavimo ginčo patalpų techninių savybių, nors... 11. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo trečiojo asmens VĮ... 12. Iš byloje pateiktų pastato vidaus plotų 1969-11-17 ir 1988-01-21... 13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepaneigta, kad ginčo patalpos... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta... 15. Apeliantas savo skunde teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas,... 16. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą... 17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 20. Ieškovė ieškiniu siekė įrodyti, kad negyvenamosios patalpos 4-1 (9,15... 21. NTKR centrinio duomenų banko išrašas (2010-02-19, 1 t., b.l. 74,)... 22. Pirmosios instancijos teismas tyrė ginčo patalpų funkcinę paskirtį ir... 23. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Apeliacinį skundą atmesti.... 26. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti...