Byla 2A-540-622/2011
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui M. J., jo atstovei advokatei Irinai Lemežytei, atsakovų atstovui advokatui Piotrui Orlovui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir O. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J., A. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., O. E. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi ieškiniu į Tauragės rajono apylinkės teismą ir prašė padalinti pastatą, esantį Gedimino g. 56, Tauragės m., unikalus Nr. ( - ), turintį 3074 kv.m., pagal UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtą patalpų atidalinimo projektą: ieškovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir 1-31A; atsakovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40A; įpareigoti atsakovus nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas, UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtame patalpų atidalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-31A ir 1-31 bei 1-29, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise bendrai priklauso 42/100 ginčo pastato. Siūlomas patalpų atidalijimo būdas atitinka visų savininkų interesus (t. 2, b. l. 70-72).

4Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Padalino pastatą, esantį ( - )., unikalus Nr. ( - ), turintį 3074 kv.m., pagal UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtą patalpų atidalinimo projektą: ieškovams A. J., M. J. pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir 1-31A, atsakovams A. G., O. E. pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40A. Įpareigojo atsakovus A. G., O. E. nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas pagal UAB „Vertkada“

52009-12-02 parengtą patalpų atidalijimo projektą, pažymėtą indeksais 1-31 A, 1-31 bei 1-29. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovams A. J., M. J. 82,50 Lt žyminį mokestį, 350,50 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 2000 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; valstybei 31,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo O. E. ieškovams A. J., M. J. 82,50 Lt žyminį mokestį, 350,50 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 2000 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; valstybei 31,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus. Atsakovai savo iniciatyva parengto patalpų atidalinimo projektinio pasiūlymo teismui nepateikė, t.y. kitokio atidalijimo būdo nepasiūlė. Ieškovų parengtas patalpų atidalijimo projektas atitinka visų savininkų interesus, kadangi jie mažiausiai pažeidžia jų teises, patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą nustatė, kad atsakovai patys savavališkai pertvara atitvėrė patalpas, jų pateikiamame plane pažymėtas 1-31 ir 1-40, vadovaudamiesi 2002-02-17 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu. Tačiau toks dokumentas negali būti pagrindu išplanuoti bei atsitverti patalpas (t. 2, b. l. 158-160).

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad gamybinis pastatas negali būti atidalintas, negalima įgyti teisės juo naudotis, kol nėra baigta statyba. Teigia, kad neteisingai teismas nustatė pastato plotą (t. 3, b. l. 3-7).

8Byloje gautas ieškovų atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 15-17).

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

11Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas jį turi išspręsti. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai.

12CK 4.80 straipsnio nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kokios sąlygos lemia atidalijimo galimybę natūra, šioje įstatymo nuostatoje nenustatyta. Tai nustatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo.

13Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Vertinant tokią formuojamą teismų praktiką, kartu pažymėtina, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

14Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šį straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai.

15Konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka su ieškovo pateiktu atidalijimo projektu, tvirtindami, kad toks atidalijimo būdas neatitinka jų interesų, pastato plotas neregistruotas, po atidalijimo ieškovų naudai atitenka net 52 kv.m. daugiau patalpos ploto. Tokie atsakovų teiginiai vertintini kaip pagrįsti. Ginčo pastato bendras plotas yra neregistruotas, o tikslus bendras plotas taip pat kelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi ieškovų nurodyta aplinkybe, kad bendras viso pastato plotas yra 3037,94 kv.m., ir tai atitinka ir atsakovų pateiktam pastato dalių paskaičiavimui, t.y. 3040, 90 kv.m. Tačiau tokie pateikti pastato ploto paskaičiavimai skiriasi 3 kv.m. Ieškovų patikslintame priešieškinyje bendras pastato plotas nurodomas net 3074 kv.m. (t. 2, b. l. 70). Toks pat pastato užstatymo plotas nurodomas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, 5). M. Š., apklaustas teismo posėdyje taip pat patvirtino esant bendro ploto paskaičiavimų skirtumus (t. 2, b. l. 153-154).

16Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo atidalintas pastatas ginčo šalims atitinka idealias nuosavybės bendraturčių dalis. Byloje ieškovų pateiktas patalpų atidalijimo projektas taip pat nepatvirtina, jog atidalijimas atitinka šalių turimas idealiąsias dalis (t. 2, b. l. 74-78). Priešingai, toks atidalijamo būdas ginčo šalims keičia turimų nuosavybės dalių proporcijas. Be to, pirmosios instancijos teismas ir pats pripažįsta, kad toks ieškovų pasiūlytas atidalijimo būdas pažeidžia (nors ir kaip teigiama mažiausiu laipsniu) ginčo šalių teises – pagal ieškovų siūlomą atidalijimo planą ieškovams atitektų 1,1678 kv.m. daugiau nei jiems priklauso. Esant tokiems paskaičiavimo skirtumams kompensacijos klausimas nebuvo sprendžiamas.

17Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-29 nutartyje pažymėjo, kad prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

18CPK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju byloje buvo atidalintas ginčo pastatas, kurio plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Kartu pažymėtina ir tai, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsni). Ieškovų pateiktas projektas taip pat neatitinka tokių duomenų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą, kad toks ieškovų pateiktas atidalijimo būdas nėra tinkamas ir neleistinas, nes neatitinka CK 4.80 straipsnio bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

19Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad toks priimamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra prieštaringas šioje byloje priimtai ankstesnei Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-29 nutarčiai. Tik išnaudojus visas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybes ir nesant galimybei atidalinti bendrosios nuosavybės, teismas sprendžia klausimą dėl nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad ankstesnėje teismo nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas ir dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, ir dėl atidalijimo.

20Dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

22Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti nugriauti pertvarą grindžia tuo, kad atsakovai šią pertvarą atitvėrė savavališkai. Ginčo pastatas dar nėra baigtas statyti (registruotas baigtumas 47 procentai) ir byloje nėra pakankamai įrodymų, kad tokia pertvara yra įrengta savavališkai. Šiuo konkrečiu atveju nesant galimybės atidalinti ginčo nuosavybės dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą planą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą.

23Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Atmetus ieškinį bei tenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 133 Lt žyminis mokestis atsakovams už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

26Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovų M. J., A. J. po 66,5 Lt žyminio mokesčio atsakovams A. G. ir O. E..

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai kreipėsi ieškiniu į Tauragės rajono apylinkės teismą ir prašė... 4. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 5. 2009-12-02 parengtą patalpų atidalijimo projektą, pažymėtą indeksais 1-31... 6. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovų siūlomas... 7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės... 8. Byloje gautas ieškovų atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ... 11. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 12. CK 4.80 straipsnio nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti... 13. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei... 14. Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal... 15. Konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka su ieškovo pateiktu... 16. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo atidalintas... 17. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-29 nutartyje pažymėjo, kad... 18. CPK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai –... 19. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad... 20. Dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 22. Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti nugriauti pertvarą grindžia tuo, kad... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Atmetus ieškinį bei tenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovų... 26. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 27. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 28. Priteisti iš ieškovų M. J., A. J. po 66,5 Lt žyminio mokesčio atsakovams...