Byla e2A-747-565/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „PCS 85“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PCS 85“ ieškinį atsakovams VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „K. B.“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas BUAB „PCS 85“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „K. B.“, prašydamas pripažinti 2013 m. kovo 12 d. susitarimą dėl 8 095,17 Eur mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį ir 2013 m. liepos 16 d. Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „K. B.“ ieškovo naudai 8 095,17 Eur, taip pat iš atsakovo UAB „K. B.“ priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl 1 464 592,58 Lt vertės statybos darbų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, atlikimo. Ieškovas, atlikdamas generalinio rangovo funkcijas, darbams vykdyti pasitelkė subrangovus, tarp jų ir atsakovą UAB „K. B.“. Ieškovas UAB „PCS 85“ ir atsakovai VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ bei UAB „K. B.“ 2013 m. kovo 12 d. pasirašė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal sutartį, kuriuo susitarė, kad atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ lėšas, mokėtinas ieškovui, sumokės atsakovui UAB „K. B.“, o 2013 m. liepos 16 d. pasirašytu priedu Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo šalys susitarė ir patvirtino, kad ieškovo mokėtina suma atsakovui UAB „K. B.“ pagal 2013 m. liepos 16 d. atliktų darbų aktą yra 27 951 Lt. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ 2013 m. rugsėjo 5 d. atliko 27 951 Lt mokėjimą atsakovui UAB „K. B.“. Sandorių sudarymo metu ieškovo turtui ir turtinėms teisėms buvo taikytas areštas, dėl ko ieškovas neturėjo teisės atlikti skolų įskaitymą, todėl ieškovo administratorius nustatė, kad susitarimas ir susitarimo priedas bei jų pagrindu atliktas 27 951 Lt mokėjimas pažeidė ieškovo kreditorių teises ir interesus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis kreditorinių reikalavimų susidarė iki ginčijamų sandorių sudarymo, o iš įmonės 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atliekant įskaitymą, atsakovui UAB „K. B.“ nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė gauti reikalavimo patenkinimą prieš kitus kreditorius.
  3. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas dalį darbų (fasado šiltinimo, gerbūvio, langų ir lauko durų montavimo darbus) perdavė kitoms bendrovėms, pasirašydamas su jomis pirkimo-pardavimo sutartis. Subrangovų ir kitų bendrovių atliekami darbai sudarė žymią projekto darbų dalį, todėl buvo siekiama užtikrinti tinkamą ir operatyvų atsiskaitymą už atliktus darbus, siekiant, kad nebūtų stabdomas projekto įgyvendinimas. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. kovo mėn. vidurio ieškovui savavališkai sustabdžius darbus objekte ir dėl ieškovo daugkartinių rangos sutarties pažeidimų ir įsipareigojimų nevykdymo, defektų netaisymo, atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ 2014 m. balandžio 18 d. raštu informavo ieškovą apie rangos sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo po 20 d. Nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, kuris, pasak atsakovo, prasidėjo 2014 m. lapkričio 8 d. Atsiskaitymas už atsakovo UAB „K. B.“ atliktus darbus yra iš susitarimo kildinama atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, o ne ieškovo prievolė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai buvo nesąžiningi, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo teisės disponuoti turtinėmis teisėmis ir, kad antstolio patvarkymo pagrindu taikytas turtinių teisių areštas buvo įregistruotas turto arešto aktų registre. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, nes susitarimas ir priedas buvo pasirašyti ir vykdomi dar iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto byla ieškovui iškelta tik 2014 m. spalio 24 d.
  4. Atsakovas UAB „K. B.“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs 1 m. ieškinio senaties terminą, terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui. Ieškovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kada jam buvo perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, tačiau, atsakovo nuomone, apie susitarimą ieškovas sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. spalio 8 d., todėl ieškovas ieškinį galėjo pareikšti iki 2015 m. spalio 8 d. Atsakovo teigimu, susitarimo sudarymas atitiko įprastą verslo praktiką. Teismui pateikti turto arešto aktai patvirtina, kad susitarimo sudarymo metu ieškovo piniginės lėšos ir turtinės teisės nebuvo areštuotos, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo nesąžiningos, o ieškovas neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų. Pažymėjo, kad visi ieškovo pateikti antstolių patvarkymai yra surašyti po susitarimo sudarymo, todėl susitarimo sudarymas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia vėliau surašytų antstolių patvarkymų, susitarimo priedų šalys suderino tikslią pagal susitarimą mokėtiną sumą. Priedo prie susitarimo sudarymo metu ir pinigų pagal susitarimą išmokėjimo metu atsakovui UAB „K. B.“ sumokėtos pinginės lėšos nepriklausė ieškovui. Atsakovas UAB „K. B.“ apie antstolių patvarkymus nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl jų nepažeidė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

55. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo BUAB „PSC 85“ administravimo išlaidų 1 431,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „K. B.“ naudai ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“ naudai.

66. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575-585/2014 iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Top Consult“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovų kreditorių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir ieškovas UAB „PCS 85“ 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl 1 464 592,58 Lt vertės statybos darbų atlikimo. Darbų finansavimas numatytas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, kurios skirtos projektui „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“. Ieškovas, vykdydamas generalinio rangovo funkcijas, pasitelkė subrangovus, tarp jų ir atsakovą UAB „K. B.“. Ieškovas su atsakovu UAB „K. B.“ 2013 m. kovo 11 d. sudarė tiekimo sutartį, o 2013 m. kovo 12 d. kartu su atsakovu VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“ pasirašė trišalį susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal sutartį, kuriuo susitarė, kad VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ lėšas, mokėtinas UAB „PCS 85“, sumokės UAB „K. B.“. VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „K. B.“ 2013 m. liepos 16 d. pasirašė priedą Nr. I prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, pagal kurį susitarė ir patvirtino, kad UAB „PCS 85“ mokėtina suma UAB „K. B.“ pagal Tiekimo sutartį ir atliktų darbų aktą yra 27 951 Lt. VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ susitarimo pagrindu įsipareigojo jame nustatyta tvarka sumokėti UAB „K. B.“ 27 951 Lt į UAB „K. B.“ priklausančią sąskaitą ( - ), esančią AB Hansabanke, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. toks mokėjimas buvo atliktas.

77. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana sąlygų buvimas nustatinėtinas būtent susitarimo sudarymo metu (2013 m. kovo 12 d.), nes 2013 m. liepos 16 d. Priedu Nr. 1 prie susitarimo šalys nesusitarė dėl naujų teisių ir pareigų, o tik suderino mokėtiną sumą. Teismas nurodė, kad ieškovas, perduodamas dalį darbų subrangovams, su jais sudarė trišalius susitarimus dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį, kurių pagrindu visos būsimo mokėjimo prievolės subrangovams ir bendrovėms būtų mokamos tiesiogiai užsakovo, t.y. atsakovo VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiesioginės užsakovo atsiskaitymo su subrangovais tvarkos nustatymas buvo įprasta verslo praktika, atsakovui VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis finansuojamą projektą, siekiant užtikrinti projektui skirtų lėšų panaudojimą pagal tiesioginę paskirtį ir projekto įgyvendinimą.

88. Teismas padarė išvadas, kad įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina ieškovo nemokumo, nes šiame balanse neatsispindi pradelsti mokėjimai, nes ieškovo pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taip pat pelno (nuostolių) ataskaita nepatvirtina įmonės nemokumo fakto. Be to, iš ieškovo 2014 m. kovo 26 d. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinio matyti, kad, pats ieškovas tuo metu nelaikė savęs nemokiu, o tik nurodė susidūręs su finansiniais sunkumais atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui, o siekiant operatyvaus atskaitymo su ieškovo subrangovais, sudarytas ginčijamas trišalis susitarimas iš esmės atitiko įprastą verslo praktiką ir ieškovo kreditorių teisių nepažeidė.

99. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, kuriuo konkrečiai turto arešto aktu buvo taikyti apribojimai jo turtinėms teisėms. Šiuo atveju iš pateiktų su ieškiniu ieškovo Turto areštų aktų registro išrašų nėra pagrindo teigti, kad susitarimo sudarymo metu buvo areštuotos ieškovui priklausančios turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalys, sudarydamos susitarimą, buvo nesąžiningos. Teismas sprendė, kad ginčo susitarimo sudarymo metu nebuvus ieškovo turtinių suvaržymų, susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo už prekes pagal tiekimo sutartį buvo sudarytas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų.

1010. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senaties taikymo pagal atsakovų prašymą, nurodė, kad administratorius nepateikė duomenų, kada jam buvo perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, taip pat nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, kad juos gautų laiku. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad įmonės dokumentai turėjo būti perduoti iki 2014 m. spalio 8 d., sprendė, jog ieškinį bankroto administratorius turėjo pareikšti iki 2015 m. spalio 8 d., t.y. ieškovas praleido ieškinio dėl sandorio ginčijimo terminą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ieškinio senaties pradžią sieja su atsakovo VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“ 2015 m. rugsėjo 1 d. rašto gavimu, tačiau ieškinį administratorius pareiškė dar po pusės metų, t. y. 2016 m. vasario 4 d.

1111. Teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo administravimo išlaidų atsakovui VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“ 60 Eur, o atsakovui UAB „K. B.“ – 1 431,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1312. Ieškovas BUAB „PCS 85“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1412.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl Turto arešto akto galios apimties, t. y. dėl antstolio patvarkymų apimties. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Lėšų perleidimas, įskaitymas, reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas, esant neįvykdytiems pilna apimtimi turto arešto aktų nurodymams pažeidžia teisės normas, o šios normos yra imperatyvios. Draudimo perleisti areštuotas lėšas imperatyvumas yra akivaizdus. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo areštai 308 249,76 Lt sumai. Kadangi šiuo atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu antstoliai buvo areštavę transporto priemones, tačiau nenurodė, jų vertės, laikytina, kad areštai galioto visai vykdomųjų bylų sumai. Antstoliai, priimdami patvarkymus areštuoti ieškovo turtines teises, nurodė, kad areštuoja ieškovo turtines teises visai reikalavimo sumai. Todėl arešto galiojimo metu ieškovas neturėjo teisės disponuoti turtu arešto mastui, taigi ir atlikti užskaitas, perleisti reikalavimo teises ir kt. Pažymi, kad Turto arešto akto Nr. 2013028292, kurio įregistravimo data – 2013 m. gegužės 22 d., registre yra nurodyta, kad areštuoto transporto priemonės, piniginės lėšos esančios ieškovo kasoje 45 923,52 Lt sumai. Turto ir lėšų per leidimo draudimas apima įskaitymo ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, ir visiškai neginčijamai – tokių sandorių įgyvendinama atliekant bet kokios formos ar būdo atsiskaitymus, draudimą. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartimi, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-130/2013, formuojamos praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), aiškinimo ir taikymo.

1512.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms jo sudarymo pažeidžiant įstatymų nustatytas reikalavimo teisių perleidimo leistinumo sąlygas. Pažymi, kad sutarties darbų finansavimas buvo numatytas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, kurios skirtos projektui „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“. 2013 m. kovo 12 d. sudarytas Susitarimas dėl mokėjimo prievolių įskaitymo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi 2013 m. kovo 12 d. šalys jokio reikalavimo neturėjo ir tokio reikalavimo terminas nebuvo suėjęs, todėl ir įskaityti tokio reikalavimo negalėjo. Taigi ir 2013 m. liepos 16 d. sudarytas Priedas Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo nelaikytinas savo esme užskaita jam neatitinkant tiek užskaitos formai laikomų reikalavimų, tiek sąlygų, kai užskaitos atlikimas galimas. 2013 m. liepos 16 d. susitarimo Priedas Nr. 1 nėra savarankiškas jame nurodytų įsipareigojimų pasibaigimo tarp šalių aktas, kokiu yra laikoma užskaita, taip pat šis priedas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms tuo pagrindu, kad atsakovo UAB „K. B.“ reikalavimo terminas nebuvo suėjęs ir įskaityti prievolės negalėjo.

1612.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio patvarkymo galios apimtį (CK 749 str.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl antstolių patvarkymų areštuoti turtines teises. Antstolio patvarkymas įpareigojamam asmeniui turi turto arešto akto galią ir antstolio patvarkyme nurodyti įpareigojimai įpareigoto asmens vykdytini antstolio patvarkymo pagrindu. Todėl antstolio patvarkymo gavimas įpareigojamam asmeniui įgyja turto arešto akto galią, nepriklausomai nuo antstolio patvarkymo areštų įregistravimo turto arešto aktų registre. Taigi esant areštuotam turtui, lėšų pervedimas nėra galimas neįvykdžius turto arešto akte nurodytų įpareigojimų visa jų apimtimi, nes tai iš esmės reikštų disponavimą uždrausta teise – tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to toks sandoris yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovai žinojo apie antstolių areštus, todėl atliktas mokėjimas atsakovui UAB „K. B.“ žinant apie vienai iš susitarimo šalių (t. y. ieškovui) jau taikomus veiklos ribojimus reiškia, kad neteisėtos veikos atliktos būtent tyčia, kas rodo ir sandorio šalių nesąžiningumą.

1712.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį, kadangi, ieškovo nuomone, ieškinio senatis gali būti skaičiuojama ne anksčiau kaip 2015 m. kovo 17 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo kreditorių sąrašas, priėmimo. Atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ banko sąskaitos išraše esanti informacija nėra informacija apie ginčijamą sandorį, ji nesuteikia galimybės nustatyti nurodomo mokėjimo atlikimo pačią pagrindų, jų pagrįstumo ir teisėtumo. Banko sąskaitos išrašuose yra fiksuojami sąskaitos savininko lėšų judėjimas, gautos bei pervestos lėšos, o ne subjekto sandoriai. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys apie ieškovo tariamą nepateisinamą neveiklumą yra visiškai nepagrįstas ir įrodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė, nesuprasdamas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodomo dokumento (sąskaitos išrašo) esmės. Be to, teismo pozicija, kad administratorius buvo susipažinęs su byloje esančiais įrodymais 2014 m. spalio 8 d., yra visiškai nepagrįsta, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo tik 2014 m. spalio 24 d., administratorius nebuvo susipažinęs su duomenimis apie įskaitymą ir piniginių lėšų pervedimą į atsakovo UAB ,,K. B.“ sąskaitą tokia apimtimi, kuri sudarytų pakankamą pagrindą abejoti sandorio teisėtumu, ir administratorius negalėjo teikti jokio ieškinio (reikalavimo), kadangi nei ginčijamo susitarimo, nei jo priedo nebuvo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien sandorio fakto sužinojimas yra nepakankamas, jog būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Pažymi, kad tik 2015 m. kovo 30 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimą sąrašas. Susitarimą dėl įskaitymo atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ pateikė ieškovui tik 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad ieškinio senatį reikia skaičiuoti nuo 2014 m. spalio mėn., tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ieškovo administratoriui pateikė informaciją apie ginčijamą sandorį tik 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu. 2014 m. spalio mėn. ieškovo administratorius dar negalėjo nustatyti, kad kreditorių teisės buvo pažeistos. Atžvelgiant į aplinkybes, net ir konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą šiuo atveju nėra pagrindo.

1812.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sąlygas. Teismas, konstatuodamas, kad sandoris nepažeidė ieškovo kreditorių teisių, nesuprato bylos esmės ir neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių. Pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo areštai 308 249,76 Lt sumai. Ginčijamais sandoriais buvo perleistas realiai egzistavęs įmonės turtas, iš kurio ieškovo kreditoriai turėjo galimybę pasidengti savo skolas, todėl buvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi įmonės turtai žymiai sumažėjo. Teismų praktikoje toks skolų įskaitymas, koks buvo šiuo atveju atliktas, vertinamas kaip pažeidžiantis nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Sudaryti sandoriai neabejotinai pažeidė ieškovo kreditorių teises, tačiau teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip CK 6.66 str. taikymo sąlygos, egzistavimo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad sudarytas ginčijamas trišalis susitarimas atitiko įprastą verslo praktiką ir ieškovo kreditorių teisių nepažeidė, kadangi atlikus 2013 m. rugsėjo mėn. pavedimą tiesiogiai į ieškovo banko sąskaitą, ši pinigų suma būtų areštuota, o teismo pozicija, kad trišalis susitarimas buvo sudarytas siekiant operatyvaus atsiskaitymo, yra visiškai nelogiškas, nes pavedimą atlikti užtrunka apie kelias valandas.

1913. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

2013.1. Ginčijamo susitarimo ir priedo sudarymo metu ieškovo turtinėms teisėms, lėšoms pas trečiuosius asmenis nebuvo galiojančių apribojimų.

2113.2. Jeigu nebūtų sudarytas 2013 m. kovo 12 d. susitarimas, pagal CK 6.650 str. abu nebūtų laikomi vienas kito skolininku ir/ar kreditoriumi. Be to, ginčijamo susitarimo sudarymo metu jokie darbai dar nebuvo atlikti, prievolė atsiskaityti dar neegzistavo (ji atsiranda tik nuo darbų perdavimo, o darbai 2013 m. kovo 12 d. net nebuvo pradėti atlikti), t. y. nebuvo vykdytini piniginiai reikalavimai. Todėl šiuo atveju neegzistavo nei priešpriešiniai reikalavimai, nei buvo suėję vykdymo terminai, o reikalavimai nebuvo vienarūšiai. Todėl nesant visų reikiamų sąlygų, nėra pagrindo 2013 m. kovo 12 d. susitarimą laikyti įskaitymo sandoriu.

2213.3. Šiuo atveju rangos sutartimis bei susitarimu buvo susitarta, kad atsakovas UAB ,,K. B.“ atliks atsakovui VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ reikalingus darbus už ieškovą, kuris kaip gen. rangovas vykdys atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atliekamų darbų kontrolės ir kitas funkcijas, o atsakovas UAB ,,K. B.“ su darbus atlikusiu atsakovu VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atsiskaitys tiesiogiai, nes už atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atliktus darbus ieškovui atskiras mokestis nepriklausė – visos sumos už faktiškai atliktus darbus pagal 2013 m. kovo 12 d. Tiekimo sutartį priklausė atsakovui VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“. Taigi pareigos atsakovui VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atlikti atitinkamus darbus palikimas, tačiau teisės gauti atlyginimą pagal visų suinteresuotų šalių nustatytą tvarką panaikinimas iš esmės pažeistų atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ teises, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pažymi, kad visas atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ vykdytas projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ nuolat konsultuodavosi su LVPA dėl to, kokios tiksliai formos dokumentai turi būti pateikiami LVPA, kad nekiltų problemų dėl projekto finansavimo. Ginčijamais sandoriais buvo tik nustatyta atsiskaitymo tvarka tarp rangovo, užsakovo ir subrangovo, šių sandorių pagrindu nebuvo perleidžiamas ieškovo turtas ar piniginės lėšos.

2313.4. Antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkyme nebuvo nurodyta areštuotos ieškovo turtinės teisės ir jo lėšos pas trečiuosius asmenis. Nei šis patvarkymas, nei D. T. 2013 m. liepos 24 d. patvarkymas neegzistavo pasirašant 2013 m. kovo 12 d. susitarimą, o 2013 m. liepos 16 d. priedas buvo pasirašytas vykdant susitarimu nustatytas prievoles atsakovo atžvilgiu, taigi priedu nebuvo nustatytos jokios papildomos ar naujos ginčo šaliai teisės ar pareigos. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ neneigia, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. atliko mokėjimą į atsakovo UAB „K. B.“ banko sąskaitą jau žinodamas apie antstolių patvarkymus, šis mokėjimas atliktas vykdant 2013 m. kovo 12 d. susitarimu nustatytą atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ prievolę atsakovui UAB „K. B.“ pagal susitarimą. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ neturėjo pareigos atlikti kokių nors mokėjimų ieškovui, neturėjo prievolės ieškovo atžvilgiu. Atsiskaityti už atsakovo UAB „K. B.“ atliktus darbus Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ privalėjo tiesiogiai subrangovui, t.y. atsakovui UAB „K. B.“, kas ir surašyta atsakymuose antstoliams. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ į visus gautus antstolių patvarkymus atsakė, iš antstolių jokių prieštaravimų ar naujų patvarkymų negavo.

2413.5. Ieškovo administratorius 2014 m. lapkričio 20 d., o vėliausiai gruodžio mėn., sužinojo ir /ar turėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą ir nuo šio momento skaičiuotinas CPK 6.66 str. numatytas 1 m. ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2016 m. vasario 4 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Bet to, iš SEB banko išrašų matyti, kad tiesiogiai buvo mokama ir kitiems subrangovams, esantiems rangos sutarties priede Nr. 6 subrangovų sąraše, todėl ieškovas galėjo kreiptis į visus subrangovus (tarp jų ir į atsakovą UAB „K. B.“) dėl pageidaujamų dokumentų gavimo, tačiau to nedarė.

2514. Atsakovas UAB „K. B.“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

2614.1. Ieškovo apeliaciniame skunde aptariami turto arešto aktai yra įregistruoti žymiai vėliau nei buvo sudarytas ginčo susitarimas, todėl neturi reikšmės ir įtakos sprendžiant dėl susitarimo teisėtumo. Ieškovas, ginčydamas susitarimą, kalba apie areštuotus ieškovui priklausančius automobilius, tačiau nenurodo turto arešto akto numerių, apie kuriuos kalba, taip pat nenurodomos aktų, kuriais vadovaujasi ieškovas, datos. Pažymi, kad ginčo susitarimo sudarymo metu galiojo areštas konkrečiam ieškovo turtui (piniginėms lėšoms konkrečioje banko sąskaitoje) 2 573,42 Eur sumai, susitarimo sudarymo metu nebuvo areštuotos ieškovui priklausiusios turtinės teisės, todėl ieškovo cituojama kasacinio teismo praktika dėl laikino turto arešto yra teisiškai nereikšminga šioje byloje ir teismas pagrįstai sprendė, kad susitarimas yra galiojantis bei nėra pagrindo pripažinti jį niekiniu.

2714.2. Ieškovas apeliacinio skundo reikalavimus skundo 2 dalyje grindžia naujais argumentais, dėl kurių nepasisakė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl skundo jie nenagrinėti apeliacinėje instancijoje.

2814.3. Ginčo susitarimas nėra įskaitymo sandoris. Susitarimo pavadinimo neatitikimas sutarties turiniui nesudaro savarankiško pagrindo tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu.

2914.4. Ieškovo skunde nurodyti antstolių patvarkymai yra surašyti po ginčo susitarimo sudarymo, t. y. antstolio V. Č. 2013 m. birželio 19 d. patvarkymas areštuoti ieškovo turtines teises Nr. 0116/13/0167, antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. 0177/13/00302, antstolio D. T. 2013 m. liepos 24 d. patvarkymas dėl turtinių teisių arešto Nr. 44 241 2013 07 24 1630, ir antstolio V. Č. 2013 m. spalio 23 d. patvarkymas Nr. 0116/13/01606. Todėl susitarimas nepažeidė nei ieškovo turto areštų aktų, nei antstolių patvarkymų, nes jų dar nebuvo.

3014.5. Teismas pagrįstai pripažino ieškovą praleidus 1 m. ieškinio senaties terminą. Ieškovo administratorius nepateikė į bylą informacijos, dokumentų apie tai, kada ir kokius dokumentus buvęs ieškovo vadovas perdavė administratoriui. Ieškovas neįrodė, kodėl būtent nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ rašto gavimo turėtų būti skaičiuojamas 1 m. terminas, taip pat nepateikė jokių duomenų, kada ir kokius dokumentus gavo iš buvusio ieškovo vadovo. Pažymi, kad ieškovui nei raštu, nei žodžiu nereiškus prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė.

3114.6. Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors ieškovas teigė, kad jau 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo nemokus, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie pradelstus ieškovo įsipareigojimus šiam terminui. Byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus. Teismas visiškai teisingai konstatavo, kad ginčo susitarimas atitiko įprastą verslo praktiką, atsakovas UAB „K. B.“ nebuvo niekaip išskirtas iš kitų subrangovų šiame projekte, susitarimu teisėtai buvo siekiama operatyvaus atsiskaitymo su ieškovo subrangovais. Kasacinio teismo praktika nurodo, kad iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriams nėra taikomas bendras lygybės principas, todėl ginčo susitarimo sudarymas yra leistinas ir teisėtas.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3315. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas.

3416. Bylos duomenimis, atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir ieškovas UAB „PCS 85“ 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl statybos darbų atlikimo. Ieškovas, vykdydamas generalinio rangovo funkcijas, pasitelkė subrangovus, ir su atsakovu UAB „K. B.“ 2013 m. kovo 11 d. sudarė tiekimo sutartį, o 2013 m. kovo 12 d. kartu su atsakovu UAB „K. B.“ ir atsakovu VšĮ „Jeruzalės skulptūrų sodas“ pasirašė trišalį susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal sutartį, kuriuo susitarė, kad atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ lėšas, mokėtinas ieškovui, sumokės UAB „K. B.“. VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „K. B.“ 2013 m. liepos 16 d. pasirašė priedą prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, pagal kurį susitarė ir patvirtino, kad mokėtina suma yra 27 951 Lt (8 095,17 Eur). Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ susitarimo pagrindu įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „K. B.“ 27 951 Lt (8 095,17 Eur) į jam priklausančią sąskaitą banke. Šalių susitarimas buvo įvykdytas 2013 m. rugsėjo 5 d., t. y. atsakovui VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atlikus 27 951 Lt (8 095,17 Eur) mokėjimą atsakovui UAB „K. B.“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575-585/2014 iškėlė ieškovui bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 24 d., o teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovų kreditorių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai. Ieškovo administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės vardu, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2013 m. kovo 12 d. susitarimą dėl 8 095,17 Eur mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį ir 2013 m. liepos 16 d. Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „K. B.“ ieškovo naudai 8 095,17 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

3517. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir actio Pauliana instituto taikymo kriterijus.

3618. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas 6 mėn. terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 m. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos ir jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, tačiau juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-503/2014). Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 str. 3 d. prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Todėl sutiktina su ieškovu, kad vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas, kadangi šią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Bylos duomenimis, tik 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ perdavė ieškovo atstovui dokumentus, susijusius su ginčijamu susitarimu, priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 12, 178 str.). Kadangi ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas 2016 m. vasario 4 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

3719. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tiesioginės užsakovo atsiskaitymo su subrangovais tvarkos nustatymas buvo įprasta šalių verslo praktika, kad ieškovo 2013 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina ieškovo nemokumo, kad prioritetas vienam kreditoriui šiuo atveju nebuvo suteiktas, kad ginčo šalys nebuvo nesąžiningos ir ieškovo kreditorių teisių nepažeidė.

3820. CK 6.61 str. 1 d. numato, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises, o sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus; būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Įrodžius bent vieną sąlygą, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

3921. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams. Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti, atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Pagal teismų praktiką nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 str. taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

4022. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą, ieškovui priklausė 2 481 089 Lt (718 573,04 Eur) turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 452 004 Lt (710 149,44 Eur), iš jų 2 429 146 Lt (703 529,31 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Po vienerių metų ieškovo turtas sumažėjo daugiau kaip 1,5 karto, o įsipareigojimai liko tokie pat, kaip ir 2012 m. 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo iš viso ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 936 600 Lt (271 258,11 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 286 677 Lt (662 267,44 Eur), iš jų 2 109 677 Lt (611 004,69 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, ieškovas patyrė 1 379 162 Lt (399 432,92 Eur) nuostolį. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis, iki ginčijamo 2013 m. kovo 12 d. sandorio sudarymo ieškovas turėjo didelių įsiskolinimų VSDFV ir VMI (pagal VMI 2015 m. birželio 18 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 17 d. raštus). Taigi akivaizdu, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo bloga, ji tendencingai prastėjo, o po vienerių metų nuo 2013 m. liepos 16 d. Priede Nr. 1 numatyto įskaitymo atlikimo (2013 m. rugsėjo 5 d.) Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ieškovui perleidus pinigines lėšas atsakovui UAB „K. B.” pagal ginčo susitarimus, t. y. 2013 m. kovo 12 d. susitarimą dėl 8 095,17 Eur mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį ir 2013 m. liepos 16 d. Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, ieškovui priklausantis turtas sumažėjo 8 095,17 Eur suma, kas sumažino kitų kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nebūtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp sudaryto sandorio ir ieškovo nemokumo, nes actio Pauliana ieškiniui pareikšti svarbu nustatyti, jog ginčijamas sandoris galėjo pakenkti ieškovo mokumui, dėl to pažeidžiantis kreditoriaus teises yra ir toks sandoris, dėl kurio skolininkas būdamas nors ir mokus, bet negali įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Taigi darytina išvada, kad ginčo susitarimais buvo ne tik didinamas ieškovo nemokumas, dėl kurio nebuvo galima patenkinti kitų tuo metu buvusių kreditorių reikalavimų, bet ir ieškovui esant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė kreditoriui (atsakovui) UAB „K. B.”. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina ieškovo nemokumo, nes šiame balanse neatsispindi pradelsti mokėjimai, kadangi visuma aplinkybių ir įrodymų šioje byloje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2013 m. kovo 12 d. susitarimo dėl 8 095,17 Eur mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį ir 2013 m. liepos 16 d. Priedo Nr. 1 prie susitarimo sudarymo metu ieškovas negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir neturėjo turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, todėl jo ekonominė padėtis vertintina kaip nemokumas CK 6.66 str. taikymo prasme, o suteikdamas pirmenybę vienam iš savo kreditorių, nors tam nebuvo objektyvios būtinybės, ieškovas pažeidė kitų kreditorių teises, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 6.66 str. 1 d. ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.

4123. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo 2014 m. kovo 26 d. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, jog pats ieškovas savo veiklos nevertino kaip nuostolingos ir tuo metu nelaikė savęs nemokiu, o tik nurodė susidūręs su finansiniais sunkumais atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje negalima vadovautis ieškovo subjektyvia pozicija, jam siekiant nurodytu laikotarpiu (t. y. 2014 m. kovo mėn.) iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi byloje turi būti vertinama objektyvių ir patikimų duomenų visuma. Byloje nustatyta, kad praėjus 5 mėn. po restruktūrizavimo pareiškimo teikimo, ieškovui buvo iškelta bankroto byla (t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d.), be to, ieškovo atstovas, teikdamas actio Pauliana ieškinį šioje byloje, jį grindžia ir šalių bei paties ieškovo nesąžiningumu sudarant ginčo sandorius esant įmonei nemokiai, todėl paties ieškovo nuomonė dėl jo mokumo vertinimo 2014 m. kovo 26 d. pareiškime šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, teismui objektyviai vertinant ieškovo (ne)mokumą ginčo susitarimų sudarymo metu.

4224. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip; tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas nenurodė, kuriuo konkrečiai turto arešto aktu buvo taikyti apribojimai jo turtinėms teisėms ginčo sandorių sudarymo metu, tačiau iš pateiktų su ieškiniu ieškovo Turto areštų aktų registro 2014 m. lapkričio 11 d. išrašų matyti, kad 2013 m. kovo 12 d. susitarimo ir 2013 m. liepos 16 d. Priedo Nr. 1 sudarymo metu buvo areštuotas ieškovui priklausantis turtas ir piniginės lėšos, esančios pas ieškovą ar trečiuosius asmenis (Turto arešto aktas Nr. 2012028022, įregistruotas 2012 m. lapkričio 29 d., areštas 2 573,42 Eur (8 885,49 Lt) sumai; Turto arešto aktas Nr. 2013014325, įregistruotas 2013 m. kovo 13 d., areštas 6 317,22 Eur (21 812,11 Lt) sumai), todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad ginčo susitarimo sudarymo metu šalys buvo sąžiningos ir nesant ieškovo turtinių suvaržymų, susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo už prekes pagal tiekimo sutartį su atsakovu UAB „K. B.“ buvo sudarytas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų.

4325. Be to, atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ neneigia, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. atliko mokėjimą į atsakovo UAB „K. B.“ banko sąskaitą jau žinodamas ir apie antstolių 2013 m. priimtus patvarkymus (t. y. antstolio V. Č. 2013 m. birželio 19 d. patvarkymą areštuoti ieškovo turtines teises, antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, antstolio D. T. 2013 m. liepos 24 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto). Nurodyti patvarkymai buvo priimti iki 2013 m. kovo 12 d. susitarimo įgyvendinimo dienos ir apie juos atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ buvo antstolių informuotas asmeniškai, todėl konstatuotina, kad atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ neturėjo teisės atlikti ginčo mokėjimo į atsakovo UAB „K. B.“ sąskaitą, ir nebuvo sąžiningas, vykdydamas 2013 m. kovo 12 d. susitarimą dėl 8 095,17 Eur mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį ir 2013 m. liepos 16 d. Priedą Nr. 1 prie susitarimo. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas.

4426. Pagal CK 6.66 str. 4 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Šiuo atveju pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija (CK 6.145 str., 1.80 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „PCS 85“ iškelta bankroto byla, pagal ginčijamą susitarimą lėšas, kurias turėjo gauti ieškovas, gavo atsakovas UAB „K. B.“, todėl taikant restituciją, atsakovo VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ 2013 m. rugsėjo 5 d. sumokėtos lėšos, t. y. 8 095,17 Eur, iš atsakovo UAB „K. B.“ priteistinos ieškovo BUAB „PCS 85“ naudai.

4527. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą, todėl priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

4628. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovo išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti kartu su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teisme, išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos 807,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. po 403,75 Eur iš kiekvieno atsakovo (e.b.l. 26-29, CPK 93 str. 1 d.). Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (e.b.l. 70-73), todėl ši suma priteistina ieškovui iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 318,75 Eur (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą.

49Ieškinį patenkinti.

50Pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 12 d. UAB „PCS 85“, VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „K. B.“ susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį Nr. VJSS12/01 ir 2013 m. liepos 16 d. Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo.

51Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „K. B.“ ieškovui BUAB „PCS 85” 8 095,17 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 095,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. vasario 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52Priteisti ieškovui BUAB „PCS 85” iš atsakovų VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „K. B.“ po 403,75 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

53Priteisti ieškovui BUAB „PCS 85“ iš atsakovų UAB „K. B.“ ir VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ po 318,75 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3.
  1. Ieškovas BUAB „PCS 85“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu... 6. 6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d.... 7. 7. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana sąlygų buvimas nustatinėtinas... 8. 8. Teismas padarė išvadas, kad įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansas... 9. 9. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, kuriuo konkrečiai turto arešto... 10. 10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senaties taikymo pagal atsakovų... 11. 11. Teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo administravimo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 12. Ieškovas BUAB „PCS 85“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 14. 12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl Turto arešto... 15. 12.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias... 16. 12.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 17. 12.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį, kadangi,... 18. 12.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias... 19. 13. Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ su ieškovo... 20. 13.1. Ginčijamo susitarimo ir priedo sudarymo metu ieškovo turtinėms... 21. 13.2. Jeigu nebūtų sudarytas 2013 m. kovo 12 d. susitarimas, pagal CK 6.650... 22. 13.3. Šiuo atveju rangos sutartimis bei susitarimu buvo susitarta, kad... 23. 13.4. Antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkyme nebuvo nurodyta... 24. 13.5. Ieškovo administratorius 2014 m. lapkričio 20 d., o vėliausiai... 25. 14. Atsakovas UAB „K. B.“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir... 26. 14.1. Ieškovo apeliaciniame skunde aptariami turto arešto aktai yra... 27. 14.2. Ieškovas apeliacinio skundo reikalavimus skundo 2 dalyje grindžia... 28. 14.3. Ginčo susitarimas nėra įskaitymo sandoris. Susitarimo pavadinimo... 29. 14.4. Ieškovo skunde nurodyti antstolių patvarkymai yra surašyti po ginčo... 30. 14.5. Teismas pagrįstai pripažino ieškovą praleidus 1 m. ieškinio senaties... 31. 14.6. Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors ieškovas teigė, kad... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 34. 16. Bylos duomenimis, atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų... 35. 17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo... 36. 18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 37. 19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 38. 20. CK 6.61 str. 1 d. numato, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris... 39. 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, net... 40. 22. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą,... 41. 23. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo 2014 m.... 42. 24. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro... 43. 25. Be to, atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“... 44. 26. Pagal CK 6.66 str. 4 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia... 45. 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 46. 28. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti šalių... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. panaikinti ir priimti... 49. Ieškinį patenkinti.... 50. Pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 12 d. UAB „PCS 85“, VšĮ... 51. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „K. B.“ ieškovui BUAB... 52. Priteisti ieškovui BUAB „PCS 85” iš atsakovų VšĮ „Vilniaus... 53. Priteisti ieškovui BUAB „PCS 85“ iš atsakovų UAB „K. B.“ ir VšĮ...