Byla 3K-7-130/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – UAB „PakMarkas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Murena“ ieškinį atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – UAB „PakMarkas“.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52009 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovui BUAB „Murena“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad 2009 m. kovo 3 d. UAB „Murena“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ reikalavimo teisę į 70 800 Lt trečiojo asmens UAB „PakMarkas“ skolą, kylančią iš 2008 m. balandžio 9 d. statybų rangos sutarties.

6Bankroto administratoriaus nuomone, šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovo kreditorių teises ir imperatyviąsias įstatymo normas. Sandorio sudarymo momentu bendrovė buvo faktiškai nemoki, skolinga savo darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, tačiau sudarė sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę tik trečios eilės kreditoriui – atsakovui AB „Eurovia Lietuva“. Šio sandorio šalys sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningos, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad jis pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises. Pažeistos imperatyviosios ne tik Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, bet ir Turto arešto aktų registro įstatymo normos, nes sandorio sudarymo metu bendrovės turtas buvo areštuotas, todėl buvo apribota viso jos turto valdymo, naudojimosi ar disponavimo teisė.

7Ieškovas, remdamasis CK 6.66 (actio Pauliana) ir 1.80 straipsniais, prašė pripažinti negaliojančia UAB „Murena“ ir AB „Eurovia Lietuva“ 2009 m. kovo 3 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti jam iš AB „Eurovia Lietuva“ 70 800 Lt ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui UAB „Murena“ dar nebuvo iškelta bankroto byla. 2008 m. balandžio 9 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „PakMarkas“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo trečiajam asmeniui (užsakovui) pastatyti spaustuvę su administracinėmis patalpomis. 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas sudarė su atsakovu AB „Eurovia Lietuva“ statybos subrangos sutartį, kuria atsakovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti spaustuvės teritorijos įrengimo darbus (privažiuojamuosius kelius, šaligatvius, kt.). Ieškovas nebuvo tikras dėl savo pajėgumų ateityje atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus. Statybos subrangos sutartyje 8.8 punkte nustatyta, kad subrangovas turės teisę sustabdyti darbus, jeigu ieškovas už juos laiku neatsiskaitys, todėl ieškovas, užsakovas ir subrangovas susitarė, jog už subrangos darbus užsakovas UAB „PakMarkas“ atsiskaitinės tiesiogiai subrangovui AB „Eurovia Lietuva“. Remdamosi šiuo susitarimu, šalys pasirašė keturis trišalius susitarimus. 2009 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo sudarytas ne trišalis susitarimas, tačiau, teismo vertinimu, jos turinys ir iš jos kylantys teisiniai padariniai iš esmės nesiskyrė nuo trišalių susitarimų, nes kaip ir anksčiau subrangovui buvo suteiktas teisinis pagrindas reikalauti atsiskaityti už darbus tiesiogiai iš užsakovo. Teismas padarė išvadą, kad šalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo tikslo apgauti kitų kreditorių, o atliko veiksmus, kurie anksčiau buvo sutarti ir jų teisiniuose santykiuose įprasti. Teismas nurodė, kad, nors ginčijamo sandorio metu ieškovas buvo skolingas Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir savo darbuotojams, jis vykdė atsiskaitymus su šiais ir kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymo metu šalių veiksmai buvo objektyvūs, šalys veikė aplinkybių sąlygomis ir 70 800 Lt sandorio suma, su ieškovo turimu turtu, buvo gana maža, todėl atsakovas neprivalėjo tikrinti ieškovo finansinės būklės ar mokumo. Anot teismo, byloje neįrodyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes duomenys apie ieškovui iškeltas civilines bylas ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neturint duomenų apie jo turtą ir pradelstus įsipareigojimus, nesudarė pagrindo atsakovui vertinti ginčijamą sandorį kaip pažeidžiantį kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, nėra pagrindo teigti, jog šalys neprivalėjo jo sudaryti ir buvo nesąžiningos, todėl nenustatyta visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Teismas pažymėjo, kad Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali būti pagrindas ginčyti sandorį pagal CK 6.66 straipsnį tik tada, jeigu nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, tačiau byloje jų visumos nenustatyta. Teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu; nustatė, kad nebuvo turto arešto aktų dėl areštuoto ieškovo turto draudimo dalyvauti tam tikruose sandoriuose, perduoti kitiems asmenims turtą ar vykdyti kitas prievoles su laikino įregistravimo žyma. Dėl to teismas sprendė, kad turto areštas buvo taikytas ne visam ieškovo turtui, todėl nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: pripažino ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ 2009 m. kovo 3 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją – priteisė iš atsakovo AB ,,Eurovia Lietuva“ ieškovui BUAB „Murena“ 70 800 Lt ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų.

11Teisėjų kolegija pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2008 m. balandžio 9 d. statybos rangos sutarties II straipsnio 3 punktą už atliktus darbus užsakovas UAB ,,PakMarkas“ turėjo atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Murena“, o pagal 2008 m. gegužės 26 d. statybos subrangos sutarties 4.2.1, 7.3 punktus – ieškovas su atsakovu AB ,,Eurovia Lietuva“. Teisėjų kolegija nurodė, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję šalis pakeisti anksčiau sudarytose statybos rangos ir subrangos sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką, todėl šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties; nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus ir turėjo skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojams, kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegija nurodė, kad remiantis Laikinuoju mokėjimų tvarkos įstatymu ieškovas pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau ginčijamu sandoriu suteikė pirmenybę vienam kreditorių (atsakovui), taip pažeidė kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti mokėjimus, teises. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad toks atsikaitymo būdas, kai selektyviai atsikaitoma su tam tikrais kreditoriais, jiems perleidžiant reikalavimo teises, negali būti vertinamas kaip naudingas įmonei ar jos kreditoriams, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų ir taip išvengia atsikaitymų su ankstesnių reikalavimo eilių kreditoriais, tačiau negauna net dalinio savo reikalavimų patenkinimo, kai kitas kreditorius (atsakovas) gauna visišką. Teisėjų kolegija nurodė, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovui buvo iškeltos civilinės bylos dėl skolų išieškojimo ir juose taikytas areštas ieškovo turtui. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Internete viešai buvo skelbiama apie tai, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, neatsiskaito su darbuotojais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas privalėjo pasidomėti, ar ieškovo turtas neareštuotas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais turi atsiskaityti pirmiau už atsakovą, tačiau jis nesidomėjo ieškovo patikimumu, neprašė informacijos apie šio turtinę padėtį, skolų dydį, atsiskaitymą su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas turėjo pagrindą suabejoti ieškovo mokumu dar ginčo sandorio sudarymo metu, kai buvo pakeista atsiskaitymų tvarka, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, privalėjo pasidomėti ieškovo finansine būkle ir tik, įsitikinęs, kad nėra kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, sudaryti ginčijamą sandorį.

12Teisėjų kolegija pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ji nurodė, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas. Teisėjų kolegija nustatė, kad turto arešto aktų pakeitimai, areštuojant konkretų ieškovo turtą, buvo atlikti po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuotas visas ieškovo turtas ir turtinės teisės, kuriais jam buvo uždrausta disponuoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas neteisėtai perleido atsakovui savo turtinę teisę, kuria jam buvo uždrausta disponuoti, todėl ginčijamu sandoriu buvo pažeistos imperatyviosios Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies normos; taip pat šiuo sandoriu buvo pažeistos imperatyviosios Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos, nes ieškovas pirmiausia turėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu ir darbuotojais, tačiau jis nepagrįstai suteikė pirmenybę ketvirtos eilės kreditoriui (atsakovui).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir 2011 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl CK 6.66 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šias actio Pauliana sąlygas: sandorio privalomumą, kreditorių teisių pažeidimą ir sandorio šalių nesąžiningumą:

161) dėl sandorio privalomumo netinkamo vertinimo. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris šalims nebuvo privalomas. Jeigu sandorio sudarymą lėmė ikisutartiniai santykiai, tai jis turi būti vertinamas kaip privalomas. Be to, privalomumas sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių. Prieš sudarydamos ginčijamą sandorį, šalys susitarė, kad už subrangos darbus užsakovas atsiskaitinės tiesiogiai subrangovui ir dėl kiekvieno atsiskaitymo bus sudaromas trišalis susitarimas. Sudarydamos ginčijamą sandorį šalys vykdė susitarimą dėl atsiskaitymo už subrangos darbus, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo jokios šalių sutarties, įpareigojančios jas pakeisti statybos rangos ir subrangos sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas vykdant šalių susitarimą. Skirtumas tik tas, kad šalys pasirinko kitą reikalavimo teisės perleidimo teisinį pagrindą, t. y. ne trišalį susitarimą, o reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kurios turinys ir iš jos kylantys teisiniai padariniai iš esmės nesiskyrė nuo anksčiau sudarytų keturių trišalių susitarimų. Ginčijamo sandorio sudarymą lėmė ir susidėjusios faktinės aplinkybės. Subrangovo atliekami darbai buvo išskirti statybos rangos sutarties priede Nr. 6, jų kaina – 70 800 Lt. Užsakovas, remdamasis statybos rangos sutarties XV straipsnio 9 dalimi, buvo sulaikęs 1 194 061,45 Lt mokėjimą rangovui iki tol, kol bus pasirašytas baigiamasis visų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Sudarius ginčijamą sandorį, subrangovas garantiniu raštu įsipareigojo užsakovui užbaigti statybos rangos sutarties priede Nr. 6 įvardytus darbus. Nesant ginčijamo sandorio, subrangovas, remdamasis statybos subrangos sutarties 8.8 punkte įtvirtinta darbų sustabdymo teise, apskritai nebūtų atlikęs darbų, nes nebūtų tikras dėl jų apmokėjimo. Subrangos darbų užbaigimas sudarė sąlygas rangovui įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovui ir įgyti teisę į 1 194 061,45 Lt. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino faktinio ginčijamo sandorio privalomumo šalims;

172) dėl sandorio atitikties kreditorių interesams netinkamo vertinimo. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus ir kad šiuo sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių (darbuotojų, Sodros, VMĮ) teisės. Įmonės nemokumas, kaip sąlyga actio Pauliana institutui taikyti, suprantamas, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos balanse įrašyto turto vertės. Teismas rėmėsi ieškovo turto balansu, tačiau iš jo negalima buvo spręsti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu visi ieškovo įsipareigojimai buvo pradelsti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo mokus, jis atsiskaitydavo ne tik su kasatoriumi, bet ir su kitais kreditoriais, tarp jų VMI, Sodra ir darbuotojais. Kasatoriui perleista 70 800 Lt reikalavimo teisė sudarė tik nedidelę visiems kitiems kreditoriams tuo metu ieškovo įvykdytų įsipareigojimų dalį. Ginčijamas sandoris praktiškai neturėjo poveikio ieškovo mokumui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista mokėjimų eilės tvarka, nustatyta Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje. Kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymas nenustato kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, jeigu tai atitinka įprastą verslo praktiką, įstatymo nedraudžiamas. Ginčijamas sandoris atitiko įprastą statybų verslo praktiką, užsakovas su subrangovu visada atsiskaitydavo tiesiogiai, dėl ginčijamo sandorio sudarymo susidarė prielaidos ieškovui gauti didesnių pajamų iš užsakovo ir taip sumažinti arba likviduoti savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams;

183) dėl sandorio šalių sąžiningumo netinkamo vertinimo. Kasatoriaus teigimu, sandorio šalių sąžiningumą teismas vertino tik pagal tai, ar kasatorius pasidomėjo ieškovo finansine padėtimi, kreditoriais, skolomis ir pan., tačiau visiškai neatsižvelgė į subjektyvias sandorio šalių savybes ir sąlygas, kuriomis šis buvo sudarytas. Kasatoriaus nuomone, ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių interesų, jo sudarymo būtinumą lėmė tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis pagrindas – šalių susitarimas, todėl sandorio šalys buvo sąžiningos. Sandorio tikslas buvo ne apgauti kitus ieškovo kreditorius ar išvengti atsiskaitymo su jais, bet užtikrinti darbų užbaigimą laiku ir taip sudaryti galimybę ieškovui gauti pajamų ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Kasatoriaus ir ieškovo bendrovėms 70 800 Lt vertės sandoris yra nedidelis, įprastas, todėl būtų neracionalu kiekvieną kartą reikalauti iš kontrahento pateikti jo aktualius balansus, kreditorių sąrašus, informaciją apie ginčus teismuose ir areštus, o paskui analizuoti, ar sandoris pažeis (nepažeis) kieno nors interesus. Tokie veiksmai stabdytų statybos verslą. Be to, sudarydamas ginčijamą sandorį, ieškovas garantavo, kad juo nebus nepažeistos kitų kreditorių teisės, patvirtino, jog atskleidė kasatoriui visą informaciją, turinčią reikšmės sandoriui sudaryti ir vykdyti. Taigi akivaizdu, kad sandorio šalių veiksmai nebuvo piktavališki ar nesąžiningi ir atitiko teisingumo bei protingumo reikalavimus.

192. Dėl Turto arešto aktu registro įstatymo ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu visas ieškovo turtas buvo areštuotas, todėl sandoris negalėjo būti sudarytas ir buvo pažeistos imperatyviosios Turto arešto aktų registro įstatymo normos. Iš 2007 m. ieškovo balanso matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 19 517 486 Lt, o iš turto arešto aktų – kad tuo metu buvo areštuota turto už 4 206 281,12 Lt. Taigi akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas visas ieškovo turtas, o valdomo turto vertė gerokai viršijo arešto mastą. Turto arešto aktais buvo užtikrinti tik dviejų kreditorių (UAB „Hanza Lizingas“ ir A. G.) reikalavimai, todėl būtent jie turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčijamo sandorio nuginčijimo, jeigu manė, kad šiuo sandoriu pažeisti jų interesai. Be to, laikinasis turto areštas buvo panaikintas praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamo sandorio sudarymo, o areštas pritaikytas konkrečiam ieškovo turtui, todėl nebeliko ir kreditorių, kurių naudai tas areštas buvo taikomas, interesų pažeidimo, atitinkamai – ir įstatymo pažeidimo. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normų pažeidimą. Kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymas nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių kitiems kreditoriams terminai, įstatymo leidžiamas. Teismas nepagrįstai pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

203. Dėl restitucijos netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas yra nesąžiningas ir neteisingas, nes nepagrįstai pablogina kasatoriaus padėtį: jis turi grąžinti visas iš užsakovo gautas lėšas ieškovui, o savo turėtų teisių nebeatgaus, nes visi darbai užbaigti; ieškovas gavo ir kasatoriaus darbus, ir atsiskaitymą iš užsakovo, be to, įgijo teisę reikalauti iš kasatoriaus lėšų už atliktus darbus. Tai akivaizdžiai pažeidžia kasatoriaus teisėtus lūkesčius ir vieno kreditoriaus sąskaita suteikia nepagrįstai didelę naudą kitiems kreditoriams. Pritaikius restituciją, kasatoriui teks stoti į bendrą kreditorių eilę, ir, tikėtina, lėšų nebeatgaus arba atgaus tik nedidelę jų dalį.

214. Dėl CPK 183, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismas netyrė ir neįvertino šių bylai reikšmingų įrodymų: 1) užsakovo atstovo UAB „NTV projektai“ raštų ir elektroninių laiškų, todėl nepagrįstai sprendė, kad nebuvo jokios sutarties, įpareigojančios šalis sudaryti ginčijamą sandorį; 2) visiškai neanalizavo faktinio sandorio privalomumo, todėl netyrė ir neįvertino šiuo klausimu pateiktų įrodymų; 3) ieškovo faktinį mokumą vertino tik pagal 2008 m. balanse nurodytą per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų ir turto santykį, netirdamas, ar visi šie įsipareigojimai buvo pradelsti; 4) visiškai neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek po jo sudarymo atsiskaitinėjo su darbuotojais, Sodra ir VMI; 5) neįvertino ginčijamo sandorio poveikio ieškovo mokumui ir jo naudos ieškovui ir kitiems jo kreditoriams, sandorio sudarymo aplinkybių ir šalių asmeninių savybių; 6) neįvertino ieškovo turtui taikymo arešto masto su jo valdomo turto verte.

22Trečiasis asmuo UAB „PakMarkas“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie paduoto kasacinio skundo.

23Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:

241) šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes nebuvo jokios sutarties, įpareigojančios pakeisti statybos rangos ir subrangos sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių privalėjo pakeisti šią tvarką o kasatoriaus nurodomi įrodymai (užsakovo atstovo raštas ir elektroninis laiškas) negali būti prilyginami ginčijamo sandorio šalių ikisutartiniams santykiams;

252) ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, nes tuo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus, buvo skolingas darbuotojams, VMI ir Sodrai, todėl, turėdamas skolų pirmesnės eilės kreditoriams, privalėjo vadovautis Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu ir atsiskaityti su jais, o ne teikti pirmenybę kasatoriui;

263) teismas pagrįstai konstatavo kasatoriaus nesąžiningumą, nes, sudarant sandorį, jis žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį ir būtent dėl šios priežasties buvo sudarytas ginčijamas sandoris, siekiant išvengti galimo neatsiskaitymo;

274) ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuotas visas ieškovo turtas, taigi ir turtinės teisės gauti lėšų, tačiau šiuo sandoriu ieškovas neteisėtai perleido kasatoriui savo turtinę teisę gauti lėšų iš trečiojo asmens;

285) restitucijos taikymas neatima galimybės kasatoriui atgauti jam priklausančių už atliktus darbus lėšų, nes jis turi galimybę pareikšti ieškovui finansinį reikalavimą bankroto byloje, o teismui patvirtinus šį reikalavimą, jis atsidurs ne prastesnėje, o lygioje padėtyje su kitais kreditoriais.

29Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

32CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis (ne baigtinis) sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei sandorio skolininkas tampa nemokus; jei skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

33Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

35Šioje byloje ginčas kilęs tik dėl kai kurių actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, dėl kurių kasacinis teismas ir pasisako.

36Dėl kreditorių teisių pažeidimo skolininko nemokumu, kaip actio Pauliana sąlygos

37Dėl skolininko nemokumo šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

38Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki pagal nurodytus kriterijus: nevykdė savo įsipareigojimų, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio teismo argumentai dėl nemokumo, kaip teisinės actio Pauliana sąlygos, egzistavimo yra pagrįsti, o kasacinio skundo argumentai dėl nemokumo nebuvimo atmestini.

39Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises – vertinimo

40Kita actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010).

41Šių teisės aiškinimų kontekste paminėtinos byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovo UAB „Murena“ ir trečiojo asmens UAB „PakMarkas“ 2008 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. AD3-08-04, pagal kurią UAB „Murena“, kaip rangovas, įsipareigojo užsakovui UAB „PakMarkas“ pastatyti spaustuvę su administracinėmis patalpomis. Spaustuvės teritorijos, privažiuojamiesiems keliams, šaligatviams įrengti bei kitiems teritorijos įrengimo darbams atlikti 2008 m. gegužės 26 d. UAB „Murena“ sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. AD03-08-04-13 su AB „Eurovia Lietuva“. Pagal Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-04 II straipsnio 3 punktą už atliktus darbus Užsakovas (t. y. UAB ,,PakMarkas“) turėjo atsiskaityti su rangovu (t. y. UAB ,,Murena“), o pagal Statybos subrangos sutarties Nr.AD03-08-04-13 4.2.1, 7.3 punktus rangovas (t. y. UAB ,,Murena“) – su subrangovu (t. y. AB ,,Eurovia Lietuva“).

42Ginčijama 2009 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.1, sudaryta ieškovo ir atsakovo, buvo pakeista pirmiau nurodytuose sutartyse nustatyta atsiskaitymų tvarka, susitariant, kad UAB „Murena“ priklausanti 70 800 Lt reikalavimo teisė į UAB ,,PakMarkas“, perleidžiama AB ,,Eurovia Lietuva“. Jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytose Statybos rangos sutartyje Nr. AD3-08-04 ir Statybos subrangos sutartyje Nr. AD03-08-04-13 nustatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo. Dėl to bendrąja prasme konstatuotina, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamos 2009 m. kovo 3 d. sutarties sudaryti neprivalėjo.

43Tačiau tam tikrais atvejais, kaip minėta, privalomumas skolininkui sudaryti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Šių teisinių vertinimų aspektu paminėtinos apeliacinės instancijos teismo nurodytos, teisiniam sandorio įvertinimui taikant actio Pauliana, reikšmingos aplinkybės. 1 194 061,45 Lt. 1 194 061,45 Lt suma, byloje nepateikta 1 194 061,45 Lt sumos gavimą iš UAB ,,PakMarkas“. Aplinkybę, kad baigiamasis darbų aktas nebuvo pasirašytas, o atsakovo nurodoma suma nebuvo išmokėta ieškovui, patvirtino ir UAB ,,PakMarkas“ paaiškinimai raštu, kuriuose nurodoma, jog trečiasis asmuo šią sumą pervedė ne rangovui (UAB ,,Murena“), o analogiško turinio, kaip ir ginčijama sutartis, reikalavimo perleidimo sutarčių ar trišalių susitarimų pagrindu – konkretiems UAB ,,Murena“ kreditoriams. Tačiau toks užsakovo atsiskaitymo su UAB „Murena“ kreditoriais būdas tik papildomai rodo UAB „Murena“ pirmesnės eilės kreditorių teisių pažeidimus, o ne patvirtina kasatoriaus argumentų dėl naudos įmonei ir jos kreditoriams pagrįstumą.

44Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pasirinktinis nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos atsiskaitymo su kreditoriais būdas, taikytas ginčijamo sandorio atveju, vertintinas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantys UAB „Murena“ veiksmai tam tikrų kreditorių ar jų grupės naudai, pažeidžiantys kitų ir ypač pirmesnės eilės kreditorių teises. Dėl to iš esmės nepaneigiant kasacinio teismo kai kuriose nutartyse pateikiamų teisės aiškinimo argumentų, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Staura“ v. UAB ,,Veikmės statyba“, IĮ ,,Eman“, bylos Nr. 3K-3-511/2012). Būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, esant tokiam, kokį nustatė apeliacinės instancijos teismas, UAB ,,Murena“ turto ir skolų balansui, ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pagal įstatymą užtikrinimas galėtų būti pagrindas pripažinti verslo subjekto elgesį sąžiningu. Savo ruožtu pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą.

45Pažymėtina, kad nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, jog ieškovas atsiskaitydavo ne tik su kasatoriumi, bet ir su kitais kreditoriais, tarp jų VMI, Sodra ir darbuotojais, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista mokėjimų eilės tvarka, nustatyta Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje.

46Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, galiojusio ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 3 straipsnyje nustatyta: 1. Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams.

47Akivaizdu, kad įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais.

48Taigi pripažintina, kad byloje nustatytos ir actio Pauliana taikymo sąlygos, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningas, nes žinojo, jog, neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, turėjo iš Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo kylančią prievolę laikytis šiame įstatyme 3 straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau šios įstatyme nustatytos imperatyviosios pareigos nevykdė.

49Dėl atsakovo nesąžiningumo ir sandorio prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms

50Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.

51Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) konstatavęs, kad sandorio sudarymo metu Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas laikinasis BUAB „Murena“ turto areštas, kurio pakeitimai, įregistruojant baigtinę būseną ir identifikuojant konkretų areštuotą turtą, buvo padaryti jau po sandorio sudarymo, todėl laikinojo arešto galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu, taigi ir sudaryti ginčo sutarties. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusios Turto arešto aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta turto arešto samprata. Tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Aiškinant šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sudarantį darnią teisinių instrumentų turto arešto tikslams pasiekti sistemą : 1. Tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto; 2. Pateikus hipotekos skyriui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį, – darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas.

52Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu (2009 m. kovo 3 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas toks ieškovo turto laikinasis areštas: 1) Turto arešto aktas Nr. 0409000697 pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-5698-110/2009 (T. 2, b. l. 136–144). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šia nutartimi nutarta areštuoti UAB „Murena“ nuosavybės teise priklausantį turtą už 34 877,65 Lt, o jo nesant ar esant per mažai, – skolininko lėšas banko atsiskaitomojoje sąskaitoje; šio turto arešto akto pakeitimas, areštuojant konkretų skolininko turtą, buvo atliktas 2009 m. kovo 12 d., t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo; 2) Turto arešto aktas Nr. 0609000473 pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-1180-260/2009 (T. 1, b. l. 144–145). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šia nutartimi nutarta areštuoti UAB „Murena“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 221 005,40 Lt, uždraudžiant turtu disponuoti, o jei tokio turto nebūtų pakankamai, – lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, pas skolininką arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus kreditoriui; šio turto arešto akto pakeitimas, areštuojant konkretų skolininko turtą, buvo atliktas 2009 m. kovo 30 d., t. y. taip pat po ginčijamo sandorio sudarymo.

53Dėl to kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčijamu susitarimu UAB „Murena“, pažeisdama imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido savo turtinę teisę atsakovui AB „Eurovia Lietuva“, nes disponuoti šia teise ieškovui buvo uždrausta.

54Šių argumentų kontekste vertintinas ir atsakovo sąžiningumas ginčo sutartiniuose santykiuose.

55Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu viešai internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais, Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Murena“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, liudiję dideles įmonės skolas. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Atsakovas nepaisė šių kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nors indikatorių tam turėjo vertinant vien tai, kad jau nuo pat pradžių buvo nustatyta tokia atsiskaitymų tvarka, kai užsakovas atsiskaito tiesiogiai su subrangovu, nes atsakovui buvo žinoma, jog anksčiau tarp UAB ,,Murena“ ir kitų bendrovių kilę ginčų dėl atsiskaitymo, taip pat kad tuo metu pati UAB ,,Murena“ nebuvo visiškai tikra dėl savo pajėgumų atsiskaityti ateityje. Dėl to kasacinis teismas pagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovo apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.

56Ginčijamas sandoris apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip niekinis ir dėl imperatyviųjų Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo normų pažeidimo negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje buvo nustatyta, kad vykdant ginčijamą sandorį buvo pažeista ieškovui taikytina šiame įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka, nes UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pagal įstatymą pirmiausia privalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai pirmenybę suteikė ketvirtos eilės kreditoriui.

57Dėl restitucijos taikymo

58Restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas (CK 66.6 straipsnio 5 dalis).

59Byloje ginčytinas sandoris pripažintas negaliojančiu konstatavus esant actio Pauliana taikymo sąlygas ir visos atsakovui dėl neteisėto sandorio pervestos sumos grąžinimo BUAB „Murena“ teisinį pagrindą – kreditorių reikalavimams įstatymų nustatyta tvarka tenkinti bankroto byloje. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sandoris įvertintas kaip niekinis ir negaliojantis, dėl ko taip pat taikytina restitucija – lėšos grąžinamos reikalavimo teisę į šį mokėjimą turinčiai BUAB „Murena“. Byloje nenustatyta jokių faktinių pagrindų, leidžiančių pripažinti esant CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas. Atsakovo padėtis dėl ginčo sandorio gautų lėšų grąžinimo ieškovui pablogės, tačiau nepagrįsto ir nesąžiningo pablogėjimo teisinės situacijos šiuo atveju nėra, nes be teisėto pagrindo patekęs į geresnę padėtį už pirmumo išieškojimų eilėje teisę turinčius kreditorius po restitucijos pritaikymo ir teisinės tvarkos atkūrimo civiliniuose teisiniuose santykiuose atsakovas kartu su visais kitais ieškovo kreditoriais turės galimybę ginti savo teises bankroto byloje.

60Dėl kasatoriaus argumentų, kad pažeisti CPK 183, 185 straipsnių reikalavimai, nepagrįstumo

61Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles.

62Kasacinis teismas šiuos kasatoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinis teismas ištyrė visus ginčui išspręsti reikšmingus į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. kovo 6 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 63,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) valstybės naudai 63,23 Lt (šešiasdešimt tris litus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

68Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovui BUAB „Murena“ buvo iškelta... 6. Bankroto administratoriaus nuomone, šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant... 7. Ieškovas, remdamasis CK 6.66 (actio Pauliana) ir 1.80 straipsniais, prašė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 11. Teisėjų kolegija pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66... 12. Teisėjų kolegija pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.80... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012... 15. 1. Dėl CK 6.66 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus... 16. 1) dėl sandorio privalomumo netinkamo vertinimo. Kasatoriaus nuomone, teismas... 17. 2) dėl sandorio atitikties kreditorių interesams netinkamo vertinimo.... 18. 3) dėl sandorio šalių sąžiningumo netinkamo vertinimo. Kasatoriaus... 19. 2. Dėl Turto arešto aktu registro įstatymo ir Laikinojo mokėjimų eilės... 20. 3. Dėl restitucijos netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu... 21. 4. Dėl CPK 183, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismas... 22. Trečiasis asmuo UAB „PakMarkas“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo... 24. 1) šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes nebuvo jokios... 25. 2) ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, nes... 26. 3) teismas pagrįstai konstatavo kasatoriaus nesąžiningumą, nes, sudarant... 27. 4) ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuotas visas ieškovo turtas,... 28. 5) restitucijos taikymas neatima galimybės kasatoriui atgauti jam... 29. Išplėstinė teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis (ne baigtinis) sąrašas... 33. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 35. Šioje byloje ginčas kilęs tik dėl kai kurių actio Pauliana ieškinio... 36. Dėl kreditorių teisių pažeidimo skolininko nemokumu, kaip actio Pauliana... 37. Dėl skolininko nemokumo šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje... 38. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonė... 39. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 40. Kita actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 41. Šių teisės aiškinimų kontekste paminėtinos byloje nustatytos aplinkybės.... 42. Ginčijama 2009 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.1, sudaryta... 43. Tačiau tam tikrais atvejais, kaip minėta, privalomumas skolininkui sudaryti... 44. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad... 45. Pažymėtina, kad nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, jog ieškovas... 46. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, galiojusio ginčo teisinių... 47. Akivaizdu, kad įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su... 48. Taigi pripažintina, kad byloje nustatytos ir actio Pauliana taikymo sąlygos,... 49. Dėl atsakovo nesąžiningumo ir sandorio prieštaravimo imperatyviosioms... 50. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant... 51. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu... 52. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad ginčijamos sutarties... 53. Dėl to kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos... 54. Šių argumentų kontekste vertintinas ir atsakovo sąžiningumas ginčo... 55. Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja... 56. Ginčijamas sandoris apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip niekinis... 57. Dėl restitucijos taikymo... 58. Restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui... 59. Byloje ginčytinas sandoris pripažintas negaliojančiu konstatavus esant actio... 60. Dėl kasatoriaus argumentų, kad pažeisti CPK 183, 185 straipsnių... 61. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų... 62. Kasacinis teismas šiuos kasatoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistinos... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 67. Priteisti iš atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas... 68. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....