Byla e2S-431-590/2017
Dėl delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Cornis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Cornis“ ieškinį atsakovui UAB „G ir G partneriai“ dėl delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovas UAB „Cornis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „G ir G partneriai“ 4 980,87 Eur delspinigius. Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, lėšas, turtines teises 4 980,87 Eur sumai. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė atsakovo vengimą sumokėti skolą ir jo prastą turtinę padėtį, ką patvirtina aplinkybė, kad atsakovas nemoka teismo priteistos skolos ieškovui, o antstolis, išieškantis skolą, yra nustatęs, jog atsakovo turtas sudaro tik 10 234,00 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja remdamasis tuo, kad atsakovas geranoriškai nevykdo kitoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo ir kaip to įrodymą pateikė priverstinį išieškojimą vykdančio antstolio D. K. 2016-07-04 patvarkymą, tačiau teismas, įvertinęs šio patvarkymo motyvuojamąją dalį, nustatė, kad atsakovas nevykdo kitoje byloje priimto teismo sprendimo dėl to, jog atliko ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o ne dėl to, kad neturi realių finansinių galimybių tokį sprendimą įvykdyti. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-02 d. nutartimi (civ. byloje Nr. 2YT-31020-872/2016) atmetė atsakovo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame atsakovas įrodinėja nepagrįstai antstolio pritaikytus areštus atsakovo turtui, esant atsakovo atliktam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui; nutartis neįsiteisėjusi, todėl teigti, kad atsakovo pozicija dėl įskaitymo atlikimo yra vengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra pagrindo. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje sukelia sąmoningas atsakovo vengimas vykdyti kitoje byloje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą.
  3. Teismas iš antstolio D. K. patvarkymo turinio nustatė, kad antstolis nurodo atsakovą turint 647 210 Eur vertės turto, iš kurio piniginės lėšos sudaro 15 682 Eur; atsakovo skolos kreditoriams sudaro 640 747 Eur, iš kurių 313 615,23 Eur skola yra akcininkui. Teismas, įvertinęs įmonės savininko lojalumą įmonei, sprendė, kad vertinant skolininko turtinę padėtį skola akcininkui neturėtų būti traktuojama kaip pradelsta skola, kuri nulemia atsakovo negalėjimą įvykdyti įsipareigojimus su įmone nesusijusiems kreditoriams. Iš antstolio patvarkymo turinio nustatyta, kad antstolis yra areštavęs atsakovo 5 transporto priemones, kurių bendra vidutinė rinkos vertė siekia 43 732,62 Eur, antstolis taip pat yra areštavęs atsakovo nekilnojamąjį turtą ir pingines lėšas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutartimi (priimta civ. byloje Nr. e2-1901-258/2015) konstatuota, jog atsakovo konkretaus nekilnojamojo turto (namo ir žemės sklypo) vertė yra 99 000 Eur. Antstolis savo patvarkyme šio turto vertės neįskaitė į atsakovo turimo 640 747 Eur dydžio turto vertę, nes nurodė, kad materialus turtas sudaro 10 234 Eur. Be to, antstolio patvarkyme nustatyta, kad atsakovas iš areštuotų lėšų vidutiniškai kas mėnesį panaudoja 14 586,90 Eur mokesčiams mokėti. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo finansinius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pozicija dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, atlikus priešpriešinį vienarūšį ieškovo įskaitymą, nėra paneigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nebūtų pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo dėl 4 980,87 Eur delspinigių priteisimo, nors teismas ir pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis yra apsunkinta dėl kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
  4. Pirmos instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, jog atsakovas pagrįstai atliko priešpriešinio vienarūšio ieškovo reikalavimo įskaitymą, kiltų pagrįstų abejonių dėl šio ieškinio reikalavimo preliminaraus (prima facie) pagrįstumo, nes ieškovas šioje byloje reikalauja delspinigių dėl kitoje byloje teismo sprendimu priteistos sumos, nepaisant to, kad ieškovui kitoje byloje taip pat buvo priteistos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovas UAB „Cornis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
    1. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 2016-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-31020-872/2016, kuria buvo atmestas atsakovo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame atsakovas įrodinėjo nepagrįstai antstolio pritaikytus areštus atsakovo turtui, esant atsakovo atliktam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, nėra įsiteisėjusi. Apeliantas pažymi, jog nors nutartis ir nėra įsiteisėjusi, yra pakankamas pagrindas spręsti ir konstatuoti vengimą vykdyti sprendimą; atsakovas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų ginčija tik dalį savo prievolės ieškovui ir pripažįsta 117 881,07 Eur skolą, tačiau nevykdoma yra visa prievolė, įskaitant ir prievolės dalį, dėl kurios ginčas nevyksta.
    2. Pažymi, jog 2016-07-04 antstolio patvarkyme konstatuota, kad atsakovo turimas turtas sudaro 647 210 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos – 640 747 Eur. Šie turto ir įsipareigojimų duomenys buvo paimti iš atsakovo 2015 m. balanso, kuriame nebuvo atspindėta iš atsakovo ieškovui priteista skola, kuri su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis sudaro daugiau nei 170 000,00 Eur. Tokiu būdu, šiuo metu turimo atsakovo turto nepakanka visiems įsipareigojimams vykdyti. Be to, antstolis savo patvarkyme konstatavo, kad atsakovas, siekdamas išvengti priverstinio sprendimo vykdymo, nutraukė apyvartos vykdymą per kredito įstaigose atidarytas sąskaitas ir šiuo metu atsakovas jokių pajamų nebegauna. Taigi, byloje pateikti duomenys apie atsakovo finansinę būklę leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams vykdyti, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
  2. Atsakovas UAB „G ir G partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodė, kad atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, nepaisant jau kelis metus besitęsiančių teisminių ginčų su ieškovu UAB „Cornis“ bei su juo susijusia įmone UAB „Cornio investicijos“. Pažymėjo, jog atsakovas neturi jokių mokestinių nepriemokų ir valstybės biudžetui, nepaisant jo atžvilgiu ieškovo iniciatyva taikytų atsakovo veiklos apribojimų. Šiuo aspektu, atsakovas yra lojalus ir sąžiningas valstybės mokesčių mokėtojas, verslus ir konkurencingas Lietuvos ūkio subjektas atitinkame rinkos segmente, ir iškilę teisiniai nesutarimai bei ginčai su šioje byloje figūruojančiais ūkio subjektais jokiu būdu nereiškia atsakovo negalėjimo vykdyti savo sutartinių ar teismų sprendimais nustatytų įsipareigojimų /įpareigojimų, ką iš esmės pripažino ir pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi pareiškėjui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Cornis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „G ir G partneriai“ prašydamas priteisti iš atsakovo 4 980,87 Eur delspinigius už skolą, kuri jam buvo priteista iš atsakovo kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016 priimta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi. Dėl šios nutarties tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo padavę kasacinius skundus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs egzistuojant tikimybę, jog kasacinio teismo nutartis dalyje dėl priteistos skolos (už kurią ieškovas prašo priteisti delspinigius šioje byloje) bus pakeista/panaikinta/perduota nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui bei į tai, kad reikalavimas priteisti delspinigius yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo priteisti skolą, darė išvadą, kad šios bylos baigčiai tiesioginę įtaką turės kasacinio proceso dėl kitos bylos baigtis, kuomet galutinai paaiškės prejudicinis faktas – atsakovo įsiskolinimo (nuo kurio ieškovas skaičiuoja šioje byloje delspinigius) egzistavimas/nebuvimas, 2016 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla pagal ieškovo UAB „Cornis“ ir atsakovo UAB „G ir G partneriai“ kasacinius skundus, paduotus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016.
  5. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teikiamais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017 išnagrinėjo šalių kasacinius skundus ir 2017 m. vasario 22 d. paskelbė nutartį, kuria pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutartį bei atliko šalių (UAB „Cornis“ ir UAB „G ir G partneriai“) priešpriešinių reikalavimų įskaitymą teismo sprendimu. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas skaičiuoja delspinigius po kreipimosi į teismą, nors šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, be to, ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti procesines palūkanas, kuris užtikrina ieškovo minimalių nuostolių atlyginimą, todėl konstatavo, kad atmesdami ieškovo UAB „Cornis“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pagal šalių 2013-06-16 sudarytos rangos sutarties 8.2.9 punktą, teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnį, reglamentuojantį netesybas, ir nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galima daryti pagrįstą prielaidą, jog ieškovo reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jam palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė. Nustačius, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Taigi nesant pirminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, įtvirtintų CPK 144 straipsnio 1 dalyje – ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
  6. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiti atskirojo skundo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai