Byla e2A-207-943/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams: advokatui Egidijui Langiui ir advokatui Jonui Zaronskiui,

4atsakovės atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CORNIS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G ir G partneriai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei ir uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys – K. R., M. B..

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. ieškovė UAB „CORNIS“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

91.1. pripažinti negaliojančiu 2014 m. sausio 24 d. priedą Nr. 2 prie 2013 m. birželio 16 d. Rangos sutarties Nr. 2013/06-16 (toliau – Rangos sutartis) nuo jo sudarymo momento;

101.2. priteisti ieškovei UAB „CORNIS“ iš atsakovės UAB „G ir G partneriai“ 174 351,25 Eur (602 000 Lt) skolos už faktiškai atliktus darbus;

111.3. priteisti 9 799,87 Eur (33 837 Lt) skolos už projektavimo darbus;

121.4. priteisti 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt) už faktiškai atliktus papildomus statybos darbus;

131.5. priteisti 95 574,61 Eur (330 000 Lt) skolos už ieškovei nuosavybės teise neperduotą turtą;

141.6. priteisti 5 230,54 Eur (18 060 Lt) už rangos sutarties nepagrįstą nutraukimą anksčiau laiko;

151.7. priteisti 4 904,54 Eur (16 934,40 Lt) baudą už vėlavimą atsiskaityti už faktiškai atliktus rangos darbus;

161.8. priteisti 8,3% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

171.9. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. birželio 16 d. tarp atsakovės UAB „G ir G partneriai“ (užsakovės), atstovaujamos direktoriaus R. G. ir ieškovės UAB „CORNIS“ (rangovės), atstovaujamos direktoriaus D. B., buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 2013/06-16. Statybos darbų kaina, remiantis Lokaline sąmata (Rangos sutarties Priedas Nr. 1), buvo nustatyta – 291 058,12 Eur (1 004 965,50 Lt) su PVM. Atlikus statybos darbus, įregistravus 7 vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus statybų objekte ( - ) (vėliau suteiktas adresas ( - )), jokių pretenzijų, ieškovės teigimu, iš atsakovės nebuvo gauta.
  2. Ieškovė pažymėjo, kad 2014 m. sausio 26 d. pas įmonės UAB „CORNIS“ direktorių D. B. į namus atvyko D. D., dėl kurio agresyvaus elgesio ir grasinimo D. B. pasirašė iš anksto, be ieškovo žinios, sudarytą 2014 m. sausio 24 d. Priedą Nr. 2 prie Rangos sutarties, kuris jau buvo pasirašytas atsakovės direktoriaus R. G.. Šiuo priedu buvo nustatyta, kad galutinė statybų objekto kaina yra 242 548 Eur (837 471,25 Lt). Ieškovės teigimu, kadangi šis susitarimas buvo pasirašytas dėl realaus grasinimo susidoroti, jis yra negaliojantis, todėl turi būti panaikintas, o bendra suderinta darbų kaina laikytina 291 058,12 Eur (1 004 965,50 Lt) su PVM.
  3. Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad atsakovė priėmė ieškovės atlikus darbus ir jų kokybės neginčijo, 2014 m. kovo 20 d. ieškovei buvo pateiktas atsakovės pranešimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo rangovo sąskaita ir pranešimas apie Rangos sutarties nutraukimą nuo 2014 m. balandžio 1 d., jei ieškovė iki 2014 m. kovo 28 d. nepradės šalinti nurodytų trūkumų. Atsakovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį anksčiau negu buvo nustatyta Rangos sutartyje (2014 m. gegužės 1 d.). Ieškovė mano, jog vien tai, kad atsakovė nustatė tariamus trūkumus, nebuvo sutartinis pagrindas Rangos sutartį nutraukti anksčiau laiko. Nutraukdama sutartį atsakovė ne tik nesuteikė galimybės ieškovei baigti pradėtus darbus, bet ir pilnai neatsiskaitė su ieškove.
  4. Vadovaujantis 2013 m. rugsėjo 24 d.; 2013 m. spalio 30 d.; 2013 m. lapkričio 18 d.; 2013 m. gruodžio 9 d.; 2013 m. gruodžio 19 d. pasirašytais Atliktų darbų aktais ieškovė išrašė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: COR Nr. 0016, COR Nr. 0031, COR Nr. 0034, COR Nr. 0038 ir COR Nr. 0039 viso – 280 062,55 Eur (967 000 Lt) sumai. Atsakovė ieškovės išrašytas sąskaitas priėmė, atskiromis dalimis ieškovei sumokėjo 105 711,3 Eur (365 000 Lt). Pagal ieškovės išrašytas ir atsakovės priimtas PVM sąskaitas – faktūras susidariusio įsiskolinimo suma už faktiškai atliktus darbus yra 174 351,25 Eur (602 000 Lt) su PVM. Ieškovės teigimu, byloje pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas elektroniniais laiškais taip pat patvirtina, kad atsakovė pripažino, kad yra neatsiskaičiusi su ieškove, likusi skola sudaro 155 805,58 Eur (537 965,50 Lt). Be to, laišku pripažįstama ir tai, kad ieškovė yra nepadariusi tik darbų už 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą, kurie turės būti atlikti pavasarį.
  5. Ieškovės teigimu, atsakovė turi atlyginti ir kitas ieškovės su sutarties vykdymu susijusias išlaidas. Ieškovė nurodė, jog vadovaujantis Rangos sutarties 8.2.8. p. buvo įgaliota atsakovės atstovauti ją atliekant visų reikalingų dokumentų bei projektinės dokumentacijos rengimą, registruojant statinius atsakovės vardu. Vadovaujantis suteiktais įgaliojimais ieškovė 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m. liepos 30 d. sudarė dvi sutartis dėl vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų projektinės dokumentacijos, vandentiekio – nuotekų, suvestinio inžinerinio tinklų plano, pastatų vizualizacijos. Už atliktus projektavimo darbus ieškovei išrašytos sąskaitos – faktūros bendrai 9 799,87 Eur (33 837 Lt) sumai. Ieškovė šias sąskaitas apmokėjo, tačiau kadangi sudarydama nurodytas projektavimo darbų sutartis ieškovė veikė atsakovės vardu, todėl jai tenka pareiga atlyginti šias ieškovės patirtas išlaidas.
  6. Ieškovė, vykdydama sutartį, atliko papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į Lokalinę sąmatą, atsakovė darbus konkliudentiniais veiksmais priėmė, jų atlikimo fakto neginčijo, tačiau už juos nesumokėjo. Ieškovė 2014 m. kovo 31 d. parengė papildomai atliktų darbų aktą, jį pasirašė techninis prižiūrėtojas M. B., kuris įvertino atliktų darbų kiekį bendrai 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt) sumai.
  7. Ieškovė nurodė, jog šalių derintu Jungtinės veiklos sutarties projektu bei pagal ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo 2013 m. gruodžio 13 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu, ieškovė turėjo gauti vieną iš pastatytų kotedžų, tačiau atsakovė iki šiol įsipareigojimo nėra įvykdžiusi. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso tik du likę neparduoti objektai, kurie yra areštuoti, ieškovė nemato realios galimybės gauti kotedžą natūra, todėl prašo teismo iš atsakovės priteisti 95 574,61 Eur (300 000 Lt) skolą, kaip kompensaciją už nekilnojamojo turto neperdavimą ieškovei natūra.
  8. Ieškovės teigimu, atsakovei nutraukus anksčiau sutartyje nustatyto termino Rangos sutartį, atsakovei kyla pareiga sumokėti Rangos sutarties 8.2.9. p. nustatytą baudą, kuri lygi 5 231 Eur (18 060 Lt). Iš atsakovės taip pat priteistini 4 905 Eur (16 934,40 Lt) delspinigiai bei 8,3 proc. dydžio palūkanos.
  9. Atsakovė UAB „G ir G partneriai“ nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog Rangos sutartimi rangos darbai turėjo būti atlikti pagal ieškovės pateiktą dokumentaciją. Šiam tikslui atsakovė ieškovei išdavė 3 įgaliojimus. Ginčo rangos sutartinio darbo apimtis buvo ne tik statybos darbai, bet ir techninės, statybą leidžiančios dokumentacijos parengimas, derinimas atsakovės vardu, taip pat atliktų statinių pridavimo tinkamai naudotis procedūra, kas, atsakovės nuomone, reiškia 100 proc. statinių baigtumą. Atsakovė nurodė, jog statinių baigtumas viešame registre įregistruotas kaip 100 proc., tačiau toks įrašas neatitiko faktinio statinio baigtumo jų įregistravimo dieną, todėl atsakovė 2014 m. vasario 11 d. raštu pakvietė UAB „CORNIS“ įgaliotus asmenis atvykti į rangos objektą statinių apžiūrai, atliktų ir neatliktų darbų apimčiai bei statinių baigtumo laipsniui nustatyti. 2014 m. vasario 20 d. rangos objekte vyko statomų statinių apžiūra dalyvaujant atsakovei, asmenims, sudariusiems preliminariąsias sutartis dėl statinių įsigijimo, ir ekspertui S. M.. Ieškovės atstovas, atvykęs kartu su techniniu prižiūrėtoju M. B., atsisakė joje dalyvauti. Po apžiūros atsakovės pakviestas statybos ekspertas S. M. 2014 m. vasario 24 d. atsakovei pateikė apžiūros aktą Nr. 14-05, kuriame konstatuota, kad dėl neatliktų darbų kotedžai Nr. 4, 4a, 4b, 4c negali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra kotedžų nustatytų neužbaigtų darbų užbaigimo ir defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina nustatyta 90 705 Eur (313 186,72 Lt) su PVM. 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateiktas papildomo ekspertinio tyrimo aktas, kuris taip pat patvirtina, kad ieškovės darbai buvo atlikti su defektais, kuriuos atsakovė turėjo šalinti savo lėšomis.
  10. Atsakovė nurodo, jog 2014 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 12 d. pradėtų šalinti apžiūros aktu konstatuotus defektus ir juos baigtų ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. Ieškovei nepradėjus iki nustatyto termino šalinti statybos darbų defektų, atsakovė buvo priversta samdytis kitą rangovą ir dėl to patyrė nuostolius, kurių ieškovė nesutinka atlyginti.
  11. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė gavusi 2014 m. kovo 6 d. laišką kitą dieną kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl 2014 m. sausio 24 d. Priedo Nr. 2, kurį ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir paaiškina, kad Statinių techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal projektą Statiniuose turi būti įrengtas geoterminis šildymas. Statybos darbų eigoje tapus žinoma, kad šalia statomų statinių yra Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis įrenginėjama dujų tiekimo infrastruktūra, prie kurios gali būti prijungti ir nauji statomi statiniai, buvo pasirinktas alternatyvus statinių šildymo būdas. Atsakovės teigimu, atsisakius statinių geoterminio šildymo įrengimo, sumažėjo rangos darbų apimtis, sumažėjo statinių statymo sąnaudos ir būtent dėl šios priežasties šalys 2014 m. sausio 24 d. sutarė sumažinti Rangos sutarties kainą iki šalių sutartos kainos – 242 548 Eur (837 471,25 Lt), susitarimas buvo įformintas Priedu Nr. 2 prie Rangos sutarties, kuriuo darbų kaina buvo sumažinta nuo 291 058,12 Eur (1 004 965,50 Lt) iki 242 548 Eur (837 471,25 Lt).
  12. Atsakovė nurodė, jog ji nesutinka ir su ieškovės reikalavimu priteisti 9 799,87 Eur (33 837,00 Lt) skolą už projektavimo darbus, nes projektinės dokumentacijos parengimas buvo UAB „CORNIS” įsipareigojimų dalis (Rangos sutarties 3.4. p.). Sutartyje (Rangos sutarties 4.2. p.) aiškiai nurodyta, kad į sutarties kainą yra įtrauktas visas už šioje sutartyje nustatyto sutartinio darbo atlikimą numatytas užmokestis.
  13. Atsakovė teigia, jog šalių niekada nesiejo santykiai, kylantys iš jungtinės veiklos, ieškovės pateikta jungtinės veiklos sutartis nėra šalių pasirašyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 95 574,61 Eur (330 000 Lt) skolą už ieškovei neperduotą turtą (vieną kotedžą) yra nepagrįstas.
  14. Dėl reikalavimo priteisti 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt) už papildomus darbus atsakovė nurodė, jog tarp šalių nebuvo pasirašytas joks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ir susitarimo dėl jų apmokėjimo. Mano, kad 2014 m. kovo 31 d. papildomų darbų aktas yra niekinis. Techniniam prižiūrėtojui M. B. nebuvo suteikta teisė tartis dėl papildomų darbų. Dėl reikalavimo priteisti netesybas atsakovė pažymi, jog esant teisėtai sustabdytam prievolių vykdymui, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė ir pareiga mokėti ieškovo reikalaujamus delspinigius.
  15. Atsakovė UAB „G ir G partneriai” teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašoma:

1816.1. pripažinti negaliojančia tarp ieškovės UAB „CORNIS“ ir atsakovės UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią UAB „CORNIS“ perleido UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1830-3070 ir taikyti restituciją;

1916.2. pripažinti negaliojančia tarp UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, pagal kurią UAB „CORNIS“ perleido „Cornio investicijos“ nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-16156-8815 ir taikyti restituciją;

2016.3. priteisti iš ieškovės UAB „CORNIS“ 134 133,49 Eur (463 137,16 Lt) nuostolių atlyginimui ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į ginčo žemės sklypus: unikalus Nr. 4400-1615-8815 ir unikalus Nr. 4400-1830-3070;

2116.4. priteisti iš ieškovės UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio investicijos“ 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2216.5. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Atsakovė nurodė, kad dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių (ieškovei neatlikus visų sutartimi sulygtų darbų, bei nustačius atliktų statybos rangos darbų trūkumų, kurių ieškovė per atsakovės nustatytą terminą nepašalino) ji buvo priversta atsisakyti rangos sutarties ir samdyti kitą rangovą UAB „VG statyba“ bei dar kelis papildomus rangovus, kurie baigė šalinti ieškovės rangos darbų trūkumus bei defektus. Bendra atsakovės patirtų išlaidų suma yra 134 133,49 Eur (463 137,16 Lt), ją priešieškiniu ir prašoma priteisti.
  2. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2014 m. kovo 31 d. bei 2014 m. kovo 5 d. UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio investicijos“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias UAB „CORNIS“ perleido UAB „Cornio investicijos“ du žemės sklypus, pažeidžia atsakovės, kaip ieškovės UAB „CORNIS“ kreditoriaus, interesus, todėl yra naikintinos CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sudarius ginčijamą sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Po šių perleidimų jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ieškovė UAB „CORNIS“ neturi. Sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo. UAB „Cornio investicijos“ įsteigta 2014 m. vasario 17 d., jos akcininkė A. B. – UAB „CORNIS“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė, šios aplinkybės sąlygoja sandorių šalių nesąžiningumą.
  3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „CORNIS“ nurodė, jog Rangos sutarties pasirašymo metu jau buvo aišku, kad Rangos sutartimi statomi pastatai bus šildomi dujomis. Apie kitokį šildymo būdą nebuvo tartasi. Projekte buvo numatyta tik galimybė įsirengti šildymą elektra, kaip galimą alternatyvų ekologišką šildymo būdą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovė dar 2013 m. liepos 9 d. teikė prašymą AB „Lietuvos dujos“ prisijungimo sąlygoms gauti. Atsakovės su potencialiais pirkėjais 2013 m. liepos 29 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarytose pastatų preliminariosiose pirkimo – pardavimo sutartyse taip pat buvo numatytas ne geoterminis šildymas, bet „šildymo sistema – dujinis miesto įvadas“.
  4. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovė visus rangos darbus turėjo atlikti 100 proc. baigtumu, t.y. įrengti pastatų visišką apdailą, nes net techniniame projekte tokie darbai nebuvo aptarti, jame nėra numatytas elektros išvedžiojimas pastatų viduje. Ieškovė nurodo, jog įmokos ir kitos išlaidos (AB „Lietuvos dujos“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės paramos mokestis, išlaidos savivaldybės infrastruktūrai) nėra apmokamos rangovo sąskaita. Šios išlaidos priklauso išskirtinai užsakovui. Rangos sutartyje nenumatyta, kad šias išlaidas turi apmokėti rangovė UAB „CORNIS“. Atsakovės pateiktos sąskaitos apie tariamai patirtus nuostolius nėra susijusios su ieškovės atliktais darbais ir jų kokybe.
  5. Ieškovė pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. – 2013 m. gruodžio 19 d. darbų priėmimo metu atsakovė jokių darbų trūkumų nenustatė ir visus darbus priėmė be pastabų ir galimai vėliau dėl savo neveikimo ar aplaidumo juos sugadino. Atsakovė ieškovės atžvilgiu civilinės atsakomybės taikymo pagrindų neįrodė.
  6. Pažymima, jog atsakovė priešieškinyje neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų viseto, todėl reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo negali būti tenkinamas. Ieškovės teigimu, ieškovė ir atsakovė UAB „Cornio investicijos“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ginčijamos pirkimo – pardavimo sutartys kokiu nors būdu pažeidžia kreditorių interesus, nes minėtų sutarčių kaina atitiko rinkos kainą, todėl ieškovei gavus ekvivalentą pinigais, kreditorių interesas niekaip negalėjo būti pažeistas.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu UAB „CORNIS“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 174 351,25 Eur skolą už rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 29 541 Eur sumos nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.; nuo 144 810 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 8,3 procentus dydžio metines palūkanas nuo 174 351,25 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu UAB „G ir G partneriai“ priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės atsakovei 63 175,35 Eur skolos už rangos darbų trūkumus, 4 520,68 Eur defektų konstatavimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 22 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Likusius priešieškinio reikalavimus atmetė.
  3. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 16 d. pasirašytos Rangos sutarties 10.6. p. nustatyta, jog sutartis keičiama (papildoma) abiejų šalių pasirašytu papildomu susitarimu, kuris yra galiojančios sutarties tąsa ir neatskiriama jos dalis. Priedas Nr. 2, šalių pasirašytas 2014 m. sausio 24 d., patvirtina faktą, jog šalys pakeitė pagrindinės Rangos sutarties ir Lokalinės sąmatos priedo Nr. 1 apskaičiuotos rangos sutarties ir statybinių medžiagų kainas dėl pasikeitusių įkainių. Teismo nuomone, ieškovės UAB „CORNIS“ ginčijamo sutarties Priedo Nr. 2 pasirašymo metu D. B. nebuvo kilęs realus pavojus dėl D. D. veiksmų. D. B. UAB „CORNIS“ vardu ne tik pasirašė sutartį, uždėjo įmonės antspaudą, bet savo namuose, kur pasirašė Priedą Nr. 2, nebuvo vienas, pagalbos neprašė, todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, teismas pripažino Priedą Nr. 2 galiojančiu.
  4. Teismas vertindamas byloje nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog Lokalinėje sąmatoje nustatyta 291 058,12 Eur (1 004 965,50 Lt) statybos darbų, su daline apdaila kaina, įskaitant projektinės, statybą leidžiančios dokumentacijos rengimo darbus, pripažintina protingumo kriterijus atitinkančia kaina. Teismas konstatavo, jog atsakovė, priėmusi darbų rezultatą, pasirašiusi atliktų darbų aktus ir nenurodžiusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, pripažino, jog priimti darbai atlikti tinkamai, todėl jai atsirado pareiga už atliktus ir priimtus darbus sumokėti. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas sumokėti priimtų ir neapmokėtų darbų sumą, t.y. 174 351,25 Eur (602 000 Lt), yra pagrįstas.
  5. Teismas, pasisakydamas dėl skolos už projektavimo darbus, nusprendė, jog Rangos sutarties 8.2.8. p. nustatyta, kad ieškovė UAB „CORNIS“ įsipareigojo parengti visus reikalingus projektus bei gauti leidimus 7 kotedžų statyboms. Teismas pažymi, jog Rangos sutarties 4.2. p. šalys susitarė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už šioje sutartyje nustatyto sutartinio darbo atlikimą numatytas užmokestis. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „CORNIS“, kaip atsakovės atstovė, dėl įsipareigojimų įvykdymo būtų teikusi kokias nors ataskaitas, taip pat pažymėjo, jog atsakovė UAB „G ir G partneriai“ nebuvo nurodytų sutarčių, pagal kurias ieškovė apmokėjo projektavimo darbų kainą, šalimi, todėl atsakovei pareiga atlyginti 9 799,87 Eur (33 837 Lt) skolos už projektavimo darbus neatsirado.
  6. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl papildomų darbų apmokėjimo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju jokio papildomo raštiško šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo tarp Rangos sutarties šalių nebuvo. Tai, kad 2014 m. kovo 31 d. techninis prižiūrėtojas M. B. pasirašė šių darbų ir išlaidų aprašymą, nėra pagrindas pripažinti, jog pastarasis asmuo atsakovės UAB „G ir G partneriai“ vardu buvo įgaliotas už atsakovę derinti papildomų darbų įkainius bei atsakovės vardu priimti darbus. Pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyti ieškovės UAB „CORNIS“ perduoti atlikti darbai 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt) sumai yra sutartinio darbo dalis, kurie nelaikytini papildomais. Minėtos aplinkybės nesukelia atsakovei pareigos mokėti už nurodytus darbus.
  7. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 95 574,61 Eur (330 000 Lt) skolą už nuosavybės teise neperduotą turtą, yra nepagrįstas. Byloje ieškovė pateikė 2013 m. birželio 16 d. paruoštą jungtinės veiklos sutarties tekstą, kurio 5.1.4. p. numatyta, kad vienas vienbutis gyvenamasis namas bus registruojamas UAB „CORNIS“ vardu. Teismas nustatė, jog pateikta sutartis šalių nėra pasirašyta, todėl yra negaliojanti, ir tokio ieškovės reikalavimo netenkino.
  8. Teismas, vertindamas netesybų klausimą, nustatė, kad sutartyje numatytų netesybų mokėjimas yra siejamas ne tik su sutartyje numatytų netesybų faktu, bet ir privalomu rangovės raštišku pareikalavimu. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog iki ieškinio pateikimo teismui, raštiškai pareikalavo atsakovę mokėti netesybas, todėl reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas.
  9. Teismas konstatavo, jog 2014 m. kovo 6 d. ir pakartotinų 2014 m. kovo 19 d. atsakovės nurodymų ieškovė nevykdė, faktiškai buvo pasišalinusi iš statybos objekto, o tuo tarpu užsakovei sutarties įvykdymo terminas buvo esminė sąlyga, nes ji buvo įsipareigojusi prieš kotedžų pirkėjus. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog atsakovė tinkamai pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, todėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 230,54 Eur (18 060 Lt) baudą už Rangos sutarties nutraukimą netenkino.
  10. Teismas nustatė, kad atsakovė, prašydama pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovės UAB „CORNIS“ ir atsakovės UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. kovo 5 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis actio Pauliana pagrindu, neįrodė neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimo fakto, todėl atsakovės prašoma gynybos priemonė yra negalima. Šiuo pagrindu reikalavimo dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais netenkino.
  11. Teismas, vertindamas darbų trūkumų atlyginimo reikalavimą pasisakė, jog dalis ekspertiniame tyrime nurodytų darbų nebuvo sutarties dalyku (gerbūvio už sklypo ribų sutvarkymas, įvažiavimo kelio remonto darbai). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus ieškovės atliktų darbų defektus, susijusius su kotedžų fasadų remonto, stogo konstrukcijų, šildymo, vandentiekio, buitinės nuotekynės sistemų nebaigtais atlikti darbais, darė išvadą, jog atsakovė turi teisę į rangos sutarties kainos mažinimą. Teismas pažymėjo, kad priežastiniame ryšyje buvo ir atsakovės atsakingų asmenų netinkamas pareigų atlikimas, kai atsakovė, būdama įsipareigojusi dalyvaujant rangovei apžiūrėti ir priimti darbą (jo rezultatą), šias pareigas atliko netinkamai, nes faktiškai priėmė dalį darbų, kurie buvo su akivaizdžiais trūkumais. Teismas padarė išvadą, jog statybos darbų defektų taisymo išlaidų teismo nustatyta vertė sudaro 311 616,92 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą ir dėl šios pareigos netinkamo vykdymo prašoma priteisti defektų taisymo išlaidų suma sumažinta 30 proc.
  12. Teismas nepripažino atsakovės reikalavimų pagrįstais dėl reikalaujamų Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros mokesčio, prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ kompensavimo, taip pat dujotiekio projektavimo ir įrengimo atlyginimo, stogo šiltinimo poliuretano putomis išlaidų, taip pat atsakovo nurodytų išlaidų, susijusių su turto vertinimu, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovė buvo įsipareigojusi šias išlaidas kompensuoti. Teismas atsakovės UAB „G ir G partneriai“ reikalavimą pripažino pagrįstu 63 175,35 Eur (218 131,84 Lt) sumai bei priteisė 4 520,68 Eur (15 609 Lt) defektų konstatavimo išlaidoms padengti.

25III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „CORNIS“ prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą dalį, kuria teismas nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovės 9 799,87 Eur skolos už projektavimo darbus, 74 779,94 Eur už faktiškai atliktus papildomus statybos darbus, 4 904,54 Eur delspinigių sumą už vėlavimą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, 5 230,54 Eur baudos už Rangos sutarties nepagrįstą nutraukimą anksčiau laiko ir priimti naują sprendimą – tenkinti nurodytus ieškovės reikalavimus; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 4 520,68 Eur ir 63 175,35 Eur skolos už rangos darbų trūkumus ir atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „CORNIS“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 4 dalį (Sutartinio darbo kaina), neįvertino Rangos sutarties 3 dalies, kurioje aiškiai nustatytas sutartinio darbo objektas, į kurį nepatenka ieškovės patirtos projektinės dokumentacijos išlaidos. Pažymima, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, už kuriuos atsakovė privalo atlyginti.
    2. Neteisingai įvertinta, kad ieškovės atlikti papildomi darbai yra sutartinio darbo dalis, už kuriuos atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Atsakovė žinojo, kad atliekami papildomi darbai, kurie nebuvo įtraukti į pirminę sąmatą, šiuos darbus konkliudentiniais veiksmais priėmė ir jų neginčijo, objektus realizavo tretiesiems asmenims, tačiau už papildomus darbus nesumokėjo, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdama 74 779,99 Eur ieškovės sąskaita.
    3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino teisės į delspinigių priteisimą vien todėl, kad ieškovė neteikė atsakovei atskiro raštiško reikalavimo sumokėti 0,02 proc. delspinigius už vėlavimą įvykdyti turtinę prievolę ir per siaurai aiškino Rangos sutarties 8.2.9. punktą. Pažymėtina, kad ieškinyje vienas iš reikalavimų ir yra delspinigių priteisimas, kas yra tinkamas ieškovės pareigos, raštiškai pareikalauti atsakovės mokėti delspinigius, įvykdymas.
    4. Teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovė turėjo teisę Rangos sutartį nutraukti anksčiau laiko. Pirmosios instancijos teismas vienašališkai vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, neatsižvelgdamas į faktą, kad remiantis antstolio pažyma Nr. 170-14D, 2014 m. kovo 24 d. kotedžuose ieškovės darbuotojai vykdė statybos darbus. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ignoravo atsakovės raginimus ištaisyti darbų trūkumus ir, tariamai, objektą buvo palikusi jau 2014 m. sausio 26 d., yra klaidinga.
    5. Teismas priėmė neteisingą sprendimą dalyje, kurioje nepagrįstai patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų atlyginimo. Iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad šalys juos pasirašė, atsakovė patvirtino neatliktų darbų skolos sumą, t.y. 50 000 Lt, pretenzijų dėl darbų kokybės, defektų ieškovei nepateikė, todėl trūkumų faktu vėliau remtis nebuvo galima. Nesuprantama, kodėl teismas, pripažinęs, jog yra atsakovės kaltės netinkamai vykdžius techninę priežiūrą, jos atsakomybę vertino tik 30 proc.
    6. Atsakovė, siekdama pagrįsti tariamai atliktus defektų šalinimo darbus, teismui pateikė lokalines sąmatas, iš kurių matyti, jog tam tikri atlikti darbai nebuvo Rangos sutarties objektas (palangių montavimas, garso izoliacijos įrengimas, vėdinimo įranga ir vandentiekis, vartai ir varteliai, lauko buitinės nuotekynės užbaigimo darbai, vitrininių rėmų tvirtinimas aliumininiais stratramsčiais), todėl jos neturėjo būti priteistos iš ieškovės.
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „G ir G partneriai“ prašo: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti pilnai; sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovės 174 351,25 Eur skolos už rangos darbus, – pakeisti, sumažinant iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną skolos sumą už rangos darbus iki 136 837,13 Eur; atitinkamai dėl patenkintų ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų atlikti priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas tiek ieškovės ieškinio reikalavimus, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimus, privalėjo atlikti vienarūšių priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą, tačiau be jokio teisinio pagrindo to neatliko.
    2. Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 174 351,25 Eur skolos už rangos darbus, ignoravo nenuginčytą Rangos sutarties priedą Nr. 2, pasirašytą 2014 m. sausio 24 d., kuriuo buvo sumažinta bendra rangos darbų kaina ir dalį šios sumos, t.y. 37 514,12 Eur nepagrįstai priteisė iš atsakovės.
    3. Teismas neturėjo pagrindo remtis M. B. pasirašyta 2013 m. liepos 1 d. Lokaline sąmata, nes jis neturėjo teisės prisiimti atsakovės vardu įsipareigojimus.
    4. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sumažino rangos darbų trūkumų taisymo sumą net 30 proc., konstatuodamas, kad atsakovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą. Teismas neatskyrė statybos techninės priežiūros funkcijų ir subjektų, kurie yra atsakingi už statybų techninę priežiūrą, todėl neteisingai ją sutapatino su darbų perdavimo – priėmimo procedūra.
    5. Teismas, apskaičiuodamas priteistinas atsakovės patirtas rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, padarė matematines skaičiavimo klaidas ir nepagrįstai atsisakė priteisti dalį atsakovės patirtų išlaidų, kurias pagal Rangos sutartį turėjo apmokėti ieškovė, t.y. iš priteistinos sumos be teisinio pagrindo nepriteisė išlaidų už gerbūvio sutvarkymo darbus, prisijungimą prie AB „Lietuvos dujos“ ir dujotiekio projektavimo bei įrengimo darbus.
    6. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovė ginčijamų sandorių (UAB „CORNIS“ ir atsakovės UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarčių) sudarymo metu neįrodė neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimo, todėl atsakovės prašoma taikyti actio Pauliana gynybos priemonė yra negalima. Rangos darbų trūkumai nustatyti ir prievolė juos pašalinti ieškovei tapo žinoma iki ginčijamų sandorių sudarymo momento, todėl atsakovė turėjo neabejotiną reikalavimo teisę ieškovės UAB „CORNIS” atžvilgiu.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „CORNIS“ prašo atmesti atsakovės UAB „G ir G partneriai“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „G ir G partneriai“ prašo ieškovės UAB „CORNIS“ apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
  3. Šalys atsiliepimus į priešingos šalies pateiktą skundą grindžia argumentais ir aplinkybėmis, kurios ne kartą aptartos bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai šios nutarties aprašomojoje dalyje neaptaria.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

29Dėl skolos už Rangos sutartimi nustatytų darbų atlikimą

  1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas tiek dėl šalių nustatytos statybos rangos darbų kainos, tiek ir dėl įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus dydžio.
  2. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.
  3. Viena aktualiausių, sutarties šalims, statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2009).
  4. Ginčo šalių 2013 m. birželio 16 d. sudarytos Rangos sutarties 4 punktu užsakovė (UAB „G ir G partneriai) ir rangovė (UAB „CORNIS“) susitarė dėl konkrečios rangos darbų kainos, kuri, remiantis Lokaline sąmata (Priedas Nr. 1), buvo 291 058 Eur (1 004 965,50 Lt) (t. 1, b. l. 10, 15). Remiantis kasacinio teismo praktika, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Tokiu atveju rangovas neturi teisės reikalauti konkrečią darbų kainą padidinti, o užsakovas – sumažinti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą, tačiau tam tikrais įstatyme įvardytais atvejais (pvz., CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje) sutarties kainos keitimas gali būti atliekamas. Be to, galiojant sutarties laisvės principui, šalys turi teisę abipusiu sutarimu jų pačių sudarytą sutartį pildyti, keisti, kartu keisti ir sutarties kainą (CK 6.156 straipsnis). Sutarties papildymai ir pakeitimai tokiu atveju tampa pradinės šalių sudarytos sutarties sudėtine dalimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat ir ją keičiantys papildomi susitarimai sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
  5. Nagrinėjamoje byloje šalys sudarytoje sutartyje susitarė dėl konkrečios darbų kainos, tačiau Rangos sutarties 4 punkto nuostatos numatė šalims galimybę, vykdant statybos darbus ir iškilus poreikiui keisti sutarties kainą (sutarties 4.2 ir 4.4. punktai). Esminė sutartimi numatyta darbų kainos tikslinimo sąlyga – šalių tarpusavio susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir / ar papildymo (sutarties 4.2 ir 4.4. punktai). Nustatyta, kad šalys šia sutarties suteikta išlyga, dėl darbų kainos tikslinimo, pasinaudojo ir 2014 m. sausio 24 d. pasirašė Priedą Nr. 2, kuriuo pakeitė 2013 m. birželio 16 d. sudarytos Rangos sutarties Priede Nr. 1 (Lokalinė sąmata) numatytą darbų kainą, sumažindami ją nuo sutartos 291 058 Eur (1 004 965,50 Lt) sumos iki 242 548 Eur (837 471,25 Lt) (t. 1, b. l. 16). Priedas Nr. 2 pasirašytas abiejų ginčo šalių, šalys juo pagrindė, kas sąlygojo poreikį tikslinti darbų kainą (pasikeitusi rangos darbų ir faktinių statybinių medžiagų panaudojimo kaina). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad susitarimas šalių buvo pasirašytas laisva valia, sąlygų jį pripažinti negaliojančiu rangovės ginčijamu pagrindu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, t. y. kaip sudarytu dėl apgaulės, smurto ar ekonominio grasinimo) nėra. Kadangi apeliaciniu skundu užsakovė teismo išvadų šiuo klausimu neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šalių sudarytas Priedas Nr. 2 yra galiojantis, šalys yra saistomos juo nustatyto susitarimo dėl statybos darbų kainos tikslinimo ir plačiau Priedo Nr. 2 galiojimo klausimu nepasisako, tačiau vadovaujasi ja nustatyta sutarties darbų kaina, kuri yra 242 548 Eur (837 471,25 Lt).
  6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Priedą Nr. 2 ir juo atliktą kainos keitimą galiojančiu, vertindamas ieškinio reikalavimą, dėl skolos už Rangos sutartimi aptartus darbus priteisimo, vadovavosi Rangos sutartimi nustatyta kaina, t. y. 291 058 Eur (1 004 965,50 Lt), teigdamas, kad tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos mažesnės, negu buvo numatyta atliekant darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje (CK 6.654 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis Vilniaus apygardos teismo išvadomis. Įstatymo nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numato rangovo ekonomiją tik tuomet, kai tarp šalių nėra susitarimo dėl rangos sutarties kainos tikslinimo. Kadangi prieš tai aptartu ir, kaip nustatyta, galiojančiu Priedu Nr. 2, šalys, statybos darbų eigoje paaiškėjus naujoms statybos darbų apimtims ir medžiagų įkainiams, sumažino sutartimi nustatytą statybos darbų kainą, t. y. savo esme šiuo susitarimu rangovas atsisakė pretenzijų į ekonomiją, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.654 straipsnio nuostatų, o vertinant, ar yra užsakovės įsiskolinimas už atliktus darbus, turėjo vadovautis Priede Nr. 2 numatyta statybos darbų kaina.
  7. Vertinant rangovės reikalavimą priteisti iš užsakovės 174 351 Eur (602 000 Lt) už faktiškai atliktus darbus nustatyta, kad vykdant sutartimi sulygtus darbus rangovė, nuo 2013 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio atliko ir perdavė užsakovei darbų bendrai 280 062,56 Eur (967 000 Lt) sumai, bei išrašė apmokėti šiai sumai PVM sąskaitas – faktūras Nr. 0016, 0031, 0034, 0038, 0039 (t. 1, b. l. 17-24, 178-179). Rangovė pažymi, kad šiai sumai atliktus darbus užsakovė priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, todėl jai kilo pareiga apmokėti pagal priėmimo – pardavimo aktus išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ginčo byloje dėl to, kad užsakovė pagal priimtus darbus rangovei sumokėjo 105 711 Eur (365 000 Lt) (t. 1, b. l. 159), nėra. Tačiau rangovė prašydama priteisti iš užsakovės įsiskolinimą už atliktus darbus, nustatydama skolos sumą remiasi atliktais darbų aktais ir jų pagrindu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta darbų verte, kuri nesutampa su Priede Nr. 2 nustatyta darbų verte: Priede Nr. 2 šalys susitarė, kad bendra darbų kaina yra 242 548 Eur (837 471,25 Lt), tuo tarpu rangovė remiasi iki šio susitarimo pasirašytais atliktų darbų aktais, patvirtinančiais darbų 280 062,56 Eur (967 000 Lt) sumai atlikimą.
  8. Nesutapimams tarp šių įrodymais grindžiamų faktų (Priede Nr. 2 nustatytos ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais įformintos atliktų darbų kainos) pašalinti, teisėjų kolegija detaliau pasisako dėl teisinės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų reikšmės ir jų santykio su šalių sudaryta sutartimi.
  9. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato perdavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“; bylos Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojami rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
  10. Iš esmės atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „( - )“ v. UAB „Modesta“; bylos Nr. 3K-3-17/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina, kadangi ji (darbų kaina), kaip jau buvo išaiškinta – nustatoma statybos rangos sutartimi ar jos sudėtine dalimi esančiais priedais, kaip yra šiuo atveju. Todėl iki Priedo Nr. 2 sudarymo, nei šalių pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, nei rangovės užsakovei išrašytos apmokėti sąskaitos faktūros (kurios taip pat savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas) nekeičia šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos nustatymo, įtvirtinto 2014 m. sausio 24 Priede Nr. 2. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ir bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad esant neatitikimui tarp rangovės faktiškai atliktų Rangos sutartimi aptartų darbų kainos ir sutartimi nustatytos darbų kainos (sutarties Priedu Nr. 2 darbus numatyta atlikti už 242 548 Eur (837 471,25 Lt), tuo tarpu užsakovei buvo išrašytos ir pastarosios priimtos apmokėti sąskaitos faktūros 280 062,56 Eur (967 000 Lt) sumai), užsakovė išrašė ir pateikė apmokėti rangovei debetinę sąskaitą numatytam skirtumui padengti, t. y. 37 514 Eur (129 528,75 Lt) (t. 5, b. l. 199) sumai.
  11. Užsakovė apeliaciniu skundu pripažino, kad jos likusi nesumokėta suma už Rangos sutartyje numatytus darbus 472 471,25 Lt (136 837,13 Eur) (t. 5, b. l. 181), neneigia šiai sumai priėmusi darbus (atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai), 105 711 Eur (365 000 Lt) už sutartinius darbus yra sumokėjusi ir ginčo dėl šios sumos byloje nėra, todėl laikytina, kad rangovė atliko sutartimi nustatytus darbus. Šis fakto pripažinimas buvo šalies išreikštas procesiniame dokumente, laisva šalies valia, jo buvimo aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, todėl teisėjų kolegija laiko faktą, kad rangovė atliko sutartyje numatytus darbus 242 548 Eur (837 471,25 Lt) sumai pripažintu (CPK 187 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alma littera“ v. UAB „Arpresa“ bylos Nr. 3K-3-397/2014).
  12. Remiantis pateiktais išaiškinimais ir bylos šalių dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad šalys susitarė Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 242 548 Eur (837 471,25 Lt) kainą. Ginčo tarp šalių, kad užsakovė, vykdydama sutartį yra sumokėjusi rangovei 105 711 Eur (365 000 Lt), nėra. Užsakovė pripažįsta, kad jos neapmokėta už atliktus statybos darbus suma yra 472 471,25 Lt (136 837,13 Eur) (t. 5, b. l. 181), todėl ši suma iš užsakovės rangovei ir priteistina atlyginti sutartimi numatytų statybos darbų atlikimą.

    30

31Dėl rangovės reikalavimo priteisti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus

  1. Ginčo šalys aptariama Rangos sutartimi apibrėžė ne tik sutartinį darbą, jo įvykdymo terminus, apmokėjimo tvarką, bet ir nustatė atsakomybės už sutartimi nustatytų prievolių pažeidimą dydžius. Sutarties 8.2.10. punktu (sutartyje jis įvardijamas ir kaip 8.2.9. punktas) nustatyta, kad rangovei raštiškai pareikalavus, užsakovė moka delspinigius už uždelstus sutartinio darbo ir su juo susijusių išlaidų apmokėjimus. Delspinigių dydis sudaro 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelsto apmokėti sutartinio darbo kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos (t. 1, b. l. 12). Šalys sutartimi netesybas delspinigių forma nustatė ne kaip priemonę kompensuoti nuostolius už prievolės neįvykdymą, bet kaip priemonę užtikrinti užsakovės, šiuo atveju atsakovės, atsakomybę už prievolės apmokėti laiku už atliktu darbus neįvykdymą.
  2. Rangovė, nurodydama, jog užsakovės skola pagal jai pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras sudaro 174 351 Eur (602 000 Lt), reikalauja, kad vadovaujantis aptarta Rangos sutarties nuostata, užsakovė sumokėtų 4 904,54 Eur (16 934 Lt) dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino įvertinęs, kad rangovė nepareikalavo raštu, kaip įpareigoja Rangos sutarties 8.2.10. punktas (sutartyje jis įvardijamas ir kaip 8.2.9. punktas), kad užsakovė sumokėtų nustatyto dydžio delspinigius. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos pozicija. Netesybų skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento šalių sutartiniams santykiams taikomos, kai šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento nesusitaria sutartyje. Šiuo atveju šalių sudarytoje sutartyje aiškiai ir tiksliai apibrėžta netesybų skaičiavimo pradžia – ji siejama su rangovės raštišku pareikalavimu mokėti delspinigius. Vadinasi, užsakovės pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu rangovė to pareikalauja. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs šią sutarties nuostatą ir nustatęs, kad rangovė tokio reikalavimo užsakovei nėra pateikusi, prašymo priteisti delspinigius netenkino. Teisėjų kolegija pritaria rangovės argumentui, jog ieškinio pateikimas, prašant kartu su skola priteisti ir delspinigius, turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas mokėti pagal sutartį nustatytus delspinigius, todėl tik formalus atskiro raštiško pareikalavimo mokėti delspinigius nebuvimas, nesudaro pagrindo savaime atmesti šį reikalavimą.
  3. Tačiau šiuo atveju vertinant reikalavimą priteisti delspinigius už laiku neapmokėtus atliktus darbus, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, todėl delspinigių skaičiavimas taip pat turi būti vertinamas neatsiejamai nuo kitų šalis siejančios sutarties nuostatų, nustatančių prievolių vykdymo terminus ir jų tvarką. Šalys, susitardamos dėl apmokėjimo pagal sutartį, nustatė užsakovei teisę atidėti 144 810 Eur (500 000 Lt) apmokėjimą iki 2014 m. gegužės 30 d. Apmokėjimo atidėjimo šalys nesiejo nei su rangovės atliktų darbų kokybe, nei su kitomis sutartinio darbo vykdymo sąlygomis, todėl laikytina, kad šia teise užsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu galėjo pasinaudoti savo nuožiūra. Teisėjų kolegijai nustačius, kad užsakovės neapmokėta už atliktus statybos darbus suma sudaro 472 471,25 Lt (136 837,13 Eur), t. y. mokėtinos skolos suma neviršija sumos, kuriai taikytinas mokėjimo atidėjimo terminas (144 810 Eur (500 000 Lt), reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas nesuėjus mokėjimo atidėjimo terminui (2014 m. balandžio 3 d. pareikštas ieškinys, kuriuo reikalaujama priteisti ir delspinigius), delspinigiai atidėjimo termino laikotarpiu neskaičiuojami, dėl ko reikalavimas priteisti iš užsakovės nurodytą delspinigių sumą netenkinamas.
  4. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo argumentais, kuriuo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikė nepagrįstais, teisinio rezultato tai nekeičia ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintas, paliekama nepakeista.

32Dėl apmokėjimo už papildomus, Rangos sutartimi neaptartus, darbus

  1. Kalbant apie šalių teisę keisti konkrečia suma išreikštą rangos darbų kainą, buvo pažymėta, kad viena iš išimtinių galimybių tokiai šalių teisei atsirasti yra tuomet jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB Panevėžio statybos trestas ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2012; kt.).
  2. Sprendžiant dėl papildomų darbų poreikio ir faktinio jų atlikimo, visų pirma, svarbu įvertinti, ar šalys laikėsi įstatymu nustatytos pareigos pranešti priešingai šaliai apie papildomų darbų poreikį. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi papildomi, sutartimi neaptarti darbai, dėl kurių atitinkamai didėja ir sutarties kaina, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Taigi, viena iš sąlygų rangovui siekiant padidinti sutartimi nustatytą darbų kainą dėl papildomai atliekamų darbų - prievolė pranešti užsakovui apie objektyvų papildomų darbų poreikį, pagrįsti sutarties kainos dėl to didėjimą. Rangovė šiuo atveju tokio pranešimo buvimo fakto neįrodė, išimtinės aplinkybės, sąlygojusios poreikį atlikti papildomai nurodytus darbus (t. 5, b. l. 130), neaptartos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas priteisti iš užsakovės papildomai atliktų darbų kainą buvo pareikštas tik trečią kartą tikslinant ieškinį.
  3. Tačiau tik ši aplinkybė (neinformavimas užsakovės apie papildomų darbų poreikį) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šie darbai nebuvo atlikti, kadangi dėl papildomų darbų šalys galėjo susitarti atskiru susitarimu, užsakovė juos galėjo priimti, taip patvirtindama savo įsipareigojimą už juos sumokėti.
  4. Šiuo atveju rangovė siekdama įrodyti buvus papildomų darbų poreikiui ir tai, kad juos ji faktiškai atliko, pateikė teismui 2014 m. kovo 31 d. papildomai atliktų darbų aktą (t. 5, b. l. 130). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas nepatvirtina buvus tarp šalių sutartiniams įsipareigojimams dėl papildomų darbų atlikimo. Ši teismo išvada priimta įvertinus ne tik šį rangovės pateiktą įrodymą, bet byloje esančių įrodymų visumą, šalių sudarytų sutarčių ir jas papildančių dokumentų nuostatas, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios, kaip pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, ir vertintinos tokiose situacijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2010).
  5. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad rangovės pateiktas dokumentas yra pasirašytas rangovės direktoriaus (iš rangovės pusės) ir techninio prižiūrėtojo M. B. (iš užsakovės pusės), tačiau techniniam prižiūrėtojui nei statybų teisinį reglamentavimą nustatančios teisės normos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 ir 41 dalys, 16 straipsnis), nei šalių susitarimai dėl techninės priežiūros atlikimo (t. 5, b. l. 131) nesuteikė įgaliojimų priimti sprendimus dėl šalis siejančios statybos Rangos sutarties pakeitimo, papildomų darbų ir atitinkamai papildomų užsakovės finansinių prievolių prisiėmimo. Be to, užsakovė niekada šių darbų nepripažino ir prievolės apmokėti už juos neprisiėmė.
  6. Antra, papildomi darbai statybos rangos teisiniuose santykiuose sukelia prievolę užsakovui už juos apmokėti tuo atveju, jei jie nebuvo aptarti šalis siejančioje rangos sutartyje, tačiau jų poreikis atsirado vykdant statybos darbus, t. y. šie darbai, ar darbų kiekiai, turi būti nauji, nepatenkantys į šalių tarpusavio susitarimo apimtis.
  7. Šiuo atveju papildomais rangovės įvardinti darbai, tokiais nelaikytini. Rangovė teigia, kad papildomus darbus sudarė: ardymo, tvoros ir terasos įrengimo bei pastatų langų rėmų įstiklinimo darbai, kurių vertė siekė 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt), tačiau juos sugretinus su šalių sulygtų pagal Rangos sutartį darbų apimtimi, akivaizdu, kad šie darbai įtrauktini į pagrindinius, sutartinius darbus. Rangovės parengto Techninio projekto bendroji dalis, Aiškinamasis raštas bei Lokalinė sąmata (Rangos sutarties Priedas Nr. 1) numatė, kad statybos aikštelės paruošimo ir polinių pamatų įrengimas, gerbūvio sutvarkymas bei langų įstiklinimas (papildomų darbų akte šie darbai įvardijami kaip ardymo, tvoros ir langų rėmų įstiklinimo darbai) yra Rangos sutartimi numatyti statybos darbai, todėl jie nepagrįstai įtraukti į papildomai atliktų darbų aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis techniniu projektu buvo numatyta lango rėmus įstiklinti viengubu skaidriu 3-4 mm storio stiklu, vidinis rėmas įstiklinamas vienos kameros stiklo paketu, užpildytu inertinėmis dujomis (techninio projekto bendrosios dalies 9 punktas „Durys ir langai), tuo tarpu pagal rangovės pateiktą papildomai atliktų darbų aktą, langų rėmai buvo įstiklinti selektyviniu trijų stiklų paketu, tačiau kas sąlygojo sutartimi numatytų statybinių medžiagų pakeitimą, rangovė neįrodo. Todėl užsakovei neatsirado pareiga apmokėti už Rangos sutartimi numatytų darbų pagerinimą rangovės iniciatyva. Rangovė nepagrindžia ir to, kokiu pagrindu ji prie papildomai atliktų darbų priskiria terasos įrengimo darbus. Priedas prie 2014 m. vasario 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – vaizdo įrašai Nr. 0006, 0007, 0008 patvirtina, kad terasos buvo įrengtos iki faktinių aplinkybių konstatavimo, kas leidžia teigti, jog šie darbai priskirtini statybos darbams, atliktiniems pagal Rangos sutartį. Be to, į papildomų darbų aktą, prie terasos įrengimo darbų įtraukti darbai – stiklinių stogelių įrengimas, prancūziški apsauginiai balkonėliai, akivaizdžiai nepriskirtini šio pobūdžio darbams, o yra fasado darbai, kurie, remiantis techninio projekto medžiaga – buvo numatyti pagal Rangos sutartį (tai patvirtina techninės dokumentacijos medžiaga).
  8. Atkreipiamas dėmesys ir į rangovės nurodytą papildomų darbų atlikimo akto įforminimo datą – 2014 m. kovo 31 d. t. y. dieną prieš tai, kai užsakovė nutraukė su rangove sudarytą statybos rangos sutartį (sutartis nutraukta 2014 m. balandžio 1 d.). Ši aplinkybė, turint omenyje tai, kad tarp šalių nuo 2014 m. kovo mėnesio (2014 m. kovo 6 d.) vyko derybos dėl nebaigtų darbų ir jų trūkumų taisymo, ir rangovei buvo duotas terminas iki 2014 m. kovo 12 d. pradėti šalinti trūkumus, kitaip užsakovė nutrauks rangos sutartį, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, užsakovė juo pripažino ir sutiko apmokėti.
  9. Aktualu paminėti ir 2014 m. vasario 20 d. vykusią statinių apžiūrą, kuri užfiksuota vaizdo įrašuose, pateiktuose su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 4, b. l. 244). Jos metu į apžiūrą pakviestas UAB „CORNIS“ vadovas ir techninis prižiūrėtojas M. B., perdavė UAB „G ir G partneriai“ statybų objektų raktus, kartu pažymėdami, kad rangovė tris savaites iki faktinio aplinkybių konstatavimo, t. y. iki 2014 m. vasario 20 d., realiai neturėjo galimybės patekti į statybos objektą ir vykdyti statybos darbų. Šis faktas, kartu su 2014 m. kovo 12 d. vykusiu faktinių aplinkybių konstatavimu statybos objekte, kurio metu buvo nustatyta, kad jame dirbo UAB „CORNIS“ darbuotojai, tačiau atlikinėjo ne papildomų darbų atlikimo akte nurodytus darbus, o elektros instaliacijos ir kitus vidaus tvarkymo darbus (t. 4, b. l. 244), liudija, kad rangovė papildomų darbų, už kuriuos pareiga atlyginti kiltų užsakovei, statybos objekte neatlikinėjo.
  10. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu rangovės atstovai papildomai atliktų darbų faktą siejo su aplinkybe, kad UAB „G ir G partneriai“ buvo sudarę statomų kotedžų preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis ir pagal pirkėjų pageidavimus (t. 1, b. l. 124-125, 135) buvo atliekami papildomi darbai, už kurių atlikimą rangovė ir prašo priteisti iš rangovės 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt).
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui. Tačiau, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį, šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Todėl, iškilus poreikiui įvertinti rangovės atstovų teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teisėjų kolegija, nesant byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių papildomų darbų atlikimo faktą, remiasi pirmosios instancijos teisme liudytojų duotais parodymais. Apibendrinus 2015 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad kaip ir teigė rangovės atstovai, dėl darbų statybos objekte, tiek aptartų rangos sutartimi, tiek aptartų preliminaria sutartimi ir papildančia šalių susitarimą dėl statybos darbų ir kiekių, derėjosi ir su preliminariais pirkėjais tarėsi UAB „CORNIS“ vadovas, tačiau defektus šalino ir papildomai sutartus darbus statybos objekte atliko UAB „G ir G partneriai“ pasamdytas naujas rangovas – UAB „VG statyba“. Šios įmonės vadovas patvirtino, kad su preliminariąsias sutartis sudariusiais pirkėjais aptarti papildomi darbai objektuose buvo atliekami pagal papildomus susitarimus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad rangovės nurodomi papildomai atlikti darbai (t. 5, b. l. 130) nesutampa su preliminarias sutartis sudariusių pirkėjų papildomai užsakytais darbais (t. 1, b. l. 135).
  12. Teismo įvertintų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog rangovė neįgijo teisės reikalauti iš užsakovės 2014 m. kovo 31 d. papildomai atliktų darbų akte nurodytų darbų vertės atlyginimo, kadangi papildomai atliktų darbų akte nurodytų darbų nėra pagrindo pripažinti papildomais, Rangos sutartimi neaptartais, darbais.

33Dėl skolos priteisimo už projektavimo darbus

  1. Byloje kilo ginčas dėl to, kam pagal šalių tarpusavio susitarimą kilo atsakomybė atlyginti projektavimo darbų išlaidas, bei ar galima teigti, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai.
  2. Remiantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, statytojas (užsakovas) atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų bei statybos projektinės dokumentacijos parengimą ir perdavimą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Statybos techninio reglamento STR 0.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatos). Šiuo atveju užsakovas statybos objekto techninės dokumentacijos rengimo darbus perleido atlikti rangovui.
  3. 2013 m. birželio 16 d. Rangos sutartimi bylos šalys susitarė, kad rangovo prisiimtus atlikti sutartinius darbus „Gyvenamųjų namų statybos darbai“ apims ir objekto techninės dokumentacijos parengimas (sutarties 3.4. punktas). Nurodytą sutarties nuostatą papildančiame sutarties 8.2.8. punkte šalys susitarė, kad „rangovas įsipareigoja atstovauti UAB „G ir G partneriai“ atliekant visų reikalingų dokumentų, bei projektų parengime <···> valstybinėse institucijose, savivaldybėje, žemėtvarkoje ir t. t. Taip pat įsipareigoja parengti visus reikalingus projektus statyboms <···>, bei gauti leidimus statyboms“. Šių darbų vykdymui užsakovė išdavė tris įgaliojimus: 2013 m. liepos 1 d. įgaliojimus rangovei būti jos atstove ir veikiant jos vardu parengti statinių projektinę dokumentaciją (t. 4, b. l. 232, 233) bei 2013 m. liepos 31 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo P. Š., R. M. – Petraitienę ir / ar J. I. bendrovės vardu sutvarkyti statybos objekto techninę dokumentaciją (t. 5, b. l. 110).
  4. Vykdant Rangos sutartimi prisiimtas pareigas rangovė 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m. liepos 30 d. sudarė Rangos sutartis su R. M. I.Į. „Mažasis atriumas“ ir UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ dėl gyvenamųjų namų projektinės dokumentacijos parengimo (t. 5, b. l. 107-109, 111-113). Rangovams, pagal nurodytas projektinės dokumentacijos rangos sutartis, atlikus sulygtus darbus – rangovei (ieškovei UAB „CORNIS“) buvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros 9 799,87 Eur (33 837 Lt) sumai, kurias apmokėjo ieškovė (t. 5, b. l. 115-124).
  5. Kilus ginčui tarp bylos šalių dėl skolos už pagrindinių ir už papildomų, šalis siejusios Rangos sutartimi neaptartų, darbų atlikimo kokybės ir skolos už juos priteisimo, rangovė (ieškovė UAB „CORNIS“) pareikalavo, kad užsakovė (atsakovė UAB „G ir G partneriai“) atlygintų rangovei jos patirtas statinių projektinės dokumentacijos rengimo išlaidas. Patikslintu ieškiniu rangovė teigė, kad užsakovė turi atlyginti rangovei visas išlaidas, kurias ji patyrė veikdama užsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismui šio reikalavimo, grindžiamo CK 2.151 straipsniu, netenkinus, rangovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo ginčo sutarties kaip pavedimo, nors visos bylos aplinkybės liudija tarp šalių susiklosčius pavedimo teisiniams santykiams.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.
  7. Iš aukščiau aptartos bylos medžiagos matyti, kad Rangos sutartyje nustatytos tokios sąlygos: rangovė atlieka sutartimi prisiimtą darbą pagal jos pateiktą statybos objekto techninę dokumentaciją; atstovauja užsakovę valstybinėse institucijose, parengia visus reikalingus projektus, gauna statybos leidimus, o užsakovė – pateikia rangovei visus privalomus dokumentus, reikalingus sutartiniam darbui atlikti ir suteikia rangovei įgaliojimus, reikalingus šios sutarties nuostatoms įgyvendinti (sutarties 3.4., 3.5.; 8.1.1. ir 8.2.8. punktai). Šalies numatytų atstovavimo santykių visuma, rangovė vertinimu, iš esmės būdinga pavedimo santykiams, todėl sudaro pagrindą traktuoti šalis siejusius santykius pavedimo teisniais santykiais.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ginčo sutarties turinį ir sąlygas negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji turi aiškiai išreikštų požymių, kurie sudarytų teisinį pagrindą tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti išskirtinai kaip pavedimo. Ieškovės argumentus, jog Rangos sutarties aptartos nuostatos iš esmės atitinka ir pavedimo sutartims būdingus požymius, teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstais, kadangi civilinės teisės normos nedraudžia šalims sudaryti mišrią sutartį, t. y. turinčią kelių rūšių sutarčių požymių, tačiau svarbu, kad ji atitiktų sutartims keliamus reikalavimus ir neprieštarautų imperatyviosioms teisės normoms.
  9. Pavedimo sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.756 straipsnis. Nurodytos teisės normos 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010), todėl atmestini kaip nepagrįsti užsakovės argumentai, kad rangovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reikalavimų atlyginti projektavimo darbų išlaidas, negrindė pavedimo teisiniais santykiais, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, ką patikslintu ieškiniu rangovė ir įrodinėjo.
  10. Kadangi pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigoja kitos šalies (atstovaujamojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010).
  11. Remdamasi aptartomis Rangos sutarties nuostatomis ir tuo, kad užsakovė rangovei išdavė įgaliojimus veikti jos vardu parengiant statybos objekto projektinę dokumentaciją, rangovė teigia, kad šalių santykiai turi būti traktuojami kaip pavedimo ir rangovės išlaidas, patirtas vykdant užsakovės pavedimus, turi atlyginti užsakovė. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, pagrindiniai požymiai, leidžiantys tarp šalių susiklosčiusius santykius identifikuoti pavedimo teisiniais santykiais yra ne tai, kad viena šalis perleidžia kitai šaliai atlikti jai priskirtus teisinius veiksmus ir tam tikslui išduoda įgaliojimą, tačiau šalies, veikiančios už kitą šalį, veikimas teisiniuose santykiuose su kitais (trečiaisiais asmenimis) išimtinai atstovaujamojo vardu ir jo sąskaita. Šiuo atveju šių esminių pavedimo santykiams konstatuoti požymių nenustatyta.
  12. Byloje nustatyta, kad nors rangovė ir buvo įgaliota atlikti teisinius veiksmus užsakovės vardu su trečiaisiais asmenimis, tačiau jokių teisinių veiksmų užsakovės vardu ir lėšomis su trečiaisiais asmenimis ji neatliko. Kaip buvo pastebėta anksčiau, Projektavimo rangos sutartis su R. M. I.Į. „Mažasis atriumas“ ir UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ rangovė sudarė savo vardu (t. 5, b. l. 107-109, 111-113). Projektavimo rangos sutartyse duomenų apie tai, kad rangovė veikia UAB „G ir G partneriai“ vardu ir interesais, nenurodyta, priešingai – projektinės dokumentacijos rengėjui buvo nustatyta pareiga vadovautis UAB „CORNIS“ nurodymais, apmokėjimo pareiga nustatyta UAB „CORNIS“. Rangovams, pagal nurodytas projektinės dokumentacijos rangos sutartis, atlikus sulygtus darbus, už juos sumokėjo ieškovė UAB „CORNIS“ (t. 5, b. l. 115-124). Veikimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis išimtinai savo vardu, neatkleidžiant, kieno interesais sudaromi sandoriai, pagrįstai leidžia teigti, kad neatskleidus atstovavimo fakto sudaryti sandoriai, teisinę prievolę apmokėti pagal juose numatytas sąlygas sukelia būtent sandorius sudariusiai šaliai.
  13. Be aptartų esminių pavedimo santykius apibūdinančių požymių, pavedimo santykiai pasižymi ir kitais šių santykių vykdymo ypatumais. CK 6.760 straipsnio 4 dalis nustato, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu rangovės UAB „CORNIS“ atstovas neneigė, kad pavedimo atskaita nebuvo parengta ir pateikta užsakovei. Be to, kaip buvo pastebėta teismo posėdžio metu, rangovės direktorius D. B. Projektavimo rangos sutarčių pagrindu gautų projektavimo darbų (projektinės dokumentacijos) užsakovei neperdavė, ji buvo gauta tik iš internetinio tinklalapio www.infostatyba.lt.
  14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė (rangovė) reikalavimą dėl skolos už projektinės dokumentacijos parengimą pareiškė tik trečią kartą tikslindama ieškinį, po beveik pusmetį trukusio bylos nagrinėjimo teisme (t. 1, b. l. 2, t. 3, b. l. 115). Sąskaita faktūra COR Nr. 0061 projektavimo išlaidoms atlyginti užsakovei buvo išrašyta 2014 m. rugsėjo 1 d., kai pačios rangovės paskutinai mokėjimai pagal sąskaitas už parengtą projektinę dokumentaciją buvo atlikti 2014 m. sausio mėnesį. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad nors tam tikros šalis siejusios Rangos sutarties nuostatos turi pavedimo santykiams būdingų bruožų, tačiau jie nėra tokio pobūdžio, kad leistų tarp šalių faktiškai susiklosčiusius santykius laikyti pavedimo teisiniais santykiais, dėl kurių užsakovei kyla pareiga atlyginti projektinės dokumentacijos parengimo išlaidas.
  15. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad į Rangos sutarties kainą, kuri detalizuota Lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1 prie Rangos sutarties), projektavimo dokumentų parengimo sumos nenurodytos (t. 1, b. l. 15), kas leistų traktuoti, jog už šiuos darbus rangovei užsakovė įsipareigojo atlyginti atskirai nuo rangos darbų. Teisėjų kolegija nemano, kad šie teiginiai pagrįsti ir paneigia teismo priimtas išvadas. Rangos sutarties 3 punktas nustatė, kad sutartinis darbas – tai „Gyvenamųjų namų statybos darbai“, kurie apima: kasdienį objekto tvarkymą; sutartinio darbo atlikimą pagal rangovo parengtą techninę dokumentaciją; darbų atlikimą iki pilno sutartyje numatytų darbų užbaigimo. Bendra šių statybos darbų kaina buvo sutarta Rangos sutarties 4.1. punkte, bei jį pakeičiančiame Priede Nr. 2 (t. 1, b. l. 10, 16). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių sutartinių nuostatų analizė patvirtina, kad projektinės dokumentacijos parengimas buvo vienas iš rangovės Rangos sutartimi prisiimtų sutartinių darbų, o tai, kad jų atlikimo kaštai neįtraukti į darbų sąmatą ir nenumatyta jų atlyginimo tvarka, nesudaro pagrindo rangovei reikalauti už jų atlikimą patirtas išlaidas priteisti iš užsakovės. Šalis siejantys kompleksiniai teisiniai santykiai galėjo lemti rangovės verslo sprendimą savo sąskaita parengti projektinę dokumentaciją ar jos kaštus įskaityti į kitų statybos darbų, aptartų sutartyje bei jos prieduose, vertę.
  16. Pripažinus, kad projektinės dokumentacijos parengimas rangovei buvo pavestas atlikti kaip vienas iš Rangos sutartimi numatytų sutartinių darbų, nenumatant už juos atskiro, nei Rangos sutartyje, ar ją keičiančiuose susitarimuose, atlyginimo, rangovės reikalavimas papildomai priteisti iš užsakovės ir išlaidas, patirtas dėl projektinės dokumentacijos rengimo, pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.

34Dėl vienašalio Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo

  1. Bylos šalis siejusios 2013 m. birželio 16 d. Rangos sutarties 7.2. punktu sutartinio darbo atlikimo pabaiga buvo numatyta 2014 m. gegužės 1 d. Rangos sutarties 7.3. punktu šalys nustatė rangovui terminą iki 2014 m. sausio 31 d. užregistruoti 7 gyvenamuosius namus VĮ „Registrų centras“, šis reikalavimas buvo įvykdytas (t. 1, b. l. 56-65), tačiau nepaisant to, Rangos sutartis nuo 2014 m. balandžio 1 d. užsakovės vienašališkai buvo nutraukta. Kadangi rangovė ieškiniu kelia reikalavimą priteisti iš užsakovės baudą dėl neteisėto vienašalio Rangos sutarties nutraukimo, o užsakovė prašo priteisti iš rangovės ne tik statybos darbų defektų taisymo, bet ir nutraukus sutartį anksčiau laiko, neužbaigtų darbų atlikimo kaštus, teisėjų kolegija vertina, ar šiuo atveju užsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir kokias teisines pasekmes šalims šis veiksmas sukėlė.
  2. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatos neaptarė vienašalio rangos sutarties nutraukimo sąlygų, pagrindų ir tvarkos, todėl šio klausimo vertinimui taikomos bendrosios vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos.
  3. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
  4. Pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Ši nuostata skiriasi nuo CK 6.217 straipsnio tuo, kad joje įtvirtinta ne faktinio, bet būsimo, prognozuojamo sutarties pažeidimo samprata. CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks.
  5. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių kilus nesutarimams dėl VĮ „Registrų centras“ nurodyto įregistruotų pastatų baigtumo procento ir užsakovei turint abejonių dėl tolesnio sutartinių darbų vykdymo sutartyje numatytu terminu, ji 2014 m. kovo 6 d. raštu pareikalavo, kad rangovė iki 2014 m. kovo 12 d. pradėtų šalinti 2014 m. vasario 24 d. statinių apžiūros (kuris įvyko 2014 m. vasario 20 d.) akte nustatytus neatliktus ir atliktus netinkamai darbus (t. 5, b. l. 196-198). 2014 m. kovo 19 d. užsakovė pakartotinai paragino rangovę ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 28 d. pradėti darbus statybos objektuose, kurių baigtumas viešajame registre nurodytas kaip 81 proc., pateikti darbų atlikimo grafiką ir darbus baigti Rangos sutartyje nustatytu terminu, kitaip užsakovė, pasinaudodama CK 6.658 straipsnio 3 dalimi nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutrauks Rangos sutartį. (t. 1, b. l. 182-183).
  6. Iš šių nuostatų spręstina, kad užsakovė, nusprendusi, kad rangovė iki sutartinio termino neįvykdys numatytų darbų, ėmėsi savo teisių gynimo ir kaip vieną iš priemonių savo teisėms apginti pasirinko vienašalį sutarties nutraukimą, kurį siejo su CK 6.219 straipsnio ir specialios statybos rangos teisiniams santykiams taikytinos CK 6.658 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normas, siejančias vienašalį sutarties nutraukimą su iš anksto numatomu sutarties neįvykdymu (CK 6.219 straipsnis, 6.658 straipsnio 3 dalis) galima taikyti esant šioms sąlygoms: pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti; antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas; trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį. Penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Esminės statybų rangos sutarties sąlygos yra sutartinis darbas ir jo atlikimo terminai. Užsakovė teigdama, kad rangovės viešuosiuose registruose įregistruotų statinių baigtumo procentas neatitinka realios situacijos ir pagal sutartį pastatyti namai iš esmės nėra tinkami gyventi, t. y. jie neatitinka esminės sutarties sąlygos, 2014 m. kovo 6 d. raštu nustatė rangovei terminą trūkumams pašalinti ir darbams užbaigti iki 2014 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija vertindama, ar šiuo atveju užsakovės nurodytas sutarties pažeidimas buvo esminis ir suteikė teisę užsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartį mano, kad šiuo atveju užsakovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.
  8. Kaip nustatyta iš byloje esančių antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir byloje esančių vaizdo įrašų, 2014 m. vasario 20 d. bylos šalims atvykus į statybų objektą buvo užfiksuotas faktas, kad rangovas, kilus tarp šalių nesutarimams su rangovu dėl darbų, pareikalavo atiduoti statomų kotedžų raktus ir susitarė kuriuo metu raktai galės būti grąžinti rangovui siekiant toliau tęsti statybos darbus. Tą pačią dieną statomi objektai buvo apžiūrėti ir fiksuota, kokia apimtimi darbai objekte dar turi būti atlikti, kokie atliktų darbų trūkumai turi būti pašalinti. Remiantis 2014 m. vasario 20 d. apžiūros metu nustatytais faktais, užsakovė 2014 m. kovo 6 d. raštu pareikalavo rangovės iki 2014 m. kovo 12 d. pradėti atlikti rašte nurodytus darbus ir juos baigti iki 2014 m. kovo 31 d. (objektuose, kurių baigtumas viešajame registre nurodytas 100 proc.), ir iki sutartyje nustatyto termino (objektuose, kurių baigtumas viešajame registre nurodomas 81 proc.); pateikti užsakovei projektinę dokumentaciją.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojai (kotedžų savininkai) teigė, kad UAB „CORNIS“ darbus statybos objekte nutraukė iki 2014 m., tačiau bylos medžiaga rodo priešingas aplinkybes. 2014 m. kovo 12 d., t. y. užsakovės raginime tęsti statybos darbus nustatytą dieną, atvykus į statybos objektą, jame dirbo UAB „CORNIS“ darbuotojai (tai užfiksuota vaizdo įraše prie 2014 m. kovo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo t. 4, b. l. 238-239). Vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad darbuotojai dalies darbų statybiniuose objektuose atlikti negalėjo, kadangi kotedžai yra užrakinti, o raktus turėjo užsakovės vadovas.
  10. 2014 m. kovo 13-17 dienomis antstolis nustatė, kad darbai statybos objekte nevykdomi (t. 4, b. l. 241-242), todėl 2014 m. kovo 19 d. užsakovė nustatė rangovei terminą darbams objektuose, kurių baigtumas 81 proc., pradėti iki 2014 m. kovo 28 d. ir baigti sutartyje nustatytu terminu (t. 1, b. l. 182-183). Antstolio 2014 m. kovo 24 d. raštas patvirtina, kad siekiant įteikti UAB „CORNIS“ direktoriui užsakovės dokumentus, 2014 m. kovo 24 d. buvo nuvykta į statybos objektą, esantį adresu Juodasis kelias ( - )iš esmės yra toje pačioje vietoje) dokumentai buvo perduoti tame objekte dirbantiems UAB „CORNIS“ darbuotojams. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad rangovė užsakovės nustatytu terminu darbus objekte buvo pradėjusi ir turėjo ketinimus juos tęsti. Be to, užsakovė nustatydama terminus statybos rangos darbams baigti ir trūkumams pašalinti objektuose, kurių baigtumas viešajame registre nurodytas 100 proc. nustatė terminą iki 2014 m. kovo 31 d., nors šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta sutartinius darbus baigti iki 2014 m. gegužės 1 d., kas rodo, jog terminas sutartiniams darbams įvykdyti buvo nustatytas pernelyg trumpas ir rodo užsakovės nenorą tęsti Rangos sutarties bei bendradarbiauti su rangove. Šią aplinkybę patvirtina ir užsakovės kartu su priešieškiniu pateikta Statybos darbų sutartis su UAB „VG statyba“ (įmone, kuri tęsė darbus statybų objekte, nutraukus sutartį su UAB „CORNIS“). Sutartis su naujuoju rangovu buvo sudaryta jau 2014 m. kovo 21 d., t. y. dar net nepasibaigus UAB „CORNIS“ nustatytam terminui darbams baigti. Be to, šia sutartimi užsakovė nustatė naujam rangovui terminą darbams pradėti nuo 2014 m. kovo 24 d., t. y. tuo metu kai juose faktiškai dar dirbo UAB „CORNIS“ darbuotojai. Pirmosios sąskaitos faktūros užsakovei naujojo rangovo pateiktos 2014 m. kovo 27 d. už 2014 m. kovo 19 d – 2014 m. kovo 27 d. statybos objekte vykdytus darbus (užsakovės priešieškinio priedai: PVM sąskaita faktūra serija VGS Nr. 150 ir atliktų darbų aktas 2014 m. kovo 19 d. 2014 m. kovo 27 d.).
  11. Kaip jau buvo pažymėta aptariant šalies teisę pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu iš anksto nustačius, kad darbai nebus tinkamai atlikti nustatytu terminu, lemia aiškus ir supratimas, kad nustatyti trūkumai nebus laiku pašalinti. Tačiau šiuo atveju nepaneigta aplinkybė, kad rangovė sutarties vykdymo metu tęsė sutartinius darbus (darbuotojai statybos objekte dirbo 2014 m. kovo 12 d., bei 2014 m. kovo 24 d.). Tai, kad naujam rangovui – UAB „VG statyba“ terminas darbams baigti buvo nustatytas iki 2014 m. balandžio 21 d., paneigia aplinkybę, kad rangovės UAB „CORNIS“ neatliktų ar taisytinų darbų kiekis buvo tokios apimties, kad negalėjo būti įvykdytas per sutartimi nustatytą terminą, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d. Tai rodo, kad rangovės esminio sutarties pažeidimo vienašaliam Rangos sutarties nutraukimui pagrįsti nebuvo konstatuota. Rangovės neatliktų darbų ir taisytinų defektų konstatavimas savaime nesudarė pagrindo spręsti, kad sutartimi aptartų darbų vykdymo tvarkos pažeidimas yra esminis ir sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį, tuo labiau įvertinus tai, kad iš esmės visus sutartinius darbus užsakovė priėmė ir pripažino pareigą už juos sumokėti (nutarties dalyje (53-54 p.) dėl skolos už Rangos sutartimi atliktus darbus priteisimo konstatuotas faktas).
  12. Vertinant nustatytas sutarties nutraukimo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju užsakovės vienašalį sutarties nutraukimą lėmė ne jos pagrįstas ir paremtas objektyviais įrodymais manymas, kad darbai sutartyje nustatytu terminu nebus tinkamai atlikti, o tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuriai esant užsakovė nebuvo suinteresuota tęsti sutartinius santykius su rangove, dėl ko užsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, laikytina pažeidusi Rangos sutartį ir turi atsakyti už šį pažeidimą sutarties 8.2.11. punkte nustatytomis sąlygomis. Pagal nurodytą sutartinę nuostatą užsakovė, nutraukusi Rangos sutartį ne dėl rangovo kaltės, atlygina rangovui jo turėtas pagrįstas darbų atlikimo išlaidas ir nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu ir sumoka rangovei 3 proc. nuo sutartyje nurodytos visos sutartinio darbo kainos dydžio baudą. Bauda yra tolygi neišmokėtai pinigų sumai pagal sutartį. Patikslintu ieškiniu ir apeliaciniu skundu rangovė prašomos priteisti baudos dydį siejo su užsakovės už pagrindinius darbus nesumokėta suma, t. y. Rangos sutartyje nustatytą baudos dydį - 3 proc., skaičiavo nuo neišmokėtos sutartinio darbo sumos. Teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo atveju užsakovės nepadengta sutartinio darbo suma yra ne 174 351 Eur (602 000 Lt), kaip teigia rangovė, bet 136 837 Eur (472 471,25 Lt), todėl užsakovės mokėtinos baudos dydį sudaro 3 proc. nuo šios sumos, t. y. 4 105 Eur (14 174 Lt).

35Dėl rangovės pareigos atlyginti darbų trūkumų šalinimo ir nebaigtų statybos darbų atlikimo išlaidas

  1. Vienašalio užsakovės Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo įvertinimas šioje byloje aktualus ir dėl to, kad priešieškiniu užsakovė prašo priteisti iš rangovės užsakovės dėl sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, kurias sudaro: 100 371 Eur (346 562,38 Lt) UAB „VG statyba“ atliktų rangos darbų sumos; 9 129 Eur (31 520,50 Lt) dujotiekio projektavimo ir įrengimo darbai; 6 661 Eur (23 000 Lt) Statinių stogo šiltinimo darbai; 3 167 Eur (10 933 Lt) infrastruktūros išlaidos ir 5 423 Eur (18 723,53 Lt) išlaidos statinių inžinerinių sistemų prijungimui prie AB „Lietuvos dujos“ tinklų (t. 2, b. l. 5).
  2. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK6.221 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju užsakovė nutraukusi vienašališkai sutartį prašo priteisti iš rangovės ne tik jos atliktų statybos darbų defektų taisymo išlaidas, bet ir išlaidas patirtas dėl sutarties nutraukimo, t. y. rangovės neužbaigtų darbų atlikimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad užsakovė rangos sutartį nutraukė neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. neįrodžius, kad dėl rangovės kaltės sutartinis darbas Rangos sutartyje nustatytu terminu nebus tinkamai atliktas ir pasisamdžiusi rangos darbams atlikti naujus rangovus, savo sąskaita įsipareigojo padengti naujos rangos sutarties vykdymo išlaidas. Aptariant sutarties nutraukimo aplinkybes buvo pažymėta, kad užsakovė jau 2014 m. kovo 21 d. buvo sudariusi su nauja rangove Statybos darbų sutartį, todėl akivaizdu, kad rangovė UAB „CORNIS“ baigti Rangos sutartimi aptartų darbų neturėjo galimybės ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o todėl kad dar nesibaigus Rangos sutartyje numatytam statybos darbų atlikimo terminui statybos aikštelė buvo perleista naujam rangovui. Užsakovė nurodo, kad iš viso dėl rangovės neatliktų darbų ar atliktų darbų defektų taisymo patyrė 124 751 Eur (430 739,41 Lt) dydžio išlaidas, nors kaip matyti iš byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo (2013 m. gruodžio 19 d. UAB „G ir G partneriai“ vadovo laiškas rangovui), užsakovė pripažino, kad tuo metu neatliktų darbų suma sudarė 14 481 Eur (50 000 Lt) (t. 5, b. l. 105). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovei neturint teisinio pagrindo reikalauti atlyginti iš rangovės neatliktų darbų vykdymo išlaidas (jei tokios ir buvo patirtos) bei užsakovei iš prašomos iš rangovės sumos neišskyrus, kurios iš nurodomų sumų priskirtinos rangovės atliktų darbų defektų taisymui, o kurios vertintinos kaip rangovės neatliktų darbų vykdymo išlaidos, teisėjų kolegija atskirai pasisako ir vertina kiekvienos iš prašomų priteisti išlaidų grupės pagrįstumą.
  3. Užsakovė teigia patyrusi 6 661 Eur (23 000 Lt) stogų šiltinimo išlaidų. Šiems darbams ji nurodo pasisamdžiusi UAB „Grako“, su kuria buvo sutarta dėl bendro 240 kv. m. stogo ploto apšiltinimo poliuretano putomis. Pažymėtina, kad pagal techninį projektą stogas turėjo būti šiltinamas mineraline vata, tai Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 14-05A, pažymėjo ir ekspertas (Ekspertinio tyrimo akto 64 puslapis). Kadangi darbai turėjo būti vykdomi pagal projektą, todėl užsakovės savavališkas nukrypimas nuo jo ir dėl to patirtos išlaidos nepagrįstai prašomos perkelti rangovei.
  4. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovė siekia perkelti rangovei ir jos patirtas išlaidas dėl statinių inžinerinių sistemų prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ ir dėl savivaldybės infrastruktūrai plėsti suteiktos paramos. Kartu su priešieškiniu pateikta Statytojo objekto prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis sudaryta 2013 m. spalio 23 d., paraiška prisijungimo sąlygoms gauti - 2013 m. liepos 9 d. Tiek paraiška, tiek ir sutartis su AB „Lietuvos dujos“ sudaryta užsakovės vardu, tuo metu rangovė turėjo įgaliojimus veikti užsakovės vardu, todėl užsakovė sutartinius įsipareigojimus turi įvykdyti sutartimi prisiimtomis sąlygomis (sutarties su AB „Lietuvos dujos“ 13 ir 14 punktai nustatė pareigą apmokėti visas su sutarties vykdymu susijusias išlaidas statytojui, t. y. užsakovei).
  5. 2014 m. balandžio 16 d. užsakovė sudarė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį, kuria įsipareigojo savivaldybės vykdomas socialines infrastruktūros plėtrą paremti 3 167 Eur (10 933 Lt) parama. Užsakovė iki pat priešieškinio teismui pateikimo nekėlė reikalavimo, kad rangovė atlygintų su šių sutarčių vykdymu patirtas išlaidas, kas rodo, kad jos buvo prisiimtos užsakovės. Be to, Rangos sutartimi rangovė nebuvo įsipareigojusi padengti kitų, nei su statybos darbais susijusių, išlaidų (Rangos sutarties 3 punktas), o tuo labiau vienasmeniškai užsakovės prisiimto įsipareigojimo dėl paramos teikimo, kurį ji prisiėmė jau nutraukus su rangove sutartinius santykius, todėl užsakovės reikalavimai šioje dalyje atmestini.
  6. Pagal šalių sudarytos Rangos sutarties priedą Nr. 1 (Lokalinė sąmata) buvo nustatyta, kad rangovės atliekami darbai apims vidaus vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos montavimo darbus (t. 1, b. l. 15), t. y. ir darbus, susijusius su dujotiekio įrengimu, kiek jie susiję su šildymo sistemų kotedžuose įrengimu. Priešieškiniu užsakovė prašo priteisti iš rangovės jos neatliktų dujotiekio projektavimo ir įrengimo darbų išlaidas, viso 9 129 Eur (31 520,50 Lt) sumai. Šiems darbams užsakovė nurodo pasitelkusi rangovą – UAB „Rimgauda“. Teisėjų kolegija susipažinusi su nurodyta sutartimi mano, kad ja buvo susitarta ne dėl Rangos sutartimi (sudaryta tarp bylos šalių) nustatytų darbų vykdymo, bet papildomų, rangovės neprisiimtų darbų vykdymo. Kaip minėta, rangovė prisiėmė pareigą atlikti vidaus šildymo įrengimo darbus, tuo tarpu užsakovės su UAB „Rimgauda“ sudarytos sutarties dalykas – lauko dujotiekio pridavimas AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui ir Valstybinei energetikos inspekcijai, privedimas prie NDSRAĮ ir sandarumo patikrinimas, vidaus dujotiekio projektavimo bei montavimo darbai. Nurodyti darbai iš esmės visa apimtimi susiję su atskirų kotedžų šildymo sistemų prijungimu prie centrinės dujotiekio sistemos. Kaip minėta, užsakovė prisiėmė įsipareigojimus pagal su AB „Lietuvos dujos“ sudarytą sutartį sudaryti sąlygas dujų teikimui į pastatus, taigi turėjo pasirūpinti ir dujų įvadų į statybos objektą, įrengimu ką ir apima su UAB „Rimgauda“ sudarytas susitarimas, todėl išlaidos, patirtos dėl šių darbų atlikimo iš rangovės prašomos priteisti nepagrįstai.
  7. Tačiau vertinant rangovės įsipareigojimus dėl šildymo sistemos kotedžuose įrengimo atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegijos minėtas šalių elektroninis susirašinėjimas (2013 m. gruodžio 19 d. laiškas), kuriuo beje remiasi pati rangovė, patvirtina faktą, kad rangovė nebuvo atlikusi darbų, susijusių su vidaus šildymo įrengimu, kurių vertė sudarė apie 14 481 Eur (50 000 Lt), kadangi jų atlikimas buvo atidėtas iki pavasario (t. 1, b. l. 105). Ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-05A taip pat pažymėta, kad neįrengtas dujinis šildymas statybos objektuose. Šildymo sistemos įrengimo darbus pastatuose atliko UAB „VG statyba“ (tai patvirtina kartu su priešieškiniu pateikta lokalinė sąmata „Šildymo sistemų kotedžuose užbaigimo darbai“), šios išlaidos sudarė 16 025 Eur (55 331,80 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovei pripažįstant, kad ji nebuvo atlikusi statybos objektuose šildymo sistemos įrengimo darbų (tai patvirtina ir Ekspertinio tyrimo akto Nr. 14-05A duomenys), tačiau už šiuos darbus išrašius užsakovei apmokėti sąskaitas faktūras (sąskaitos faktūros išrašytos visai Rangos sutarties sumai) ir teisėjų kolegijai priteisus likusias neapmokėtas sumas iš užsakovės, laikytina, kad rangovė turi atlyginti nebaigtų, bet į užsakovei apmokėjimui pateiktas sąskaitas įtrauktų šildymo sistemų kotedžuose užbaigimo darbų sumą, lygią – 16 025 Eur (55 331,80 Lt).
  8. Nesant teisinio pagrindo anksčiau termino nutraukusi Rangos sutartį ir taip pažeidusi sutarties sąlygas užsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš rangovės atlyginti jos patirtus nuostolius, kadangi nutraukusi sutartį ji faktiškai atėmė galimybę rangovei tęsti veiklą statybos objekte ir pabaigti jį sutartyje nustatytu terminu, tačiau užsakovės Rangos sutarties neteisėtas nutraukimas nepašalina rangovės pareigos atlyginti užsakovei jos netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų šalinimo išlaidas, ką rangovė įsipareigojo šalis siejančios Rangos sutarties 8.2.3. punktu.
  9. Rangovė teigia, kad jai atlikus darbus, užsakovė juos priėmė ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, todėl užsakovė nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo išlaidas.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo – priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Nagrinėjamoje byloje užsakovė darbų trūkumų nenurodė darbų perdavimo – priėmimo aktuose, tačiau tik ši aplinkybė nepanaikina jos teisės reikalauti atlyginti rangovės atliktų defektų šalinimo trūkumus.
  11. Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota: net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario Andova“ v. A. ir Z. Z. antstolių kontora, bylos Nr. 3K-3-371/2008). Šiuo atveju užsakovė darbų trūkumus fiksavo 2014 m. vasario 20 d. vykusioje apžiūroje. Statinių apžiūrą atlikęs ekspertas nurodė rangovės darbų trūkumus ir Ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-05A. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus konstatuotų trūkumų pobūdį spręstina, jog jie galėjo išryškėti tik praėjus tam tikram laikui nuo jų atlikimo (pvz., drėksta grindys, apdailos plytelės ir pan.), todėl nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos ir esant teisiniam pagrindui spręstina, kad rangovei kyla pareiga atlyginti pagrįstas ir teisėtas užsakovės turėtas rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
  12. Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 14-05A ekspertas, užsakovės prašymu, pateikė skaičiavimus, koks yra pagal sutartį neatliktų darbų ir koks yra defektų taisymo darbų kiekis, o Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 14-05B, pateikė apskaičiavimus, kokia būtų šių darbų kaina. Pastarajame Ekspertinio tyrimo akte, kuriuo beje priešieškinyje remiasi ir užsakovė, nurodyta, kad bendra kotedžų nustatytų neužbaigtų darbų pagal Rangos sutartį užbaigimo ir defektų ištaisymo vidutinė rinkos kaina yra 90 705 Eur (313 186,72 Lt), kurią sudaro 52 664 Eur (181 841,22 Lt) pastatų darbų užbaigimo, 5 260 Eur (18 163,31 Lt) pastatų defektų taisymo; 18 634 Eur (64 338,12 Lt) sklypo neužbaigtų darbų ir defektų taisymo, 7 361 Eur (25 415,92 Lt) vandentiekio ir 6 782 Eur (23 415,92 Lt) elektros lauko tinklų pravedimo sklypo ribose išlaidos. Kaip minėta, teismas nevertina užsakovės reikalavimo priteisti iš rangovės neužbaigtų pagal projektą darbų vertės, kadangi nutraukdama sutartį ji pati prisiėmė pareigą padengti šias išlaidas ir vertina tik rangovės darbų defektų šalinimo išlaidas. Iš aptarto Ekspertinio tyrimo akto Nr. 14-05B, kotedžų pastatų defektų ištaisymo suma sudarytų 5 260 Eur (18 163,31 Lt). Rangovės darbų defektus ekspertas nustatė ir atliekant sklypo sutvarkymo darbus, tačiau konkreti defektų taisymo suma iš nurodytos bendros užbaigimo ir defektų taisymo sumos – 18 634 Eur (64 338,12 Lt), neišskirta. Įrodyti defektų faktą ir jo šalinimui būtiną ir pagrįstą išlaidų sumą privalo užsakovė.
  13. Siekdama pagrįsti realiai turėtas defektų šalinimo išlaidas, šiuo atveju sklypo sutvarkymo darbus, užsakovė nurodė pasamdžiusi naują rangovą – UAB „VG statyba“. Viena iš teismui pateiktų lokalinių sąmatų su šiuo rangovu patvirtina, kad su UAB „VG statyba“ buvo tartasi ir dėl gerbūvio užbaigimo darbų (Lokalinės sąmatos prie priešieškinio). UAB „VG statyba“ savo ruožtu paaiškino, kad tam tikriems darbams ji samdė subrangovus (t. 4, b. l. 170-171). Aplinkos sutvarkymui buvo sudarytos sutartys su subrangovais – UAB „Keldima“ ir UAB „Stabiline“ (t. 4, b. l. 172), tačiau šių įmonių pateikti atliktų darbų aktai (t. 4, b. l. 201-204), kurie iš esmės sutampa su UAB „G ir G partneriai“ pasirašytais atliktų darbų aktais, rodo, kad darbai, už kuriuos prašoma atlyginti buvo atliekami ne ginčo objekte, esančiame –( - ), bet ( - ). Teisėjų kolegija pažymi, nors šios gatvės yra šalia ir nurodant darbų adresą galėjo būti suklysta, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija nemano, kad buvo suklysta, kadangi kitos UAB „VG statyba“ su subrangovais sudarytose sutartyse nurodomas darbų atlikimo adresas – ( - ), be to neatitinka atliktinų darbų kiekiai. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-05A nurodyta, kad būtinas trinkelių darbų perklojimas ir šių darbų apimtis 478 kv. m., tuo tarpu UAB „VG statyba“ su subrangovais atliktų darbų aktai patvirtina 63 kv. m. ploto darbų apimtis. Šie faktai nesudaro pagrindo vertinti, kad užsakovė įrodė turėjusi sklypo sutvarkymo defektų šalinimo išlaidų, todėl jos nepriteisiamos.
  14. Ekspertinio tyrimo aktus Nr. 14-05A ir Nr. 14-05B, papildė ir Papildomo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 14-31, parengtas 2014 m. rugpjūčio 8 d., kuriame buvo aptartas ankstesniuose aktuose nenurodytų darbų pobūdis. Šiame akte pažymėta, kad papildomai pateiktos sąmatos 38 578 Eur (133 202 Lt) darbų sumai pagrįsti, tačiau iš jų 17 549 Eur (60 591,50 Lt) ekspertas siejo su sutartyje nenurodytais kotedžų pagerinimo darbais ir 21 029 Eur (72 610,50 Lt) su kotedžų užbaigimo ir defektų taisymo darbais. Iš šios sumos, remiantis Papildomame ekspertinio tyrimo akte pateiktais paaiškinimais (t. 4, b. l. 72-79), 17 969 Eur (62 043,79 Lt) buvo realiai pagrįstų rangovės darbų defektų šalinimo išlaidos, kurios užsakovei taip pat priteistinos.
  15. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad užsakovė šiuo atveju vienašališkai nutraukdama rangos sutartį pažeidė įstatymo nuostatas ir dėl to netenka teisės reikalauti atlyginti iš rangovės neatliktų darbų išlaidų, kadangi vienašališkai nutraukdama sutartį jį apribojo tolesnės rangovės veiklos ir darbų užbaigimo pagal projektą statybos objekte galimybes, tačiau iš rangovės užsakovei priteistinos atlyginti užsakovės įrodytos ir realiai patirtos rangovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidos 23 230 Eur (80 207,10 Lt) sumai:17 969 Eur (62 043,79 Lt) suma nustatyta pagal Papildomą ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-13 ir 5 260 Eur (18 163,31 Lt) suma pagal Papildomo ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-05B, bei 16 025 Eur (55 331,80 Lt) išlaidos šildymo sistemų kotedžuose užbaigimo darbams atlikti, viso 39 255 Eur (135 540 Lt).

36Dėl kitų užsakovės apeliacinio skundo reikalavimų

  1. Užsakovė prašė remiantis actio Pauliana institutu, pripažinti negaliojančiomis tarp UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 31 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino nustatęs, kad užsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės rangovei ginčijamų sandorių sudarymo metu. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu užsakovė su rangove dar nebuvo nutraukusi sutartinių santykių ir jiems tęsiantis turėjo tik reikalavimo teisę, kad rangovė ištaisytų Rangos sutarties vykdymo trūkumus ir atliktų sutartinius darbus, kas nesudarė jai pagrindo manyti, turint šių darbų sumai finansinį reikalavimą rangovei. Todėl, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nesant įrodytai vienai iš būtinų sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų (kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios teisės), nėra pagrindo tenkinti užsakovės skundo reikalavimų ir keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą aptariamą sprendimo dalį.
  2. Apeliaciniame skunde užsakovė taip pat prašė atlikti priešpriešinių jos ir rangovės įsiskolinimų užskaitymą. Pažymėtina, kad šį reikalavimą užsakovės atstovas teismo posėdžio metu (2016 m. balandžio 19 d.) patikslino, nurodęs, kad tai yra alternatyvus reikalavimas priešieškiniu pareikštam prašymui pripažinti sandorius negaliojančiais aukščiau nurodytais pagrindais. Tačiau įstatymas nenumato apelianto teisės kelti naujus reikalavimus apeliaciniu skundu (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atliko bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, tačiau tai procesinio pobūdžio klausimas, kurį teismas laisvas vertinti savo nuožiūra, tuo tarpu materialinis reikalavimas dėl tarpusavio finansinių prievolių įskaitymo priešieškiniu nebuvo reiškiamas, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas neturi teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, todėl šis reikalavimas netenkinamas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nurodytais pagrindais keičiant pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), įvertinus šalių pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų patenkintų bei atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Nustatyta, kad UAB „CORNIS“ pateikė teismui įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 5 766 Eur (19 909 Lt) žyminio mokesčio ir 4 100 Eur (14 157,62 Lt) advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų. UAB „G ir G partneriai“ pateikti įrodymai patvirtina patyrus: 5 875 Eur (20 286 Lt) žyminio mokesčio išlaidų, 8 492 Eur (29 321 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 6 483 Eur (22 385 Lt) išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, ekspertinės išvados pateikimu.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdama dėl šalių prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, ji atsižvelgia į bylos sudėtingumą, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, šalių prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas, vadovaujantis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, laiko pagrįstomis.
  4. Teisėjų kolegija įvertino, kad UAB „CORNIS“ ieškiniu prašė priteisti 364 672 Eur (1 259 031,57 Lt), tačiau iš šios sumos priteista tik 140 954 Eur (486 645,25 Lt), t. y. patenkinta 39 proc. ieškinio reikalavimų. UAB „G ir G partneriai“ priešieškinio suma – 290 529 Eur (1 003 137,16 Lt), iš kurios tenkinta 39 255 Eur (135 540 Lt), t. y. 14 procentų. Atsižvelgiant į šių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius teisėjų kolegija ir paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Įvertinus UAB „CORNIS“ patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, ieškovei iš UAB „G ir G partneriai“ priteisiama atlyginti 2 249 Eur (7 765 Lt) žyminio mokesčio išlaidų ir 1 602 Eur (5 530 Lt) atstovavimo išlaidoms atlyginti, viso 3 851 Eur (13 295 Lt).
  6. UAB „G ir G partneriai“ iš UAB „CORNIS“, įvertinus jo patenkintų reikalavimų sumą, priteisiama atlyginti 823 Eur (2 840 Lt) žyminio mokesčio išlaidų, 1 189 Eur (4 105 Lt) atstovavimo išlaidų ir 908 Eur (3 134 Lt) dokumentų įteikimo, faktinių aplinkybių konstatavimo, ekspertinio tyrimo akto parengimo išlaidų, viso 2 920 Eur (10 079 Lt)
  7. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, UAB „CORNIS“ iš UAB „G ir G partneriai“ priteistina 931 Eur (3 215 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatytos UAB „CORNIS“ ir UAB „G ir G partneriai“ pagal ieškinį ir priešieškinį priteistinos sumos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

40UAB „CORNIS“ ieškinį patenkinti iš dalies.

41Priteisti UAB „CORNIS”, juridinio asmens kodas 302306002, naudai iš UAB „G ir G partneriai“, juridinio asmens kodas 135201512, 136 837,13 Eur (šimtą trisdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus ir trylika euro centų) skolą už rangos darbus, 4 105 Eur (keturis tūkstančius šimtą penkis eurus) baudą už sutarties nutraukimą, 8,3 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, t. y. 140 942, 13 Eur (šimto keturiasdešimt tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų trylikos euro centų), skaičiuojant nuo bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo teisme dienos (nuo 2014 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42UAB „G ir G partneriai“ priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „CORNIS“, juridinio asmens kodas 302306002, UAB „G ir G partneriai“, juridinio asmens kodas 135201512, naudai 39 255 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (nuo 2014 m. liepos 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

43Iš UAB „G ir G partneriai“, juridinio asmens kodas 135201512, priteisti UAB „CORNIS“, juridinio asmens kodas 302306002, naudai 931 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

44Likusias Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams: advokatui Egidijui Langiui ir advokatui Jonui... 4. atsakovės atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. ieškovė UAB „CORNIS“ kreipėsi į teismą ir... 9. 1.1. pripažinti negaliojančiu 2014 m. sausio 24 d. priedą Nr. 2 prie 2013 m.... 10. 1.2. priteisti ieškovei UAB „CORNIS“ iš atsakovės UAB „G ir G... 11. 1.3. priteisti 9 799,87 Eur (33 837 Lt) skolos už projektavimo darbus;... 12. 1.4. priteisti 74 779,94 Eur (258 200,17 Lt) už faktiškai atliktus papildomus... 13. 1.5. priteisti 95 574,61 Eur (330 000 Lt) skolos už ieškovei nuosavybės... 14. 1.6. priteisti 5 230,54 Eur (18 060 Lt) už rangos sutarties nepagrįstą... 15. 1.7. priteisti 4 904,54 Eur (16 934,40 Lt) baudą už vėlavimą atsiskaityti... 16. 1.8. priteisti 8,3% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos... 17. 1.9. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškovė... 18. 16.1. pripažinti negaliojančia tarp ieškovės UAB „CORNIS“ ir atsakovės... 19. 16.2. pripažinti negaliojančia tarp UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio... 20. 16.3. priteisti iš ieškovės UAB „CORNIS“ 134 133,49 Eur (463 137,16 Lt)... 21. 16.4. priteisti iš ieškovės UAB „CORNIS“ ir UAB „Cornio... 22. 16.5. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
        23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24.
        1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d.... 25. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 26.
          1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „CORNIS“... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 28.
            1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 29. Dėl skolos už Rangos sutartimi nustatytų darbų atlikimą
                30.
              ... 31. Dėl rangovės reikalavimo priteisti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti... 32. Dėl apmokėjimo už papildomus, Rangos sutartimi neaptartus, darbus 33. Dėl skolos priteisimo už projektavimo darbus
                34. Dėl vienašalio Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo
                  35. Dėl rangovės pareigos atlyginti darbų trūkumų šalinimo ir nebaigtų... 36. Dėl kitų užsakovės apeliacinio skundo reikalavimų
                    37. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                      38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį,... 40. UAB „CORNIS“ ieškinį patenkinti iš dalies.... 41. Priteisti UAB „CORNIS”, juridinio asmens kodas 302306002, naudai iš UAB... 42. UAB „G ir G partneriai“ priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš... 43. Iš UAB „G ir G partneriai“, juridinio asmens kodas 135201512, priteisti... 44. Likusias Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalis...