Byla 2A-879-657/2015
Dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir sąskaitos – faktūros pripažinimo negaliojančiomis

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ ir atsakovės L. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6799-375/2014 pagal ieškovės BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ ieškinį atsakovei ūkininkei L. A. dėl skolos priteisimo bei atsakovės ūkininkės L. A. priešieškinį ieškovei BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir sąskaitos – faktūros pripažinimo negaliojančiomis.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. A. 23.000,00 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-4). Nurodė, kad pagal 2013-04-17 sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paslaugas, konsultuoti parengiant projektą ES finansavimui gauti objektui ( - ). Įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė sąskaitą-faktūrą 23.000,00 Lt sumai, o 2014-01-28 atsakovei įteikė pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Atsakovė paslaugų suteikimo fakto nepaneigė, jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, sąskaitą – faktūrą priėmė. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė neigdama bendradarbiavimą su ieškove bet kokiomis priemonėmis bando išvengti piniginės prievolės ieškovei. Sutartyje šalys detaliai neanalizavo sutarties objekto, tačiau ieškovės išrašytoje ir atsakovės pasirašytoje 2013-09-09 sąskaitoje –faktūroje suteiktos paslaugos buvo nurodytos: konsultacija – administravimas kaimo turizmo veiklos plėtros skatinimas ( - ). Atsakovė sąmoningai pasirašė abu dokumentus, suprasdama jų turinį, reikšmę ir pasekmes. Sandoris neturi valios trūkumų ir yra teisėtas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių rašytiniuose dokumentuose esančius duomenis.

5Atsakovė ūkininkė L. A. nesutikdama su ieškiniu, prašė jį atmesti, pareiškė priešieškinį prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-04-17 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį Nr. ŽŪM-2013 bei 2013-09-09 UAB „Verslo plėtos sprendimai“ sąskaitą – faktūrą serija VPS Nr. 00057 (T.2, b.l. 4-7). Nurodė, kad 2013-04-17 sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną kaip ir sąskaita – faktūra. Sąskaitą – faktūrą atsakovė pasirašė ieškovės suklaidinta, jog 2013-09-09 visi mokėjimo prašymo bei projektinės dokumentacijos dokumentai yra sutvarkyti ir priduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Šia sąskaita buvo imituota ūkinė operacija. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad sumokės tik įsitikinusi tinkamu paslaugos atlikimu. Susisiekus su Agentūra paaiškėjo, kad pateiktas mokėjimo prašymas ir projektinė dokumentacija yra su trūkumais, atsakovei teko juos tikslinti, o ieškovė trūkumus ištaisyti atsisakė. Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2013-09-19, sąskaita – faktūra grąžinta, todėl jokio įsiskolinimo ieškovei nėra. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Realiai S. D., kaip ieškovės atstovė, jokių veiksmų neatliko, nes visi paramai gauti reikalingi dokumentai buvo parengti pirmosios konsultantės B. R., kuri mirė 2012 m. Apie UAB „Verslo plėtros sprendimai“ atsakovei apskritai nebuvo žinoma. Pasirašant sąskaitą ir sutartį atsakovė neatkreipė dėmesio, kieno vardu šie dokumentai yra išrašyti. Tikrasis atsakovės ir ieškovės susitarimas buvo žodinis, kad pavykus gauti 75 procentus paramos ir konsultavimo išlaidų pagal 2012-11-16 paramos sutartį, atsakovė sumokės 23.000,00 Lt, o 2013-04-17 sutartis yra tik apsimestinis sandoris. Be to, 2013-04-17 sutartis yra visiškai neaiški, nesuprantama, joje nėra išdėstytas sutarties dalykas – paslaugos apimtis, nėra jokių ieškovės įsipareigojimų. Visus sutartinius įsipareigojimus ieškovė privalėjo įvykdyti iki 2013-09-15, tačiau to nepadarė ir parama laiku nebuvo gauta. Sutartis turi būti aiškinama jos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. S. D. tik nuvežė atsakovės dokumentus į Vilnių, jokių paslaugų ieškovė neatliko ir nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jų atlikimą. Dėl paslaugų, nurodytų sąskaitoje-faktūroje, nebuvo tartasi. Šio sandorio fiktyvumą įrodo ir faktas, kad jis nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterijoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, bei priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 86-91). Teismas nustatė, kad atsakovės pozicija visą bylos nagrinėjimo laiką yra labai nenuosekli ir prieštaringa: pagal vieną jos versiją ieškovė jai nesuteikė jokių paslaugų, pagal kitą – šiek tiek prisidėjo prie dokumentų paramai gauti rengimo, vežė į Vilnių, bet dokumentai buvo netinkamai paruošti, todėl pagal juos atsakovė paramos negavo. Teismas darė išvadą, kad apsimestinio sandorio nebuvo, nes tiek žodiniu susitarimu, tiek raštu buvo išreikšta ta pati šalių valia ir ketinimai bei siekiamos teisinės pasekmės: buvo sutarta apie ieškovės įsipareigojimą teikti atsakovei paslaugą – parengti dokumentus, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti 23.000,00 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie šalių numatytą būtinąją sąlygą pinigams gauti už dokumentų rengimą paramai, bei neįrodė, kad 2013-04-17 sutartį ji pasirašė tik 2013-09-09. Teismo nuomone buvusios ieškovės direktorės S. D. raštu, kad ji sutinka laukti 23.000,00 Lt apmokėjimo, kol bus išmokėta parama, buvo tik išreikšta valia dėl kitokio, nei 2013-04-17 sutartyje aptarto atsiskaitymo termino, bet nesusiejanti pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas atsiradimo su paramos gavimu, todėl priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia šalių pasirašytą sutartį teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, sutarties turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog sutartis iš tiesų nėra visai aiški, konkreti, tačiau atsakovė šią sutartį pasirašė, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jos net neskaičiusi, nors bendrasis teisės protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Teismas pažymėjo, kad asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl tokio asmens teisės teismine tvarka negali būti ginamos. Atsakovė pasirašė ne tik sutartį, bet ir sąskaitą – faktūrą, nors pati pripažįsta, kad jai nebuvo pateiktos projekto dokumentų kopijos. Teismas sprendė, kad nors ginčijamoje sutartyje šalių valia įforminta ne visiškai tinkamai, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl paslaugos teikimo ir atlyginimo už paslaugas, todėl šis susitarimas tapo teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu jo šalims tam tikras teises ir pareigas, o atsakovės taip pat ginčijama sąskaita – faktūra nėra fiktyvi ar imituojanti ūkinę operaciją. Teismas darė išvadą, kad įvertinus bylos duomenis labiau tikėtina, kad ieškovė atliko tam tikras paslaugas atsakovei ir rengė dokumentaciją paramai gauti. Teismo vertinimu atsakovės parašas sąskaitoje – faktūroje šią aplinkybę taip pat patvirtina. Nors atsakovė vienais atvejais teigia, kad jokių paslaugų ieškovas neatliko, tačiau pati sau prieštaraudama ne kartą pripažino, kad darbai buvo atlikinėjami, tačiau ne visai kokybiškai. Teismas darė išvadą, kad ieškovė vykdė sutartį ir rengė projektinę dokumentaciją, todėl nėra jokio pagrindo sąskaitą – faktūrą pripažinti negaliojančia, o atsakovę atleisti nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas sprendė, kad paaiškėjus, jog projektinė dokumentacija buvo rengiama ne vien ieškovės, bet ir konsultantės B. R., o vėliau dar ir UAB „Dalinta“, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga 23.000,00 Lt lėšas priteisti vien tik ieškovei. Nesant galimybės įvertinti kiekvieno iš trijų konsultantų indėlio rengiant projektinę dokumentaciją, teismas darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteistina trečdalis sumos – 2.221,00 Eur. Teismo nuomone, tokio dydžio atlyginimo už atsakovei teiktas paslaugas priteisimas geriausiai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bus pasiektas įstatymo leidėjo keliamas teisės uždavinys užtikrinti protingą kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsakovei laiku neatsiskaičius iš jos priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Verslo plėtos sprendimai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 96-99). Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai sumažino priteistinos skolos dydį. Teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus. Teismo nustatytas atlygio paskirstymo būdas, kai sutartimi nustatytas atlygis yra padalintas trims konsultantams, neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų dėl skirtingo paslaugų teikimo laikotarpių ir skirtingų teikimų paslaugų pobūdžio. Atlygis ieškovei nepriklausė nuo paramos gavimo ar negavimo fakto. Be to, byloje nėra duomenų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu ar vėliau atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo ar kad šią sutartį nutraukė. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sutarties nematerialus tikslas buvo pasiektas – kiek buvo būtina konsultuoti parengiant projektą ES finansavimui gauti objektui ( - ), komplektuojant dokumentus, todėl ieškovė įgijo teisę į šalių sutartyje nustatytą atlygį už suteiktas paslaugas.

10Atsiliepime į atsakovės L. A. apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 125-127). Nurodė, kad apeliantė viso proceso metu nesugebėjo suformuluoti galutinės pozicijos, ar paslaugos jai nebuvo suteiktos, ar vis dėlto buvo suteiktos, bet netinkamos kokybės. Ieškovė suteikė paslaugas atsakovei, kuri yra verslininkė, jokių pretenzijų dėl vykdymo kokybės ar reikalavimų ištaisyti trūkumus ji neteikė, sutarties nenutraukė, todėl laikytina, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, dalis jame nurodytų faktinių aplinkybių neatitinka tikrovės ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, dalyje apeliacinio skundo remiamasi pirmosios instancijos teisme neištirtomis aplinkybėmis, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamoje dalyje keisti nėra pagrindo.

11Atsakovė ūkininkė L. A. apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 117-121). Apeliantės teigimu, teismas iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 7.667,00 Lt skolos. Ieškovei neįvykdžius ginčijamoje sutartyje bei sąskaitoje – faktūroje nurodytų paslaugų, ji neturi teisės reikalauti atlygio už neatliktus darbus. Ieškovė neįrodė suteikusi paslaugas atsakovei. Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2013-09-19, sąskaita – faktūra grąžinta, todėl jokio įsiskolinimo ieškovei nėra. Teismas nepagristai atmetė apeliantės reikalavimą 2013-04-17 sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ši sutartis yra apsimestinis sandoris. Sutartis ir sąskaita – faktūra buvo pasirašytos tą pačią dieną. Realiai sutartis su ieškove buvo sudaryta, siekiant gauti konsultavimo išlaidas, nurodytas 2011 metų paraiškoje. Ginčo sutartyje nurodytas sutarties dalykas. Sutartį ir sąskaitą – faktūrą atsakovė pasirašė jų neskaičiusi, S. D. įkalbėta. Ginčijama sutartis prilyginama atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, todėl šiuo atveju turi būti taikomi atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios normos. Sutartis pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas turi būti aiškinama ieškovės nenaudai. S. D. 2013 m. rugsėjo 29 d. raštu aiškiai išreikšta valia dėl kitokio, nei 2013-04-17 sutartyje aptarto, atsiskaitymo termino, t.y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas po paramos gavimo pagal ieškovės pateiktus dokumentus. Trūkumų ieškovė neištaisė. Ieškovė laiku nepateikė Agentūrai tinkamos dokumentacijos, todėl parama nebuvo gauta.

12Su ieškovės apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 110-115). Atsiliepime nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde. Papildomai nurodė, kad apeliantės argumentai, kad pasirašydama ir priimdama dokumentus atsakovė suprato jų turinį, reikšmę ir pasekmes, yra nepagrįsti. Atsakovė neturi jokių verslininko žinių, ir neturėjo pagrindo manyti, kad S. D. ją apgaudinėja. Nesutinka, kad parama atsakovei nebuvo suteikta ne dėl netinkamai parengtų dokumentų.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliaciniai skundai atmestini.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

16Byloje kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų aiškinimo, suteiktų paslaugų kokybės, užmokesčio už suteiktas paslaugas bei sutarties ir sąskaitos pripažinimo negaliojančiomis.

17Byloje nustatyta, kad atsakovė L. A. 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „( - )“ (T.1, b.l. 27-37). Tęsiant šį projektą atsakovė L. A. su ieškove BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ 2013 m. balandžio 17 d. sudarė sutartį Nr. ŽŪM-2013, pagal kurią ieškovė BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ įsipareigojo suteikti atsakovei paslaugas, konsultuoti parengiant projektą ES finansavimui gauti objektui, ( - ). (T.1, b.l. 8-11). Atsakovei buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 9 d. išrašyta sąskaita – faktūra VPS Nr. 00057 23.000,00 Lt sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (T.1, b.l. 12). Atsakovė šią sąskaitą pasirašė. 2013 m. rugsėjo 11 d. atsakovė pasirašė nustatytos formos Mokėjimo prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos gavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, kur nurodyta, jog tai galutinis mokėjimas, išlaidų kompensavimas (T.1, b.l. 13). Buvusi UAB „Verslo plėtros sprendimai“ vadovė S. D. 2013 m. rugsėjo 29 d. parašė atsakovei raštą, kad 23.000,00 Lt mokėjimo už suteiktas paslaugas sutinka laukti, kol bus išmokėta parama (T.1, b.l. 46). Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis paramos gavėjai atsakovei L. A. konsultavimo paslaugas teikia UAB „Dalinta“ pagal 2014 m. sausio 21 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. DAL 2014/01/21-1, o apie kitus konsultantus informacijos neturi (T.2, b.l. 9). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 14 rašte nurodė, kad atsakovei konsultavimo paslaugas taip pat teikė B. R. (T.2, b.l. 20; T.1, b.l. 129).

18Apeliantės L. A. teigimu, teismas nepagrįstai 2013 m. balandžio 17 d. sutarties Nr. ŽŪM-2013 bei 2013 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos – faktūros VPS Nr. 00057 23.000,00 Lt sumai nepripažino negaliojančiomis, nors nustatė akivaizdžius sutarties trūkumus.

19Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.163 – 6.195 straipsniuose. CK 6.163 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, bei būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

21Atsakovė ginčydama 2013 m. balandžio 17 d. sutartį ir 2013 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą teigė, jog tai apsimestiniais sandoriai, nes tikroji šalių valia buvo ne paslaugų suteikimas, o žodinis susitarimas, kad ieškovas padės parengti dokumentus tikslu gauti 75 procentus paramos.

22Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 str.). Paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.), todėl CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis - šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

23Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.), t.y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

24Pagal 2013 m. balandžio 17 d. Sutarties Nr. ŽŪM-2013 3.1 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paslaugas reikalingų dokumentų komplektavimą ir priežiūrą (3.2.1 p., 4.1.1 p.), paraiškos administravimo sąlygų derinimą (6.1 p.). Sutarties 3.2.1. punkte nustatyta paslaugų teikimo trukmė nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. Nors pats sutarties turinys nėra aiškus, nėra aiškiai nurodyta kokias paslaugas ieškovė turėjo teikti atsakovei, nėra aiškiai nustatytos sąlygos, kada paslaugų įvykdymas yra baigtas ar pripažįstamas tinkamu, tačiau pirmosios instancijos teismas kartu vertindamas rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ir liudytojos S. D. parodymus konstatavo, jog vis tik akivaizdu, kad šalys susitarė dėl paslaugos teikimo ir atlyginimo už paslaugas, todėl šis susitarimas tapo teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu jo šalims tam tikras teises ir pareigas, o sutartis nėra fiktyvi ar imituojanti ūkinę operaciją.

25Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė teigia, kad jokių paslaugų ieškovė jai nesuteikė, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės vardu 2013 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinei mokėjimų agentūrai buvo pateikta paraiška, pasirašyta atsakovės dėl paramos gavimo. Pažymėtina, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų ieškovei nereiškė iki pat bylos iškėlimo teisme, pati 2013 m. rugsėjo 9 d. pasirašė PVM sąskaitą – faktūrą.

26Atmestinas apeliantės L. A. motyvas, kad ginčijama sutartis yra niekinė, fiktyvi, o sudarytas sandoris apsimestinis. Kaip minėta aukščiau, ginčijamo sandorio šalys sudariusios sutartį turėjo tikslą sudaryti būtent atlygintino paslaugų teikimo sutartį, o ne siekė kitų teisinių padarinių. Analizuojant ginčijamą sutartį, tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovės paaiškinimus, tiek liudytojos S. D. parodymus nustatyta, kad atsakovė siekė gauti paramą vykdomam projektui, o ieškovė turėjo teikti konsultacijas ir parengti paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Atsakovės argumentai dėl sandorio fiktyvumo nedaro šios sutarties negaliojančia, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Sutiktina, su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovė, sudarydama minėtą sutartį, pasirašydama sąskaitą – faktūrą, taip pat paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai veikė kaip ūkininkė (verslininkė), siekianti pradėti savo verslą ir pretenduojanti į Europos Sąjungos fondų paramą kaimo turizmo sodybos sukūrimui ir plėtrai. Taigi, ji privalėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, sudarydama sutartį, turėjo tinkamai išsiaiškinti visas jos sąlygas. Todėl paslaugų teikimo sutarčiai negalima taikyti CK 6.188 straipsnio bei pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį aiškinti sutarties sąlygas ieškovo naudai ir paslaugų teikėjo nenaudai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti ginčijamą sutartį pagal CK 1.87 straipsnį negaliojančia nėra pagrindo, nes atsakovė L. A. neįrodė sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti šalys, buvimo fakto.

27Apeliantės L. A. argumentai dėl sutarties nutraukimo, PVM sąskaitos – faktūros grąžinimo byloje nėra pagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais įstatymo leistinais įrodymais, nors civilinio proceso rungtyniškumo principas reikalauja, jog kiekviena šalis įrodytų savo reikalavimų ar atsikirtimų esmę (CPK 178 str.).

28Atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl priteistos skolos dydžio, pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė suteikė nekokybiškas paslaugas, todėl pagal ieškovės pateiktą paraišką atsakovė paramos negavo, kad konsultacijas atsakovei teikė keli asmenys, o šalys nesugebėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais kiekvieno iš konsultantų darbų apimties, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas mažinti paslaugų teikėjo atlygį.

29Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į liudytojos S. D. parodymus, sprendžia, kad UAB „Verslo plėtros sprendimai“ teikė atsakovei konsultacines paslaugas. Nepaisant, to, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai, dėl ko atsakovė paramos negavo ir turėjo kreiptis į trečiuosius asmenis, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, sutarties nenutraukė. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus suteiktų paslaugų trūkumus, į tai, kad iki atsakovės ieškovei taip pat konsultavimo paslaugas teikė B. R., ir nesant galimybės įvertinti kiekvieno iš trijų konsultantų indėlio rengiant paraiškas Nacionalinei mokėjimų agentūrai, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino paslaugų teikėjo atlygį iki 2.221 Eur (7.667,00 Lt). Ši suma sudaro vieną trečiąją dalį sutartimi nustatytos 23.000,00 Lt paslaugų kainos, todėl nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

30Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

32Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Verslo plėtros sprendimai“ kreipėsi į teismą prašydama... 5. Atsakovė ūkininkė L. A. nesutikdama su ieškiniu, prašė jį atmesti,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Verslo plėtos sprendimai“ prašo... 10. Atsiliepime į atsakovės L. A. apeliacinį skundą ieškovė prašė... 11. Atsakovė ūkininkė L. A. apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo... 12. Su ieškovės apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka, prašo apeliacinį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliaciniai skundai atmestini.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų... 17. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. A. 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė sutartį... 18. Apeliantės L. A. teigimu, teismas nepagrįstai 2013 m. balandžio 17 d.... 19. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.163 – 6.195... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai... 21. Atsakovė ginčydama 2013 m. balandžio 17 d. sutartį ir 2013 m. rugsėjo 9 d.... 22. Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 str.).... 23. Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje.... 24. Pagal 2013 m. balandžio 17 d. Sutarties Nr. ŽŪM-2013 3.1 punktą ieškovė... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė teigia, kad jokių paslaugų... 26. Atmestinas apeliantės L. A. motyvas, kad ginčijama sutartis yra niekinė,... 27. Apeliantės L. A. argumentai dėl sutarties nutraukimo, PVM sąskaitos –... 28. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl priteistos skolos dydžio,... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius... 30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330... 32. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą....