Byla e2A-339-241/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-398-440/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieškinį atsakovei Švedijos Karalystės įmonei ALLRUM HOME AB dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ASTRĖJA solution“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Švedijos Karalystės įmonės ALLRUM HOME AB 33 348,72 Eur skolos, 21 993,08 Eur delspinigių, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškinį ieškovė grindė tarp šalių 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytos rangos sutarties netinkamu vykdymu. Šia sutartimi ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė pagal nurodytą sutartį išrašytas 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. liepos 29 d., dvi 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei tris 2016 m. spalio 6 d. PVM sąskaitas faktūras.

103.

11Patikslinusi ieškinį (ieškinio pagrindą) ieškovė nurodė, jog šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas darbui Švedijos Karalystėje. Ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės poreikį pateikti atsakovei statybininkus statybos remonto darbams atlikti, o atsakovė įsipareigojo darbuotojus priimti, pasirūpinti jų apgyvendinimu, vykdyti darbų atlikimo priežiūrą ir už darbuotojų atliktus darbus sumokėti ieškovei susitartą nuomos kainą, t. y. 15 Eur už vieno darbuotojo dirbtą valandą. Darbuotojų faktiškai dirbtas valandas fiksuodavo atsakovės atsakingas darbuotojas, kuris pateikdavo ieškovei elektroniniu paštu darbuotojų išdirbtų valandų ataskaitą, šios pagrindu ieškovė išrašydavo ir elektroniniu paštu išsiųsdavo atsakovei sąskaitas faktūras. Dėl tokių paslaugų teikimo ieškovė ir atsakovė susitarė 2014 m. rugsėjo mėn., o 2015 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė rangos sutartį, nes, jų manymu, dėl teisinių žinių stokos, tokia sutartis atitiko šalių santykių turinį. Žodiniame susitarime ir rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad už ieškovės darbuotojų darbo organizavimą atsako ieškovė ar kad šalys buvo susitarusios ir dėl išnuomojamų darbuotojų kokybiško darbo. Todėl šalių sutartas sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis), be to aplinkybė, kad atsakovė nepateikė rangos sutartyje nurodytų priedų (Nr. 1. Darbų specifikacijos, Nr. 2. Tinkamų sąlygų darbų vykdymui, Nr. 3. Darbų garantinio lapo), įrodo, jog nebuvo rangos teisinių santykių, o ieškovė tik nuomojo darbuotojus darbams atlikti. Paslaugų teikimo metu iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl paslaugos teikimo bei nebuvo surašyta jokių dokumentų, jog paslauga teikiama netinkamai. Atsakovė pinigines prievoles kurį laiką vykdė, tad akivaizdu, kad suteiktas paslaugas pripažino, jų neginčijo, tačiau liko skolinga.

124.

13Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarė su ieškove sutartį statybos rangos darbams atlikti; ieškovė atveždavo nekvalifikuotus darbuotojus į statybas, todėl ne kartą buvo reiškiamos pastabos dėl darbų kokybės, dėl kilusių problemų buvo sustabdytas mokėjimas. Prašoma priteisti skola yra nepagrįsta, po pirmosios neapmokėtos sąskaitos ieškovė neteikė jokių raginimų ar pranešimų ją padengti, be to sąskaitas ieškovė išrašinėjo nesilaikydama faktūrų išrašymo sąlygų; sutartyje nurodyti 0,2 proc. delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli.

145.

15Atsakovė taip pat nesutiko ir su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad poziciją dėl šalis siejusių santykių ieškovė pakeitė tik 2018 m. sausio 24 d., kuomet gavo defektacijos (inspektavimo) aktus ir suprato, kad atlikti darbai su trūkumais ir nepriimti. Nurodė, kad ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei rangos darbus, kurie buvo nurodomi kiekvienam rangos objektui atsakovės parengtoje ir atskirai pateiktoje darbų specifikacijoje (statybos norminiai dokumentai, brėžiniai teismui neteikiami dėl didelės apimties ir vertimo kaštų). Tarpiniai darbų priėmimo aktai nebuvo sudaromi, juos atstodavo inspektavimo pažyma, artima statinio pridavimo naudoti aktui Lietuvoje, parengta pagal Švedijos Planavimo ir statybos įstatymą. Surašant defektavimo aktą ieškovė nedalyvavo, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovės vadybininkai M. V. ir L. R. koordinuodavo statybų projektų priežiūrą bei darbų eigą, tačiau jie buvo ir ieškovės darbuotojai. Ieškovės pateiktame jos darbuotojų sąraše yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu išrašytos sąskaitos; ieškovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens (UAB „SOLO baldai“) darbuotojų nuomą. Atsakovė dar 2016 m. spalio mėnesio elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad pateiktose sąskaitose yra klaidingas nurodytų valandų skaičius.

166.

17Atsakovės teigimu, ginčas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Patikslintame ieškinyje pakeičiamas ieškinio faktinis pagrindas, todėl toks ieškinys turėjo būti teikiamas Švedijoje, o ne Lietuvoje, kadangi šalys nėra susitarusios dėl sutartinio teismingumo santykiams, kylantiems iš darbuotojų nuomos (atlygintinių paslaugų teikimo). Be to, rangos sutartį parengė ieškovė, punktas dėl sutartinio teismingumo neatitinka atsakovės valios.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės UAB „ASTRĖJA solution“ ieškinio reikalavimą dalyje dėl 5 574 Eur skolos priteisimo pagal 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą Nr. ASS019 paliko nenagrinėtą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

228.

23Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė ilgalaikę rangos sutartį (toliau – sutartis) nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šia sutartimi ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad, atliekant darbus, rangovas prisiima riziką ir atsakomybę už naudojamas užsakovo medžiagas, įrankius, transportą ir darbuotojų apgyvendinimo patalpas. Darbai pradedami, pasirašius paslaugų sutartį, kuri yra priskiriama konkrečiam objektui. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys dėl šios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal rangovo gyvenamąją vietą.

249.

25Teismas nustatė, kad grįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikė sąskaitas faktūras, atsakovės vadybininkų elektroniniu paštu ieškovei atsiųstas atsiskaitymo lenteles, kuriose nurodomi objektų pavadinimai, atsiskaitomos savaitės numeriai arba datos, darbuotojų vardai ir pavardės, kai kur tik vardai, dirbtų valandų kiekis; atsakovei 2017 m. sausio 3 d. siųsto reikalavimo dėl atsiskaitymo, atsakovės 2016 m. spalio 25 d. rašto dėl darbų trūkumų kopijas. Grįsdama faktinių darbuotojų nuomos santykių buvimą ieškovė pateikė siųstas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 29 d., banko sąskaitos išrašą dėl apmokėjimo. Atsakovė į bylą pateikė defektacijos (inspektavimo) raštus, aktus dėl nustatytų defektų konkrečiuose objektuose, atsakovei padarytų nuostolių, duomenis dėl pranešimo Stokholmo policijai dėl aplinkybių, kad pasibaigus sutarčiai 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovė neatgavo iš ieškovės automobilio bei dalies darbo įrankių. Atsakovė nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi ir iš kitos įmonės – UAB „SOLO baldai“. Dėl šalis siejančių sutartinių santykių

2610.

27Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties esmės, prisiimtų įsipareigojimų bei atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl to, ar šalių pasirašyta 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartis atitiko tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę ir turinį.

2811.

29Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės pakeitė savo poziciją dėl sudarytos rangos sutarties teigdama, kad dar 2014 m. žodiniu sutarimu šalys sutarė, jog ieškovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad sudaryta rangos sutartis neatitiko ieškovės valios, sunkiai paaiškinami bei suprantami, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas yra dviejų įmonių vadovas, jo iniciatyva buvo siekiama įteisinti besitęsiančius santykius, jis pats parengė sutartį. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovės atstovas nesuprato jo paties parengtos sutarties turinio ir įsipareigojimų apimties. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog šalių nesiejo rangos santykiai, nepriklausomai nuo to, kaip šalys vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ir atsakovė nesuprato sutarties turinio, susitarimo esmės, prisiimtų įsipareigojimų, kad sutartį pasirašė suklaidinta. Jei sutarties esmė nebuvo aiški, atsakovė turėjo galimybę jos nepasirašyti.

3012.

31Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė sutarties sąlygas interpretuoja taip, kad jos būtų palankesnės kiekvienai iš jų, tačiau šalys sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis atitinka šalių valią ir joms turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo sutarties sąlygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valiai, ar šalių nesąžiningumo, nepateikus jokių akivaizdžių įrodymų, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro rangos sutarties savaime negaliojančia.

3213.

33Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tarp šalių susiklosčiusiais santykiais nuo 2014 m., tačiau iš esmės nėra ginčo nei dėl šalių bendradarbiavimo nuo 2014 m., nei dėl susiformavusių santykių.

3414.

35Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir teigia, jog nebuvo atsakinga už darbų kokybę, tarp šalių kilo ginčas būtent dėl atliktų darbų kokybės. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. spalio 25 d. išsiuntė UAB „SOLO baldai“ raštą dėl įmonės neužbaigtų darbų, nustatytų defektų, sumokėtų baudų, į kurį UAB „SOLO baldai“ 2017 m. sausio 3 d. atsakė, kad dėl vėlavimo užbaigti namus P., L. ir W. yra kalti vadybininkai, nes nebuvo pateikta medžiagų, nurodė dėl mokėtinos 67 000 Eur sumos per 4 savaites. Teismas nurodė, kad ieškovė, teigdama nebuvusi atsakinga už darbų kokybę, neteikė į bylą jokių duomenų, kokie jos darbuotojai kokius darbus atliko; neteikė jokių duomenų dėl darbuotojų darbo apskaitos. Ieškovė neteikė duomenų, kurie paneigtų aplinkybes dėl atsakovės nurodytų nustatytų darbų defektų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė nėra atsakinga už darbų kokybę.

3615.

37Pasisakydamas dėl bylos priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai teismas nurodė, kad nors ieškovė vadovaujasi tomis rangos sutarties nuostatomis, kurios ieškovei palankios, negalima sutikti su atsakove, kad šalys nesusitarė dėl teismingumo. Teismas nustatė, kad abi įmonės yra registruotos Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl teismingumui nustatyti turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (šio reglamento preambulės 5, 6, 10 punktai). Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje įtvirtinta galimybė šalims raštu susitarti, kad jų ginčą nagrinėtų konkrečios valstybės narės teismas; susitarimas dėl jurisdikcijos turi būti įtvirtintas raštu. Rangos sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad „visi nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal Rangovo gyvenamąją vietą.“

3816.

39Teismo vertinimu, teisinę reikšmę turi šalių susitarimas, kad Lietuvos Respublikos teismuose sprendžiami tik ginčai, kylantys iš 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą, kilusią iš rangos sutarties ar paslaugų suteikimo iki šalių susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo, grįstas minėtais susiklosčiusiais tarpusavio santykiais neturi teisėto pagrindo. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal iki rangos sutarties pasirašymo išrašytą 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą Nr. ASS019 dėl 5 574 Eur skolos, jurisdikcija turi būti nustatoma pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, t. y. pagal atsakovės nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą ir pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą specialiąją taisyklę, numatančią jurisdikciją prievolės vykdymo vietos teismuose, todėl ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 782 straipsnis).

4017.

41Šalims susitarus, kad ginčai, kylantys iš 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties, nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, teismas atmetė atsakovės argumentą, kad atsakovė pasirašydama sutartį nesuprato konkretaus susitarimo esmės. Dėl reikalavimų pagrįstumo

4218.

43Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, jog šalis siejo tik darbuotojų nuomos santykiai, nes ieškovė neperdavinėjo nei tarpinių, nei galutinių jos atliktų darbų pagal priėmimo perdavimo aktus, kadangi tokie aktai neegzistavo. Įvertinęs ieškovės iniciatyva iškviesto liudytojo L. R. paaiškinimus, kad darbai buvo priimami pagal Švedijos įstatymų reikalavimus, nes darbų kokybei buvo keliami aukšti reikalavimai, defektai buvo nežymūs, juos ištaisydavo ieškovės darbuotojai, papildomai valandos nebuvo fiksuojamos, bei šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad faktiškai tarp šalių konkretūs aktai nebuvo pasirašomi, bet darbai buvo perduodami, t. y. jų kokybė turėjo atitikti reikalavimus. Darbai buvo atliekami pagal Švedijoje galiojančias teisės normas, todėl atskirai tarp ieškovės ir atsakovės priėmimo perdavimo aktai nebuvo pasirašomi, o darbų perdavimas ir kokybė fiksuojami inspektavimo pažymose. Iš liudytojo parodymų teismas nustatė, kad darbuotojai iš Lietuvos statė (surinkinėjo) gyvenamuosius namus ir juos pilnai įrengdavo; neatlikdavo tik pamatų liejimo, elektros instaliacijos, kanalizacijos darbų, neklijuodavo plytelių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad tarp šalių buvo konkretūs susitarimai dėl konkrečių darbų atlikimo ir apimties, o ne tik dėl paslaugų teikimo. Teismas nepagrįstais ir paneigtais į bylą pateiktu atsakovės 2016 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku laikė ieškovės argumentus, kad atsakovė neginčijo darbuotojų dirbtų valandų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės darbuotojų sąraše yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu išrašytos sąskaitos, todėl ieškovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens – UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomą. Teismas nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d. ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutarties sąlygos yra reikšmingos tik ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ tarpusavio santykiams, tačiau ne sutartiniams santykiams su atsakove. Bendradarbiavimo sutartis nesuteikia pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą kitos įmonės interesais.

4419.

45Teismo vertinimu ieškovės pateikti duomenys dėl dirbtų valandų nėra pakankami bei neabejotinai įrodyti; pateikti tabeliai yra neinformatyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti ieškovės apskaitos dokumentai; kilus ginčui minėti duomenys nėra pakankami. Teismas konstatavo, jog atsakovei ginčijant ieškovės nurodomas aplinkybes, ieškovei buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovė papildomų duomenų neteikė.

4620.

47Teismas nesutiko su ieškove, kad darbo rezultatas neturėjo jokios įtakos, kad darbų kokybę turėjo užtikrinti atsakovė, jei neužtikrino, privalo prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kaip vertintina sudaryta rangos sutartis, ar kaip rangos sutartis, ar paslaugų sutartis, ieškovė turi pareigą elgtis sąžiningai ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė kildindama ieškinio reikalavimus iš susiklosčiusių tarpusavio santykių nuo 2014 m. bei rangos sutarties pagrindu, kurios sąlygų pati nesilaikė, prisiima riziką bei iš to kylančias pasekmes dėl sutartinių santykių nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nepakankami, todėl atsižvelgęs į tai, kad būtent ieškovė privalo įrodyti ieškinio faktinį pagrindą, konstatavo, jog ieškinys yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.

48III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4921.

50Ieškovė UAB „ASTRĖJA solution“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „ASTRĖJA solution“ ieškinį patenkinti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5121.1.

52Teismas neteisingai vertino šalių santykių ilgalaikį tęstinumą ir susiklosčiusį bendradarbiavimą, kuris atspindėjo jų tikrąją sutartinių santykių esmę. Šalys žodžiu buvo susitarusios dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo nuo 2014 m. rugsėjo mėn.

5321.2.

54Teismas liudytojo L. R. parodymus vertino tik atliktų darbų kokybės, defektų šalinimo ir apskaitos aspektais, tačiau nevertino kaip pagrindžiančių tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, kuri nesikeitė ir ginčo laikotarpiu. Liudytojas patvirtino, kad šalis siejo darbuotojų nuomos santykiai. Susiklosčiusius darbuotojų nuomos santykius patvirtina ieškovės atsakovei siųstos ir atsakovės be pretenzijų apmokėtos sąskaitos faktūros nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Atsakovė neginčija pateiktų sąskaitų turinio, t. y. nurodyto išdirbto valandų skaičiaus, tik nesutinka su atliktų darbų kokybe, kurią pagal sutarties 2.1.3 punktą turėjo kontroliuoti pati. PVM sąskaitose nurodyta, kad „paslaugos nėra PVM objektas pagal PVM įst.13 str. 2 d.“, o šis straipsnis reglamentuoja paslaugų suteikimo vietos klausimus. Nagrinėjamu atveju nėra pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių egzistavusius rangos teisinius santykius.

5521.3.

56Pasirašius rangos sutartį šalių santykiai nesikeitė, pasirašydamos rangos sutartį šalys siekė oficialiai pažymėti paslaugų kainą ir į platesnį turinio aiškinimąsi nesigilino. Atsakovės argumentai, kad šalis siejo rangos santykiai, prieštarauja pačios atsakovės veiksmams, nes ji nesiėmė sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo, neteikė sutartyje nurodytų priedų, šios aplinkybės patvirtina tarp šalių nebuvus rangos teisinių santykių. Atsakovės pozicija, kad statybos norminiai dokumentai, brėžiniai teismui neteikti dėl didelės apimties ir vertimo kaštų, yra apsimestinė, nes tokie dokumentai neegzistuoja. Anksčiau šalis siejusi darbų atlikimo, apskaitos ir apmokėjimo praktika nesikeitė.

5721.4.

58Teismas nevertino sutarties kaip darbuotojų nuomos, tačiau neaišku kokiu pagrindu perkėlė ieškovei atsakomybę pagal sutarties 2.1.3 punktą, nors jame nurodyta, kad rangovas įsipareigoja užsakovo sąskaita pašalinti darbų defektus, kurie atsirado dėl rangovo, užsakovo kaltės arba dėl projekto pakeitimo darbų vykdymo metu. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl defektų nebuvimo perkėlė ieškovei, nors pati atsakovė atsakinga už defektų šalinimą, be to atsakovė neteikė reikalavimo dėl neva patirtų nuostolių atlyginimo. Atmesdamas ieškinį teismas iš esmės nepagrįstai patenkino atsakovės reikalavimą dėl defektais patirtų nuostolių (nepagrįstai atliko įskaitymą), kuris byloje nebuvo pareikštas, netinkamai įvertino sutarties 2.1.3 punktą, pažeidė CPK 178 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį. Teismas, nurodęs, kad atsakovė elektroniniame laiške ginčijo darbo valandų skaičių, neteisingai įvertino liudytojo parodymus, atsakovės deklaratyvius teiginius ir pretenzijų, kad darbuotojai neišdirbo sąskaitose nurodyto darbo valandų skaičiaus, nebuvimą. Iš sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė buvo atsakinga už atliekamų darbų organizavimą, koordinavimą, priežiūrą ir kontrolę. Vien faktinė aplinkybė, kad nepasiektas pageidaujamas darbo rezultatas kokybės prasme, nesudaro pagrindo išvadai, kad darbų rezultatas nepasiektas būtent dėl ieškovės pateiktų darbuotojų netinkamos kvalifikacijos ar jų neteisėtų kaltų veiksmų.

5921.5.

60Ieškovė neteikė duomenų, kokius konkrečiai darbus atliko, nes tokios informacijos tiesiog neturėjo, tai kontroliavo ir už tai buvo atsakinga atsakovė. Atsakovės pateikti neva nuostolius patvirtinantys dokumentai nepagrįstai vertinti kaip tinkami įrodymai, nes galimai nustatytų trūkumų įrašai ir žalos suma prirašyti ranka, nėra oficialiai įvardinta, kad dėl šių darbų buvo tartasi su ieškove ir už šį konkretų trūkumą atsakinga ieškovė.

6121.6.

62Teismas neteisingai vertino ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. spalio 27 d. bendradarbiavimo sutartį, abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui, abi turėjo identiškus santykius su atsakove: abiejų įmonių darbuotojai nuo 2014 m. dirbo pas atsakovę statybos objektuose, vienu metu su atsakove sudarė identiškas rangos sutartis, todėl dėl susidariusios painiavos skirstant darbuotojus po objektus ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei sąskaitos buvo išrašomos ne pagal darbuotojus, o pagal objektus, nepaisant to, kurios įmonės darbuotojai juose dirbo. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ir nesidomėjo, už kurios įmonės darbuotojų išdirbtas valandas jai apmokėjimui siųstos sąskaitos. Be to, M. P., kaip abiejų įmonių akcininkas ir vadovas, pripažįsta ieškovės teisę pagal bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktą reikšti ieškinį atsakovei už neapmokėtas UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomos paslaugas.

6321.7.

64Neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl 5 574 Eur skolos pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sąskaitą faktūrą priteisimo. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, kurie pasirašius rangos sutartį iš esmės nepakito, šalys toliau vykdė tuos pačius įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, ir susitarimas dėl teismingumo atitiko jų valią ir prieš rangos sutarties sudarymą. Be to minėta sąskaita faktūra išrašyta savaitę iki sutarties sudarymo, jos apmokėjimo terminas buvo iki 2015 m. gruodžio 10 d., taigi jau po sutarties pasirašymo, todėl šalys suprato, kad pasirašyta sutartis apima ir darbus pagal minėtą sąskaitą faktūrą. Atsakovė nekėlė klausimo dėl reikalavimo pagal šią sąskaitą faktūrą teismingumo.

6521.8.

66Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistini sutarties 5.2 punkte numatyti delspinigiai.

6722.

68Atsakovė ALLRUM HOME AB prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6922.1.

70Apeliacinis skundas grindžiamas prielaida, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir klaidingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra kvestionuojamos. Ieškovės netenkinantis byloje nustatytų duomenų bei faktinių aplinkybių įvertinimas savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimo peržiūrėjimui. Apeliacinis procesas nėra priemonė pakartotiniam bylos nagrinėjimui.

7122.2.

72Apeliaciniame skunde remiamasi akivaizdžiai melagingais teiginiais bei iškraipomi liudytojo parodymai. Byloje ir ieškovės atstovas M. P., ir liudytojas L. R. pripažino ir patvirtino, kad ieškovė atliko pastato statybos darbus, o ne teikė paslaugas, darbai buvo perduodami, ieškovė neatlygintinai šalino darbų defektus, už darbus buvo mokama nustatyta fiksuota kaina, o ne įkainis. Teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Vertinant liudytojo ir ieškovės atstovo parodymus būtina atsižvelgti į jų suinteresuotumą, nes jie darbo santykiais susiję su ieškove. Be to, nors liudytojas ir ieškovės atstovas buvo suderinę savo parodymus, tačiau atsakymai į atsakovės atstovo patikslinamuosius klausimus buvo iš esmės skirtingi.

7322.3.

74Atsakovė 2016 m. spalio 25 d. ieškovei siųstame el. laiške aiškiai nurodė nesutinkanti su sąskaitose nurodytomis valandomis, nes ieškovės darbuotojai tiek nedirbo, nesutikimas su sąskaitose nurodytais duomenimis buvo išreikštas ir procesiniuose dokumentuose, todėl nepagrįsti skundo argumentai dėl sąskaitų turinio neginčijimo.

7522.4.

76Nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuojami šalis siejantys teisiniai santykiai, tiek rangovas, tiek ir atlygintinių paslaugų teikėjas yra atsakingas už paslaugų kokybės atitikimą nustatytiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad priėmimo metu nustatyti defektai buvo neatlygintinai šalinami ieškovės darbuotojų. Rangos sutarties 2.1.3 punkto nuostata yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti, kadangi prieštarauja imperatyvioms CK nuostatoms dėl rangovo pareigos savo lėšomis šalinti nustatytus defektus. Skundo teiginiai, jog jokie statybos norminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami darbai, neegzistuoja, todėl šalis neva siejo darbuotojų nuomos santykiai, prieštarauja sveikai logikai. Byloje liudytojas patvirtino, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo statybos darbus kartu su daline vidaus apdaila.

7722.5.

78Atlygintinų darbuotojų nuomos santykių egzistavimas grįstas išimtinai tik ieškovės atstovo (advokato) teiginiais. Ieškovės atstovas (direktorius) nurodė apie egzistuojančius rangos teisinių santykių požymius, nors šiuos santykius įvardija kaip darbuotojų nuomos santykius. Daugiau jokių tokius nuomos santykius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismas net šešis kartus priminė ieškovei pareigą įrodinėti. Liudytojo parodymai patvirtina rangos teisinių santykių elementus, o bendradarbiavimo sutartis neatitinka nei vieno įrodymams keliamo kriterijaus. Duomenys, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros neinformatyvūs, be pavardžių, be nuorodų į objektus ir pan. (visiškai nepatikimi). Darbuotojai, už kurių tariamą nuomą reikalaujamas atlygis, yra net ne ieškovės darbuotojai. Už ankstesnius laikotarpius užmokestį už rangos paslaugas gavo UAB „SOLO baldai“. Atsakovė kategoriškai nesutiko su pateiktomis sąskaitomis ir jų turiniu. Duomenų, kad ieškovė vykdytų laikinojo įdarbinimo veiklą, nepateikta.

7922.6.

802015 m. lapkričio 23 d. sąskaita apmokėta tik iš dalies dėl padarytų ir neištaisytų defektų. Ieškovė su tuo sutiko bei priėmė vykdymui naujus užsakymus, kuriuos atlikus pateikė atsakovei daugiau nei 28 sąskaitas faktūras apmokėjimui didesnei nei 79 000 Eur sumai; sąskaitos buvo priimtos ir apmokėtos, nes darbai iki pat 2016 metų birželio mėn. buvo atliekami tinkamai ir kokybiškai bei atitiko projektinę dokumentaciją.

8122.7.

82Ieškinys atmestas dėl to, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo, o ne dėl to, kad padaryti defektai atitiko reikalaujamą sumą.

8322.8.

84Ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutartis yra ne tik abejotina, bet ir sudaryta atgaline data siekiant suklaidinti teismą, nes nuo pat 2015 m. nėra jokių duomenų apie tokios sutarties vykdymą ar ankstesnį egzistavimą.

8522.9.

86Šalių sudarytos sutartys gali būti taikomos retrospektyviai tik vienu vieninteliu atveju – jei tai numatyta pačiose sutartyje. Tačiau ginčo sutartyje to nėra numatyta. Todėl sutartis pagrįstai netaikyta sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už darbus pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sąskaitą.

8722.10.

88Ieškovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo dėl sutarties ar jos kokio nors punkto pripažinimo negaliojančiu. Teismas ex officio sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia gali tik išimtiniais atvejais, kuomet iš byloje esančios medžiagos yra akivaizdūs sutarčių negaliojimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju tokių nėra.

89Teisėjų kolegija

konstatuoja:

90III.

91Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9223.

93Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo

9424.

95Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė ALLRUM HOME AB kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui ieškovės už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau neformuluoja nei prašymo jas priimti, nei nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir šis atsisakė juos priimti ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui atsakovės ALLRUM HOME AB pateiktos sąskaitos faktūros nepriimtinos. Dėl šalis siejusių santykių kvalifikavimo

9625.

97Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019).

9826.

99Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės skolą, nes atsakovė neatsiskaitė pagal 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį bei 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. liepos 29 d., dvi 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei tris 2016 m. spalio 6 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Patikslinusi ieškinį ieškovė nurodė, kad šalys dar 2014 m. rugsėjo mėn. žodiniu susitarimu susitarė, jog ieškovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas darbui Švedijoje, o 2015 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė rangos sutartį, nes, jų manymu, tokia sutartis atitiko jų tarpusavio santykių turinį. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartį statybos darbams atlikti; ieškovė atveždavo nekvalifikuotus darbuotojus į statybas, todėl ne kartą buvo reiškiamos pastabos dėl darbų kokybės, dėl kilusių problemų buvo sustabdytas mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutarties sąlygas interpretuoja taip, kad jos būtų palankesnės kiekvienai iš jų, tačiau sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas. Todėl teismas sprendė, kad pasirašyta rangos sutartis atitinka šalių valią. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantė (ieškovė) argumentuoja netinkamu šalis siejusių santykių kvalifikavimu, netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu, bylos įrodymų – ieškovės vadovo ir liudytojo parodymų, vertinimu bei dėl to padarytomis klaidingomis išvadomis, kad šalis siejo rangos, o ne paslaugų santykiai, bei netinkamu atliktų darbų kokybės vertinimu.

10027.

101Tarp šalių egzistavusius teisinius santykius ieškovė grindžia tiek rašytine rangos sutartimi, tiek žodiniu susitarimu dėl darbuotojų nuomos (paslaugų sutartimi), atsakovė teigia buvus tik rašytine rangos sutartimi grindžiamus teisinius santykius. Šalims nesutariant, pirmiausia privalu apibrėžti jas siejusius teisinius santykius.

10228.

103Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

10429.

105Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė sutartį, pavadindamos ją rangos sutartimi. Šia sutartimi rangovas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad atliekant darbus, rangovas prisiima riziką ir atsakomybę už naudojamas užsakovo medžiagas, įrankius, transportą ir darbuotojų apgyvendinimo patalpas (sutarties 1.2 punktas). Pagal sutarties 1.3 punktą, darbai pradedami, pasirašius paslaugų sutartį, kuri yra priskiriama konkrečiam objektui. Darbų kaina sutartyje nebuvo nustatyta, nebuvo pasirašyti ir paslaugų sutartis, kurią turėjo pateikti ieškovė, bei kiti sutarties 8 punkte nurodyti jos priedai – darbų specifikacija, tinkamos sąlygos darbų vykdymui, darbų garantinis raštas. Ieškovės teigimu, šia sutartimi įforminti šalis sieję faktiniai paslaugų santykiai – ieškovė teikė atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas.

10630.

107Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

10831.

109Pagal ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones – laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos pagal laikinojo įdarbinimo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant; šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad laikinojo darbo naudotojas – fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, kurių naudai ir kuriems prižiūrint ir vadovaujant laikinai dirba laikinieji darbuotojai; 5 dalyje nustatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonė – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslą juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kurią laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinam darbuotojui (laikiniems darbuotojams) atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiūrėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti šiame įstatyme ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo santykiai grindžiami jų raštu sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartimi.

11032.

111CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

11233.

113Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018, 32 punktas). Pažymėtina ir tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

11434.

115Taip pat pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Taip pat teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

11635.

117Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 23 punktą).

11836.

119Šiuo atveju ginčo dėl pačios šalių raštu sudarytos rangos sutarties turinio bei jos salygų nėra, ginčas kyla dėl faktiškai šalis siejusių teisinių santykių ir jų (ne)tinkamo įforminimo rangos sutartimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalis sieję santykiai yra mišraus pobūdžio, turintys tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių elementų, tačiau netinkamai įforminti 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartimi. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir argumentus; aplinkybę, jog šalys neneigia, kad iki 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties pasirašymo jas siejo atlygintinų paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) faktiniai santykiai (ieškovės darbuotojai vykdė atsakovės statybos objektuose Švedijoje statybos darbus, už darbuotojų išdirbtą laiką ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėdavo), po rašytinės sutarties sudarymo šalių bendradarbiavimo pobūdis nepakito; 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties nuostatas, ieškovės atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose mokėtina suma paskaičiuota pagal savaites, dirbtų valandų kiekį ir valandinio tarifo atlygį, o ne darbų rezultatus, turinį; šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus; duomenų apie atliktų darbų pabaigos, darbų rezultato fiksavimą ir galimybę perduoti objektą, darbų priėmimo aktų (sutarties 1.1, 2.1.6, 2.2.4 punktai), t. y. statybos rangos sutarties rezultato ir jo perdavimo užsakovui, nebuvimą, nepaisant argumentų, kad pagal Švedijoje galiojančias normas tokie aktai nesudaromi, tačiau jų sudarymas numatytas sutartyje; aplinkybę, kad ieškovė neatitiko minėto Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reikalavimų, keliamų laikinojo įdarbinimo įmonėms, nes nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją apie vykdytą laikinąjį įdarbinimą ir laikinųjų darbuotojų skaičių Valstybinei darbo inspekcijai, nepateikė su darbuotojais sudarytų laikinojo įdarbinimo sutarčių.

12037.

121Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį tokiai mišraus pobūdžio sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei – mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

12238.

123Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas rangos ir paslaugų sutarčių teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos ar paslaugų sutarties (arba mišrios sutarties, turinčios abiejų šių sutarčių bruožų) esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas).

12439.

125Kadangi šalis sieję teisiniai santykiai įforminti rangos sutartimi, kurios sąlygų šalys neginčija, dėl atsakovės įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus darbus, spręstina vadovaujantis šios sutarties 3 punkto nuostatomis, kuriomis šalys susitarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus kas mėnesį (3.1 punktas), o „atlygis už darbus apskaičiuojamas iki kito mėnesio 25 dienos; remiantis šiuo terminu, išrašomos sąskaitos faktūros, kurios yra išsiunčiamos užsakovui elektroniniu paštu kartu su darbo valandų skaičiumi“ (sutarties 3.2.1 punktas).

12640.

127Įrodinėdama atsakovės pareigą atsiskaityti ieškovė pateikė 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASS019 5 574 Eur sumai, 2016 m. liepos 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. ASS026 26,72 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas faktūras Nr. ASS029 17 280 Eur sumai bei Nr. ASS030 163 Eur sumai, 2016 m. spalio 6 d. sąskaitas faktūras Nr. ASS036 6 465 Eur sumai, Nr. ASS037 3 390 Eur sumai ir Nr. ASS038 450 Eur sumai, iš viso 33 348,72 Eur sumai. Taip pat pateiktos atsakovės vadybininkų elektroniniu paštu atsiųstos atsiskaitymo lentelės, kuriose nurodyti objektų pavadinimai, atsiskaitomos savaitės numeriai arba datos, darbuotojų vardai ir pavardės (kai kur tik vardai), dirbtų valandų skaičius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena vertus, sąskaitų faktūrų pagrindimui pateikti duomenys nėra pakankamai informatyvūs, išsamūs ir leidžiantys identifikuoti darbus atlikusius asmenis, už kurių darbą atsakovė turėtų atsiskaityti, kita vertus, akivaizdu, kad į apmokėjimui pateiktas sąskaitas įtraukti duomenys apie kitos įmonės darbuotojų darbą. Šį faktą, kurio apeliantė neginčija, patvirtina byloje esantys UAB „ASTRĖJA solution“ ir UAB „SOLO baldai“ darbuotojų sąrašai, kurių duomenis palyginus su atsiskaitymo lentelių duomenimis, galima spręsti, kad jose darbuotojais nurodyti asmenys – D. B., A. R., A. T., V. B., V. K., E. M., R. K., P. K., N. Š. – ginčo laikotarpiu nebuvo ieškovės darbuotojais. Šalys neneigia atsakovės sutartinių santykių su UAB „SOLO baldai“ egzistavimo, į bylą pateikta analogiška vertinamai atsakovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudaryta rangos sutartis, UAB „SOLO baldai“ darbuotojai taip pat atliko darbus atsakovės statybos objektuose ir už jų atliktus darbus atsakovė taip pat mokėjo. Bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei pareigą pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas faktines aplinkybes, tačiau papildomi įrodymai dėl atsakovės skolos ieškovei susidarymo ir skolos dydžio pagrįstumo nepateikti. Toks teismo išaiškinimas ieškovei atitinka CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, yra nepagrįsti.

12841.

129Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. spalio 27 d. bendradarbiavimo sutartį. Apeliantės teigimu, abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui, abi turėjo identiškus santykius su atsakove, dėl susidariusios painiavos skirstant darbuotojus po objektus ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Be to, M. P., kaip abiejų įmonių akcininkas ir vadovas, pripažįsta ieškovės teisę pagal bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktą reikšti ieškinį atsakovei už neapmokėtas UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomos paslaugas. Teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėta bendradarbiavimo sutartis yra reikšminga tik ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ tarpusavio santykiams. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad už vienos šalies darbuotojų perleidimą nuomai kitai šaliai šalys atsiskaito atskiru susitarimu. Įvertinus bendradarbiavimo sutarties turinį akivaizdu, kad ji nesuteikia teisės šalims vienai už kitą reikšti reikalavimus tretiesiems asmenims bei nesuteikia pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą kitos įmonės interesais. To nesuteikia ir aplinkybė, kad abiejų įmonių akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo. UAB „ASTRĖJA solution“ ir UAB „SOLO baldai“ yra atskiri juridiniai asmenys, galintys savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), civilines teise įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

13042.

131Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. liepos 29 d. sąskaita faktūra Nr. ASS026 26,72 Eur sumai bei 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra Nr. ASS030 163 Eur sumai yra išrašytos ne už atliktus darbus ir ne už išdirbtas valandas, o yra mokėjimas Stokholmo centrui, tačiau nepateikta jokio susitarimo dėl atsakovės pareigos apmokėti tokio pobūdžio ieškovės patirtas išlaidas.

13243.

133Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami ieškinio reikalavimui patenkinti, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Esant šioms aplinkybėms, neturi teisinio pagrindo apeliantės argumentai, kad atmesdamas ieškinį teismas iš esmės nepagrįstai patenkino (atliko įskaitymą) atsakovės reikalavimą dėl darbų defektais patirtų nuostolių atlyginimo, kuris byloje nebuvo pareikštas.

13444.

135Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl 5 574 Eur skolos pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sąskaitą faktūrą reikalavimo palikimo nenagrinėto. Kaip nustatyta byloje, šalis sieję santykiai įforminti 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartimi, kurios 6.1 punktas numato, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Kaip teisingai pastebi atsakovė, šalių sudarytos sutartys gali būti taikomos retrospektyviai tik jei tai numatyta pačiose sutartyse. Pagal CK 6.189 straipsnio 2 dalį šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Šalių sudarytoje rangos sutartyje nėra nuorodos dėl sutarties taikymo ir iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šalių susitarimo dėl ginčų sprendimo Lietuvos Respublikos teisme (sutarties 7.1 punktas) esmę bei Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, pagrįstai ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

13645.

137Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl liudytojo parodymų vertinimo, darbų kokybės, sutarties ar jos nuostatų negaliojimo kai toks reikalavimas nebuvo pareikštas šiuo atveju neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties

13846.

139Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai teisingai kvalifikavo šalis siejusius ginčo teisinius santykius (šią teismo klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teisas), tačiau įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė ir atmesdamas ieškovės ieškinį priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

14047.

141CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14248.

143Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 800 Eur išlaidas patvirtinančius įrodymus (2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2018 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymą). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas (1,3 x 895,2 Eur (2018 m. 1 ketv. bruto darbo užmokestis)), todėl priteistinos iš apeliantės.

14449.

145Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 955 Eur, mokėjimas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus atidėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis priteistina iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

146Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

147Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

148Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ (įmonės kodas 302678771) atsakovei Švedijos įmonei ALLRUM HOME AB (įmonės kodas 3556408-7012), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

149Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ (įmonės kodas 302678771) 955 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ASTRĖJA solution“... 8. 2.... 9. Ieškinį ieškovė grindė tarp šalių 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytos... 10. 3.... 11. Patikslinusi ieškinį (ieškinio pagrindą) ieškovė nurodė, jog šalys... 12. 4.... 13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarė su ieškove sutartį... 14. 5.... 15. Atsakovė taip pat nesutiko ir su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad poziciją... 16. 6.... 17. Atsakovės teigimu, ginčas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės UAB... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė ilgalaikę rangos... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad grįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikė sąskaitas... 26. 10.... 27. Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl tarp šalių sudarytos... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės pakeitė savo... 30. 12.... 31. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė sutarties sąlygas... 32. 13.... 33. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tarp šalių... 34. 14.... 35. Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir teigia, jog nebuvo atsakinga už darbų... 36. 15.... 37. Pasisakydamas dėl bylos priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai teismas... 38. 16.... 39. Teismo vertinimu, teisinę reikšmę turi šalių susitarimas, kad Lietuvos... 40. 17.... 41. Šalims susitarus, kad ginčai, kylantys iš 2015 m. gruodžio 1 d. rangos... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, jog šalis siejo tik darbuotojų nuomos... 44. 19.... 45. Teismo vertinimu ieškovės pateikti duomenys dėl dirbtų valandų nėra... 46. 20.... 47. Teismas nesutiko su ieškove, kad darbo rezultatas neturėjo jokios įtakos,... 48. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 49. 21.... 50. Ieškovė UAB „ASTRĖJA solution“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 51. 21.1.... 52. Teismas neteisingai vertino šalių santykių ilgalaikį tęstinumą ir... 53. 21.2.... 54. Teismas liudytojo L. R. parodymus vertino tik atliktų darbų kokybės,... 55. 21.3.... 56. Pasirašius rangos sutartį šalių santykiai nesikeitė, pasirašydamos rangos... 57. 21.4.... 58. Teismas nevertino sutarties kaip darbuotojų nuomos, tačiau neaišku kokiu... 59. 21.5.... 60. Ieškovė neteikė duomenų, kokius konkrečiai darbus atliko, nes tokios... 61. 21.6.... 62. Teismas neteisingai vertino ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. spalio... 63. 21.7.... 64. Neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas... 65. 21.8.... 66. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistini sutarties 5.2... 67. 22.... 68. Atsakovė ALLRUM HOME AB prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti;... 69. 22.1.... 70. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaida, jog teismas netinkamai įvertino... 71. 22.2.... 72. Apeliaciniame skunde remiamasi akivaizdžiai melagingais teiginiais bei... 73. 22.3.... 74. Atsakovė 2016 m. spalio 25 d. ieškovei siųstame el. laiške aiškiai nurodė... 75. 22.4.... 76. Nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuojami šalis siejantys teisiniai... 77. 22.5.... 78. Atlygintinų darbuotojų nuomos santykių egzistavimas grįstas išimtinai tik... 79. 22.6.... 80. 2015 m. lapkričio 23 d. sąskaita apmokėta tik iš dalies dėl padarytų ir... 81. 22.7.... 82. Ieškinys atmestas dėl to, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo, o ne... 83. 22.8.... 84. Ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutartis yra ne tik... 85. 22.9.... 86. Šalių sudarytos sutartys gali būti taikomos retrospektyviai tik vienu... 87. 22.10.... 88. Ieškovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo dėl sutarties ar jos kokio nors... 89. Teisėjų kolegija... 90. III.... 91. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 92. 23.... 93. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 94. 24.... 95. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 96. 25.... 97. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti... 98. 26.... 99. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama... 100. 27.... 101. Tarp šalių egzistavusius teisinius santykius ieškovė grindžia tiek... 102. 28.... 103. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 104. 29.... 105. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė sutartį,... 106. 30.... 107. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur... 108. 31.... 109. Pagal ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo... 110. 32.... 111. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis... 112. 33.... 113. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant... 114. 34.... 115. Taip pat pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi... 116. 35.... 117. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 118. 36.... 119. Šiuo atveju ginčo dėl pačios šalių raštu sudarytos rangos sutarties... 120. 37.... 121. Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį tokiai mišraus pobūdžio sutarčiai... 122. 38.... 123. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas rangos ir paslaugų sutarčių... 124. 39.... 125. Kadangi šalis sieję teisiniai santykiai įforminti rangos sutartimi, kurios... 126. 40.... 127. Įrodinėdama atsakovės pareigą atsiskaityti ieškovė pateikė 2015 m.... 128. 41.... 129. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovės ir UAB „SOLO... 130. 42.... 131. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. liepos 29 d.... 132. 43.... 133. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės... 134. 44.... 135. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kuriais kvestionuojamos... 136. 45.... 137. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl liudytojo... 138. 46.... 139. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir... 140. 47.... 141. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 142. 48.... 143. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės... 144. 49.... 145. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o... 146. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 147. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti... 148. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA... 149. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA...