Byla 2A-1867-345/2012
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Lentvario magistralė“ ir atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Lentvario magistralė“ ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje yra kilęs dėl servituto nustatymo.

5Ieškovas prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, 0,2030 ha žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujančiam daiktui), priklausančio atsakovui UAB „Saurida“, leidžiant ieškovui naudotis 0,0567 ha dydžio žemės ploto dalimi, R. K. įmonės „Matas" parengtame servituto plane, pažymėtu taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, atlygintinai, t. y. įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui vienkartinę 2 620 Lt kompensaciją per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigojant ieškovą atlikti asfalto dangos remonto darbus, proporcingai naudojimuisi tarnaujančiu daiktu.

6Ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso inžineriniai kiemo statiniai, esantys adresu ( - ). Žemės sklypas ieškovui buvo išnuomotas iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau nuomos sutartis yra pasibaigusi. Siekiant užtikrinti tinkamą naudojimosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu turėtų būti nustatytas servitutas atsakovo žemės sklypui. Kadangi ieškovui priklausantis turtas užima 157,29 m2, t. y. 7,75% atsakovui priklausančio aukščiau nurodyto žemės sklypo, o sklypo vidutinė rinkos vertė yra 33 800 Lt, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista vienkartinė kompensacija.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, 0,2030 ha žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam atsakovui, leidžiant ieškovui naudotis 0,0567 ha dydžio žemės ploto dalimi, R. K. įmonės „Matas" parengtame servituto plane pažymėta taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai; įpareigojo ieškovą atsakovui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą po 2 500 Lt kas mėnesį iki servituto pabaigos.

9Teismas nustatė, kad iki ginčo teisme tarp šalių vyko derybos dėl nuomos sutarties tęsimo, kurios prasidėjo dar nesibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. 2011 m. pradžioje ieškovui tapo žinoma atsakovo pozicija netęsti nuomos santykių prieš tai galiojusios nuomos sutarties sąlygomis. Anot teismo, minėta patvirtina, kad terminuota 2003 m. birželio 10 d. žemės nuomos sutartis galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl šalims nesusitarus dėl tolesnio jos pratęsimo, žemės nuomos sutarties galiojimas yra pasibaigęs. Teismas nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009 tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėtas ginčas nėra tapatus nagrinėjamam šioje byloje, kadangi Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje ginčo pagrindas buvo ne servitutas, o nuomos sutartis.

10Teismas konstatavo, kad servituto nustatymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, nes nenustatyta kitų būdų, pagrįstų normaliomis sąnaudomis, kuriais ieškovas galėtų įgyvendinti teisę naudotis jam priklausančiu turtu pagal paskirtį. Teismas, spręsdamas dėl teisingo atlyginimo už servitutą konstatavo, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Teisė į nuostolių atlyginimą numatyta CK 4.129 str., tačiau nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu, t.y. suvaržymų pobūdžiu, apimtimi, veiklos ribojimu. Atsakovas UAB „Saurida" vykdo didmeninę prekybą naftos produktais, mažmeninę prekybą naftos produktais degalinėse, eksploatuoja dujų vamzdynus, prekiauja dujų balionais ir vykdo kitą ekonominę veiklą, todėl įsigydamas žemės sklypą su pastatais ir kitais statiniais, kuris priklauso kitam savininkui, būdamas patyręs versle (tuomet jau valdė apie 20 degalinių) ir matydamas dujų užpylimo degalinę, kuri nepriklausė UAB „Rapinlit“, pats prisiėmė konkurencingą pelno siekimo riziką. Remdamasis minėtu teismas sprendė, kad ieškovo nurodoma 2620 Lt vienkartinė piniginė kompensacija neužtikrins atsakovo patiriamų nepatogumų, susijusių su servituto nustatymu.

11Spręsdamas dėl teisingo atlyginimo už servitutą, teismas vadovavosi šalių interesų pusiausvyros, derinimo ir proporcingumo principu, todėl teisingu atsakovo nuostolių atlyginimu teismas laikė periodinę piniginę kompensaciją. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad ieškovas savo veiklos užtikrinimui nuolat naudos atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį ir ant jo esančią asfalto dangą, o atsakovas kas metai turės mokėti žemės ar žemės nuomos mokestį. Ieškovo pasiūlytą nuostolių atlyginimo variantą teismas laikė nekonkrečiu ir neaiškiu, todėl galinčiu nuolat sukelti tarp šalių ginčus.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13Atsakovas UAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

141. Ieškovas priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, prašė teismo nustatyti analogišką servitutą tam pačiam sklypui. Servitutas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo, buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-674/2009. Dėl minėto teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p. O šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, teismas turėjo bylą nutraukti. Be to, teismas leisdamas bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu ieškovui patikslinti ieškinį pažeidė CPK 141 str. 1 d., o tuo pačiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principus.

152. Nors formaliai Žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau nuomos teisiniai santykiai tarp šalių tęsiasi ir toliau. Aptariamu atveju pagal CK 6.481 str. nuostatas Žemės sklypo nuomos sutartis tapo neterminuota, kadangi atsakovas į ieškovo 2010 m. gruodžio 22 d. raštą atsakė tik 2011 m. sausio 29 d. Kadangi tarp bylos šalių galioja nuomos sutartis, teismas neturėjo pagrindo taikyti teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą.

163. 2003 m. birželio 10 d. Žemės nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė nustatyti servitutą, kai sutartis pasibaigs. Tokių susitarimų nebuvo sudaryta ir vėliau. Todėl pagal CK 6.557 str. servitutas negalėjo būti nustatomas. Ukmergės rajono apylinkės teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-674/2009 pateiktu išaiškinimu, kad nustačius neterminuotą ir neatlygintiną servitutą ieškovo padėtis nepagrįsti pagerėtų.

174. Kadangi teismas neturėjo pagrindo nustatyti servituto, servituto atlygintinumo klausimas apskritai negalėjo būti svarstomas. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad teismo nustatytas atlyginimo dydis – 2 500 Lt per mėnesį, yra pernelyg mažas. Ieškovas už žemės sklypo nuomą kas mėnesį mokėjo didesnę sumą. Atsakovas yra verslininkas, vykdantis didmeninę ir mažmeninę prekybą naftos produktais ir užsiimantis kita ekonomine veikla. Ieškovas ginčo žemės sklype eksploatuoja degalinę, kurioje prekiauja naftos produktais. Kadangi UAB „Lentvario magistralė“ ginčo sklype prekiauja dujomis, teismui nustačius servitutą atsakovas ne tik patiria tiesioginius nuostolius dėl naudojimosi jam priklausančiu sklypu, bet ir negauna pajamų, kurias galėtų gauti vykdydamas tokią pat veiklą kaip ir ieškovas.

18Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Lentvario magistralė“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos už nustatytą servitutą mokėjimo bei priimti naują sprendimą – įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui vienkartinę 2 620 Lt kompensaciją bei atlikti asfalto dangos remonto darbus, proporcingai naudojimuisi tarnaujančiu daiktu, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

191. Patikslintame ieškinyje nurodytas kompensacijos dydis yra racionalus ir pakankamas. Kai tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo nuomos teisiniai santykiai, ieškovui buvo suteikta teisė naudotis visu žemės sklypu, o ne 7,75 proc. žemės sklypo, todėl teismas negalėjo taikyti analogijos su nuomos mokesčiu nustatydamas kompensacijos dydį. Atsakovas dar nuo 2006 m. ieškovui pastoviai sukeldavo kliūtis vykdyti ekonominę veiklą: atjungė elektros tiekimą, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, dėl ko ieškovas buvo priverstas nutraukti jam priklausančios suskystintų dujų degalinės veiklą. Atsakovas visais būdais mėgino ir tebemėgina pašalinti ieškovą iš konkurencijos.

202. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei civilinėje byloje Nr. 2-516-879/2011 nepasisakė dėl kompensacijos už servitutą dydžio, tokiu būdu teismas ex officio negalėjo spręsti dėl kompensacijos už servitutą, išeidamas už ieškovo reikalavimo ribų. Atsakovas net nebandė įrodinėti konkrečių nuostolių, o teismas, viršydamas savo įgaliojimus, parinko tokį atsakovo teisių gynimo būdą, kurio atsakovas net neprašė. Akivaizdu, kad atsakovas nepatirs jokių nuostolių dėl nustatyto servituto, kadangi jis, kaip tarnaujančio daikto savininkas, naudojasi tuo pačiu keliu, todėl įrenginėti kito kelio, pertvarkyti dalies žemės sklypo arba atlikti kitokių veiksmų, kurie sukeltų nuostolių, atsakovui nereiks. Be to, pats teismas sprendime teigė, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypą su pastatais iš UAB „Rapinlit“, ir matydamas dujų užpylimo degalinę, kuri nepriklausė UAB „Rapinlit“, pats prisiėmė konkurencingą pelno siekimo riziką.

21Atsiliepimu į atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lentvario magistralė“ prašo skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Teigia, kad ginčo žemės nuomos sutartis galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kadangi atsakovas nesutiko nustatyti servituto ar sudaryti naują žemės nuomos sutartį, ieškovas neturėjo kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą ginant savo teises.

22Atsiliepimu į ieškovo UAB „Lentvario magistralė“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saurida“ prašo skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog bylos šalys užsiima žemės sklype analogiška komercine veikla. Be to, iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ketino išnuomotį dalį žemės sklypo UAB „Dujokaita“ už 10 000 Lt per mėnesį. Netgi teismui priteisus periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą, atsakovo patiriami nuostoliai vis tiek nėra kompensuojami. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 pateiktą išaiškinimą, akivaizdu, kad atsakovui – tarnaujančio daikto savininkui, tenka labai rimti verslo vykdymo apribojimai, kadangi viename žemės sklype negali veikti dvi automobilinių dujų kolonėlės. Akivaizdu, kad atsakovui, jei bus nustatytas servitutas, patirs turtinių nuostolių, nes negalės vykdyti prekybos dujomis veiklos savo žemės sklype, kadangi ją turi galimybę vykdyti ieškovas. Patenkinus ieškovo reikalavimą tarp jo ir atsakovo susidarytų konfliktinė situacija, kadangi nebūtų aišku, kurią kelio dalį turėtų remontuoti atsakovas, kurią ieškovas, kada remontas turėtų būti vykdomas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Lentvario magistralė“ ir atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bei ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

26Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui UAB „Lentvario magistralė“ nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai – kiemo aikštelė ir dujų kolonėlė, esantys žemės sklype ( - ) (b. l. 7-9). Sklypą nuosavybės teise 2005 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Rapinlit“ įgijo atsakovas UAB „Saurida“. 2003 m. birželio 10 d. ieškovas ir UAB „Rapinlit“ iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, nustatė kas mėnesinį 2542 Lt plius 18 proc. PVM nuomos mokestį (b. l. 39-42).

27Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-674/2009 pagal šalių priešpriešinius reikalavimus dėl iškeldinimo, nuostolių atlyginimo ir servituto nustatymo, konstatavo, kad nepaisant ginčo žemės sklypo savininko pasikeitimo UAB „Rapinlit“ ir ieškovo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis galioja ir atsakovui sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismas, remdamasis R. K. įmonės „Matas“ parengtu servituto planu, taip pat patikslino, kad ieškovui nuomos teisė priklauso į ginčo žemės sklypo plotą, apibrėžtą minėtame plane pažymėtas sklypo ribas. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).

28Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, prašė teismo nustatyti analogišką servitutą tam pačiam sklypui. Servitutas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo, buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-674/2009, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, teismas turėjo bylą nutraukti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-16 nutartyje konstatuota, jog teismas klaidingai nustatė priešieškinio pagrindą ir dėl to netinkamai pritaikė teisės normą, ir skundžiamas sprendimas tuo pagrindu buvo keičiamas, panaikinant servitutą ir atsakovui pripažįstant nuomos teisę iki 2010-12-31. Taigi faktinis priešieškinio, kurį pateikė UAB „Lentvario magistralė“ pagarintas ir civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme yra ne servitutas, o nuomos sutartis, dėl ko darytina išvada, jog šioje nagrinėjamojo byloje reikalavimas nėra tapatus. Tuo tarpu pasibaigus nuomos sutarčiai ir atsakovui atsisakius pratęsti ar sudaryti naują nuomos sutartį, ieškovas, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo.

29Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas leisdamas bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu ieškovui patikslinti ieškinį pažeidė CPK 141 str. 1 d., o tuo pačiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principus. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti. Pažymėtina, kad remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 str. 1 d.). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Detalita“ v UAB ,,ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011). Pažymėtina, kad dėl patikslinto ieškinio priėmimo sprendžia teismas (CPK 141 str. 1 d.), o minėto ieškinio priėmimas nagrinėjamu atveju koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principų nepažeidė. Tuo tarpu, nors 2011-10-20 patikslintu ieškiniu reikalavimo pagrindas buvo papildytas (dėl kompensacijos dėl nustatyto servituto atlyginimo), tačiau tokio ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas toje pačioje byloje kaip tik užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

30Bylos duomenimis tvirtina, kad 2003 m. birželio 10 d. ginčo žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d. suėjus nuomos terminui (CK 6.124 str.). Atsakovas teigia, kad aptariamu atveju turėjo būti taikoma specialioji CK 6.481 str. įtvirtinta norma, jog tais atvejais, kai pasibaigia nuomos sutarties terminas nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Iš byloje pateikto ieškovo 2010 m. gruodžio 22 d. pasiūlymo atsakovui „Dėl servituto nustatymo arba žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo“ matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl servituto nustatymo arba naujos nuomos sutarties sudarymo nuo 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 64). Atsakovas ieškovą 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. 23-11 „Dėl pasiūlymo nustatyti servitutą arba sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį“ informavo, kad jo pasiūlymus atmeta bei siūlo gera valia ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 14 d. iškelti jam priklausančius statinius, esančius ginčo žemės sklype (b. l. 26). Šis raštas patvirtina, jog atsakovas (iki teisminio ginčo pradžios) ne tik, kad nemanė, jog 2003 m. birželio 10 d. nuomos sutartis tapo neterminuota pagal CK 6.481 str., bet priešingai, išreiškė poziciją, jog ieškovui priklausantys statiniai ant ginčo žemės sklypo stovi be teisinio pagrindo, todėl, neiškėlus jų gera valia, bus kreiptasi į teismą.

31Tiek sutartiniams santykiams sukurti, tiek jiems tęstis pasibaigus terminui yra būtina šalių suderinta valia, išreikšta konkrečiais veiksmais (CK 6.162, 6.173 str.). Bendri teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai (CK 1.5 str.) suponuoja, kad CK 6.481 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai, atsietai nuo faktinių aplinkybių. Iš į bylą pateikto atsakovo 2011 m. sausio 26 d. rašto matyti, kad ieškovo 2010 m. gruodžio 22 d. pasiūlymą atsakovas galimai gavo tik 2011 m. sausio 19 d. Tarp šalių užtrukęs tarpusavio susirašinėjimas, dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, vėliau esant išreikštai nedviprasmiškai atsakovo valiai dėl nuomos teisinių santykių nutrūkimo (ofertos atmetimo), negali būti vertinamas kaip juridinis pagrindas taikyti CK 6.481 str., o atsakovo savalaikį nepranešimą dėl ginčo žemės sklypo atlaisvinimo kaip terminuotos žemės sklypo nuomos sutarties modifikacijos į neterminuotą akceptavimo. Taigi tarp ieškovo ir atsakovo nutrūkus nuomos teisiniams santykiams bei nesusitarus laisva valia dėl naujos sutarties, ieškovas negali naudotis jam priklausančiais statiniais, esančiais ant ginčo žemės sklypo, nepažeisdamas atsakovo nuosavybės teisių. Aplinkybė, jog atsakovas savo poziciją dėl 2003 m. birželio 10 d. nuomos sutarties galiojimo pakeitė, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi juridinės reikšmės, kadangi atsakovas suėjus nuomos sutarties terminui išreiškė savo valią nuomos toliau nebetęsti.

32Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Byloje yra neginčijamai įrodyta, jog ieškovas jam priklausančių statinių išmontuoti ir perkelti į kitą vietą negali, šalys tarpusavyje laisva valia nesusitarė dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, servituto nustatymo ar užstatymo teisės suteikimo atsakovui, todėl yra būtina nustatyti servitutą, kadangi ieškovas negali normaliai įgyvendinti savo nuosavybės teisių (CK 4.126 str. 1 d.). Nors ieškovui naudojantis ginčo sklypu nuomos teisinių santykių pagrindu atsakovo teisės buvo varžomos mažiau nei būtų nustačius servitutą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovą bandė iškeldinti iš žemės sklypo reikšdamas ieškinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla baigta aukščiau minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi), po 2003 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos išreiškė savo valią dėl nuomos nepratęsimo bei pareikalavo ieškovo išsikelti iš sklypo, servituto nustatymas yra stabiliausias bylos šalių tarpusavio santykių sureguliavimo būdas.

33Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys nei dėl nuomos nei dėl servituto nustatymo nesusitarė, o servitutą nustatė daliai žemės sklypo atsižvelgęs į ieškovo pateiktą planą. Šis planas yra analogiškas, kuriuo remdamasis Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-674/2009, nustatė žemės sklypo dalį, kuria nuomos teise bei sąlygomis iki 2010 m. gruodžio 31 d. galėjo naudotis atsakovas. Taigi pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju iš esmės nustatė servitutą tai pačiai žemės sklypo daliai, kurią ieškovas iki šiol naudojosi nuomos pagrindais. Dėl to servitutu taikomi ribojimai nagrinėjamu atveju yra minimalūs, servituto turinys yra aiškiai apibrėžtas, be to, servituto nustatymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, ne, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta kitų būdų, pagrįstų normaliomis sąnaudomis, ieškovui įgyvendinti teisę naudotis jam priklausančiu turtu pagal paskirtį. Nustatant servitutą žemės sklypui buvo laikytasi ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, suformuluotų sąlygų, jog servitutas daliai žemės sklypo teismo gali būti nustatytas tik pagal žemės sklypo planą (schemą), kuriame būtų duomenys apie ribojimų ribas, plotą ir kita reikšminga informacija dėl servituto ribų.

34Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo gynybę poziciją, nereiškė reikalavimo dėl konkretaus atlyginimo priteisimo už nustatytą servitutą, todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis savo diskrecijos teise nustatė atlyginimo už nustatomą servitutą dydį – po 2500 Lt kas mėnesį iki servituto pabaigos atsakovo naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovo atsakovui už nustatytą servitutą mokėtinos kompensacijos dydį netinkamai įvertino, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009), todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

35Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Nagrinėjamu ieškovui priklausantys statiniai esantys ant atsakovo žemės sklypo pagal savo plotą užimą ne didesnę kaip 1/10 žemės sklypo ploto. Nustatytas servitutas savo požiūriu yra analogiškas iki 2010 m. gruodžio 31 d. galiojusiai ieškovo nuomos teisei, taigi iš esmės didžioji dalis ginčo žemės sklypo yra laisva nuo bet kokių suvaržymų. Esminę reikšmę nustatant kompensacijos dydį turi tai, jog atsakovas žemės sklype nori vystyti analogišką ūkinę – komercinę veiklą (prekyba dujomis) šiuo metu vykdomai ieškovo, todėl servituto nustatymas, anot atsakovo, iš esmės apriboja jo ūkinės veiklos laisvę ir jis dėl to netenka pajamų, kurių nekompensuoja teismo nustatytas ieškovo už servitutą mokėtinas atlyginimo dydis. Byloje nustatyta, jog atsakovas įgydamas nuosavybės teise ginčo žemės sklypą jau žinojo apie tai, kad ant sklypo stovi ieškovui priklausantys statiniai, taigi būdamas apdairiu ir rūpestingu privalėjo įvertinti su tuo susijusius apribojimus. Be to, atsakovas įsigydamas žemės sklypą su pastatais ir kitais statiniais, kuris priklauso kitam savininkui, turėdamas verslo patirties, įvertindamas žemės sklype jau esančią dujų užpylimo degalinę pats prisėmėm konkurencingą pelno siekimo riziką, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovas pats pripažįsta, jog dėl savo ūkinės veiklos bus naudojama ant atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies esanti asfalto danga, o dėl dėvėjimosi atsiradusius nuostolius ieškovas pats sutinka atlyginti (CK 4.114 str. 1,2 d.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytas periodinės kompensacijos dydis iš esmės yra ekvivalentiškas iki 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovo mokėtam nuomos mokesčiui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos už servitutą dydis - 2500 Lt per mėnesį laikytinas per dideliu, neproporcingu, net ir įvertinus, jog ieškovo kuriama konkurencija, galimai ribojanti atsakovo galimybes vystyti prekybos dujomis verslą ginčo žemės sklype, tačiau su tuo susiję suvaržymai per dideli ir iškreipiantys šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad ieškovas aiškiai suformulavo reikalavimą – sumokėti atsakovui vienkartinę 2620 Lt kompensaciją, kai tuo tarpu atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei civilinėje byloje Nr. 2-516-879/2011 nepasisakė dėl kompensacijos už servitutą dydžio, todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą atsakovui mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą po 2500 Lt kas mėnesį iki servituto pabaigos, ex officio sprendė dėl kompensacijos už servitutą, išeidamas už ieškovo reikalavimo ribų. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo prašoma sumokėti vienkartinė 2620 Lt kompensacija per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti ieškovą atlikti asfalto dangos remonto darbus, proporcingai naudojimuisi tarnaujančiu daiktu, būtų teisinga ir pakankama atsakovo patiriamiems nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias kompensacijos už nustatytą servitutą atlyginimą, pažeisdamas proceso normų reikalavimus nustatė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir sprendimą dalyje, kurioje ieškovas įpareigotas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą po 2500 Lt kas mėnesį iki servituto pabaigos, atsakovo naudai, pakeičia ir ieškovo ieškinį tenkina – įpareigoti ieškovą atsakovui sumokėti vienkartinę 2620 Lt kompensaciją per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant ieškovą atlikti asfalto dangos remonto darbus, proporcingai naudojimuisi tarnaujančiu daiktu (CPK 329 str., 330 str.).

37Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.): ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 133 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 5,66-70) bei 139 Lt, sumokėtus už apeliacinį skundą (b.l. 127).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškovas UAB „Lentvario magistralė“ įpareigotas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą po 2500 Lt kas mėnesį iki servituto pabaigos, ir šioje dalyje ieškovo UAB „Lentvario magistralė“ ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ tenkinti: įpareigoti ieškovą UAB „Lentvario magistralė“ atsakovui UAB „Saurida“ sumokėti vienkartinę 2620 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt litų) kompensaciją per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti ieškovą UAB „Lentvario magistralė“ atlikti asfalto dangos remonto darbus, proporcingai naudojimuisi tarnaujančiu daiktu.

40Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje yra kilęs dėl servituto nustatymo.... 5. Ieškovas prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti... 6. Ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso inžineriniai kiemo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad iki ginčo teisme tarp šalių vyko derybos dėl nuomos... 10. Teismas konstatavo, kad servituto nustatymas nagrinėjamu atveju yra būtinas,... 11. Spręsdamas dėl teisingo atlyginimo už servitutą, teismas vadovavosi šalių... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 13. Atsakovas UAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės... 14. 1. Ieškovas priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009,... 15. 2. Nors formaliai Žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2010 m. gruodžio 31... 16. 3. 2003 m. birželio 10 d. Žemės nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė... 17. 4. Kadangi teismas neturėjo pagrindo nustatyti servituto, servituto... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Lentvario magistralė“ prašo panaikinti... 19. 1. Patikslintame ieškinyje nurodytas kompensacijos dydis yra racionalus ir... 20. 2. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei civilinėje byloje Nr.... 21. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą ieškovas UAB... 22. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Lentvario magistralė“ apeliacinį skundą... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui UAB „Lentvario magistralė“... 27. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje... 28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas priešieškiniu... 29. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas leisdamas bylą... 30. Bylos duomenimis tvirtina, kad 2003 m. birželio 10 d. ginčo žemės sklypo... 31. Tiek sutartiniams santykiams sukurti, tiek jiems tęstis pasibaigus terminui... 32. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 33. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė,... 34. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo gynybę poziciją,... 35. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 37. Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 39. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti... 40. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....