Byla 2A-674/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Joanai Tamašauskienei,

2dalyvaujant ieškovo UAB ,,Saurida“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

3atsakovo „Lentvario magistralė“ atstovui advokatui Vladimirui Kononenko, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-239-578/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lentvario magistralė“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių pažeidimų pašalinimo, iškeldinimo iš neteisėtai užimamo žemės sklypo ir žalos atlyginimo, bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl servituto nustatymo, ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Rapinlit“.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB ,,Saurida“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškeldinti atsakovą UAB ,,Lentvario magistralė“ iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ( - ); 2) priteisti iš atsakovo 260 490,45 Lt žalą padarytą iki ieškinio padavimo, t. y. iki 2007-02-01, ir po 1 000 Lt žalos už kiekvieną dieną nuo 2007-02-01 iki atsakovas išsikels ar priverstinai bus iškeldintas iš neteisėtai užimamo žemės sklypo; 3) priteisti iš atsakovo iki 2007-02-01 padarytą 85 000 Lt žalą (negautas pajamas) ir po 10 000 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo už kiekvieną mėnesį nuo 2007-02-01 iki atsakovas išsikels ar priverstinai bus iškeldintas iš neteisėtai užimamo žemės sklypo; 4) priteisti iš atsakovo 5 434,80 Lt nesumokėto atlyginimo už naudojimąsi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi nuo 2005-05-05 iki 2006-05-15.

6Ieškovas nurodė, kad iš trečiojo asmens UAB ,,Rapinlit“ įsigijo žemės sklypą ir pastatus, esančius ( - ). Šiame sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai, tačiau žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teisės atsakovas neturi, todėl turi būti iškeldintas. Atsakovas negali remtis žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta su UAB ,,Rapinlit“, kadangi sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Įsigyjant turtą, ieškovas nebuvo informuotas apie pardavėjo sudarytą žemės nuomos sutartį su atsakovu. Ieškovo teigimu, nuo 2005-05-05 iki šiol atsakovas ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį valdo be teisinio pagrindo. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės šią sklypo dalį valdyti savo nuožiūra ir iš to gauti pajamų. Ieškovas 2006-04-14 su UAB „Dujokaita“ sudarė neteisėtai atsakovo valdomos žemės sklypo dalies nuomos sutartį. UAB „Dujokaita“ įsipareigojo mokėti 10 000 Lt dydžio nuomos mokestį, o už žemės sklypo dalies neperdavimą buvo numatytos netesybos. Iki ieškovo nustatyto termino atsakovas iš sklypo neišsikėlė. Dėl atsakovo neteisėto žemės sklypo dalies valdymo ieškovas iki 2007-02-01 negavo planuotų pajamų – 85 000 Lt nuomos mokesčio, taip pat privalo sumokėti 260 000 Lt (260 d. x 1000 Lt) netesybas UAB „Dujokaita“. Nuo 2007-02-01 ieškovas kasdien patiria po 1 000 Lt ir kas mėnesį po 10 000 Lt nuostolių.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį. Prašė nustatyti žemės sklypui, kurio plotas 0,2030 ha, ( - ) (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam ieškovui, servitutą, leidžiant atsakovui naudotis 0,0567 ha dydžio žemės plotu, Rimanto Kudelio įmonės „Matas“ parengtame servituto plane, pažymėtu taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, kuris užimtas atsakovui priklausančiais statiniais ir įrenginiais (kiemo aikštelė: trinkelių danga, asfalto danga, bordiūrai; dujų kolonėlė: dujų rezervuarai (2 vnt.), apsauginė sienutė, dujų operatorinė 3E1g) ir kuris būtinas jų naudojimui pagal paskirtį. Nurodė, kad atsakovas 2003-06-10 su UAB „Rapinlit“ sudarė nuomos sutartį ir iki 2010-12-31 įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi nuomos pagrindais. Atsakovas nebuvo informuotas apie žemės sklypo pardavimą. Jeigu atsakovui būtų buvę pranešta apie sklypo pardavimą, atsakovas būtų pasirūpinęs nuomos sutartį įregistruoti viešame registre. Prieš perkant žemės sklypą, ieškovui buvo sudarytos galimybės pamatyti perkamą daiktą, tuo pačiu jis turėjo matyti ir kito asmens nuosavybę tame pačiame žemės sklype. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į statinius, esančius tame žemės sklype, kurį ruošėsi pirkti ieškovas. Pardavus žemės sklypą, nuomos santykiai nenutrūko, atsakovas toliau mokėjo nuomos mokestį ir mokesčius už suvartotą elektros energiją ieškovui. Kai 2006 m. balandžio mėnesį ieškovas nutraukė elektros energijos tiekimą atsakovui, atsakovas nebegalėjo toliau vykdyti savo veiklos. Ieškovas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, privalėjo įvertinti visas aplinkybes. Ieškovas turi prisiimti visus nuostolius, galėjusius atsirasti dėl neapdairumo sudarant nuomos sutartį.

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Nustatė ginčo sklypui servitutą, leidžiant atsakovui naudotis 0,0567 ha dydžio sklypo dalimi, kurioje yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovas sudarydamas žemės sklypo pirkimo sutartį žinojo apie dalies perkamo sklypo nuomą. Teismas atsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens atstovų teiginį, kad prieš sudarant 2005-05-05 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui buvo pateikti visi dokumentai, susiję su trečiojo asmens ir atsakovo nuomos santykiais. Teismo nuomone, ieškovas kaip verslininkas, užsiimantis automobilių degalų mažmenine prekyba, prieš sudarydamas sklypo pirkimo sutartį turėjo patikrinti informaciją apie perkamą žemės sklypą ir jame esančius statinius viešame registre. Trečiojo asmens atstovai patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą, ieškovo atstovai apžiūrėjo teritoriją, fotografavo ją. Šias aplinkybes pripažino ir ieškovo direktorius S. R., todėl ieškovas, teismo nuomone, negalėjo nežinoti apie įsigyjamo žemės sklypo nuomininką, nors nuomos sutartis ir nebuvo įregistruota viešame registre. Remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovas žinodamas apie esantį perkamo nekilnojamojo daikto suvaržymą ir sudarydamas žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį kartu įsigijo ir daiktinę teisę. Todėl žemės sklypo nuomos sutartis galioja naujajam žemės sklypo savininkui, t.y. ieškovui. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, reiškiamus nuomos sutarties su UAB „Dujokaita“ pagrindu. Teismo teigimu, ieškovas būdamas patyrusiu verslininku, negalėjo būti įsitikinęs, kad atsakovas iki 2006-05-15 gera valia išsikels iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovas laisva valia susitarė su UAB „Dujokaita“ dėl neprotingai didelių netesybų, todėl nuostolių atsiradimo rizika tenka pačiam ieškovui. Teismas nustatė, kad pagal 2003-06-10 žemės sklypo nuomos sutartį nuomos santykiai tęsiasi iki 2010-12-31, dėl šalių tarpusavio nesutarimų atsakovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais ieškovo sklype, todėl atsakovo priešieškinį tenkino ir nustatė servitutą.

9Ieškovas UAB ,,Saurida“ padavė apeliacinį skundą. Prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Skunde nurodo, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktu pardavėjas garantavo, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą žemės sklypą. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad įregistruotų parduodamo sklypo nuomos sutarčių nėra. Ginčo šalių jokie prievoliniai santykiai nesieja. Atsakovo iki sklypo pardavimo sudaryta nuomos sutartis prieš ieškovą negali būti panaudota, nes nėra registruota viešame registre (CK 1.75 str. 2 d., 6.478 str. 2 d.). Šiuo atveju, tūrėtų būti ginamos teisėto savininko daiktinės teisės. Teismas nepagrįstai nustatė servitutą. Nuomos sutartyje, kurios pagrindu atsakovas naudojosi žemės sklypo dalimi, servitutas nebuvo numatytas, teisė atlygintinai naudotis daiktu atsakovui buvo suteikta laikinai, o po nustatyto termino pasibaigimo nuomininkas privalo daiktą grąžinti nuomotojui. Todėl, nustatęs neterminuotą ir neatlygintiną servitutą, teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teises. Ieškovas žalą patyrė dėl neteisėto svetimo daikto valdymo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuostolių atsiradimo rizika tenka pačiam ieškovui.

10Atsakovas UAB ,,Saurida“pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apelianto skunde nurodomi argumentai iš esmės yra išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimtą sprendimą.

11Skundžiamas sprendimas keičiamas.

12Byloje nustatyta: žemės sklype, esančiame ( - ) yra atsakovui UAB ,,Lentvario magistralė“ priklausantys kiemo statiniai – dujų degalinė. Sklypas priklausė trečiajam asmeniui UAB „Rapinlit“ su kuriuo atsakovas buvo sudaręs žemės nuomos sutartį laikotarpiui iki 2010-12-31. Sutartis viešame registre neįregistruota. 2005-05-05 trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ žemės sklypą pardavė ieškovui UAB ,,Saurida“. Ieškovas, teigdamas, kad neįregistruota nuomos sutartis jam, kaip trečiajam asmeniui negalioja, prašo iškeldinti atsakovą iš neteisėtai užimamo žemės sklypo ir priteisti dėl to patirtus nuostolius. Atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo servitutą, nes jis dėl ieškovo veiksmų negali naudotis savo turtu – dujų degaline. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.

13Šalys nesutaria dėl galimybės nuomininkui toliau naudotis nusinuomotu žemės sklypu tuo atveju, kai sklypo savininkas pasikeičia, o nuomos sutartis viešame registre neįregistruota. Ieškovas mano, kad tokioje teisinėje situacijoje turi būti vadovaujamasi CK 1.75 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 2 dalimi kuriose nustatyta, kad viešame registre registruotinas, tačiau neįregistruotas sandoris, taip pat ir žemės nuomos sutartis, negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ieškovas teigia, kad jis yra trečiasis asmuo atsakovo UAB ,,Lentvario magistralė“ ir trečiojo UAB „Rapinlit“ sutarties atžvilgiu, todėl ši nuomos sutartis jam negalioja, o tai reiškia, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui ieškovui nepereina nuomotojo teisės bei pareigos, o atsakovo naudojimasis nusinuomotu žemės sklypu tampa neteisėtu. Toks teisės normų aiškinimas yra vienpusiškas ir klaidingas. Sprendžiant, ar tam tikra teisės norma gali būti taikoma konkrečioje teisinėje situacijoje, reikia įvertinti ir teisės normą, ir nagrinėjamą situaciją. Įstatymų leidėjas privalomą tam tikrų sandorių registraciją nustatė visų pirma tokio sandorio išviešinimo tikslu, siekiant apginti teises ar teisėtus interesus asmens, kuris nežinojo ir negalėjo apie neįregistruotą, bet jo teises įtakojantį sandorį. Tokia kryptimi yra formuojama teismų praktika (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2007). Būtent dėl to yra įtvirtinta įstatymo nuostata, kad tokio sandorio neišviešinę šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, pirkdamas žemės ginčo sklypą žinojo, ar bent jau turėjo žinoti, kad atsakovas šiame sklype žemės nuomos pagrindu eksploatuoja dujų degalinę. Tai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai apie tai, kad ieškovo atstovams buvo pateikta informacija ir dokumentacija apie nuomos sutartį, kad ieškovo atstovai prieš pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą apžiūrėjo ir fotografavo perkamą sklypą, taip pat aplinkybė, kad atsakovui priklausantys ir ginčo sklype esantys statiniai įregistruoti viešame registre. Vadinasi, nors atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartis ir nebuvo įregistruota viešame registre, neformaliai privalomos registracijos tikslas buvo pasiektas – ieškovas, kaip suinteresuotas trečiasis asmuo, apie žemės nuomos sutartį buvo informuotas. Kita svarbi aplinkybė, svarstant ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo yra ta, kad po žemės sklypo įsigijimo ieškovas pripažino atsakovo teisę naudotis šiuo sklypu ir nuo 2005 m. gegužės iki 2006 m. gegužės kaip nuomotojas faktiškai vykdė atsakovo ir trečiojo asmens 2003-06-10 nuomos sutartį – netrukdė atsakovui naudotis sklypo dalimi bei priėmė atsakovo mokamus nuompinigius ir mokestį už sunaudotą elektros energiją. Tokiu būdu ieškovas pripažino, kad atsakovas yra žemės sklypo dalies nuomininkas, kad jam (ieškovui) perėjo nuomotojo teisės ir pareigos bei galioja nuomos sutarties sąlygos. Pažymėtina, kad naujos sutarties ar naujų sutarties sąlygų pasiūlyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad formalus CK 1.75 straipsnio 2 dalies ir 6.478 straipsnio 2 dalies taikymas būtų nesąžiningas ir neteisingas bei prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Padaręs tokią išvadą apygardos teismas teisėtai nusprendė CK 6.559 straipsnį, nustatantį, jog žemės nuosavybės teisei perėjus kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, taikyti be jame nustatytos išlygos, kad nuomos sutartis turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Todėl skundžiamu sprendimu teisingai konstatuota, kad ieškovui galioja 2003-06-10 žemės sklypo nuomos sutartis ir, nepasibaigus jos terminui, iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nėra pagrindo.

14Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir gindamasis nuo ieškovo reikalavimų, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti servitutą, leidžiant UAB ,,Lentvario magistralė“ naudotis sklypo dalimi, būtina dujų degalinės eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs žemės sklypo nuomos sutarties galiojimą ir atsakovo teisę naudotis sklypo dalimi, ieškinį tenkino – nustatė servitutą. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, greta jau aptartų ir atmestų argumentų dėl atsakovo teisės naudotis žemės sklypu, nurodo, kad atsakovo padėtis neadekvačiai pagerėjo, nes nuomos sutartyje buvo numatytas jos galiojimo terminas iki 2010-12-31, o skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas yra neterminuotas ir, be to, neatlygintinas. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Spręsdamas priešieškinį apygardos teismas nepakankamai įsigilino į atsakovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas nereikalauja neatlygintino naudojimosi žemės sklypo dalimi ir sutinka su nuomos sutartyje nustatytu terminu. Ir nors atsakovo priešieškinyje suformuluotas prašymas nustatyti servitutą, iš esmės reikalaujama su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties vykdymo. Ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudaro faktinės aplinkybės. Jos nurodomos ieškinyje (priešieškinyje), o bylos nagrinėjimo metu yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti patvirtintos įrodymais, kad ieškinys galėtų būti patenkintas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinyje neprivaloma nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o jeigu jos nurodytos – tai teismo neriboja ir nėra teismui privalomos. Teismas, kvalifikuodamas faktines bylos aplinkybes, savo iniciatyva ir nuožiūra taiko galiojančią teisę (CPK 3 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008)). Atsakovo reikalavimas šioje byloje nustatyti naudojimosi svetimu daiktu santykius turi būti sprendžiamas parenkant įstatymais leidžiamus pažeistos teisės gynimo būdus, neviršijant teismo kompetencijos (CK 1.138 str.). Asmens pažeistos teisės gali būti ginamos tokiais būdais, kuriuos teismas gali taikyti pagal kompetenciją. Konstatavus atsakovo teisių pažeidimą ir išaiškinus jo reikalavimo esmę, privalu nustatyti tinkamą teisės normą. Kaip jau minėta, atsakovas priešieškiniu, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis (faktiniu pagrindu) siekia išsaugoti savo teisę naudotis nusinuomota žemės sklypo dalimi laikantis jo ir trečiojo asmens sutartimi sulygtų sąlygų. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintini civilinių teisių gynimo būdai. Šios normos 1 punkte nustatytas vienas iš būdų – civilinės teisės pripažinimas. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovo teisės naudotis ginčo žemės sklypo dalimi pripažinimas yra tinkamesnis jo civilinės teisės gynimas, nei servituto nustatymas. Pirmiausia nuomą pakeičiant servitutu, iš esmės pasikeičia šalių civiliniai teisiniai santykiai – statinio savininkas įgyja kitą teisinį naudojimosi žemės sklypo dalimi pagrindą. Skirtingai nuo nuomos, kai žemės sklypo naudojimo sąlygos, tame tarpe atlyginimas už naudojimą ir terminas, suderinamas šalių priešpriešine valia, servitutas nustatomas atsižvelgiant į viešpataujančiojo daikto (statinio) savininko poreikius, o tarnaujančio daikto (žemės sklypo) savininko neišvengiami nuosavybės suvaržymai ir iš to atsirandantys nuostoliai yra įvertinami ir atitinkami kompensuojami (CK 4.135 str.). Todėl servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu ar teismo sprendimu ir nesant tarnaujančiojo daikto savininko sutikimo, o nuoma galima tik esant šalių suderintai valiai. Tačiau ši taisyklė nereiškia, kad negali būti pripažįstama nuomos teisė, jei faktiniai nuomos santykiai egzistuoja ir yra ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008). Nagrinėjamu atveju svarbu, kad nėra numatyta galimybė nustatyti servituto terminą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu, nes įstatymas servituto pabaigą sieja tik su būtinybe naudoti viešpataujančiu daiktu ar su tokio naudojimo realizavimu (CK 4.130 str. 1, 2 d.). Naudojimosi svetimu daiktu terminas yra sutartinė kategorija ir nagrinėjamu atveju priskirtina nuomos teisiniams santykiams. Todėl sprendžiamoje byloje, konstatavus, kad trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis, pasikeitus žemės sklypo savininkui, galioja ieškovui ir atsakovui, įvertinus faktinį ieškinio pagrindą, derėjo pripažinti atsakovo teisę naudotis nusinuomota ginčo žemės sklypo dalimi 2003-06-10 nuomos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir terminu t. y. pripažinti atsakovu teisę iki 2010-12-31 naudotis žemės sklypo dalimi mokant ieškovui 2542 Lt, plius 18 procentų PVM, nuomos mokestį. Pažymėtina, kad 2003-06-10 nuomos sutartyje nenustatytas atsakovui galimos naudoti žemės sklypo dalies plotas, tačiau iš sutarties teksto akivaizdu, kad nusinuomotas yra ne visas sklypas, o jo dalis, reikalinga dujų degalinės eksploatavimui. Ši žemės sklypo dalis yra patikslinta atsakovo į bylą pateiktu Rimanto Kudelio įmonės „Matas“ parengtu servituto planu. Šalys dėl plane pažymėtų žemės sklypo dalies ribų ar dydžio nesiginčija. Todėl pripažįstant atsakovui nuomos teisę yra teisinga apibrėžti paminėtas žemės sklypo ribas. Kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė priešieškinio pagrindą ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normą (CPK 330 str.), skundžiamas sprendimas keičiamas panaikinant nustatytą servitutą ir pripažįstant atsakovui nuomos teisę (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

15Ieškovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą. Ieškovas pagrindinę žalos dalį kildina iš 2006-04-14 sutarties su UAB „Dujokaita“, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti šiai bendrovei žemės sklypo, esančio ( - ), dalį ne vėliau kaip iki 2006-05-16 už 10 000 Lt nuomos mokestį per mėnesį, o nustatytu terminu - 2006-05-15 - neperdavus išnuomoto žemės sklypo, mokėti 1 000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nuomos sutartį su UAB „Dujokaita“ sudarė neapdairiai ir nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, neįsitikinęs, kad atsakovas neteko teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir šios dalies neatlaisvinęs, numatė neprotingai didelius delspinigius. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas teisingai nusprendė, kad tokiu atveju ieškovo teisė neturi būti ginama (CK 1.137 str. 3 d.). Dalį sumos – 5 434,80 Lt – ieškovas prašo priteisti kaip nesumokėtą užmokestį už naudojimąsi žemės sklypo dalimi. Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. gegužės, kada ieškovas įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, iki 2006-04-14 atsakovas ieškovui už naudojimąsi sklypo dalimi mokėjo nuomos sutartimi nustatytą mokestį. 2006-04-14 ieškovui nutraukus elektros energijos tiekimą, atsakovas neteko galimybės tinkamai naudotis žemės sklypu eksploatuojant jai priklausančią dujų degalinę, todėl teisėtai nustojo mokėti nuomos mokestį (CK 6.253 str. 5 d.). Šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

16Kadangi keičiant skundžiamą teismo sprendimą šalių galimybė savo reikmėms naudoti žemės sklypą iš esmės nepasikeičia, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

19UAB „Lentvario magistralė“ naudai nustatytą servitutą panaikinti ir pripažinti UAB „Lentvario magistralė“ teisę nuomos sutarties, 2003 m. birželio 10 d. sudarytos su UAB „Rapinlit“ pagrindu ir šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, iki 2010 m gruodžio 31 d. naudotis 0,2030 ha žemės sklypo, ( - ), nuosavybės teise priklausančio UAB „Saurida“, į.k. 266916280, dalimi - 0,0567 ha dydžio žemės plotu, Rimanto Kudelio įmonės „Matas“ parengtame servituto plane pažymėtu taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, kuriame yra UAB „Lentvario magistralė“ nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai, ( - ).

20Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant ieškovo UAB ,,Saurida“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui,... 3. atsakovo „Lentvario magistralė“ atstovui advokatui Vladimirui... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas UAB ,,Saurida“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškeldinti... 6. Ieškovas nurodė, kad iš trečiojo asmens UAB ,,Rapinlit“ įsigijo žemės... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį. Prašė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 9. Ieškovas UAB ,,Saurida“ padavė apeliacinį skundą. Prašo apygardos teismo... 10. Atsakovas UAB ,,Saurida“pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 11. Skundžiamas sprendimas keičiamas.... 12. Byloje nustatyta: žemės sklype, esančiame ( - ) yra atsakovui UAB... 13. Šalys nesutaria dėl galimybės nuomininkui toliau naudotis nusinuomotu... 14. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir gindamasis nuo ieškovo reikalavimų,... 15. Ieškovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį,... 16. Kadangi keičiant skundžiamą teismo sprendimą šalių galimybė savo... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 18. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.... 19. UAB „Lentvario magistralė“ naudai nustatytą servitutą panaikinti ir... 20. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....