Byla 2-1983-330/2016
Dėl finansinio reikalavimo padidinimo uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1526-794/2016, kuria atmestas kreditorės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo padidinimo uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorė RUAB „KRK Baltic“ prašė padidinti jos finansinį reikalavimą 48 959,38 Eur (169 046,97 Lt) suma, kurią, pasak kreditorės, sudarė: 32 280,18 Eur (111 457,02 Lt), kuriuos kreditorė sumokėjo atsakovei už šios realiai neatliktus statybos rangos darbus, ir 16 679,20 Eur (57 589,95 Lt) darbų defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidos. Nurodė, kad UAB „KRK Baltic“ (rangovė) ir atsakovė UAB „SK Baltic“ (subrangovė) 2013 m. sausio 2 d. sudarė subrangos sutartį Nr. SK2013/0002, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti Valdorfo mokyklos rekonstrukcijos darbus, numatytus pagal subrangovo komercinį pasiūlymą, objekto kaina – 560 090,60 Eur (1 933 880,81 Lt). Pasikeitus UAB „KRK Baltic“ vadovui buvo sudaryta komisija, kuri patikrino UAB „SK Baltic“ atliktų darbų apimtis ir nustatė, kad pastaroji nepagrįstai į priėmimo-perdavimo aktus įtraukė 32 280,18 Eur vertės darbus, už kuriuos jai buvo sumokėta, nors realiai šie darbai neatlikti. Be to, atsakovės atliktų darbų defektų šalinimo ir atsakovės neatliktų darbų išlaidos sudaro 16 679,20 Eur sumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rusėjo 7 d. nutartimi atmetė RUAB „KRK Baltic“ prašymą dėl jos kreditorinio reikalavimo BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje padidinimo 48 959,38 Eur suma.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovė darbus atliko tinkamai ir kokybiškai bei tokia apimtimi, kokia buvo užfiksuota atliktų darbų aktuose. Nustatė, kad atsakovė BUAB „SK Baltic“ išrašė sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus, kuriuos UAB „KRK Baltic“ pasirašė be išlygų ir (ar) pastabų. Priimtų bei perduotų darbų apimtys ir rezultatai taip pat užfiksuoti ir statybos darbų žurnaluose, kuriuose pastabų ir (ar) trūkumų dėl atliktų darbų kokybės bei apimties irgi nėra nurodyta. Teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys – pelno siekiančios įmonės (atsakovė tuo metu nebuvo bankrutuojanti įmonė), o visi darbų aktai bei sąskaitos-faktūros buvo pasirašytos įgaliotų asmenų. UAB „KRK Baltic“ privalėjo patikrinti atliktų darbų teisingumą (kiekį / apimtį), o pastebėjusi atliktų darbų trūkumus – pareikšti pretenzijas, tačiau to nustatytais terminais nepadarė ir atliktų darbų aktų neginčijo (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
  3. UAB „KRK Baltic“ vienašališkai sudarytus dokumentus, kuriais ši grindė reikalavimą, teismas vertino kritiškai ir pažymėjo, kad statybos ekspertizę atlikęs teismo ekspertas dėl nepakankamos informacijos negalėjo nustatyti, kokius statybos (rangos) darbus, kokiomis apimtimis objekte atliko UAB „SK Baltic“. To negalėjo paaiškinti ir liudytojas J. P.. Dėl defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidų teismo ekspertas taip pat nurodė, jog tiksliai nustatyti defektų šalinimo darbų išlaidų nėra galimybės, kadangi nėra pateikti pastato aukštų planai, ne visais atvejais tiksliai nurodyta defekto vieta, neaišku, ar šiuos darbus atliko būtent atsakovė, dalis defektų gali būti atsiradę ir dėl netinkamo pastato naudojimo. Be to, liudytoju apklaustas Valdorfo mokyklos ūkio administratorius J. P., pasirašęs 2014 m. gruodžio 8 d. nustatytų defektų ir nebaigtų darbų aktą, nurodė, kad dalis akte nurodytų trūkumų yra ištaisyti, o darbus objekte iš esmės atlikinėjo UAB „Irdaiva“. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad nei teismo ekspertizės išvados, nei liudytojų parodymai nepatvirtino aplinkybių, leidžiančių spręsti apie RUAB „KRK Baltic“ prašomos padidinti finansinio reikalavimo (ar jo dalies) pagrįstumą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde kreditorė RUAB „KRK Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir tenkinti pareiškimą dėl finansinio reikalavimo padidinimo 48 959,38 Eur suma. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Sutartimi šalys susitarė, jog atliktų statybos darbų aktas pasirašomas išimtinai tik apmokėjimo tikslais ir tokio akto pasirašymas nelaikomas galutiniu kokybės patikrinimu ar atitinkamų statybos darbų perdavimu rangovui (sutarties 3.5. punktas). Sudarytos sutarties apimtis ir pasitelktų subrangovų skaičius lėmė tai, kad nebuvo galima iš karto įvertinti to, jog atsakovė dalį darbų aktavo didesniais kiekiais, nei faktiškai atliko. Ši aplinkybė paaiškėjo tik vėliau, kai buvo sudaryta komisija, kuri tiksliai įvertino ir suskaičiavo atsakovės faktiškai atliktus darbus.
    2. Teismas neteisingai nusprendė, kad kreditorės pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti ir kelia abejonių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina kreditorės pateiktos suvestinės lentelės skaičiavimus. Atsakovė, nesutikdama su kreditore, nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių kreditorės skaičiavimus.
    3. Teismas neteisingai vertino eksperto išvadas. Kreditorė, siekdama įrodyti savo reikalavimą, grindžiamą suvestine lentele, klausė eksperto, kiek darbų turėjo būti atlikta pagal projektą, ar atsakovė aktavo daugiau darbų, nei jų turėjo būti atlikta. Eksperto atsakymai į 1 ir 3 klausimus patvirtina RUAB „KRK Baltic“ teiginius, jog BUAB „SK Baltic“ faktiškai aktavo daugiau darbų, nei turėjo atlikti pagal projektą.
    4. Ekspertas, atsakydamas į RUAB „KRK Baltic“ 4 ir 5 klausimus, pažymėjo, jog nurodyti defektai gali būti atsakovės atliktų darbų defektai, taip pat, jog nurodyti neatlikti darbai gali būti atsakovei priskirti darbai. Jei ekspertas būtų nustatęs, jog šie defektai negali būti atsakovės atliktų darbų defektai arba šiuos darbus turėjo atlikti kiti subrangovai pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, jis būtų pateikęs atitinkamą išvadą. Eksperto išvados iš esmės nepaneigė RUAB „KRK Baltic“ įrodinėjamų aplinkybių dėl atsakovės darbų defektų ir neatliktų darbų apimties.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „SK Baltic“ prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės atlikti darbai buvo jau anksčiau patikrinti, suderintas jų kiekis ir abiejų šalių užfiksuotas atliktų darbų aktuose. Kreditorės pateikta neatliktų darbų skaičiavimo lentelė nebuvo pagrįsta įrodymais, nebuvo sudaryta komisija nurodytiems darbams įvertinti ir jų kiekiams išmatuoti. Sudarant lentelę nedalyvavo nei atsakovė, nei objekto užsakovai ir (arba) generaliniai rangovai. Atlikta ekspertizė taip pat nepatvirtino kreditorės sudarytos neatliktų darbų lentelės, nes ekspertas negalėjo nustatyti, kokiomis apimtimis darbus objekte atliko atsakovė.
    2. Kreditorė, nurodydama, kad dėl atsakovės kaltės atsirado statybos darbų defektai, pateikė teismui suvestinę lentelę ir defektinius aktus, sudarytus pačios kreditorės kartu su objekto užsakovo ūkvedžiu J. P., kuris neturi nei statybinio išsilavinimo, nei specialių statybinių žinių. Ekspertas nurodė, kad nėra galimybių nustatyti, kokius darbus objekte realiai atliko atsakovė. Ir nors ekspertas nurodė, kad dalis darbų defektų galėjo atsirasti dėl atsakovės kaltės, tačiau ekspertas, atlikdamas ekspertizę, nebuvo nuvykęs į objektą, neatliko darbų kiekio matavimų, kokybės įvertinimo.
    3. Byloje buvo pateikti statybos darbų žurnalai, kuriuose nurodoma, kad visus darbus, dėl kurių netinkamo atlikimo reikalavimus reiškia kreditorė, atliko UAB „Irdaiva“. Liudininku apklaustas J. P. taip pat nurodė ir patvirtino, kad darbus objekte atliko UAB „Irdaiva“. Kreditorės reikalavimą paneigia tokie rašytiniai įrodymai: statybos darbų sutartis, darbų atlikimo aktai, statybos darbų žurnalai, o taip pat liudininkų parodymai.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas RUAB „KRK Baltic“ prašymas padidinti jos finansinį reikalavimą 48 959,38 Eur suma BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Nagrinėjamu atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).

6Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo juridinio asmens bankroto byloje

  1. Kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra skirta reikalavimams, kuriuos jie neginčytinai turi (kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu ar pripažįstami bankrutuojančio juridinio asmens), patvirtinti. Ji taip pat taikoma ir reikalavimams, dėl kurių kyla ginčas, – tokiu atveju kreditorius privalo pateikti savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus, o jo pagrįstumas patikrinamas bankroto byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  2. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovei UAB „SK Baltic“ iškėlė bankroto bylą, o 2014 m. liepos 18 d. to paties teismo nutartimi patvirtintas kreditorės RUAB „KRK Baltic“ 105 033,68 Eur (362 660,29 Lt) finansinis reikalavimas. Šioje byloje kilo ginčas dėl kreditorės RUAB „KRK Baltic“ prašymo padidinti jos finansinį reikalavimą, kildinamą iš statybos rangos teisinių santykių, 48 959,38 Eur suma, kurią sudaro defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidos (16 679,20 Eur) bei suma, sumokėta atsakovei už pastarosios realiai neatliktus, tačiau aktuotus statybos rangos darbus (32 280,18 Eur).
  3. Nesibaigus ĮBĮ nustatytiems terminams ir nustačius tam pagrindą, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami. Atsižvelgdama į tai, kad prašomas padidinti finansinis reikalavimas yra grindžiamas dviem skirtingais pagrindais, teisėjų kolegija įvertina ir aptaria kiekvieno iš jų pagrįstumą šioje byloje pateiktų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų kontekste.

7Dėl įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių nustatant darbų defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidas

  1. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016, 23 p.). Be to, kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo bankroto byloje tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimą taip pat neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016, 24 p.).
  2. Kreditorė RUAB „KRK Baltic“ pareikšto 16 679,20 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidos, kildina iš šalių sudarytos subrangos sutarties. 2013 m. sausio 2 d. UAB „KRK Baltic“ (rangovė) ir atsakovė UAB „SK Baltic“ (subrangovė) sudarė subrangos sutartį, kuria subrangovė įsipareigojo atlikti Valdorfo mokyklos, esančios Geležinio Vilko g. 23, Vilniaus mieste, rekonstrukcijos darbus už 1 933 880,81 Lt sumą (sutarties 1 punktas, 1 priedas). Subrangos sutarties šalys taip pat sutarė, jog atliktų statybos darbų aktą (forma F-2) ir atliktų darbų pažymą (forma 3) rangovė privalo pasirašyti ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 15 dienų. Jei nėra įvykdyti ar nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, rangovė nepriima atliktų darbų aktų ir atliktų darbų pažymos bei neprivalo jų pasirašyti (sutarties 3.4 punktas). Rangovė įsipareigojo sumokėti subrangovei sutartyje nustatytas kainas po to, kai yra priimtas statybos darbų rezultatas (etapas ar darbai) su sąlyga, kad statybos darbai tinkamai bei laiku atlikti bei priduoti (8.2 punktas).
  3. Kreditorė RUAB „KRK Baltic“, remdamasi 2014 m. gruodžio 19 d. sudaryta defektų ir nebaigtų darbų suvestine įrodinėjo, kad jos pasitelktos subrangovės BUAB „SK Baltic“ atlikti darbai 29 pozicijose buvo su defektais ir (ar) netinkamai baigti (pavyzdžiui, atšokę sienų dažai, įskilusi siena prie lubų, išlūžinėjęs porankis neįgaliųjų sanitarinio mazgo patalpoje, ant laiptinės sienų po dažų paviršiumi susiformavusios oro pūslės, atsilupę lubų dažai, įsimetęs pelėsis, trūksta sniego gaudyklės ant šlaitinio stogo, nebaigtas fasado apšiltinimas su dekoratyvinio tinko apdaila prie nusileidimo į vandens apskaitos mazgą, pakeistos fasado dailylentės nepadengtos gruntu ir kt.).
  4. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis); darbų perdavimo-priėmimo aktas nagrinėjant bylą vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą bei jų kokybę.
  5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, o ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad BUAB „SK Baltic“ (subrangovė), atlikusi sutartinius darbus, išrašė sąskaitas-faktūras, o taip pat atliktų darbų aktus, kuriuos RUAB „KRK Baltic“ (rangovė) priėmė ir pasirašė be išlygų, pretenzijų ir (ar) pastabų. Aplinkybė, kad darbų apimtys ir rezultatai buvo priimti bei perduoti nenurodant jokių pastabų ir (ar) trūkumų dėl darbų kokybės, užfiksuota ir prie bylos pridėtuose statybos darbų žurnaluose (juose pagrindiniu statybos objekto rangovu nurodoma UAB „Irdaiva“).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės defektų ir statybos darbų proceso pažeidimų pašalinimo, jis (aktas) vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Vadinasi, atliktų darbų priėmimo aktams, net ir abiejų šalių pasirašytiems be jokių pretenzijų ir (ar) pastabų, neturėtų būti suteikiama išskirtinė įrodomoji galia, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto.
  7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ištirti faktines aplinkybes, paskyrė ekspertizę, suformuluodamas klausimus, reikalaujančius specialiųjų žinių ir reikšmingus atsakovės atliktų ginčijamų darbų apimčiai, vertei bei kokybei statybos objekte „Valdorfo mokyklos rekonstrukcija“ nustatyti. 2016 m. balandžio18 d. teismo ekspertizės akto Nr. 16-15 išvadose, atsakant į teismo ekspertui užduotą klausimą, susijusį su BUAB „SK Baltic“ atliktų darbų defektais, nurodyta, jog RUAB „KRK Baltic“ nurodyti defektai gali būti BUAB „SK Baltic“ atliktų darbų defektai, tačiau tiksliai to nustatyti nėra įmanoma dėl to, kad: 1) nepateikti aukštų planai (neįmanoma identifikuoti patalpų); 2) ne visais atvejais tiksliai nurodyta defekto vieta; 3) negalima nustatyti, ar konkrečiose patalpose darbus atliko būtent BUAB „SK Baltic“; 4) dalis defektų gali būti atsiradę dėl netinkamo pastato naudojimo (įsimetęs pelėsis, sulūžęs porankis). Be to, ekspertas nurodė, kad negalint nustatyti BUAB „SK Baltic“ atliktų darbų defektų masto, nustatyti jų ištaisymo kainos taip pat negalima (4 išvada).
  8. Iš esmės analogišką išvadą teismo ekspertas padarė ir atsakydamas į klausimą, susijusį su neatliktų (nebaigtų) darbų apimtimis. Teismo ekspertas nurodė, kad neatlikti (nebaigti) darbai gali būti ir tie darbai, kuriuos turėjo atlikti BUAB „SK Baltic“, tačiau tiksliai to nustatyti ekspertas neturi galimybės kadangi: 1) nepateikti aukštų planai ((neįmanoma identifikuoti patalpų); 2) ekspertui nepakako informacijos nustatyti neatliktų darbų masto; 3) negalima nustatyti, ar konkrečiose patalpose darbus atliko būtent BUAB „SK Baltic“. Negalėdamas nustatyti atsakovės neatliktų darbų masto ekspertas negalėjo nustatyti ir tokių darbų atlikimo (užbaigimo) kainos (5 išvada). Taigi teismo eksperto išvados, susijusios su BUAB „SK Baltic“ atliktų darbų defektais ir neatliktų sutartinių darbų mastu, nepatvirtino RUAB „KRK Baltic“ įrodinėjamos pozicijos (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis).
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl kreditorės finansinio reikalavimo, grindžiamo atsakomybe už netinkamą prievolių, kylančių iš sutartinių statybos rangos santykių, vykdymą, nurodė, kad šalis, siekianti jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, gina savo privačius interesus. Bylos šalis, gindama savo privatų interesą, privalo nurodyti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Dėl to ne teismas, o pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungtyniškumo principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 21 p.).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl RUAB „KRK Baltic“ 16 679,20 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, sudarančios defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidas, neteikdamas absoliučios reikšmės vien tik abiejų šalių pasirašytiems atliktų darbų aktams, kaip savaime patvirtinantiems statybos darbų atlikimo faktą (apimtį) bei jų kokybę, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą: abiejų šalių sudarytus ir pasirašytus dokumentus, tame tarpe ir minėtus atliktų darbų aktus, vienašališkai RUAB „KRK Baltic“ surašytą defektų ir neatliktų darbų suvestinę, liudytojo J. P. parodymus, o taip pat ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje RUAB „KRK Baltic“ neįrodė reikalavimo, susijusio su defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidomis, juolab kad jo nepatvirtino ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvados.
  11. Eksperto išvada dėl ginčo aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo neturi aukštesnės galios nei kiti įrodymai ir teismui neprivaloma bei įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl to vienai šaliai palanki eksperto išvada negarantuoja, kad teismas, įvertinęs įrodymų visetą, laikysis tokios pat pozicijos kaip išvadą padaręs ekspertas. Kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 26 p.). Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija sutinka su kreditorės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės RUAB „KRK Baltic“ finansinio reikalavimo dalį, susijusią su subrangovės BUAB „SK Baltic“ aktuotų ir faktiškai atliktų darbų apimtimi, šioje byloje įvertino nevisiškai tinkamai.

8Dėl finansinio reikalavimo dalies, susijusios su atliktų darbų aktuose nurodyta didesne nei faktinė darbų apimtimi, (ne)pagrįstumo

  1. 2013 m. sausio 2 d. subrangos sutartyje užfiksuota, jog subrangovė (BUAB „SK Baltic“) pareiškė, kad ji tinkamai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal dokumentus bei kitus ar tiesiogiai subrangovei pateiktus duomenis, numatė ir įvertino visus sudėtinius darbus, priemones, paslaugas ir kitus įsipareigojimus, o taip pat visus kaštus, būtinus darbams. Jeigu siekiant įvykdyti sutartį, reikia atlikti darbus ar panaudoti priemones, paslaugas, kurių subrangovė nenumatė arba netinkamai numatė sudarant sutartį, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus subrangovė atlieka savo lėšomis ir neturi teisės reikalauti padidinti kainos (4.1.3. punktas).
  2. Be to, subrangovė sutartyje pareiškė, kad prieš pasirašant sutartį ji, būdama savo srities specialistė, išsamiai išanalizavo dokumentus, įvertino darbų kiekius bei apimtis, įvertino visus pagrindinius, tarpinius ir papildomus darbus, reikalingus darbams, numatytiems pagal sutartį, atlikti, turėjo galimybę raštu pateikti visas pastabas rangovei. Kadangi subrangovė iki sutarties pasirašymo nepateikė raštu jokių pastabų, subrangovė visus vėliau paaiškėjusius sutarčiai įvykdyti reikalingus darbus bei paslaugas atliks savo lėšomis ir neturės teisės reikalauti didinti kainą (4.1.3. punktas).
  3. Vadinasi, subrangos sutarties šalys sulygo dėl konkrečios subrangovės BUAB „SK Baltic“ darbų apimties bei fiksuotos (nekintamos) kainos ir šios dvi subrangos sutarties sąlygos (darbų apimtis bei kaina) detalizuotos sutarties priede Nr. 1. (sutarties 1, 2.1, 2.2. 2.3. 4.1.3 punktai).
  4. Nutarties 20 punkte pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų teikimo ir vertinimo ypatumus ginant privačius asmens interesus, kuomet jo finansinis reikalavimas kildinamas dėl netinkamo prievolių, atsirandančių iš sutartinių statybos rangos santykių, vykdymo. Kaip jau akcentuota, esant tokio pobūdžio ginčui pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungtyniškumo principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 21 p.).
  5. Kreditorė RUAB „KRK Baltic“ prašomo padidinti finansinio reikalavimo dalį grindė aplinkybėmis, kad BUAB „SK Baltic“ nepagrįstai į atliktų darbų aktus įtraukė (aktavo) 32 280,18 Eur vertės darbus, kurie šalims sudarant subrangos sutartį nebuvo numatyti statybos darbų projekte, todėl RUAB „KRK Baltic“ nepagrįstai sumokėjo (permokėjo) už realiai BUAB „SK Baltic“ neatliktus darbus. Atsakovė BUAB „SK Baltic“ nesutiko su tokiu reikalavimu, teigdama, kad vienašališkai RUAB „KRK Baltic“ sudaryti dokumentai nepatvirtina jos reikalavimo pagrįstumo.
  6. Siekiant išaiškinti šalių ginčijamas aplinkybes dėl darbų atlikimo pagal statybos projektinę dokumentaciją fakto bei jų aktavimo teisingumo, buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant teismo ekspertui atsakyti į tokius klausimus: kiek pagal projektą ir jame pažymėtus BUAB „SK Baltic“ vykdytus darbus turėjo būti faktiškai atlikta darbų naujame jungiamajame korpuse (1 klausimas); kiek pagal byloje pateiktus atliktų darbų aktus BUAB „SK Baltic“ faktiškai aktavo atliktų darbų naujajame – jungiamajame korpuse (2 klausimas); ar BUAB „SK Baltic“ aktavo daugiau darbų nei jų turėjo faktiškai atlikti pagal projektą, jei taip, tai kokius konkrečiai darbus aktavo daugiau nei numatyta projekte, kokia apimtimi (kiekiais) ir pinigine (vertine) išraiška (3 klausimas).
  7. Teismo ekspertas, įvertinęs pirmojo ir antrojo pateiktų klausimų pagrindu padarytas išvadas, nurodė, kad BUAB „SK Baltic“ iš tiesų aktavo daugiau darbų, nei turėjo faktiškai atlikti pagal statybos darbų projektą. Ekspertas išskyrė ir aktuotų perteklinių darbų konkrečias pozicijas (t. y. 82, 83, 110, 112, 113, 114, 115, 117, 132 pozicijos pagal RUAB „KRK Baltic“ parengtą atsakovės aktuotų darbų kiekių suvestinę lentelę – t. 1, b. l. 48-49) bei nurodė bendrą tokių aktuotų darbų piniginę išraišką – 29 776,14 Lt (8 624 Eur) (eksperto 3 išvada). Ir nors ekspertas nurodė, kad atitinkamose aktuotų darbų pozicijose (106, 107, 108, 109, 116, 118 pozicijos) nurodytų darbų kiekių jis negali nustatyti dėl nepakankamos pateikto projekto detalizacijos (3 išvada), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji eksperto atsakymo dalis nepaneigia prieš tai minėtos jo išvados, padarytos dėl aktuose fiksuotų dalies atsakovės darbų, kuria (išvada) konstatuota, jog buvo aktuota daugiau darbų nei reikėjo faktiškai atlikti pagal statybos projektinę dokumentaciją, taip pat konkrečiai įvardintos tokių darbų pozicijos (pavadinimai) bei jų piniginė vertė. Kaip jau pažymėta, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (CPK 218 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nesilaikė bei nepagrįstai nusprendė, kad teismo ekspertizės išvados visiškai nepatvirtino RUAB „KRK Baltic“ finansinio reikalavimo, siejamo su atsakovės atliktų darbų aktuose fiksuota didesne darbų apimtimi, nei faktiškai jų turėjo būti atlikta.
  8. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (teismo ekspertizės išvadas) bei netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, dėl ko padarė iš dalies neteisingas išvadas dėl kreditorės finansinio reikalavimo padidinimo BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje nepagrįstumo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, patvirtinant (padidinant) 8 624 Eur dydžio suma kreditorės RUAB „KRK Baltic“ finansinį reikalavimą BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Byloje atlikta teismo ekspertizė kainavo 1 500 Eur. Kreditorė RUAB „KRK Baltic“ už ekspertizės atlikimą 2016 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 500 Eur sumą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo išmokėta ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui. Pripažįstant pagrįsta dalį (18 procentų dydžiu) ginčijamo kreditorės RUAB „KRK Baltic“ finansinio reikalavimo, ekspertizės išlaidos šalims paskirstomos proporcingai, t. y. kreditorei tenka 1 230 Eur dydžio išlaidų dalis, atsakovei – 270 Eur. Dėl nurodytų priežasčių kreditorei iš atsakovės priteistina 270 Eur išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 ir 5 dalis).
  2. Iš atsakovės BUAB „SK Baltic“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo išlaidų, kadangi tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

12Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo tenkinti iš dalies – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje patvirtintą kreditorės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ (juridinio asmens kodas 302554784) kreditorinį reikalavimą padidinti 8 624 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių eurų) suma.

13Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ (juridinio asmens kodas 302629482) kreditorei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ (juridinio asmens kodas 302554784) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

14Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai