Byla A-438-354-13
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. individualios įmonės „Sadema“ apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. IĮ ,,Sadema“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, T. P. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Gabitrans“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. M. IĮ ,,Sadema“ kreipėsi į teismą prašydama:

51) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 73 509,57 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

62) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius (toliau – Vilniaus miesto savivaldybė) išduodama T. P. įmonei leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo M2 - 26 maršrutu „Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“ padarė turtinės žalos panašiu maršrutu keleivių vežimus vykdančiai pareiškėjui. Paaiškino, kad pareiškėjas ir Vilniaus rajono savivaldybė 2008 m. birželio 27 d. sudarė Vežimo priemiestiniais reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. A56-360 (3.18) (toliau – Sutartis), kuri pratęsta galioti iki 2011-06-30. Sutartimi Vilniaus rajono savivaldybės administracija pavedė Įmonei vežti keleivius savivaldybės nustatytais reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Čekoniškių kryptimi pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T3-138 „Dėl Vilniaus rajono keleivinio transporto maršrutų ir reisų kvotų patvirtinimo“ 1 priede patvirtintas reisų kvotas bei savivaldybės patvirtintus eismo tvarkaraščius. Pajamos, gaunamos pervežant keleivius maršrutu „Vilnius – Rastinėnai“ ženkliai sumažėjo po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. rugsėjo 15 d. su T. P. įmone pasirašyto susitarimo Nr. A72-802-(2.9.3.9UK5) dėl sutarties Nr. A72-1689-(2.9.3.9UK5) papildymo pagrindu išdavus leidimus vežti keleivius panašiu maršrutu M2-26 „Ozo transporto žiedas — Rastinėnai“. T. P. įmonė teisę vežti keleivius minėtu maršrutu perdavė UAB ,,Gabitrans“. Įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti T. P. įmonei išduotus leidimus vežti keleivius susisiekimo maršrutu M2-26 „Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“. Po to, kai atsakovė pati panaikino T. P. įmonei išduotus leidimus, įmonė atsisakė skundo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 13 punktu, bei atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeistas maršrutas M2-26 „Ozo transporto žiedas — Rastinėnai“, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo suderinti šio maršruto nustatymą su Vilniaus rajono savivaldybe. Vilniaus miesto savivaldybė maršrutą suderino su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės ir Zujūnų seniūnais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad seniūnai neturėjo įgaliojimų derinti maršrutus, toks derinimas neteisėtas ir negali būti laikomas tinkamu įstatymo numatytos pareigos suderinti maršrutus su kita savivaldybe įvykdymu. Taip pat atsakovė pažeidė Taisyklių 16 punktą. Įmonė pagal Sutartį vykdė keleivių vežimą analogišku maršrutu, t. y. „Vilnius – Rastinėnai“ dar prieš tai, kai buvo nustatytas pakeistas maršrutas, todėl pirmiausia jai turėjo būti pasiūlyta vežti keleivius sąlygomis, kurios buvo pasiūlytos T. P. įmonei, o maršrutas turėjo būti derinamas su pareiškėjas. Taip pat atsakovė pažeidė Taisyklių 14 punktą, pagal kurį pareiškėjui pasiūlius vykdyti naujo maršruto vežimus ir jai atsisakius, šiai paslaugai turėjo būti skelbiamas viešas konkursas. Vilniaus miesto savivaldybė tokio konkurso neskelbė.

8Atsakovas, neatsižvelgdama į Įmonės, vežančios keleivius esamais maršrutais, interesus pažeidė Taisyklių 12 punktą, kurio pažeidimas sumažino Įmonės pajamas. Nesant savivaldybės neteisėtai išduotų leidimų niekas nebūtų galėjęs vežti keleivius tuo pačiu maršrutu, išskyrus Įmonę. Neteisėtu pagrindu leisti vežimai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2011 m. sausio 14 d.. Per šį laikotarpį Įmonė negavo pajamų, kurias gavo UAB ,,Gabitrans“ teikdama keleivių vežimo paslaugas maršrutu M2-26 „Ozo transporto žiedas — Rastinėnai“., t. y. 86 481,85 Lt. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skaičiuojant negautas pajamas ir nustatant atlygintinų nuostolių dydį, t.y. atsižvelgiant į išlaidas, kurias būtų turėjęs pareiškėjas (mokesčiai, kitos išlaidos). Grynasis pelnas turėtų būti apskaičiuojamas iš negautų pajamų atimant pelno mokestį ir tokiu būdu susidaro 73 509,57 Lt nuostolių dydis. Kadangi sumažėjus keleivių skaičiui išlaidos išliko tokios pačios kaip ir laikotarpiu kai nebuvo neteisėtų vežėjų (maršrutu važiavo tiek pat autobusų, nekito vairuotojų atlyginimai) atimtinų išlaidų nėra. Pažymėjo, kad geranoriškumas nagrinėjant tarp šalių susidariusią situaciją (atsakovė išduotus leidimus panaikino savo iniciatyva) nelaikytina aplinkybe, šalinančia civilinę deliktinę atsakomybę.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus motyvus.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad tinkamai laikėsi pareigos suderinti tvarkaraščius su Vilniaus rajono savivaldybe, kadangi tvarkaraščiai buvo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovų kaip tai numato teisės aktai. Vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų eismo tvarkaraščiai derinami vadovaujantis praktikoje susiklosčiusiu tam tikru veiklos modeliu, pagal kurį kreipiasi ne pačios savivaldybės, bet vežėjai. Todėl, T. P. įmonei pateikus keičiamo maršruto eismo tvarkaraščius, suderintus su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės ir Zujūnų seniūnais, 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. A 72-802-(2.9.3.9UK5) vežti keleivius vietinio reguliaraus susisekimo maršrutais sutarties Nr. A72-1689-(2.9.3.9UK5) papildymo, leidžiantį vežėjui vežti keleivius pakeistu maršrutu. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais (autobusais), o T. P. įmonei buvo išduoti leidimai vežti keleivius keleivių vežimo M2 klasės autobusais (maršrutiniais taksi) reguliaraus susisiekimo maršrutais, t.y. išduoti T. P. įmonei leidimai buvo ne tai pačiai vežimo rūšiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė prieš išduodant leidimą T. P. įmonei turėjo pasiūlyti vykdyti vežimus pareiškėjui, kuris jau turėjo leidimą vežti keleivius iš esmės analogišku maršrutu. Viešasis konkursas organizuojamas, jei kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą. Tačiau, jeigu maršrutas yra pratęsiamas konkursas turi būti organizuojamas tik tuo atveju, jei šiuo maršrutu vežantis vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu (14.2 p.). Nagrinėjamu atveju trasa buvo pratęsta paties vežėjo prašymu (2010 m. rugsėjo 10 d. T. P. įmonės prašymas Nr. A331-137), t. y. pats vežėjas išreiškė norą vežti keleivius pratęstu maršrutu, o ne nustatytas naujas maršrutas, todėl konkursas neturėjo būti organizuojamas. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus - nesilaikiusi pareigų, nustatytų teisės aktuose (administracinė byla Nr. I-1297-171/2011) yra nepagrįstas, kadangi pati pareiškėjas, pateikdama atsisakymą nuo skundo bei prašydama teismo administracinę bylą nutraukti, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai buvo teisėti. Vilniaus miesto savivaldybės struktūrinis padalinys Sudervės seniūnija 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. 4-2.1-139 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl M2 klasės autobusų 26 arba 75 maršrutų pratęsimo iki Sudervės seniūnijos. Tvarkaraščiai buvo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarnautojų. Iniciatyva pratęsti maršrutus kilo ne iš Vilniaus miesto savivaldybės, o būtent iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei Vilniaus rajono gyventojų. Todėl laikytina, kad, nėra Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (aktų) neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Pagrindinė priežastinio ryšio sąlyga - priežastinio ryšio nustatymas tiesiogiai susijęs su neteisėtų veiksmų ir žalos konstatavimu. Pareiškėjos pajamos galėjo sumažėti ne dėl papildomo maršruto, bet dėl sumažėjusio keleivių srauto ir kitų priežasčių. Todėl negalima teigti, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir pareiškėjo galimai atsiradusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog ji patyrė būtent nurodomo dydžio nuostolius. Pateikdama negautų pajamų paskaičiavimą turėjo įvertinti šių paslaugų tiekimo sezoniškumą, kadangi dauguma keleivių šiuo maršrutu važiuoja vasaros metu į Rastinėnų sodų masyvus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti leidimai vežti keleivius buvo išduoti ne sezono metu, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2011 m. sausio 14 d.. Į bylą pateiktos apyvartų suvestinės yra neparemtos buhalteriniais duomenimis.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį palaikė ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

13Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuderinus sprendimo dėl maršruto pratęsimo su Vilniaus rajono savivaldybės kompetentinga institucija buvo pažeistas Taisyklių 13 p. Tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono savivaldybių administracijos pripažino, kad Sudervės ir Zujūnų seniūnų parašai ant planuojamo maršruto tvarkaraščio nėra tinkamas suderinimas, kaip to reikalaujama Taisyklių 13 punkte. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A27-538 patvirtino Vilniaus rajono reguliaraus susisiekimo kelių transporto priemiestinių maršrutinių autobusų eismo tvarkaraščių teikimo ir derinimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), kuris nustato vežėjų, aptarnaujančių vietinius priemiestinius maršrutus, teikiamų savivaldybės administracijai maršrutinių autobusų eismo tvarkaraščių teikimo ir derinimo tvarką. Aprašo 3 punkte numatyta, kad vežėjas sudaro nustatytos formos maršrutinio autobuso eismo tvarkaraštį, suderina jį su seniūnu ir teikia derinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (Ekonomikos ir rajono vystymo skyriui ir Viešosios tvarkos skyriui). Jeigu tvarkaraštis atitinka 3-6 punktų reikalavimus ir Viešosios tvarkos bei Ekonomikos ir rajono vystymo skyriai neturi pastabų, tvarkaraštis suderinamas ir patvirtinamas Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus vedėjo per 5 darbo dienas nuo tvarkaraščio gavimo dienos (Aprašo 9 p.). Taigi tvarkaraščio suderinimas tik su seniūnais negali būti laikomas tinkamu ir teisėtu. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog pareiškėjas įrodo atsakovo veiksmų neteisėtumą ir nurodo, kurie atsakovo veiksmai ir kokia apimtimi sudaro priežastinį ryšį su pareiškėjo patirtais nuostoliais.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gabitrans“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad bendrovė teikė keleivių vežimo paslaugas maršrutu ,,Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“ pagal sutartį su T. P. įmone, turėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimus vežti keleivius. Keleivių vežimo tvarkaraščiai buvo suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės ir Zujūnų seniūnais. Bendrovė derindama vežimo tvarkaraščius, neturėjo tikslo apgauti seniūnus, siekė vieno tikslo – pagerinti rajono ir miesto gyventojų susisiekimo paslaugas. Sudervės ir Zujūnų seniūnai žinojo kokius dokumentus gali pasirašyti. Bendrovė nežinojo, kad keleivių vežimo tvarkaraščiai nederinami su seniūnais.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18Teismas akcentavo, jog leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio maršrutais) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygas reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 13 punkte reglamentuota, kad savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, prieš pradėdama arba keisdama vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą, šio maršruto tvarkaraščio projektą ir planuojamą maršruto trasą privalo iš anksto suderinti su savivaldybių, per kurių teritorijas numatoma maršruto trasa, institucijomis arba jų įgaliotomis įstaigomis, o vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršruto, kurio trasa eina per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, – ir Valstybine kelių transporto inspekcija. Derinanti institucija arba įstaiga privalo maršruto tvarkaraščio projektą ir planuojamo maršruto trasą suderinti arba motyvuotai atsisakyti tai atlikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

19Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, vadovaujantis nustatytu reglamentavimu, pareiga suderinti maršruto tvarkaraščius su kitos savivaldybės institucijomis, atsiranda tuomet, kai pradedamas arba keičiamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutas. Nagrinėjamu atveju, pratęsus ginčo maršrutus iki Sudervės seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybei atsirado pareiga, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, suderinti tokio maršruto eismo tvarkaraštį su Vilniaus rajono savivaldybe. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus r. savivaldybės administracijos Sudervės seniūnija 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. 4-2.1-139 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl M2 klasės autobusų 26 arba 75 maršrutų pratęsimo iki Sudervės seniūnijos. Kartu su raštu buvo pateikti Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaimo bei sodų gyventojų prašymai. Atsižvelgdami į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. A51-1739(3.3.10-BR4) kreipėsi į anksčiau nurodytus maršrutus aptarnaujantį vežėją - T. P. įmonę, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius pritartų vieno iš minėtų maršrutų pratęsimui, tačiau kaip būtiną sąlygą nurodė planuojamos maršruto trasos, eismo tvarkaraščių suderinimą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. A51-18402(3.3.10-BR4) informavo Vilniaus r. Savivaldybės administracijos Sudervės skyrių, kad pritaria vieno iš minėtų maršrutų pratęsimui. Kaip būtiną sąlygą nurodė, planuojamos maršruto trasos, eismo tvarkaraščių suderinimą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Užtikrino, kad suderinus eismo tvarkaraščio projektą vienas iš minėtų maršrutų bus pratęstas iki Sudervės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius vežėjui T. P. įmonei, pateikus keičiamo maršruto eismo tvarkaraščius, suderintus su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės ir Zujūnų seniūnais, 2010 m. rugsėjo 15 d. su T. P. įmone pasirašė susitarimą Nr. A72-802-(2.9.3.9UK5) dėl 2009-09-10 vežti keleivius vietinio reguliaraus susisekimo maršrutais sutarties Nr. A72-1689-(2.9.3.9UK5) papildymo, leidžiantį vežėjui vežti keleivius pakeistu maršrutu.

20Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog papildomo susitarimo pagrindu T. P. įmonei buvo išduoti leidimai Nr. 007756, Nr. 007757, Nr. 007758, Nr. 007759, Nr. 0077560, Nr. 0077561, Nr. 0077562, Nr. 0077563 (Adm. byla Nr. I-1297-171/2011, b. l. 89-92) reguliariam keleivių vežiojimui maršrutu M2-26 ,,Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“. Šie byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nebuvo tinkamai suderinti maršruto tvarkaraščiais su rajono savivaldybės institucijomis. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr.A27-538 patvirtinta Vilniaus rajono reguliaraus susisiekimo kelių transporto priemiestinių maršrutinių autobusų eismo tvarkaraščių teikimo ir derinimo tvarkos aprašas, kuris nustato vežėjų, aptarnaujančių vietinius priemiestinius maršrutus, teikiamų savivaldybės administracijai maršrutinių autobusų eismo tvarkaraščių teikimo ir derinimo tvarką. Šio Aprašo 3 p. numatyta, kad vežėjas sudaro nustatytos formos maršrutinio autobuso eismo tvarkaraštį, suderina jį su seniūnu ir teikia derinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ( Ekonomikos ir rajono vystymo skyriui ir Viešosios tvarkos skyriui). Nagrinėjamu atveju keičiamo maršruto eismo tvarkaraščiai su Vilniaus rajono savivaldybės administracija suderinti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovo nurodyti argumentai, kad tvarkaraščius patvirtinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas padalinys tinkamai laikėsi pareigos derinti maršruto tvarkaraščius su Vilniaus rajono savivaldybe. Tačiau tam, kad atsirastų valstybės pareiga atlyginti asmens patirtą turtinę žalą, turi būti nustatyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos (CK 6.247 str.). Todėl ginčo atveju reikšminga nustatyti ar šie atsakovo veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalautinais atlyginti nuostoliais. Europos Tarybos Rekomendacijų Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas numato, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas gali būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

21Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.). Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, jei keleivių susisiekimo negalima užtikrinti visų pirma pakeičiant vežimo sąlygas (trasą, dažnį, laiką, transporto priemonių talpą) esančiuose maršrutuose. Nustatant naujus arba keičiant esamus maršrutus turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais. Planuojamo arba keičiamo maršruto reisai turi būti taip priderinti prie esamų maršrutų reisų, kad transporto priemonių eismo intervalai atitiktų keleivių srautą. Vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės, kaip administracinio vieneto, centro turi būti užtikrinamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad komerciniai pareiškėjo tikslai turi būti derinami su viešaisiais poreikiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus r. savivaldybės administracijos Sudervės seniūnija 2010 m. liepos 26 d., atsižvelgdama į Rastinėnų kaimo bei sodų masyvų gyventojų pageidavimus, pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl M2 klasės autobusų 26 arba 75 maršrutų pratęsimo iki Sudervės seniūnijos. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, šie duomenys patvirtina, kad iniciatyva pratęsti ginčo maršrutą, atsižvelgiant į Sudervės seniūnijos gyventojų prašymus, kilo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinio teritorinio padalinio. Be to, atsakovo duomenimis derinti keičiamo maršruto tvarkaraštį su 101 maršruto „Vilnius - Rastinėnai“ tvarkaraščiu nebuvo objektyvios galimybės, kadangi suderinti 101 maršruto tvarkaraščiai galiojo iki 2010-07-01, tačiau pareiškėjas A. M. IĮ ,,Sadema“ tik 2010 m. spalio 20 d. pateikė šio maršruto tvarkaraščius atsakingam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniui. Pirmosios instancijos teismas kartu pažymėjoa, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad prieš išduodant leidimą T. P. įmonei, turėjo būti pasiūlyta vykdyti vežimus pareiškėjui.

22Taisyklių 14 p. nustatyta, kad kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą vežėjui parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu pagal šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, organizuodamos konkursus, vadovaujasi Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 2003, Nr. 86-3910). Konkursas organizuojamas, kai: 14.1. kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą (maršrutas laikomas nauju, jei jo trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai); 14.2. kompetentinga įstaiga pratęsia, pakeičia arba sutrumpina maršrutą, panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, šiai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu; 14.3. kompetentinga įstaiga pradeda papildomus maršruto reisus, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, kompetentingai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius papildomais reisais. Šiuo atveju vežėjas parenkamas vežti keleivius tik papildomais reisais; 14.4. kompetentinga įstaiga nusprendė panaikinti vežėjui išduotą leidimą pagal šių taisyklių 25 punkto nuostatas; 14.5. kompetentinga įstaiga nusprendė nepratęsti vežėjui išduoto leidimo galiojimo termino pagal šių taisyklių 22 punkto nuostatas; 14.6. vežėjas atsisako vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu, apie tai pranešęs kompetentingai įstaigai šių taisyklių 27.1 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 16 p. nustato, kad kompetentinga įstaiga, planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus, kaip tai nurodyta šių taisyklių 14.2 ir 14.3 punktuose, ir suderinusi maršruto tvarkaraščio projektą ir planuojamo maršruto trasą, kaip nustatyta šių taisyklių 13 punkte, pateikia vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas, gavęs tokį pasiūlymą, turi per 7 dienas pranešti, ar sutinka ir ar gali vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas gali pasiūlyti ir kitą datą, kuri darbo tvarka derinama su kompetentinga įstaiga. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais, kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu, išskyrus šių taisyklių 14.3 punkte nurodytą atvejį. Per šį 3 mėnesių laikotarpį keleiviai vežami nepakeistu maršrutu. Tokiu būdu, remiantis Taisyklių 14.1 punktu, tuo atveju, kai kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą, organizuojamas konkursas vežėjui parinkti, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į Taisyklių 14.2 ir 16 punkto nuostatas, kai kompetentinga įstaiga pratęsia, pakeičia arba sutrumpina maršrutą, panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis, maršrutas nėra laikomas nauju. Nagrinėjamu atveju maršrutas buvo pratęstas T. P. įmonės prašymu Nr.A331-137 (1t.b.l. 86). Kadangi kompetentinga įstaiga privalo pasiūlyti keičiamu maršrutu keleivius vežančiam vežėjui vežti keleivius pakeistu maršrutu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl konkurso organizavimo bei pareigos siūlyti vykdyti vežimus pareiškėjui.

23Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad nesant savivaldybės neteisėtai išduotų leidimų, niekas nebūtų galėjęs vežti keleivius tuo pačiu maršrutu, išskyrus pareiškėją, todėl pareiškėjas negavo pajamų, kurias gavo UAB „Gabitrans“. Vertindamas šiuos skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis transporto veiklos užtikrinimą, įpareigoja valstybę ne riboti ar iš viso drausti, o užtikrinti vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą; vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje (3 ir 4 punktai). Todėl, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. sprendime „administravimo subjektas turi ne drausti, o skatinti sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos tarp vežėjų draudimas,<...> pažeistų ir keleivių teises į kokybišką paslaugą, kurią konkurencija (sąžininga) kaip tik ir skatina“ (administracinė byla Nr. A4-99-2005). Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis taip pat įpareigoja valstybinio valdymo ir savivaldybės institucijas, vykdančias pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudžia priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad kompetentingos institucijos atliekamas važiavimo laiko suderinimas (tvarkaraščio patvirtinimas) dviems tuo pačiu maršrutu veikiantiems vežėjams (konkurentams) pats savaime lemia konkurencijos sąlygų skirtumą. Tvarkaraštyje nustatytas važiavimo laikas, kai keleivių srautas yra didelis, sudaro palankesnes sąlygas gauti daugiau pajamų, nei laikas, kai keleivių srautas mažesnis. Todėl kompetentinga viešojo administravimo institucija, įpareigota užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis), derindama kelių maršrute veikiančių vežėjų tvarkaraščius, turi taikyti vienodus ir nediskriminacinius laiko resursų vežėjams paskirstymo principus ir tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5 -1662/2005, 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5 -1254/2006). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad išimtinai tik ji galės teikti vežimo paslaugas ginčo maršrutu, nes, kaip jau minėta, atliekamų administravimo veiksmų tikslai negali būti diskriminaciniai atskiriems vežėjams ar jų grupėms, turi būti taikomi vienodi patekimo į rinką principai, keleivių vežimo kainodara proporcinga ir ekonomiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5 -1662/2005, 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5 -1254/2006).

24Vertindamas pareiškėjo nurodytas žalos dydžiui pagrįsti aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. 3K-3-469/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad patirtų nuostolių dydis gali būti apskaičiuotas pagal UAB „Gabitrans“ gautas pajamas teikiant keleivių vežimo paslaugas M2-26 „Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“ laikotarpiu 2010 m. spalio 17 d. iki 2011 m. sausio 14 d., t. y. 73 509,57 Lt. Šiuos nurodytus pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip prielaidas, nes, pirmosios instancijos teismo nuomone, patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Todėl priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Tokios pajamos pagal susiklosčiusią teismų praktiką nepripažįstamos negautomis pajamomis pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės žalos bei žalos dydis, todėl nenustatytos visos privalomos viešosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25III.

26Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

27Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, reguliuojančias susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo pareigai atlyginti padarytą žalą atsirasti yra reikalingos šios 3 sąlygos (civilinė atsakomybė be kaltės): neteisėti savivaldybės institucijų veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.). Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau konstatavo, kad esą pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė nuostolių, taip pat esą nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomų nuostolių. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos dėl to, kad pareiškėjas nepatyrė nuostolių, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nuostolių. Teismo išvados taip pat nepagrįstos iš dalies ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi nepripažino, kad atsakovas pažeidė ir kitas savo pareigas, kurias nurodė pareiškėjas.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,

29Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui, vertinančiam byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė realius (konkrečius) nuostolius. Atsakovas pažymi, kad tokios pozicijos dėl patirtų nuostolių įrodinėjimo naštos paskirstymo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje teismas yra išaiškinęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, Įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo prašomos priteisti negautos pajamos atsirado ne dėl įprastinės ūkinės veiklos ir su tuo susijusios rizikos, kurią turi prisiimti pats pareiškėjas, vykdydamas keleivių vežimo veiklą. Taigi, neįrodžius priežastinio ryšio ir realios žalos, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

30Papildomai pažymi, jog UAB „Gabitrans" teikė keleivių vežimo paslaugas maršrutu „Ozo transporto žiedas – Rastinėnai" pagal sutartį su T. P. įmone turėdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimus vežti keleivius. Keleivių vežimo tvarkaraščiai buvo suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės ir Zujūnų seniūnais, kurie yra savivaldybės administracijos atstovai šiose teritorijose. Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Gabitrans“ akcentuoja, jog derindamas keleivių vežimo tvarkaraščius, neturėjo tikslo apgauti seniūnus siekė vieno tikslo – pagerinti rajono ir miesto gyventojų aptarnavimą, teikiant keleivių vežimo paslaugas. Be to, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, Sudervės ir Zujūnų seniūnai turėjo pakankamą informaciją kokius dokumentus gali pasirašyti. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentuoja, jog nežinojo, kad keleivių vežimo tvarkaraščiai nederinami su seniūnais.

31Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažymi, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo apeliacinės instancijos teismo jį tenkinti.

32Atsiliepime pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas pratęsti maršrutą nebuvo tinkamai suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės kompetentinga institucija, todėl buvo pažeistas Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 13 punktas. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėjas tinkamai įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir nurodė, kurie atsakovo veiksmai ir kokia apimtimi sudaro priežastinį ryšį su pareiškėjo patirtais nuostoliais. Todėl, kaip akcentuoja tretysis suinteresuotasis asmuo, jis sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nustatė bei vertino faktines aplinkybes.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo - 73 509,57 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, palūkanas skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Pareiškėjas šios žalos atsiradimą kildina iš atsakovo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus veiksmų, kuris išduodamas T. P. įmonei leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo M2 - 26 maršrutu „Ozo transporto žiedas – Rastinėnai“ padarė turtinės žalos panašiu maršrutu keleivių vežimus vykdančiam pareiškėjui.

37Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių“ 13 punktu, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo suderinti maršruto „Vilnius – Rastinėnai“, išduoto T. P. įmonei, nustatymą su Vilniaus rajono savivaldybe. Kadangi tai nebuvo padaryta, ką atsakovas pats pripažino 2011 m. sausio 14 d. panaikindamas išduotą leidimą T. P. įmonei, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas, pareiškėjo nuomone yra įrodytas, o šių veiksmų pasėkoje jam kilo žala, kurią sudaro laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2011 m. sausio 14 d.. UAB ,,Gabitrans“ gautos, ir atitinkamai pareiškėjo negautos pajamos iš keleivių vežimo maršrutu M2-26 „Ozo transporto žiedas — Rastinėnai“ - 86 481,85 Lt., iš kurių atėmus pelno mokestį susidaro 73 509,57 Lt nuostolių dydis.

38Iš pareiškėjo skundo teismui turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas žalos atsiradimą iš esmės sieja su prielaida, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, niekas kitas, išskyrus pareiškėją nebūtų galėjęs aptariamu maršrutu vykdyti keleivių vežimo, todėl jis negavo pajamų, kurias gavo subjektas neteisėtai vykdęs keleivių vežimą, t.y., pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas prielaida, kad tik jis vienas turėjo teisę vykdyti keleivių vežimą aptariamu maršrutu, iš kurio jis vienas galėjo ir turėjo teisę gauti pajamų, kurias vietoje jo gavo kitas subjektas.

39Byloje nustatyta, kad poreikis nustatyti ginčijamą maršrutą kilo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos, kuri tuo klausimu kreipėsi į atsakovą (t.1 b.l. 81), o pastarasis, tenkindamas šį prašymą, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių“ 13 punkto reikalavimus, išdavė leidimą T. P. įmonei, ginčo maršruto nesuderinęs su Vilniaus rajono savivaldybe.

40Keleivių vežimo transporto priemonėmis veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

41Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą ir 13 straipsnio 1 dalį savivaldybių institucijos yra įpareigotos užtikrinti visuomenės interesus tenkinančių viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimą, kuris turi būti grindžiamas laisva ir sąžininga konkurencija transporto paslaugų rinkoje.

42Kaip ir nurodo pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 14 punktą, nustačius naują ar pakeitus esamą maršrutą galėjo būti organizuojamas konkursas dėl šio maršruto.

43Ši aplinkybė – galimybė organizuoti konkursą ginčo maršrutui, pati savaime sukuria prielaidą, kad pareiškėjas galėjo gauti teisę vežti keleivius šiuo maršrutu, bet galėjo jos ir negauti, priklausomai nuo konkurso rezultatų.

44Todėl pareiškėjo teiginys, kad tik jis vienas galėjo iš šio maršruto gauti pajamų, tėra tikėtino pobūdžio, grindžiamas aplinkybe kuri galėjo įvykti, bet kuri galėjo ir neįvykti.

45Byloje priešingų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl neabejotinos jo teisės ginčo maršrutu vežti keleivius, nesurinkta. Tokių įrodymų iš esmės teismui nepateikė ir pareiškėjas.

46Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos negautos pajamos, Civilinio kodekso 249 straipsnio taikymo prasme, yra ne realaus, o hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis jo nurodomas pajamas būtų gavęs, jei nebūtų buvę minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų.

47Kita vertus, atsakovo padaryto pažeidimo (nesuderinimas ginčo maršruto su Vilniaus rajono savivaldybe, iš kurios ir kilo iniciatyva nustatyti tokį maršrutą) pobūdis, yra formalus, padarytas dėl procedūrinių taisyklių nesilaikymo, kuris nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu (jų panaikinimu, pakeitimu ar naujų pareigų sukūrimu).

48Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir galimo žalos atsiradimo, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. individualios įmonės „Sadema“ apeliacinį skundą atmesti.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. M. IĮ ,,Sadema“ kreipėsi į teismą prašydama:... 5. 1) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 73 509,57 Lt turtinei... 6. 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 7. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 8. Atsakovas, neatsižvelgdama į Įmonės, vežančios keleivius esamais... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su... 11. Nurodė, kad tinkamai laikėsi pareigos suderinti tvarkaraščius su Vilniaus... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 13. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuderinus... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gabitrans“ atsiliepime į pareiškėjo... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 18. Teismas akcentavo, jog leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ir... 19. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, vadovaujantis nustatytu... 20. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog papildomo susitarimo... 21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad... 22. Taisyklių 14 p. nustatyta, kad kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą... 23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad nesant... 24. Vertindamas pareiškėjo nurodytas žalos dydžiui pagrįsti aplinkybes,... 25. III.... 26. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 27. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 29. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui, vertinančiam byloje... 30. Papildomai pažymi, jog UAB „Gabitrans" teikė keleivių vežimo paslaugas... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus... 32. Atsiliepime pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo - 73 509,57 Lt ir 5... 36. Pareiškėjas šios žalos atsiradimą kildina iš atsakovo - Vilniaus miesto... 37. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m.... 38. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas... 39. Byloje nustatyta, kad poreikis nustatyti ginčijamą maršrutą kilo iš... 40. Keleivių vežimo transporto priemonėmis veiklą reglamentuoja Lietuvos... 41. Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio... 42. Kaip ir nurodo pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro... 43. Ši aplinkybė – galimybė organizuoti konkursą ginčo maršrutui, pati... 44. Todėl pareiškėjo teiginys, kad tik jis vienas galėjo iš šio maršruto... 45. Byloje priešingų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl... 46. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos negautos... 47. Kita vertus, atsakovo padaryto pažeidimo (nesuderinimas ginčo maršruto su... 48. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....