Byla I-6820-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas J. M. (J. M.) toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. kovo 28 d. skundu (teismui išsiųstas 2016 m. balandžio 7 d. (b. l. 6)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 28 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5) (administracinė byla Nr. I-6820-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2016-1)), taip pat pateikė 2016 m. gegužės 10 d. skundą (teismui išsiųstas 2016 m. birželio 17 d. (b. l. 87)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą: dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose neužtikrinimo – 4 000 Eur, dėl signalizacijos mygtuko, iškvietimo neužtikrinimo (saugių kalinimo sąlygų) – 2 000 Eur, dėl sąlygų skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius drabužius nesudarymo – 2 000 Eur, dėl netinkamo sporto salės įrengimo – 700 Eur (b. l. 81–86) (administracinė byla Nr. I-7955-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02526-2016-7)).

52. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad teisme pradėtos 2 administracinės bylos pagal vieno asmens, t. y. J. M., skundus tai pačiai atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, kad skundžiamas laikotarpis administracinėje byloje Nr. I-6820-815/2016 (nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. birželio mėn.) apima ir skundžiamą laikotarpį administracinėje byloje Nr. I-7955-815/2016 (nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn.), 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje sujungė nurodytas administracines bylas, sujungtai administracinei bylai suteikė numerį I-6820-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2016-1) (b. l. 166–167).

63. Pareiškėjas 2016 m. kovo 28 d. skunde (teismui išsiųstas 2016 m. balandžio 7 d.) ir 2016 m. gegužės 10 d. skunde (teismui išsiųstas 2016 m. birželio 17 d.) (toliau šiame sprendime vartojama šių skundų prasme vartojama skundo sąvoka) nurodo, kad jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. laikytas neleistinomis, garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

72.1. Dėl asmeniui tenkančio kameros ploto, perpildytų kamerų

82.1.1.Pasak pareiškėjo, jis beveik 8 mėn. laikytas ankštose kamerose: kameros plotas – apie 7 m2–8 m2, o vienu metu laikyti 3–4 asmenys, taigi, plotas asmeniui buvo daugelį kartų mažesnis negu minimalus leistinas plotas, o mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas savaime yra pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti lauke ir patalpose, pareiškėjas negalėjo lankyti įvairių renginių (Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, jų socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant įtraukti į juos suimtuosius), negalėjo dirbti, nors visa tai (judėjimo laisvė) būtų galėję kompensuoti mažą patalpų plotą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, vertinant gyvenamojo ploto dydį, turi būti taikoma 4 m2 ploto norma asmeniui.

92.1.2. Vertinant asmeniui tenkantį plotą, būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikrą kameros plotą užima joje įrengti baldai ir sanitarinis mazgas, kad gultai įrengti taip, jog tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo, taigi, pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat (23 val. per parą) gulėti arba sėdėti, be to, dėl mažo ploto ir kameroje laikomo asmenų skaičiaus buvo sunku išsimiegoti, ramiai pailsėti, o dėl vietos stokos kameroje kildavo socialinė įtampa.

102.1.3. Dėl didelio kameroje laikomų asmenų skaičiaus visiems neužtekdavo vietos prie stalo, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą.

112.2. Dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo

122.2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose jis laikytas, sanitarinis mazgas įrengtas prie pat kameros durų (jose įrengtas stebėjimo langelis) ir niekaip nuo jų neizoliuotas, todėl pareiškėjui naudojantis tualetu jį matydavo pareigūnai, taip pat ir pareigūnės. Be to, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik 1 m aukščio pertvara, todėl ir kiti kameroje laikomi asmenys matė, kaip pareiškėjas naudojosi tualetu. Taigi, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu, dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė gėdą ir pažeminimą.

132.2.2. Sanitariniame mazge nebuvo įrengti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė, taip pat nebuvo atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos, tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų.

142.3. Dėl signalizacijos mygtuko, pareigūnų iškvietimo

15Lukiškių TI-K I ir III korpuso gyvenamosiose kamerose neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, o II korpuso kamerose tokie mygtukai įrengti, bet jie neveikia yra sugedę, taigi, norint iškviesti pareigūną, tenka kaskart daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Pažymėtina, kad labai dažnai pareigūnas negirdi arba dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti, dėl kokių priežasčių daužoma į duris. Taigi, neužtikrinamas laikomų asmenų saugumas ir pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, nesijautė saugus, žinodamas, kad kilus būtinybei negalės laiku susisiekti su pareigūnais, o dėl to jis nuolat jautė baimę, nerimą, dėl didelės emocinės įtampos negalėjo išsimiegoti, sutriko miegas.

162.4. Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo

17Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninus viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K galimybę naudotis skalbykla ir privilegija turėti švarius drabužius turėjo tik asmenys, kurių asmeninėse sąskaitose buvo pinigų, nes asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugos buvo apmokestintas. Taigi, buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys. Pareiškėjas neturėjo pinigų, todėl buvo priverstas dėvėti prakaituotus, nešvarius ir smirdinčius drabužius, dėl to kildavo konfliktai su kitais kameroje laikomais asmenimis. Pasak pareiškėjo, jis bandė skalbti drabužius praustuvėje šaltu vandeniu, tačiau net ir išskalbus jų nebuvo kur džiovinti. Lukiškių TI-K administracija, atsisakydama skalbti suimtųjų asmeninius drabužius, neužtikrina švaros bei higienos normų laikymosi.

182.5. Dėl netinkamo sporto salės įrengimo

19Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nesilaikyta HN 76:2010 30.6 punkto reikalavimų: prie sporto salės neįrengti persirengimo kambariai, dušas, tualetas. Salėje nebuvo kur persirengti, todėl tekdavo į kamerą grįžti šlapiais nuo prakaito rūbais, taip pat nebuvo galimybės nusiprausti. Pareiškėjui atėjus į sporto salę, jį salėję darydavo su kitais asmenimis 1 valandai, o panorėjęs pasinaudoti tualetu turėdavo kentėti, kol baigsis sportui skirtas laikas.

202.6. Pasak pareiškėjo, valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad orumas bei kitos fundamentalios žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtintos Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, būtų gerbiamos. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, kad ji negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, nes kalinamiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas laisvės atėmimo vietose yra pozityvi pareiga; aplinkybės, kad laisvės atėmimo įstaiga yra perpildyta ir joje trūksta vietos, neatleidžia įstaigos administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

212.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 18.2 c punktu, Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (tolia – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos CPT/Inf (92)3 49 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, EŽTT praktika (bylomis Sukhovoy prieš Rusiją, Benediktov prieš Rusiją, Lind prieš Rusiją, Kantyrev prieš Rusiją, Andrey Frolov prieš Rusiją, Pitalev prieš Rusiją, Lutokhin prieš Rusiją, Labzov prieš Rusiją, Aleksandr Makarov prieš Rusiją, Dorokhov prieš Rusiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Canali pieš Prancūziją,Elefteriadis prieš Rumuniją, Lautaru prieš Rumuniją, Grzywaczewski prieš Lenkiją, Suleimanovic prieš Italiją, Zeleniakas prieš Lietuvą, Karalevičius prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-619/2008, Nr. A575-164/2008, Nr. A492-2917/2012, Nr. A261-1802/2013, Nr. A858-1222/2013, Nr. A261-1798/2013, Nr. A822-1053/2013, Nr. A822-1459/2013, Nr. A822-1395/2013, Nr. A822-1281/2013, Nr. A822-1500/2013, Nr. A442-1222/2013 Nr. A858-105/2013, Nr. A858-51/2013, Nr. A492-558/2013, Nr. A622-2009/2013, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2885-442/2016), nurodo, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, kad pareiškėjui dėl visų nurodytų laikymo sąlygų buvo padaryta neturtinė žala, t. y. pareiškėjas buvo labai sukrėstas, patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius, emocinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, tapo šiurkštus, konfliktiškas, užsidaręs, nukentėjo pareiškėjo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, pareiškėjui buvo ypatingai sunku išgyventi tokioje aplinkoje, t. y. pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, todėl priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas.

22II

23Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 6,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 9–17, 91–101).

241. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

252. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

263. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

274. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

28Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

295. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

306. Dėl asmenų stebėjimo kamerose

316.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

326.2. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

336.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

347. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo

35Pagal TI taisyklių 14.1 punkto reikalavimais langų angoje įrengtos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėtina, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

368. Dėl socialinio darbo su įstaigoje laikomais asmenimis

37Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje laikomi asmenys vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga. Lukiškių TI-K įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Lukiškių TI-K veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami pasivaikščioti, taip pat dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu / raštu, kreiptis į būrio viršininką.

389. Dėl fizinės reabilitacijos kambarių

39Pagal Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambariai įrengti gyvenamųjų korpusų patalpose. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. 1-177 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašo 7 punktą darbo, poilsio ir švenčių dienomis suimtieji ir nuteistieji išvedami į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką; pagal 27 punktą, jeigu suimtasis / nuteistasis nepageidauja po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu, išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį gali būti vykdomas, nepriklausomai nuo išvedimo į dušą tvarkos apraše nustatyto grafiko, o apie atsisakymą pasinaudoti dušu pažymima. Taigi, galimybė dušo grafike nustatytą savaitės dieną po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu.

40Pažymėtina, kad eiti į fizinės reabilitacijos kambarį nėra pareiga, tai yra kiekvieno asmens pasirinkimo teisė.

4110. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl šių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

4211. Dėl kamerų remonto

43Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

4412. Dėl kamerų įrengimo

45Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

4613. Dėl sanitarinio mazgo

47Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

48Be to, HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie jos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; be to, HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

4914. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės

50Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) skirsnyje: „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, tačiau nenurodyta, kad kamerose turi būti įrengtas veidrodis. Šiuo metu Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiama kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras; remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

5115. Dėl dušų

52HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais asmens teisės pasinaudoti dušu nepažeidė.

5316. Dėl iškvietimo mygtukų

54Pagal PĮ taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, tačiau nuo 2010 m. sausio 27 d. šis punktas negalioja. Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kameroje laikomi asmenys.

5517. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

56Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

5718. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

58Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr. 1R-139. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal paminėtą tvarkos aprašą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti paslauga, užpildo prašymą planuodamas paslaugą jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančių pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus; tuo atveju, jeigu suimtasis / nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

5919. Dėl pasivaikščiojimų

60Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

61Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,13 m2 iki 37,40 m2, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.

6220. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, taip pat nepagrįsta prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

6321. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

6422. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

65Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 115 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 6,90 Eur (115 x 0,06 Eur).

66Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

67I

68Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

691. Pareiškėjas J. M. (J. M.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas (žr. atsiliepimus (b. l. 9–17, 91–101)):

70– pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

71– 2013 m. spalio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas – 7,75 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

72– 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 137 buvo 4 asmenys;

73– 2013 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 137 buvo 3 asmenys;

74– 2013 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 137 buvo 4 asmenys;

75– 2013 m. lapkričio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

76– 2013 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 189 buvo 4 asmenys;

77– 2013 m. lapkričio 13 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę;

78– 2013 m. lapkričio 27 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

79– 2013 m. lapkričio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 185 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

80– 2013 m. lapkričio 29 d. – 2013 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 185 buvo 4 asmenys;

81– 2013 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 185 buvo 3 asmenys;

82– 2013 m. gruodžio 4 d. išvyko į Visagino areštinę;

83– 2013 m. gruodžio 11 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

84– 2013 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

85– 2013 m. gruodžio 13 d. – 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 159 buvo 4 asmenys;

86– 2013 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 159 buvo 3 asmenys;

87– 2013 m. gruodžio 19 d. – 2013 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 159 buvo 4 asmenys;

88– 2013 m. gruodžio 30 d. – 2014 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 159 buvo 3 asmenys;

89– 2014 m. sausio 3 d. – 2014 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 159 buvo 4 asmenys;

90– 2014 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 179 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

91– 2014 m. sausio 18 d. – 2014 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys;

92– 2014 m. sausio 24 d. – 2014 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 179 buvo 4 asmenys;

93– 2014 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys;

94– 2014 m. vasario 1 d. – 2014 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 179 buvo 4 asmenys;

95– 2014 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys;

96– 2014 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 179 buvo 4 asmenys;

97– 2014 m. vasario 5 d. išvyko į Visagino areštinę;

98– 2014 m. vasario 12 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

99– 2014 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

100– 2014 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;

101– 2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 186 buvo 4 asmenys;

102– 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;

103– 2014 m. vasario 28 d. – 2014 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 186 buvo 4 asmenys;

104– 2014 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;

105– 2014 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 186 buvo 2 asmenys;

106– 2014 m. kovo 5 d. išvyko į Visagino areštinę;

107– 2014 m. kovo 12 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

108– 2014 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

109– 2014 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 188 buvo 3 asmenys;

110– 2014 m. kovo 15 d. – 2015 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 188 buvo 4 asmenys;

111– 2014 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 188 buvo 3 asmenys;

112– 2014 m. kovo 19 d. – 2015 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 188 buvo 4 asmenys;

113– 2014 m. balandžio 7 d. išvyko į Panevėžio apskrities areštinę;

114– 2014 m. balandžio 17 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

115– 2014 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

116– 2014 m. balandžio 19 d. – 2015 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 165 buvo 3 asmenys;

117– 2014 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 139 (plotas – 7,82 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

118– 2014 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys;

119– 2014 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 139 buvo 3 asmenys;

120– 2015 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys;

121– 2015 m. gegužės 3 d. – 2014 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 139 buvo 3 asmenys;

122– 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys;

123– 2015 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 139 buvo 3 asmenys;

124– 2014 m. gegužės 21 d. išvyko į Visagino areštinę;

125– 2014 m. gegužės 28 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

126– 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 140 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

127– 2015 m. gegužės 30 d. – 2014 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 140 buvo 3 asmenys;

128– 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

129– 2015 m. sausio 16 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

130– 2015 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 121 buvo 4 asmenys;

131– 2015 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 121 buvo 3 asmenys;

132– 2015 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje buvo 9 asmenys;

133– 2015 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys;

134– 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 121 buvo 8 asmenys;

135– 2015 m. sausio 22 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

136– 2015 m. kovo 3 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

137– 2015 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

138– 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 400 buvo 2 asmenys;

139– 2015 m. kovo 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).

1402. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodė:

1412.1. 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 106 vietomis nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 106 yra valymui skirtas inventorius, patalpų valymas organizuojamas pagal patvirtintą tvarką, dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama, naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale; kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari, patalynę numatyta keisti kas 7 dienas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale (b. l. 32–33, 129–130).

1422.2. 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 oro temperatūra, atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 36–37, 133–134).

1433. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (b. l. 65–67, 103–105).

1444. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 69–71, 107–109).

145II

1461. Pareiškėjas J. M. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 28 500 Eur ir 8 700 Eur.

1472. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas J. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes J. M. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (b. l. 91-101).

1483. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

149Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

150„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

151Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

152Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1534. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. M. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. spalio 23 d., o 2015 m. kovo 5 d. išvyko (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 91-101)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas J. M. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 170 parų (pareiškėjas dažnai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K) (atsiliepimas (b. l. 91–101)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1545. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

155Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

156Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

157Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (b. l. 65–67, 103–105); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 69–71, 107–109). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė: 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 106 vietomis nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 106 yra valymui skirtas inventorius, patalpų valymas organizuojamas pagal patvirtintą tvarką, dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama, naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale; kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari, patalynę numatyta keisti kas 7 dienas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale (b. l. 32–33, 129–130); 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 oro temperatūra, atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 36–37, 133–134). Nors pareiškėjas pateikė nusiskundimus dėl mygtuko, negalėjimo išsiskalbti drabužių, sporto salės, tačiau šie pažeidimai nenustatyti, o pareiškėjas jų nepagrindė.

158Kita vertus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui galėjo suteikti nepatogumų nevisiškai uždaros kamerų sanitarinių mazgų erdvės – dėl šių erdvių atvirumo ginčo nėra. Teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus, kurie turi įtakos nustatant žalos dydį.

1596. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (170 parų pareiškėjas J. M. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 800 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1 800 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

1607. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

161Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

162Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą tenkinti iš dalies.

163Priteisti pareiškėjui J. M. (J. M.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d.

164Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

165Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 2. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad teisme pradėtos 2 administracinės... 6. 3. Pareiškėjas 2016 m. kovo 28 d. skunde (teismui išsiųstas 2016 m.... 7. 2.1. Dėl asmeniui tenkančio kameros ploto, perpildytų kamerų... 8. 2.1.1.Pasak pareiškėjo, jis beveik 8 mėn. laikytas ankštose kamerose:... 9. 2.1.2. Vertinant asmeniui tenkantį plotą, būtina atsižvelgti į tai, kad... 10. 2.1.3. Dėl didelio kameroje laikomų asmenų skaičiaus visiems neužtekdavo... 11. 2.2. Dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo... 12. 2.2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose jis laikytas, sanitarinis mazgas... 13. 2.2.2. Sanitariniame mazge nebuvo įrengti veidrodis ir tualeto reikmenų... 14. 2.3. Dėl signalizacijos mygtuko, pareigūnų iškvietimo... 15. Lukiškių TI-K I ir III korpuso gyvenamosiose kamerose neužtikrinta galimybė... 16. 2.4. Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo... 17. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir... 18. 2.5. Dėl netinkamo sporto salės įrengimo... 19. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nesilaikyta HN 76:2010 30.6 punkto... 20. 2.6. Pasak pareiškėjo, valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų... 21. 2.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3... 22. II... 23. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 24. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 25. 2. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 26. 3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 27. 4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 28. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 29. 5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 30. 6. Dėl asmenų stebėjimo kamerose... 31. 6.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362... 32. 6.2. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176... 33. 6.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais... 34. 7. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo... 35. Pagal TI taisyklių 14.1 punkto reikalavimais langų angoje įrengtos... 36. 8. Dėl socialinio darbo su įstaigoje laikomais asmenimis... 37. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo... 38. 9. Dėl fizinės reabilitacijos kambarių... 39. Pagal Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambariai įrengti gyvenamųjų... 40. Pažymėtina, kad eiti į fizinės reabilitacijos kambarį nėra pareiga, tai... 41. 10. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 42. 11. Dėl kamerų remonto... 43. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 44. 12. Dėl kamerų įrengimo... 45. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal... 46. 13. Dėl sanitarinio mazgo... 47. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 48. Be to, HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems,... 49. 14. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės... 50. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr.... 51. 15. Dėl dušų... 52. HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems... 53. 16. Dėl iškvietimo mygtukų... 54. Pagal PĮ taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas... 55. 17. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 56. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 57. 18. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 58. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr.... 59. 19. Dėl pasivaikščiojimų... 60. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1... 61. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III... 62. 20. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 63. 21. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl... 64. 22. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 65. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 66. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 67. I... 68. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 69. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime... 70. – pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo... 71. – 2013 m. spalio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas – 7,75 m2),... 72. – 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 137 buvo 4... 73. – 2013 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 137 buvo 3 asmenys;... 74. – 2013 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 137 buvo... 75. – 2013 m. lapkričio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m2),... 76. – 2013 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 189 buvo 4 asmenys;... 77. – 2013 m. lapkričio 13 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę;... 78. – 2013 m. lapkričio 27 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo... 79. – 2013 m. lapkričio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 185 (plotas – 7,94 m2),... 80. – 2013 m. lapkričio 29 d. – 2013 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 185 buvo 4... 81. – 2013 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 185 buvo 3 asmenys;... 82. – 2013 m. gruodžio 4 d. išvyko į Visagino areštinę;... 83. – 2013 m. gruodžio 11 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas... 84. – 2013 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m2),... 85. – 2013 m. gruodžio 13 d. – 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 159 buvo 4... 86. – 2013 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 159 buvo 3 asmenys;... 87. – 2013 m. gruodžio 19 d. – 2013 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 159 buvo 4... 88. – 2013 m. gruodžio 30 d. – 2014 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 159 buvo 3... 89. – 2014 m. sausio 3 d. – 2014 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 159 buvo 4... 90. – 2014 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 179 (plotas – 7,94 m2),... 91. – 2014 m. sausio 18 d. – 2014 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 179 buvo 3... 92. – 2014 m. sausio 24 d. – 2014 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 179 buvo 4... 93. – 2014 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys;... 94. – 2014 m. vasario 1 d. – 2014 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 179 buvo 4... 95. – 2014 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys;... 96. – 2014 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 179 buvo 4 asmenys;... 97. – 2014 m. vasario 5 d. išvyko į Visagino areštinę;... 98. – 2014 m. vasario 12 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į... 99. – 2014 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas – 7,94 m2),... 100. – 2014 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;... 101. – 2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 186 buvo 4... 102. – 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;... 103. – 2014 m. vasario 28 d. – 2014 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 186 buvo 4... 104. – 2014 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 186 buvo 3 asmenys;... 105. – 2014 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 186 buvo 2 asmenys;... 106. – 2014 m. kovo 5 d. išvyko į Visagino areštinę;... 107. – 2014 m. kovo 12 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į... 108. – 2014 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 m2),... 109. – 2014 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 188 buvo 3 asmenys;... 110. – 2014 m. kovo 15 d. – 2015 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 188 buvo 4 asmenys;... 111. – 2014 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 188 buvo 3 asmenys;... 112. – 2014 m. kovo 19 d. – 2015 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 188 buvo 4... 113. – 2014 m. balandžio 7 d. išvyko į Panevėžio apskrities areštinę;... 114. – 2014 m. balandžio 17 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo... 115. – 2014 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m2),... 116. – 2014 m. balandžio 19 d. – 2015 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 165 buvo... 117. – 2014 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 139 (plotas – 7,82 m2),... 118. – 2014 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 139 buvo 4 asmenys;... 119. – 2014 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 139 buvo 3... 120. – 2015 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys;... 121. – 2015 m. gegužės 3 d. – 2014 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 139 buvo 3... 122. – 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys;... 123. – 2015 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 139 buvo 3... 124. – 2014 m. gegužės 21 d. išvyko į Visagino areštinę;... 125. – 2014 m. gegužės 28 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas... 126. – 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 140 (plotas – 7,94 m2),... 127. – 2015 m. gegužės 30 d. – 2014 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 140 buvo 3... 128. – 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;... 129. – 2015 m. sausio 16 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo... 130. – 2015 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 121 buvo 4 asmenys;... 131. – 2015 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 121 buvo 3 asmenys;... 132. – 2015 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2),... 133. – 2015 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys;... 134. – 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 121 buvo 8 asmenys;... 135. – 2015 m. sausio 22 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2014 m.... 136. – 2015 m. kovo 3 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo... 137. – 2015 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m2),... 138. – 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 400 buvo 2 asmenys;... 139. – 2015 m. kovo 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).... 140. 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs... 141. 2.1. 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45 (atlikęs... 142. 2.2. 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46 (atlikęs... 143. 3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m.... 144. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 145. II... 146. 1. Pareiškėjas J. M. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės,... 147. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas J. M.... 148. 3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 149. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 150. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 151. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 152. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 153. 4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. M. į Lukiškių... 154. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 155. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 156. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 157. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 158. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui galėjo suteikti... 159. 6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje... 160. 7. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 161. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 162. Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą tenkinti iš dalies.... 163. Priteisti pareiškėjui J. M. (J. M.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 164. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 165. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...