Byla e2A-297-392/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1501-854/2017 pagal A. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Neiluva“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Skeneris“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4

  1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (el. b. t. 1, l. 172-187), prašo: tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškinio pareiškimui, atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2013 m. gegužės 23 d. atsakovo UAB „Neiluva“ ir UAB „Skeneris“ sudarytą susitarimą dėl ekskavatoriaus Case CX130, 2007 m., tapatumo Nr. ( - ), sutartinio įkeitimo; taikyti restituciją, t.y. priteisti BUAB „Skeneris“ iš atsakovo UAB „Neiluva“ 15 500 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015-05-19, patenkintas A. Š. ieškinys UAB „Skeneris“ dėl sumokėto 100 430 Lt (29 086,54 Eur) avanso ir 7 632,70 Lt (2210,58 Eur) delspinigių priteisimo. 2014-07-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla, 2015-07-16 nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Skeneris“ kreditorių sąrašas, į jį įtraukiant ieškovą su 31 987,37 Eur finansiniu reikalavimu. Ieškovas įstojo į UAB „Skeneris“ bankroto procesą praėjus beveik metams nuo bankroto bylos iškėlimo, dėl ko negalėjo dalyvauti nei iškeliant bankroto bylą, nei iki ieškovo reikalavimo patvirtinimo kreditorių susirinkimuose. Ieškovui susipažinus su ataskaita apie bankroto procesą paaiškėjo, kad BUAB „Skeneris“, siekdamas užtikrinti technikos nuomos sutarties įvykdymą, jam nuosavybės teise priklausantį ekskavatorių Case CX130 2013-05-23 sutartiniu įkeitimu įkeitė UAB „Neiluva“. Ekskavatorius 2015-03-24 varžytynių aktu parduotas UAB „Neiluva“ už 23 300 Eur, iš kurių 15 500 Eur pervesta UAB „Neiluva“ kaip hipotekos kreditoriui, o likusi suma panaudota bankroto administravimo išlaidoms. Įkeitimo sandoris pažeidė ieškovo ir kitų BUAB „Skeneris“ kreditorių interesus, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Ieškovo reikalavimo teisė atsirado anksčiau nei sudarytas ginčijamas sandoris. Ieškovas ir UAB „Skeneris“ 2013-02-08 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Skeneris įsipareigojo iškasti 200 arų kūdras ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovas 2013-02-11 UAB „Skeneris“ pervedė 100 430 Lt avansą, o UAB „Skeneris“ kasimo darbus turėjo atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir 30 proc. avanso sumokėjimo bei kasimo darbus užbaigti per 4 mėn. UAB „Skeneris“ ir UAB „Neiluva“ 2013-04-02 sudarė buldozerio nuomos sutartį Nr. 13, kurios užtikrinimui UAB „Skeneris“ įsipareigojo 20 dienų bėgyje po nuomos sutarties pasirašymo dienos įkeisti ekskavatorių C ASE CX130 nuomotojo UAB „Neiluva“ naudai. 2013-05-23 sutartiniu įkeitimu UAB „Skeneris“ įkeitė ekskavatorių UAB „Neiluva“, taip užtikrinant įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Ieškovo reikalavimo teisė į skolininką BUAB „Skeneris“ atsirado 2013-02-08 sudarius paslaugų sutartį bei 2013-02-11 sumokėjus avansą. Skolininkas UAB „Skeneris“ su trečiuoju asmeniu ginčo įkeitimo sandorį sudarė 2013-05-23, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po ieškovo reikalavimo teisių į UAB „Skeneris“ atsiradimo momento bei anksčiau nei UAB „Skeneris“ ir UAB „Neiluva“ sudaryta 2013-04-02 nuomos sutartis, t. y. ginčijamas įkeitimo sandoris sudarytas ieškovui turint reikalavimo teisę į skolininką UAB „Skeneris“. Kreditoriaus UAB „Neiluva“ reikalavimo teisė buvo užtikrinta 2013-05-23 įkeitimu. Tokiu būdu kreditorius UAB „Neiluva“ bankroto procese savo kreditorinio reikalavimo dalį tenkino iš ekskavatoriaus varžytynėse gautos sumos. UAB „Neiluva“ tenkino savo kreditorinį reikalavimą pirmiau už likusius BUAB „Skeneris“ kreditorius, o visi kiti kreditoriai neteko galimybės atgauti bent dalį jiems priklausančios skolos, taip buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Įkeitimo sandoriu buvo siekiama sumažinti ieškovo galimybę realiai susigrąžinti 100 430 Lt avansą. Nuomos sutartis buvo žalinga bendrovės veiklai. BUAB „Skeneris“ 2013 m. veikla buvo nuostolinga, ji nevykdė jokių kitų užsakymų, nevykdė pagal 2013-02-08 sutartį prisiimtų įsipareigojimų ieškovui, tačiau sudarė nuomos sutartį dėl įrangos, kurios nereikėjo, ją vykdė, be to, dar suteikė privilegiją nuomotojui be eilės pasitenkinti savo reikalavimą pirmiau kitų BUAB „Skeneris“ kreditorių. UAB „Skeneris“ jau nuo 2013-01-01 buvo nemokus. Nuomos sutartis su UAB „Neiluva“ buvo sudaryta žinant, kad: 1) UAB „Skeneris“ nevykdo jokių naujų projektų be ieškovui prisiimtų įsipareigojimų iškasti kūdras; 2) įrangos nuomos kaina ženkliai viršija UAB „Skeneris“ per atitinkamą kaip nuomos laikotarpį gaunamas pardavimo pajamas ir iki nuomos sutarties sudarymą bendrovės veiklos sąnaudas. UAB „Skeneris“ neprivalėjo sudaryti nuomos sutarties, kurios pagrindu vėliau sudarytas ginčijamas įkeitimo sandoris, nes sudaryta nuomos sutartimi nesiekta vykdyti įsipareigojimų ieškovui ar vykdyti veiklą, kuri atneštų naudos UAB „Skeneris“ ir tokiu būdu mažintų jo skolą kreditoriams. UAB „Skeneris“ sudaryta nuomos sutartimi prisiimti įsipareigojimai grąžinti 70568,03 Lt skolos kreditoriui UAB „Neiluva“ bei sudarytos sąlygos toliau didinti įsiskolinimą šiam kreditoriui. BUAB „Skeneris“ buvo nesąžiningas - sandorio sudarymo metu žinojo apie galiojančią ieškovo reikalavimo teisę dėl 100 430 Lt avanso grąžinimo, tačiau šio reikalavimo nevykdė. UAB „Neiluva“, sudarydama įkeitimo sandorį, siekė užtikrinti savo interesų apsaugą BUAB „Skeneris“ de jure nemokumo atveju, tokiu būdu garantuojant savo kreditorinių reikalavimų tenkinimą iš įkeisto skolininko turto pirmiau kitų kreditorių. Tuo ieškovo teigimu pasireiškė UAB „Neiluva“ nesąžiningumas, nes UAB „Neiluva“ negalėjo būti nežinoma, kad jai įkeičiant UAB „Skeneris“ vienintelį vertingą turtą, iš kurio galimas realus skolos išieškojimas, toks sandoris pažeis kitų skolininko kreditorių interesus. Vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti, skaičiuojant nuo 2015-07-16, kai ieškovas gavo Vilniaus apygardos teismo 2015-07-16 nutartį dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, praėjęs ir papildomai uždelsta 23 dienas. Tačiau vienerių metų senaties terminą skaičiuojant nuo 2016-07-01 gauto bankroto administratoriaus atsakymo, terminas pareikšti ieškiniui nėra suėjęs. Todėl laikytina, kad ieškovas nežymiai, galimai, praleido ieškinio senaties terminą, jeigu termino pradžia butų skaičiuojama nuo atsakovo ir trečiojo asmens nurodomo momento. Nagrinėjamas ginčas pareikštas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams ginti, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas. Įvertinus aplinkybės dėl vėlesnio ieškovo įstojimo į BUAB ,Skeneris“ bankroto procesą nei bankroto bylos iškėlimas, bankroto administratoriaus neveikimą dėl kreditorių interesams prieštaraujančių sandorių ginčijimo bei ieškovo galimybę objektyviai reaguoti reiškiant actio Pauliana ieškinį, teismas nurodytas aplinkybes turėtų laikyti svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. UAB „Neiluva“ gavo 15 500 Eur už varžytynėse parduotą ekskavatorių, todėl ieškiniu prašoma taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą sumokėti BUAB „Skeneris“ ekvivalentą pinigais, t. y. 15 500 Eur. Pažymėjo, kad atskiro reikalavimo dėl nuomos sutarties nuginčijimo nereiškia, nes teismas gali ją niekine pripažinti ex officio.
  2. Atsakovas UAB „Neiluva“ prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana sąlygų. Nei 2013-04-02 nuomos sutartimi, nei jos pagrindu 2013-05-23 sudarytu susitarimu dėl įkeitimo, kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Atsakovui nebuvo žinoma, kad trečiojo asmens finansinė būklė būtų sunki. Įkeitimo sandorio sudarymas atitiko normalią verslo praktiką. Tiek nuomos sutartis, tiek susitarimas dėl įkeitimo sudarytas daugiau kaip prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo. Nuomos sutartis nėra nuginčyta. Realizavus įkeistą turtą, atsakovui pervesta pinigų sumą neviršijo atsakovo turimų reikalavimo ribų, turtas parduotas iš varžytynių už realią rinkos kainą. Sandoris (susitarimas) atitiko jo sudarymo metu egzistavusias rinkos sąlygas ir kainas. Ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notaro, registruotas Hipotekos registre, perduotas atsakovui. Ieškovas nepateikė argumentų, kurie leistų suabejoti tiek BUAB „Skeneris“, tiek atsakovo valia sudarytų sandorių atžvilgiu ar jų veiksmų teisėtumu. Ieškovas neįrodė sandorio šalių nesąžiningumo. UAB „Neiluva“ nebūdama vienintelis dalyvis sąžiningai įsigijo varžytynėse parduotą ekskavatorių, todėl jau vien dėl to restitucija negalima. Pažymėjo, kad ieškovas galėjo savo teises ginti ir kitais būdais, pvz., CK 2.87 str. 7 d. pagrindu, tačiau šiuo ieškiniu siekiama vieno sąžiningo kreditoriaus sąskaita suteikti naudos kitiems kreditoriams.
  3. Atsakovas BUAB „Skeneris“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą bei neįrodė visų actio Pauliana sąlygų, nepagrindė sąlygos, kad sandorio sudarymo metu buvo pažeisti kreditorių interesai.
  4. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino su ieškinio reikalavimais nesutinkantis. Nurodė, kad UAB „Skeneris“ veikė normalia verslo praktika. Sudarė sutartį su ieškovu, darbus darė. Buldozerį iš UAB „Neiluva“ nuomojosi, nes jis buvo reikalingas darbams. Realiai nuomojosi ilgą laiką, tik vis sudarydavo naujas nuomos sutartis. Buvo žodinis susitarimas, kad po kurio laiko jį bus galima išpirkti. Kai UAB „Neiluva“ pareikalavo įkeisti UAB „Skeneris“ ekskavatorių, trečiasis asmuo nesutiko, bandė kitur išsinuomoti buldozerį, tačiau jam nepavyko. Nurodė, kad dėl to išėjo iš darbo UAB „Skeneris“, vėliau patikslino, kad išėjo dėl asmeninių priežasčių. Po kurio laiko vėl grįžo į direktoriaus pareigas, nes buvo prašomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui BUAB „Skeneris“ iš ieškovo A. Š. 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad 2013-02-08 UAB „Skeneris“ ir A. Š. sudarė sutartį dėl kūdrų iškasimo. Sutartis nutraukta UAB „Skeneris“ 2013-07-01 pranešimu. 2013-04-02 tarp UAB „Neiluva“ ir UAB „Skeneris“ buvo sudaryta buldozerio KOMATSU D58P nuomos sutartis. Sutarties 3 punktu nuomininkas, UAB „Skeneris“ įsipareigojo per 20 dienų sutarčiai užtikrinti įkeisti ekskavatorių Case CX130 nuomotojo UAB „Neiluva“ naudai. 2013-05-23 sutartiniu įkeitimu, patvirtintu notarės J. K., UAB „Skeneris“ savo įsipareigojimams pagal minėta nuomos sutartį užtikrinti įkeitė UAB „Neiluva“ vikšrinį ekskavatorių Case CX130. 2014-07-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla. 2014-12-15 nutartimi BUAB „Skeneris“ bankroto byloje patvirtintas įkeitimu užtikrintas UAB „Neiluva“ 158 012,35 Lt dydžio reikalavimas. 2015-02-09 vykusio pirmojo BUAB „Skeneris“ kreditorių susirinkimo metu be kita ko buvo nutarta UAB „Neiluva“ įkeistą BUAB „Skeneris“ priklausantį ekskavatorių Case CX130 su priklausiniais parduoti iš varžytynių. 2015-03-24 varžytynių aktu ekskavatorius perduotas UAB „Neiluva“ nuosavybėn. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Skeneris“ nuostolingai veikė jau nuo 2012 metų. Į bylą pateikta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita apie UAB „Skeneris“ bankroto procesą nuo 2014-09-29 iki 2015-02-02. Visi minėti dokumentai ieškovo atstovui pateikti su UAB „Skeneris“ bankroto administratoriaus 2016-07-01 raštu, atsakant į ieškovo atstovo 2016-06-07 prašymą pateikti informaciją. 2015-07-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ūkininkas A. Š. su 31 987,37 EUR dydžio finansiniu reikalavimu įtrauktas į trečios eilės UAB „Skeneris“ kreditorių sąrašą.
  3. Pasisakydamas dėl 2013-04-02 nuomos sutarties pripažinimo niekine ex officio teismas pažymėjo, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, aiškiai nurodė, jog savarankiško reikalavimo dėl 2013-04-02 buldozerio nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Neiluva“ ir UAB „Skeneris“, nereiškia ir reikšti neketina. Ieškovo teigimu ši nuomos sutartis buvo tariamas sandoris. Paprastai tariamieji sandoriai, priešingai nei prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, nėra akivaizdžiai niekiniai. Byloje surinktais įrodymais, tame tarpe paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Neiluva“ nuomos sutartimi UAB „Skeneris“ perduotas buldozeris buvo atvarytas į UAB „Skeneris“ su ieškovu sudarytos paslaugų sutarties vykdymo vietą, gedo, buvo remontuojamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti 2013-04-02 buldozerio nuomos sutarties akivaizdžiai niekine ir tokia ją pripažinti teismui ex officio, nesant pareiktų reikalavimų dėl šio sandorio negaliojimo.
  4. Dėl actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio pagrįstumo nurodė, jog byloje nustatyta, kad ieškovas turi galiojančią, teismo patvirtintą reikalavimo teisę į BUAB „Skeneris“. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas sutiko, kad kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar UAB „Skeneris“, sudarydamas įkeitimo sandorį, buvo sąžiningas ieškovo atžvilgiu, kadangi įkeitimo sandorio sudarymo metu jau buvo akivaizdu, kad su ieškovu sudarytos sutarties jis tinkamai ir savalaikiai nevykdo, kitų objektų, kuriuose lygiagrečiai vykdytų darbus, neturėjo, todėl sudarydamas vienintelio turimo vertingo turto įkeitimo sandorį, žinodamas, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga (tai patvirtina tiek į bylą pateikti finansiniai dokumentai, tiek ir buvusio įmonės vadovo A. K. paaiškinimai) jis turėjo ir galėjo suprasti, kad taip sumažins savo galimybes atsiskaityti su ieškovu tuo atveju, jei paslaugų sutarties įvykdyti nepavyks. Visi ieškovo dėstomi argumentai apie tai, kad UAB „Skeneris“ neprivalėjo sudaryti įkeitimo sandorio, iš esmės susiję ne su ginčijamu sandoriu, o su nuomos sutartimi, kuri, kaip jau minėta, nėra ginčijama. Nuomos sutartimi, kuri nėra nuginčyta, UAB „Skeneris“ buvo įsipareigojęs atlikti įkeitimo sandorį, todėl vertintina, kad dėl savo paties prisiimtų įsipareigojimų iš principo jį atlikti UAB „Skeneris“ privalėjo. Teismas sutiko su UAB „Neiluva“ atstovu, kad nors šiuo atveju ieškovas ginčija sutartinį įkeitimą, tiesioginės teisinės pasekmės jam kilo ne dėl šio sandorio. Reiškiamu ieškiniu ginčijamu įkeitimo sandoriu savaime turtas nebuvo perleistas, pardavimo iš varžytynių aktas nėra ginčijamas, todėl įkeitimo sandorio, net ir įvertinus tai, kad juo konkrečiam kreditoriui suteikta papildoma turtinė teisė, nuginčijimas pats savaime negali sukurti ieškovui jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nenustatytas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių visetas, sudarantis pagrindą nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, todėl sprendė, kad reikalavimas dėl 2013-05-23 vikšrinio ekskavatoriaus Case CX130 sutartinio įkeitimo sandorio nuginčijimo atmestinas. Nors tuo pačiu pažymėjo, kad 2017-02-03 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovo atstovas dėsto argumentus, kurių (kaip ir ieškovo užsakymu atliktoje UAB „Skeneris“ 2011-2014 metų veiklos ataskaitoje padarytų išvadų) pasitvirtinimas galėtų sudaryti sąlygas UAB „Skeneris“ buvusio vadovo A. K. ir/ar kitų asmenų civilinei ar baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau jie nesudaro pagrindo kitokiam ieškovo reikalavimų vertinimui.
  5. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad su ieškiniu ieškovas į teismą kreipėsi 2016-08-09. Kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šioje byloje, ankstesniame ginče su UAB „Skeneris“ bei kituose teisiniuose santykiuose nuo 2011-02-14 ieškovą atstovaujančiam advokatui apie vykstantį UAB „Skeneris“ bankroto procesą buvo žinoma nuo pat jo pradžios. Tai jis iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Todėl net ir jame nedalyvaudamas, siekdamas savo reikalavimo realaus patenkinimo, ieškovas galėjo dėti pastangas ir patikrinti informaciją viešuose registruose, nes įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos registre. 2015-07-16 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria ūkininkas A. Š. įtrauktas į UAB „Skeneris“ kreditorių sąrašą, ieškovo atstovui įteikta tą pačią dieną. Nuo šios datos ieškovas ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą rūpintis savo kaip bankrutavusios įmonės kreditoriaus interesų tinkamu gynimu. Taigi, ieškinį teismui teikdamas 2016-08-09 ieškovas buvo praleidęs įstatymo nustatytą 1 metų terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti. Vertindamas prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą pagrįstumą, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas į BUAB „Skeneris“ bankroto administratorių kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, o duomenis viešajame registre patikrinimo tik 2016 m. liepos mėnesį. Tokį delsimą teismas laikė nepateisinamu ir tokios jo išvados nepakeitė ieškovo argumentai, kad jis tikėjosi, jog jo kaip kreditoriaus interesus gins įmonės bankroto administratorius.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas atsisakė savarankiško reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas tokio reikalavimo niekuomet neatsisakė (nes ir nebuvo pareiškęs), o tiesiog informavo teismą, kad bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą pripažinti šią sutartį niekine ir teismas tai turėtų padaryti ex officio. Tokią poziciją ieškovas pasirinkto siekdamas operatyviau išspręsti bylą bei nevilkinti jos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tiesioginis bylos dalykas buvo ne nuomos sutarties, o įkeitimo sandorio ginčijimas. Ieškovas pateikė 2017 m. sausio 18 d. BUAB „Skeneris“ veiklos patikrinimo ataskaitą bei argumentus ir juos patvirtinančius finansinius dokumentus, kurie patvirtino, kad ne tik šioje byloje tiesiogiai ginčijama įkeitimo sutartis, bet ir pati buldozerio nuomos sutartis, pagal kurią joks buldozeris realiai net nebuvo nuomojamas, yra tariamas sandoris, sudarytas dėl akių, kurio vienintelis tikslas yra dirbtinai sukurti UAB „Neiluva“ kreditorinius reikalavimus tyčia vėliau bankrutavusios UAB „Skeneris“ atžvilgiu. Teismas nurodė, jog 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu, tačiau ieškovas 2017 m. vasario 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai buvo išdėstęs argumentus, dėl ko 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartis pripažintina tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis) bei pripažintina prieštaraujančia viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis). Teismas sprendime nurodė, jog tariamas sandoris nėra akivaizdžiai niekinis. Tačiau iš byloje patektų ieškovo patikslinto ieškinio argumentų, kuriuos ieškovas palaikė teismo posėdžio metu, buvo pagrindas pripažinti 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis). Nors byloje ir pateikti įrodymai apie buldozerio atvežimą į ieškovui priklausantį žemės sklypą, su buldozeriu jokie darbai nebuvo vykdomi ir buldozeris tiesiog stovėjo be darbo ieškovui priklausančiame žemės sklype. UAB „Skeneris“ buvęs direktorius A. K. teismo posėdžio metu parodė, jog iš esmės suprato apie nenaudingomis sąlygomis sudaromą buldozerio nuomos sutartį, taip pat nurodė, jog dėl to kilo ginčas tarp jo ir UAB „Skeneris“ akcininko dėl ko jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis UAB „Skeneris“ akcininku buvo R. K., o direktoriumi A. K.. 2013 m. gegužės 16 d. vienintelio akcininko sprendimu A. K. pervestas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, o direktoriumi paskirtas R. K., 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu A. K. grąžintas į direktoriaus pareigas. Šiuo laikotarpiu notarine tvarka įkeitimo sandorį patvirtino Vilniaus miesto 45-ojo notariato biuro notarė J. K., kuri buvo UAB „Skeneris“ direktoriaus A. K. sutuoktinė. Analogiškoje situacijoje, įvertinus aplinkybes dėl galimo įmonės nemokumo, joks notaras galimai nebūtų tvirtinęs šio įkeitimo sandorio, nes pagal susiklosčiusią situaciją turėjo būti akivaizdu, kad toks sandoris pažeidžia kitų UAB „Skeneris“ kreditorių interesus. Šiuo atveju Notariato įstatyme 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams. Nurodyta aplinkybė papildomai patvirtina bei įrodo UAB „Skeneris“ nesąžiningumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog buldozerio nuomos sutartimi siekta dirbtinai sukurti ir padidinti UAB „Neiluva“ kreditorinius reikalavimus tyčia vėliau bankrutavusios UAB „Skeneris“ atžvilgiu, o įkeitimo sandorį patvirtino giminystės ryšiu susijęs asmuo (sutuoktinė). Vadinasi teismas tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų nepagrįstai atsisakė ex officio pripažinti niekine 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį.Teismas visiškai nepasisakė dėl Ieškovo nurodytų argumentų, kad 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartis prieštaravo viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis). Teismas netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, jog 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia teismo ex officio vadovaujantis CK 1.86 straipsnio nuostata. Galiausiai teismas suabsoliutino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis šioje byloje nereikš reikalavimo dėl nuomos sutarties nuginčijimo. Teismas sprendė, jog „Nuomos sutartimi, kuri nėra nuginčyta, UAB „Skeneris“ buvo įsipareigojęs atlikti įkeitimo sandorį, todėl vertintina, kad dėl savo paties prisiimtų įsipareigojimų iš principo jį atlikti UAB „Skeneris“ privalėjo“. Šiuo atveju teismas nevertino, kad tiek nuomos sutartis, o vėliau ir įkeitimo sandoris, sudaryti UAB Skeneris laisva valia ir siekiant to paties neteisėto tikslo, t. y. dirbtinai didinti UAB „Neiluva“ būsimą kreditorinį reikalavimą UAB „Skeneris“ bankroto byloje, o įkeitus ekskavatorių – užtikrinti UAB „Neiluva“ pirmumą prieš kitus UAB „Skeneris“ kreditorius. Sprendime liko visiškai nepasisakyta dėl ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų dėl UAB „Neiluva“ nesąžiningumo. Sudarius visiškai nenaudingą nuomos sutartį nėra pagrindo pripažinti, jog iš tokios sutarties kylantis skolininko savanoriškas įsipareigojimas įkeisti turimą turtą pripažintinas privalomu CK 6.66 straipsnio prasme. Be to teismas nepagrįstai laikė esant praleistą ieškinio senaties terminą, ar neatstatė ieškinio senaties termino.
  2. Atsakovas BUAB „Skeneris“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apie įkeitimo sandorį apeliantas turėjo sužinoti dar 2013 metų pabaigoje, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-43401-811/2013 su 2013-12-07 priešieškiniu (teisme registruotas 2013-12-11) gavo nuomos sutartį, kurios 3.1 punkte įtvirtintas bendrovės įsipareigojimas įkeisti ekskavatorių. Net ir tada, kai ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas atsakovo bankroto byloje 2015-07-16 nutartimi, ieškovas iki 2016-06-07 rašto administratoriui jokių savo teisių bankroto byloje neįgyvendino. Manytina, kad apeliantas, iki 2015-07-16 turėjęs ne vieną teisminį ginčą su UAB „Skeneris“, atstovaujamas ne vieno advokato, žinojęs apie nuomos sutartį ir, galiausiai, turėjęs žinoti apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, elgėsi neatsakingai, nesąžiningai ir nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises ir taip pats lėmė, kad CK 6.66 str. numatytas terminas buvo praleistas mažiausiai 23 dienas. Atsakovas ne tik laikytinas praleidusiu 1 metų ieškinio senaties terminą, bet ir savo nepateisinamu neveikimu, abejingumu prisidėjusiu, kad konkrečią informaciją apie sudarytą įkeitimo sandorį gavo, kaip teigia, tik 2016-07-01. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir jo neatnaujino. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Apeliantas neginčija, kad 2013-04-02 nuomos sutarties 3.1 punkte įtvirtintas UAB „Skeneris“ įsipareigojimas įkeisti ekskavatorių Case CX130 UAB „Neiluva“ naudai. Nepagrįstas ir teisinės reikšmės neturi apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė jį atsisakius savarankiško reikalavimo dėl nuomos sutarties ginčijimo. Tokia aplinkybė sprendime nebuvo nurodyta, priešingai - teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad „ieškovas, atstovaujamas advokato, aiškiai nurodė savo pasirinktą teisių gynimo būdą ir nurodė, jog savarankiško reikalavimo dėl 2013-04-02 buldozerio nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Neiluva“ ir UAB „Skeneris“, nereiškia ir reikšti neketina“. Be to, apeliantas skunde pripažįsta, kad tokio savarankiško reikalavimo ir nereiškė. Nesutiktina su apelianto pozicija dėl nuomos sandorio buvimo tariamu sandoriu. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Iš byloje teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad buldozerį UAB „Neiluva“ atsakovui perdavė, tą patvirtino apeliantas 2017-02-03 rašytiniuose paaiškinimuose. Be to, nuomos mokestis pagal sutartį buvo mokamas, jo pagrindu išrašytos sąskaitos - faktūros. Apeliacinio skundo argumentai apskritai yra prieštaringi ir neaiškūs, neatitinka procesinių dokumentų turinio. Pavyzdžiui, skunde teigiama, kad sprendime teismas nurodė, jog nuomos sandoris pripažintinas apsimestiniu, nors sprendime apie apsimestinius sandorius nekalbama. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jo nurodytų argumentų, kad sandoris prieštaravo viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), nors toks reikalavimas nebuvo reiškiamas. CPK 312 straipsnyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taipogi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliantas skunde teikia naujus argumentus (dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai CK 1.81 str. pagrindu, notarės veiksmų vertinimo), kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, atsakovas dėl jų nepasisako.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  2. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. vasario 8 d. UAB „Skeneris“ ir ieškovas sudarė sutartį dėl kūdrų iškasimo. Ieškovas BUAB „Skeneris“ pervedė 100 430 Lt avansą. Sutartis nutraukta UAB „Skeneris“ 2013 m. liepos 1 d. pranešimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas, patenkintas ieškovo ieškinys BUAB „Skeneris“ dėl sumokėto 100 430 Lt avanso 7 632,70 Lt delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. 2-597-811/2014). 2013 m. balandžio 2 d. tarp UAB „Neiluva“ ir UAB „Skeneris“ buvo sudaryta buldozerio KOMATSU D58P nuomos sutartis. Sutarties 3 punktu nuomininkas, UAB „Skeneris“ įsipareigojo per 20 dienų sutarčiai užtikrinti įkeisti ekskavatorių Case CX130 nuomotojo UAB „Neiluva“ naudai. 2013 m. gegužės 23 d. sutartiniu įkeitimu UAB „Skeneris“ įkeitė UAB „Neiluva“ ekskavatorių Case CX130. 2014 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla. 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi BUAB „Skeneris“ bankroto byloje patvirtintas įkeitimu užtikrintas UAB „Neiluva“ 158 012,35 Lt dydžio reikalavimas. 2015 m. vasario 9 d. vykusio pirmojo BUAB „Skeneris“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta UAB „Neiluva“ įkeistą BUAB „Skeneris“ priklausantį ekskavatorių Case CX130 su priklausiniais parduoti iš varžytynių. 2015 m. kovo 24 d. varžytynių aktu ekskavatorius parduotas UAB „Neiluva“. 2015 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovas su 31 987,37 Eur dydžio finansiniu reikalavimu įtrauktas į trečios eilės UAB „Skeneris“ kreditorių sąrašą.
  3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. gegužės 23 d. atsakovų sudarytą susitarimą dėl ekskavatoriaus sutartinio įkeitimo, taikyti restituciją, priteisti BUAB „Skeneris“ iš atsakovo UAB „Neiluva“ 15 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
  4. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nenustatytas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių visetas, sudarantis pagrindą nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pasisakyta, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams. Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. (...) Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).
  6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl skolininko mokumo būklės vertinant kreditorių teisių pažeidimą CK 6.66 straipsnio kontekste. Atsakovės UAB „Neiluva“ reikalavimo teisė buvo užtikrinta 2013 m. gegužės 23 d. įkeitimo sutartimi. Atsakovė UAB „Neiluva“ bankroto procese savo kreditorinio reikalavimo dalį tenkino iš varžytynėse parduoto ekskavatoriaus. Taip atsakovė UAB „Neiluva“ tenkino savo kreditorinį reikalavimą pirmiau už likusius BUAB „Skeneris“ kreditorius, kiti kreditoriai neteko galimybės atgauti jiems priklausančios skolos. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad esant sunkiai BUAB „Skeneris“ finansinei situacijai, buvo suteikta pirmenybė vienai iš kreditorių – UAB „Neiluva“.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi, kuria UAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla, nustatyta, jog jos veikla jau 2013 m. buvo nuostolinga. Atsakovė jau 2013 m. nevykdė jokių užsakymų bei nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų ieškovui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įkeitimo sutarties sudarymo metu, atsakovės BUAB „Skeneris“ veikla buvo nuostolinga, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, neturėjo turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, todėl jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Atsakovei įkeitus nuomotojo UAB „Neiluva“ naudai ekskavatorių, kuris buvo parduotas iš varžytynių ir 15 500 Eur pervedus UAB „Neiluva“ kaip hipotekos kreditoriui, tai sumažino kitų kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus.
  8. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Skolininko nesąžiningumas – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės suteikti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir su jais visiškai atsiskaito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
  9. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
  10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ginčija sandorį, kuris buvo sudarytas iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau kaip nustatyta, įkeitimo sutarties sudarymo metu atsakovė jau buvo nemoki. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų atsakovės kreditorių teises, tame tarpe ir ieškovo. Atsakovė sudarydama įkeitimo sandorį nebuvo sąžininga ieškovo atžvilgiu, nes jau sandorio sudarymo metu buvo akivaizdu, kad su ieškovu sudarytos sutarties ji tinkamai nevykdo, kitų užsakymų neturėjo, todėl sudarydama vienintelio vertingo turto įkeitimo sandorį, žinodama, jog įmonės finansinė padėtis bloga, turėjo ir galėjo suprasti, kad taip sumažins savo galimybes atsiskaityti su ieškovu tuo atveju, jei paslaugų sutarties įvykdyti nepavyks. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sudaryta įkeitimo sutartis prieštarauja reikalavimui sutartinių santykių metu elgtis sąžiningai, bei teisingumo principui.
  11. 2018 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-176-370/2018 aiškiai konstatuotas šio susitarimo dėl įmonei priklausiusio vienintelio vertingo turto (ekskavatoriaus) įkeitimo sandorio ekonominis nepagrįstumas ir nesąžiningumas: „Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ekonominio sprendimo nagrinėjamu atveju taip pat nepasitvirtina, nes anksčiau minėta 2008 m. spalio 1 d. sutartis Nr. 08KT-51 buvo dėl to paties buldozerio nuomos, be įkeitimo ir galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Duomenų apie sutarties nutraukimą byloje nepateikta, taigi, laikytina, kad ji galiojo. Pagal su pareiškėjų 2013 m. vasario 8 d. sudarytą paslaugų sutartį, su kuria buvo siejama būtinybė sudaryti 2013 m. buldozerio nuomos sutartį, darbai turėjo būti atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo (4.2 punktas), todėl darbai pagal paslaugų sutartį su pareiškėju turėjo būti baigti anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 30 d. ( t. y. birželio mėn.). Taigi, pirmosios instancijos teismo ir bankroto administratorės nurodytos faktinės aplinkybės, kad nuomos sutartis turėjo būti sudaryta dėl sudarytos paslaugos sutarties su pareiškėju akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes atsakovė paslaugų sutarties sudarymo metu jau turėjo galiojančią sutartį dėl to paties buldozerio nuomos ir be jai priklausančio turto įkeitimo, todėl tikroji priežastis sudaryti 2013 m. balandžio 2 d. sutartį buvo anaiptol ne sudaryta paslaugų sutartis su pareiškėju.“
  12. Nera ginčo, kad ieškovas turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą. Sandoris, kuriuo apeinant kitus kreditorius, užtikrinamas atsisakitymas su UAB „Neiluva“ laikytinas sudarytu nesąžiningų šalių. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi ieškovo dėstomi argumentai dėl atsakovės įkeitimo sandorio sudarymo, iš esmės susiję su nenuginčyta ir ieškovo neginčijama nuomos sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti įkeitimo sandorį, todėl savo pačios prisiimtus įsipareigojimus privalėjo atlikti. Teisėjų kolegija su šia su pirmosios instancijos išvada nesutinka. Pažymėtina, jog esant nustatytoms aplinkybėms ir kreditorių visumos teisių į proporcingą reikalavimų patenkinimą pažeidimui, atsakovė neturėjo vykdyti nuomos sutarties sąlygos, kuria įsipareigojo įkeisti ekskavatorių UAB „Neiluva“ naudai, nes taip pažeidė atsiskaitymų sąžiningą eiliškumą. Todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.
  13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Apeliantas teigia, kad terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, jei jis skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 1 d. gauto bankroto administratoriaus atsakymo. Tačiau jei terminas ieškiniui pareikšti skaičiuojamas nuo 2015 m. liepos 16 d., t. y. nuo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo, tai jis praleistas 23 dienas, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas praleistas, tačiau sprendžia, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino.
  14. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiant sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2015 m. liepos 16 d., t. y. nuo nutartimi patvirtinto ieškovo finansinio reikalavimo bankroto byloje. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2016 m. rugpjūčio 9 d. Kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Todėl konstatuotina, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, t. y. 23 dienas. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad ieškovas tikėjosi aktybių bankroto administratoriaus veiksmų ginant visų kreditorių interesus, ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, konstatuoja, jog byloje buvo pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
  15. Pripažinus susitarimą dėl ekskavatoriaus įkeitimo negaliojančiu, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Skeneris“ iškelta bankroto byla, pagal ginčijamus susitarimus lėšas, kurias turėjo gauti kreditoriai, gavo atsakovė UAB „Neiluva“, restitucija taikoma sumokėtas lėšas, t. y. 15 500 Eur, priteisiant atsakovės BUAB „Skeneris“ naudai. Šios lėšos turės būti paskirstytos visiems kreditoriams, nenaudojant jų administravimo išlaidoms.
  16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 4 005,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi rengtų teismui dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, todėl priteistinos iš atsakovų (CPK 98 straipsnis). Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
  17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

13Ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 23 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neiluva“ (j. a. k. 121959187) ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skeneris“ (j. a. k. 122023579) sudarytą susitarimą dėl ekskavatoriaus Case CX130, 2007 m., tapatumo Nr. DC13B2795, sutartinio įkeitimo.

14Taikyti restituciją - priteisti iš UAB „Neiluva“ (j. a. k. 121959187) atsakovei BUAB „Skeneris“ (j. a. k. 122023579) 15 500 Eur.

15Priteisti iš UAB „Neiluva“ ir BUAB „Skeneris“ (administravimo lėšų) po 2 002,55 Eur A. Š. (a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai