Byla 3K-3-400/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimo, pagal kurį pakeista statybos rangos ir statybos subrangos sutartyse nustatyta atsiskaitymo tvarka, teisėtumo.

6Ieškovas BUAB „Murena“ (toliau – ieškovas), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Forum regis“, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais 2009 m. vasario 3 d. jo ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ bei UAB „Drustila“ sudarytą Susitarimą Nr. 22 ir 2009 m. vasario 23 d. tų pačių šalių sudarytą Susitarimą (toliau kartu – Susitarimai) nuo jų sudarymo momento; priteisti iš atsakovo UAB „Drustila“ ieškovo naudai 213 064,09 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. su atsakovais UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Drustila“ sudarė Susitarimą Nr. 22, kuriame susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – ieškovas perleido atsakovui UAB „Drustila“ reikalavimo teisę į 198 730,34 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, atsiradusią iš 2008 m. gegužės 29 d. UAB „Lietuvos sanatorija“ (dabar – UAB „Grand SPA Lietuva“) ir UAB „Murena“ sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis), o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 198 730,34 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Drustila“. Ieškovo teigimu, šalys susitarė dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, t. y. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 198 730,34 Lt UAB „Drustila“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ – su UAB „Drustila“. 2009 m. vasario 23 d. tos pačios šalys sudarė dar vieną susitarimą, kuriame analogiškomis sąlygomis susitarė dėl 14 333,75 Lt likusios mokėtinos sumos. Ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius teigia, kad Susitarimai turėjo įtakos ieškovo galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais, buvo pažeistos jų teisės, nes Susitarimų sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję 2008 m. spalio–lapkričio mėn. (įmonė buvo skolinga darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Ieškovas nurodė, kad Susitarimų sudarymo metu įmonė buvo nemoki, skolos kreditoriams 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 18 979 112 Lt, o bendrovės balanse buvo turto už 21 125 905 Lt. Ieškovo manymu, sudariusi Susitarimus su atsakovais būdama nemoki, bendrovė trečios eilės kreditoriui atsakovui UAB „Drustila“ suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius, sumažino jų galimybę gauti reikalavimų patenkinimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas Susitarimų sudaryti neprivalėjo, t. y. nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs sudaryti ginčijamus sandorius. Ieškovas įsitikinęs, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos – UAB „Murena“ buvo žinoma aplinkybė, jog Susitarimais pažeidžiami kreditorių interesai, nes ji buvo skolinga kitiems kreditoriams, buvo gavusi ieškinius dėl skolų priteisimo, žinojo, kad pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe ir kitais fondais, jos turtui pritaikytas areštas. Apie tai, kad sudarytais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovai UAB „Drustila“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“; jiems, kaip verslininkams, keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovai turėjo pasidomėti, ar susitarimais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, galėjo pareikalauti pateikti duomenis apie ieškovo finansinę atskaitomybę. Ieškovas pažymi, kad spaudoje ir internete viešai buvo skelbiama apie tai, jog UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais; tai patvirtina, kad atsakovai ne tik turėjo, bet ir žinojo apie UAB „Murena“ nemokumą ir aplinkybę, jog sandoriais bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė pripažinti Susitarimus negaliojančiais nuo sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį – taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Drustila“ grąžinti UAB „Grand SPA Lietuva“ 213 064,09 Lt, o UAB „Grand SPA Lietuva“ – grąžinti šią sumą ieškovui, nurodant, kad ieškovo įsipareigojimas UAB „Drustila“ padidėja 213 064,09 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, įvertinus sandorio sudarymo metu egzistavusias sąlygas, būtina nustatyti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį, atsižvelgti į reikalavimą pareiškusio bankroto administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Nustatęs, kad ieškovas jau 2008 m. pabaigoje turėjo įsiskolinimų savo darbuotojams ir valstybės bei socialinio draudimo fondo biudžetams, 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 18 979 112 Lt, įmonėje apskaityto turto buvo už 21 125 905 Lt, nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario mėn. teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo kreditorių reikalavimus dėl skolų iš ieškovo priteisimo ir tokie reikalavimai buvo tenkinami, teismas sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkui UAB „Murena“ ir sandorių sudarymo metu ieškovas faktiškai buvo nemokus. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nepakako pripažinti, jog, sudarydamos ginčijamus Susitarimus, šalys buvo nesąžiningos. Teismas atsižvelgė į tai, kad sandorių sudarymo metu ieškovas dar vykdė ūkinę veiklą, 2008 m. spalio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovui UAB „Drustila“ 65 000 Lt už dalį atliktų darbų, byloje nustatyta, jog ieškovas pripažintas nemokiu ir jam iškelta bankroto byla tik 2009 m. birželio 30 d. Teismo vertinimu, sudarydami sandorius ūkio subjektai neprivalo tikrinti kitos sandorio šalies finansinės atskaitomybės duomenų; vien nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant Susitarimus dar nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos, todėl, nenustatęs visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, ieškinio netenkino.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Murena“ apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikino; priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 3 d. ieškovo ir atsakovų Susitarimą Nr. 22, kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo 198 730,34 Lt, mokėtinus ieškovui UAB „Murena“, pervesti atsakovui UAB „Drustila“, ir 2009 m. vasario 23 d. ieškovo ir atsakovų susitarimą, kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo 14 333,75 Lt, mokėtinus ieškovui UAB „Murena“, pervesti atsakovui UAB „Drustila“; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Drustila“ 213 064,09 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teisėjų kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Susitarimų sudarymo metu ne tik atsakovas UAB „Drustila“, bet ir kiti ieškovo kreditoriai (tarp jų pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriai) turėjo galiojančių reikalavimo teisių ieškovui, kuris Susitarimų sudarymo metu jau buvo nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovai, sudarydami ginčo Susitarimus, buvo sąžiningi. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad Susitarimais pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai, nes Susitarimų sudarymo metu ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų – įmonės darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo (dalis jų teismų patenkinti), dalis ieškovo turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų) buvo areštuota. Atsakovai, būdami verslininkai, turėjo pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegijos buvo pripažinti nesąžiningomis Susitarimų šalimis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki Susitarimų sudarymo pagal ieškovo kreditorių ieškinius teismuose buvo priimti procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš ieškovo, kitose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies ieškovo turto areštas, o pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka su jais galėjo susipažinti kiekvienas asmuo. Teisėjų kolegija nustatė, kad, šalims įvykdžius Susitarimus, perimdamas ieškovo reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą atsakovas UAB „Drustila“ gavo ieškovo skolos apmokėjimą, nors liko nepatenkinti kitų ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie turėjo būti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų. Dėl to teisėjų kolegija laikė pagrįstu ieškovo argumentą, kad, būdamas nemokus, ginčo susitarimais suteikdamas nepagrįstą pirmenybę, jis atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – ketvirtos eilės kreditoriumi atsakovu UAB „Drustila“, pažeisdamas kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus bei Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti Susitarimus; tai, jog Susitarimais šalys įvykdė įsipareigojimus pagal Rangos sutartį ir 2008 m. birželio 17 d. UAB „Murena“ ir UAB „Drustila“ sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. AD3-08-06-04 (toliau – Subrangos sutartis), teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikė teisės atsakovui UAB „Drustila“ gauti savo reikalavimų patenkinimą anksčiau pirmos, antros, trečios ir kitų ketvirtos eilės ieškovo kreditorių. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija Susitarimus pripažino negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ir taikė restituciją (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys, Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis) – nepagrįstai perleistą turtą (213 064,09 Lt) grąžino ieškovui į bendrą jo turto masę.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Drustila“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartis ir jų aiškinimo taisykles, pažeidimo. Kasatorius teigia, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija nesiaiškino tikrosios šalių valios, vertino tik Susitarimus ir atskiras Rangos sutarties nuostatas (5.5.1, 5.5.5, 6.2.1 punktus), o ne visas Rangos ir Subrangos sutarčių sąlygas, taip pažeisdama CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatorius mano, kad teisėjų kolegija Susitarimus aiškino ne sistemiškai, todėl netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, kurie buvo įtvirtinti šalių pasirašytose sutartyse. Statybos rangos sutarties atveju pagal įprastinę verslo praktiką užsakovas su subrangovais nėra susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais, o atsiskaitymus su subrangovais už jų atliktus darbus vykdo rangovas (generalinis rangovas) (CK 6.681, 6.687 straipsniai); užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Pasak kasatoriaus, įstatymas nedraudžia rangos sutarties šalims nusistatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką, pavyzdžiui, susitarti, kad užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaitytų tiesiogiai, bet ne per generalinį rangovą; tokio pobūdžio susitarimas gali būti sudarytas tiek sudarant rangos sutartį, tiek ir vėliau, nes sutarties laisvės principo turinys apima ir sudarytos sutarties pakeitimo galimybę (CK 6.156, 6.223 straipsniai). Kasatorius pažymi, kad Rangos sutarties 15.5 punkte buvo įtvirtinta šalių valia raštu pakeisti ir papildyti sutartį, Subrangos sutarties 11.3 punkte nustatyta galimybė atskiru šalių susitarimu perduoti įsipareigojimų vykdymą trečiosioms šalims, todėl Susitarimais pagrįstai buvo nustatyta apmokėjimo už atliktus darbus tvarka.
  2. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo nagrinėjamoje byloje. Kasatorius pažymi, kad Susitarimai dėl apmokėjimo už atliktus darbus tvarkos sumažino ieškovo įsiskolinimus, jie nepablogino ir negalėjo pabloginti ieškovo padėties, nes šio turtas nesumažėjo ir dėl ginčijamų sandorių jis netapo nemokus, priešingai, tik sumažino kreditorių reikalavimus, t. y. tarp Susitarimų ir ieškovo nemokumo nėra priežastinio ryšio. Kasatorius pabrėžia, kad nei šalių sudarytose sutartyse, nei įstatyme nėra jokių imperatyvų, kurie ribotų Susitarimų sudarymo laisvę, juos pasirašydamos šalys vadovavosi ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, suteikiančiu teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kasatorius mano, kad tai, jog teisėjų kolegija nenustatė teisinės pareigos sudaryti ginčijamus Susitarimus, nepatvirtina fakto, kad šie Susitarimai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ar šalių valią ir dėl to turėtų būti naikinami. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Būdunga“ v. UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Kadangi nutartis ieškovui iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2009 m. spalio 1 d., t. y. po 9 mėnesių nuo ginčijamų Susitarimų sudarymo, tai, kasatoriaus įsitikinimu, Susitarimai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, yra teisėti, todėl teisėjų kolegijos neturėjo būti panaikinti.
  3. Dėl atsakovų sąžiningumo. Kasatorius pažymi, kad CK nustato asmens sąžiningumo prezumpciją, t. y. asmuo turi būti laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Teisėjų kolegija ginčijamame sprendime nenurodė jokių CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovai veikė nesąžiningai, todėl, kasatoriaus nuomone, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovų elgesys (nepasidomėjimas kitos sandorio šalies turtine padėtimi ir jo kreditoriais) neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui ir stabilumui reikšmingas aplinkybes. Kasatorius mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimas Turto areštų registre nepatvirtina fakto, kad įmonė yra nemoki, nes šiame registre nurodomi duomenys tik apie nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui taikomus suvaržymus, o šis turtas negali atspindėti visos įmonės finansinės padėties (įmonės turtą sudaro ir lėšos, esančios kredito įstaigose, bei turtinės teisės); laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nagrinėjant bet kokį civilinį ginčą, o kol sprendimas nepriimtas, nėra jokio pagrindo manyti, kad, patenkinusi kreditorių reikalavimus, įmonė taps nemoki. Kasatorius nurodo, kad Susitarimų sudarymo metu ieškovas neinformavo atsakovų, jog turi kokių finansinių sunkumų, priešingai, iš ieškovo veiksmų, jo vykdomos veiklos, sudaromų sandorių (analogiškų atsiskaitymų su kitais kreditoriais) buvo galima spręsti, kad ieškovas sklandžiai vykdo veiklą. Kasatorius laiko, kad, nenustačiusi visų actio Pauliana taikymo sąlygų (ginčijami Susitarimai nepažeidė kitų kreditorių teisių, o jį sudarančios šalys buvo sąžiningos), teisėjų kolegija nepagrįstai pripažino Susitarimus negaliojančiais ir taikė restituciją.
  4. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorius laikosi pozicijos, kad teisėjų kolegija netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kurios jau buvo kasacinio teismo išaiškintos ir taikytos analogiškose bylose, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegija netinkamai nustatė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana sąlygas, nes nepagrįstai konstatavo, kad Susitarimais buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodoma, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Būdunga“ v. UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Imperatyviosios įstatymo normos dėl finansinių prievolių nevykdymo taikomos, jeigu atitinkamos finansinės prievolės nebuvo įvykdytos iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hoja ekspedicija“ v. antstolis G. J., bylos Nr. 3K-3-90/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas nedraudžia statybos sutarties atveju šalims nusistatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką, pavyzdžiui, susitarti, jog užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaitytų tiesiogiai, bet ne per generalinį rangovą. Pripažintina, kad tokio pobūdžio susitarimas gali būti sudarytas, tiek sudarant rangos sutartį, tiek ir vėliau, nes sutarties laisvės principo turinys apima ir sudarytos sutarties pakeitimo galimybę (CK 6.156, 6.223 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2012).
  5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisėjų kolegija netyrė ir nepasisakė dėl Rangos ir Subrangos sutarčių, neatsižvelgė į tai, kad šie sandoriai bei ginčijami Susitarimai buvo sudaryti dar gerokai iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo ir atitiko įprastą verslo logiką ir praktiką, jie nebuvo sudaryti ieškovui nepalankiomis sąlygomis, dėl šių sandorių įmonės turtas nepakito, todėl, kasatoriaus manymu, priėmė nepagrįstą sprendimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, sprendime nurodyti motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šiais klausimais, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius byloje keltus fakto ir teisės klausimus.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartis ir jų aiškinimo taisykles, pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad kasatorius aiškiai nesuformulavo, kokias sutarčių aiškinimo taisykles pažeidė teisėjų kolegija ir kurias sutarčių nuostatas aiškino netinkamai, pažymėdamas, jog Rangos ir Subrangos sutartys nėra šios bylos ginčo dalykas, jos neaktualios sprendžiant dėl Susitarimų teisėtumo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys byloje pareikštas ne dėl sandorio negaliojimo dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, o actio Pauliana pagrindu, todėl kasatoriaus argumentai dėl to, jog Susitarimai nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, turėtų būti atmesti.
  2. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo nagrinėjamoje byloje. Ieškovas teigia, kad kasatorius nenurodė, kokios išskirtinės aplinkybės lėmė Susitarimų sudarymo privalomumą, nenurodė tą padaryti įpareigojančių Rangos ir Subrangos sutarčių nuostatų. Ieškovas pažymi, kad byloje nustatyta, jog Susitarimai sudaryti ieškovui esant nemokiam, turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturint galimybės atsiskaityti, ir šių aplinkybių kasatorius nepaneigė, naujų išskirtinių aplinkybių nenurodė. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus skunde pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BUAB „Būdunga“ v. UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, ištrauka neatspindi tikrosios šios nutarties esmės, nes po kasatoriaus cituojamos ištraukos teismas toliau nurodo, jog „jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu“. Ši kasacinio teismo pozicija, ieškovo manymu, paneigia ir kasatoriaus teiginius, kad, nesant ginčo sandorių ir ieškovo nemokumo priežastinio ryšio, susitarimai dėl reikalavimo perleidimo negalėjo būti pripažinti negaliojančiais.
  3. Dėl atsakovų sąžiningumo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad kasatoriaus argumentai dėl jo sąžiningumo atmestini, nes pats kasatorius patvirtino aplinkybę, jog prieš sudarant Susitarimus jis nesidomėjo kitos sandorio šalies (ieškovo) finansine būkle, o teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Tokią išvadą, ieškovo įsitikinimu, pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, kur nustatytas apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013).
  4. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių yra palankios ieškovui, jose išdėstytos materialiųjų ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės atitinka kasatoriaus skundžiamą sprendimą. Ieškovo nuomone, kasatorius nepagrįstai remiasi atskirais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių sakiniais, kuriems išėmęs iš konteksto, siekia suteikti kitą prasmę, nei tai padarė teismas.
  5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovo teigimu, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija neįvertino ir neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nes pasisakė dėl visų kasatoriaus pateiktų įrodymų, nurodė, kuriais įrodymais vadovavosi priimdama sprendimą ir kodėl kiti įrodymai yra atmetami. Ieškovo nuomone, teisėjų kolegija nepažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatų bei priėmė pagrįstą sprendimą.

16Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

20Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar egzistuoja visos bankroto administratoriaus atstovaujamos bendrovės pareikšto actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, išskirtos kasacinio teismo praktikoje: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013). Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai taikė actio Pauliana ir ginčijamus Susitarimus nepagrįstai pripažino negaliojančiais, nes jie nepažeidė ieškovo kreditorių teisių; taip pat skundžiamame sprendime nenurodė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog sudarydamas Susitarimus kasatorius buvo nesąžiningas. Tokie kasatoriaus argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

21Pažymėtina, kad kasacinis teismas jau yra sprendęs nemažai ginčų dėl ieškovo ir kitų subrangovų sudarytų analogiškų susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Šiose bylose teismas, be kita ko vertinęs, ar susitarimais ieškovo kreditorių teisės buvo pažeistos, nustatęs aplinkybes, leidžiančias spręsti dėl kitos sandorio šalies nesąžiningumo, darė išvadą, kad egzistavo visos sąlygos, būtinos reikalavimui, pareikštam actio Pauliana pagrindu, patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Meistrų artelė ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-508/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Dalis erdvės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Saunita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013). Kadangi nagrinėjamos ir nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės sutampa, tai, nenukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), pripažintina, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai turi precedento galią ir jais turi būti vadovaujamasi šioje byloje.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, iš esmės nepaneigiant kasacinio teismo kai kuriose nutartyse pateikiamų teisės aiškinimo argumentų, jog, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Taigi sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013).

23Priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir pripažino, kad ieškovas, būdamas nemokus, Susitarimais suteikdamas nepagrįstą pirmenybę atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – ketvirtos eilės kreditoriumi kasatoriumi UAB „Drustila“, taip pažeisdamas kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus bei Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad Susitarimų sudarymo metu skolininkas UAB „Murena“ turėjo pradelstų įsiskolinimų tiek savo darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams, todėl, jam žinant apie faktinį savo nemokumą, esant kitų kreditorių daugetui, Susitarimais kasatoriui perleisdamas reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, ieškovas sumažino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininką ir gauti jų patenkinimą, taip pažeisdamas kreditorių teises ir teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, o jo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus.

24Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad sudarydami Susitarimus tiek ieškovas, tiek atsakovai buvo nesąžiningi, nes nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar ginčo Susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad iki Susitarimų sudarymo viešai internete buvo skelbiama apie UAB „Murena“ finansines problemas, nurodoma, jog įmonė neatsiskaito su darbuotojais, teisme vyko ginčai dėl skolų priteisimo, Turto areštų aktų registre įregistruoti dalies ieškovo turto arešto aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kasatorius nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl negali būti laikomas sąžiningu kontrahentu.

25Įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl actio Pauliana sąlygų, teisėjų kolegija nustatė, kad kasatorius neišdėstė naujų aplinkybių ir nepateikė kitų argumentų, nei buvo analizuoti ankstesnėse bylose, todėl konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

26Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos

27Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Būdunga“ v. UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, išdėstytų išaiškinimų dėl įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai suėję, turinčio skolininko galimybės sudaryti sandorius su vienu iš kreditorių iki skolininko bankroto bylos iškėlimo. Toks kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus cituojamoje kasacinio teismo nutartyje buvo pabrėžta, jog nemokaus skolininko galimybė vykdyti sandorius priklauso nuo to, ar tokiu sandoriu nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Išskirdamas skolininko teisę sudaryti sandorius, tačiau neatsižvelgdamas į jo pareigą užtikrinti kitų kreditorių interesų apsaugą, kasatorius netiksliai interpretuoja kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl Susitarimų pripažinimo negaliojančiais apeliacinės instancijos teismas vertino, ar kreditorių teisės nebuvo pažeistos (nustatė, kad toks pažeidimas buvo padarytas), tai negalima pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, išdėstytų išaiškinimų.

28Tais pačiais motyvais atmestinas ir kasatoriaus argumentas dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2012, pateiktų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, nes kasaciniame skunde nurodytos nutarties ištraukos neatitinka tikrosios jos esmės – teismo buvo konstatuota ne tik statybos rangos sutarties šalių teisė nusistatyti kitokią atsiskaitymo tvarką, bet ir akcentuota, kad skolininko kreditorių teisių pažeidimas yra viena būtinų actio Pauliana instituto sąlygų (įstatymo įtvirtintas atvejis), apribojanti šalių teisę laisvai sudaryti sutartis, t. y. nustatanti sutarties laisvės principą ribojančią išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ši taisyklė reiškia, kad šalys nėra laisvos sudaryti Susitarimus ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tokiu susitarimu pažeidžiamos skolininko kreditorių teisės. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

29Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

30Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nepateikė surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizės, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio reikalavimus.

31Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, susijusios su byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas būtų nukrypęs nuo aktualios teismų praktikos ar pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 185, 189 straipsniai).

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).

33Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo praktikos nuostatomis. Aplinkybė, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti ir nevisiškai išsamūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

34Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau neanalizuoja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 46,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Drustila“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti valstybei iš UAB „Drustila“ (j. a. k. 152113178) 46,18 Lt (keturiasdešimt šešis Lt 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimo, pagal... 6. Ieškovas BUAB „Murena“ (toliau – ieškovas), atstovaujamas bankroto... 7. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. su atsakovais UAB „Grand SPA... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Drustila“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo kasacinį... 16. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų... 20. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar egzistuoja visos bankroto... 21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas jau yra sprendęs nemažai ginčų dėl... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, iš esmės... 23. Priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas vertino... 24. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad sudarydami Susitarimus tiek... 25. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl actio Pauliana sąlygų, teisėjų... 26. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo... 27. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo... 28. Tais pačiais motyvais atmestinas ir kasatoriaus argumentas dėl nukrypimo nuo... 29. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 30. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 31. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės įrodinėjimo... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės... 33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius... 34. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio... 35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 46,18 Lt bylinėjimosi... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 40. Priteisti valstybei iš UAB „Drustila“ (j. a. k. 152113178) 46,18 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...