Byla I-533-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–9).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis periodiškai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikytas higienos normų neatitinkančiomis, žiauriomis, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis, sąlygomis, t. y. buvo baudžiamas kankinant, buvo pažeistos jo žmogaus teisės, taip pat pažeista teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kurių plotas – apie 7 m2, buvo apgyvendinti 2–3 asmenys, vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 1 m2 kameros ploto, nustatyto teisės aktuose, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) 15 punktą asmeniui turi teikti ne mažiau kaip 5 m2 kameros ploto, toks pats plotas turi tekti suimtajam / nuteistajam ir pagal Europos teisę, be to, kamerose įrengta: stalas, užimantis 0,5 m2 kameros grindų ploto, 2 kėdės, užimančios po 0,2 m2 kameros grindų ploto, 2 dviaukščiai gultai, užimantys po 1,5 m2 kameros grindų ploto, taip pat įrengtas sanitarinis mazgas, užimantis 1,5 m2 kamerose grindų ploto, taigi, nesunku apskaičiuoti, kiek kameros ploto tenka vienam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro kamerose ploto. Pažymėtina, asmeniui tenkančio ploto sumažinimas nuo ne mažiau kaip 5 m2 (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 182 patvirtintas Areštinių vidaus tvarkos taisykles) iki 3,6 m2 prieštarauja Konstitucijai. Be to, Lukiškių TI-K administracija priima tiek kalinamųjų, kiek nori, nepaiso, kokiam kalinamųjų skaičiui pritaikyta įstaiga.

72.2. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tvyrojo blogas kvapas, tamsu, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, trūko oro, o kameroje turi būti švarus langas, pakankamai didelis, gerai praleidžiantis šviesą, turi būti įrengta ventiliacija, temperatūra turi būti ne mažesnė kaip + 18 °C, ant sienų ir lubų negali būti jokio grybelio, kameroje turi būti įrengtas užrakinamas tualetas, kuris turi būti švarus, taip pat kameroje negali būti žiurkių ir tarakonų.

82.3. Pasak pareiškėjo, jis, būdamas sveikas, Lukiškių TI-K kamerose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nebuvo galimybės laisvai judėti, sportuoti, o tualetu pareiškėjas buvo priverstas naudotis, matant kitiems asmenims, visa tai žemino pareiškėjo orumą, buvo nepakeliama. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo apgyvendinami kartu, o tai žemina žmogaus orumą. Be to, išvykstant iš Lukiškių TI-K į kitas įkalinimo įstaigas ir atvykus į Lukiškių TI-K asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina, atvira, be užsklandų kabinoje), asmuo, esant žemai temperatūrai, verčiamas visiškai nusirengti, o daiktus verčiamas dėti į nešvarias dėžes, taigi, išsityčiojama ir iš asmens, ir iš jo daiktų, pažeminamas asmuo, jo orumas. Be to, dėl blogo apšvietimo pakenkta pareiškėjo regėjimui, nes jis daug skaito ir rašo, o dėl jo ligų (ŽIV, hepatito C) nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas.

92.4. Pasak pareiškėjo, nurodytos gyvenimo sąlygos – apgailėtinos, tai yra akivaizdus ir neginčijamas įrodymas, kad pareiškėją buvo bandoma kankinti, nors pats laisvės atėmimas savaime yra bausmė ir jos griežtinti, sudarant netinkamas kalinimo sąlygas, negalima. Tyčiniais pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos, t. y. jos kildavo dėl fizinių ir psichologinių nepatogumų, ploto trūkumo, be to, pareigūnai netinkamai ir aplaidžiai instruktuojami dėl savo pareigų atlikimo.

102.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 21 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2008/2-1277, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT)praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Peters prieš Graikiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Karalevičius prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011. Nr. A146-1622/2012), nurodo, kad dėl nurodytų laikymo sąlygų, dėl nurodytų neteisėtų tyčinių Lukiškių TI-K ir jos pareigūnų veiksmų / neveikimo jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, agresiją, pyktį, nusivylimą ir nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos teisėsauga, taigi, pareiškėjui padaryta didžiulė neturtinė žala turi būti atlyginta, t. y. jam turi būti priteista 6 000 Eur.

11II

12Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 1,08 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 33–40).

131. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

142. Pažymėtina, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

153. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

164. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

175. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

18Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

196. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

207. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

218. Dėl kamerų remonto

22Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

239. Dėl kamerų įrengimo

24Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

2510. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

26Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 134:2015).

2711. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

28Pagal HN 314:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2912. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

30Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

3113. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

3214. Dėl asmens apžiūros sąlygų

3314.1. Asmens apžiūros vykdomos pagal Instrukciją, tokios apžiūros vykdomos, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius / nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros.

3414.2. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje, prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių; visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami, ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą, prireikus, įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas, atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią, suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas), apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas.

3514.3. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarime priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.

3615. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad tam tikras suimtųjų ir / ar nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą.

3716. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

38Be to, remiantis LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011); neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos: neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006).

3917. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

40Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 18 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 1,08 Eur (18 x 0,06 Eur).

41III

42Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą su atsiliepimu nesutinka, prašo priteisti ir pašto bei kanceliarines išlaidas – 1,80 Eur, be kita ko, nurodo, kad: pagal įsakymą Nr. V-124 vienam asmeniu kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2, tačiau Lukiškių TI-K kamerų plotai – apie 7 m2, o atėmus tualeto, 2 dviaukščių lobų, stalo, spintelės, kėdžių imamą plotą, vienam asmeniui tenka tik 2,42 m2; Lukiškių TI-K yra perpildytas, tai įrodo teismų praktika (administracinės bylos Nr. I-3281-422/2015, Nr. I-3625-426/2016 ir kt.); remiantis LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, laikomas sudarant saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (Nr. A442-1346/2013, Nr. A858-977/2013, Nr. A525-197/2013); baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00597-12 nutarta izoliuoti pareiškėją ir R. K., tačiau pareiškėjas buvo laikomas kartu su minėtu asmeniu, o R. K. teistas 16 kartų ir pareiškėjas buvo išsigandęs dėl tokio administracijos žingsnio; Lukiškių TI-K administracija meluoja dėl stebėjimo akučių: jų nėra, o yra langelis (plotis – 40 cm, aukštis – 15 cm), todėl naudojantis tualetu pareigūnas mato visą procesą; pareiškėjas dėl ligos yra nedarbingas 50 proc., jis negali būti darbo aplinkoje, kur yra cheminių jautrinančių medžiagų, jam draudžiama būti aplinkoje, neatitinkančioje nustatytų šilimos norminių verčių, dėl to jis ne visada gali vėdinti patalpą per langą, nes Lietuvos klimatas yra šaltas ir drėgnas, negali valyti kamerų su skiriama buitine chemija, taigi, yra keblumų dėl kameros tvarkymo, dėl kameros tvarkymo ir dėl rizikos fizikinių veiksnių jam gresia sveikatos sutrikimai, be to, Lukiškių TI-K kamerų valymui neskiriamos pirštinės; Lukiškių TI-K patalpos jau 10 m. neremontuotos; Lukiškių TI-K kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų; pagal higienos normas Lukiškių TI-K užtikrina vėdinimą per langus, tačiau kaip kameroje gali būti daugiau kaip + 18 °C sausio, vasario mėnesiais, jeigu vėdinimas vyksta per langą; pagal higienos normą privalo būti išduoti antklodė, čiužinys, pagalvė su užvalkalais, kurie turi būti keičiami, tačiau net neatsižvelgiant į nustatytus reikalavimus užvalkalai neišduodami, o dėl to naktį atvėsus su viena antklode be užvalkalo yra šalta, tenka miegoti ir su rūbais; pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu buvo be tikslo kilnojamas iš kamerose į kamerą, tai įrodo Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 96-3352Lukiškių TI-K ne kartą baustas už pažeidimus ir asmenys yra įrodę, kad jų garbė, teisės, orumas buvo pažeminti, taigi, ir pareiškėjui priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 67–69).

43IV

44Teismo posėdyje pareiškėjas R. N. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

45Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo į atsiliepimą motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

46I

47Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

481. Pareiškėjas R. N. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 33–40); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 41–42)):

49– pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. vasario 25 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2), kameroje buvo 7 asmenys;

50– 2016 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

51– 2016 m. vasario 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

52– 2016 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 110 buvo 2 asmenys;

53– 2016 m. vasario 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

54– 2016 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 274 buvo 2 asmenys;

55– 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 274 buvo 3 asmenys;

56– 2016 m. kovo 8 d. išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN);

57– 2016 m. balandžio 19 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

58– 2016 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo;

59– 2016 m. balandžio 21 d. – 2016 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys;

60– 2016 m. balandžio 26 d. išvyko į Alytaus PN;

61– 2016 m. gegužės 24 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas – 7,68 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

62– 2016 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 288 buvo 1 asmuo;

63– 2016 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 288 buvo 2 asmenys;

64– 2016 m. gegužės 27 d. išvyko į Alytaus PN.

652. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC), vadovaudamasis HN 134:2015, atlikęs patikrinimus, be kita ko, nurodė:

662.1. Atlikęs tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-303, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 110 oro temperatūra, vėdinimo sąlygos, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus; kameroje Nr. 110 matomų pelėsių nenustatyta; kamerą Nr. 110 valo administracijos paskirti valytojai, valymo priemonės į kamerą neišduodamos, tai atitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 110 įrengtas unitazas buvo techniškai tvarkingas (vanduo nusileido), tai atitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (b. l. 53–54).

672.2. Atlikęs tiesioginę periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K kameros ir Ūkio padalinio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ir ar kondicionavimo sistema; į dušų patalpas tiekiamas karštas vanduo, dušų dezinfekcijai taikomos teisės aktuose nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai; Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų sudaręs 2015 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 575/18-298 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“; nusiprausti Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimą; Lukiškių TI-K naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo 2016 m. sausio 4 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“; švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias kameras, laikomi korpusuose jiems skirtose švariose uždarose spintose; gyventojų asmeninai drabužiai skalbiami centralizuotai; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, Lukiškių TI-K pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodomi dezinfekavimo duomenys; Lukiškių TI-K parengta bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarka; nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas, kitas gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys; gyvenamųjų patalpų tvarkymui išduodamos valymo priemonės (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės, kibirai, valikliai); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos iš gyvenamųjų patalpų šalinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo šachtas, iki perdavimo vežėjui laikomos buitinių atliekų konteineriuose, tam skirtoje saugojimo aikštelėje; dėl buitinių atliekų išvežimo 2015 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Ekonovus“ (b. l. 47–49).

683. Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 9-6256 informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentą, be kita ko, kad kameroje Nr. 122 užtikrinta, kad dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė kaip 200 lx, kameroje Nr. 122 nugramdytas nuo šviestuvo buvęs užklijuotas sluoksnis (b. l. 50).

694. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2016 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 96-3352 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pateikė pareiškėjui duomenis apie kameras, kuriose jis buvo periodiškai apgyvendintas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y.: 2016 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 121, vėliau kameroje Nr. 254; 2016 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 115, vėliau kameroje Nr. 117; 2016 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 110; 2016 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 274; 2016 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 122, vėliau kameroje Nr. 292; 2016 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 111, vėliau kameroje Nr. 288 (b. l. 71).

705. Remiantis Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 11 d. medicinos pažymėjimu Nr. 8.4/14, pareiškėjas narkotikus vartoja apie 16 m., 2010 m. nustatyti lėtinis hepatitas ir ŽIV liga, nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. pripažintas darbingu 50 proc., 2016 m. spalio 20 d. okulistas išrašė akinius dėl toliaregystės (b. l. 94).

71II

721. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. N. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

73Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. N. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. N. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. (b. l. 1-9). Pabrėžtina, kad pareiškėjo pateikti vėlesni duomenys apie tai, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K ir vėliau, t. y. po 2016 m. gegužės 27 d., sudaro sąlygas pareiškėjui reikšti naujus skundus kitose administracinėse bylose, jei jis mano, kad jo teisės buvo pažeistos.

742. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

75Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

76„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

77Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

78Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

793. Pabrėžtina, jog pareiškėjas R. N. Lukiškių TI-K buvo nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 33-40)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas R. N. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 6 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

804. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

81Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

82Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

83Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 33-40)). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apšvietos, laikymo su rūkančiaisiais nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Dar daugiau, teismas nustatė, kad pareiškėjo ligos (ŽIV, hepatitas C) nustatytos dar 2010 m. (b. l. 94, 113) dėl narkotikų vartojimo, kuriuos pareiškėjas vartoja nuo 16 m. Pareiškėjo psichikos ir elgesio sutrikimus lemia jo paties opioidų ir alkoholio vartojimas (b. l. 110). Teismo vertinimu, trumpas kalinimo laikotarpis Lukiškių TI-K neleidžia daryti išvados, jog jam akys pablogėjo dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

84Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam buvo duodamas netinkamas maistas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui skirtas dietinis maistas (b. l. 113, 114), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu badavo (b. l. 118), tačiau nėra nustatyta, kad pareiškėjui būtų duodamas netinkamas maistas. Dar daugiau, nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjas vartojo narkotikus 2 savaites (b. l. 119): teismo vertinimu, tai įrodo, kad pareiškėjas savo sveikatą žaloja ir badaudamas, ir dar narkotikus vartodamas.

85Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (6 paras pareiškėjas R. N. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 90 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 90 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

865. Nors pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindžia. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę pateikti teismui rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su jų pagrindimu ir detalizavimu per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

876. Atsakovė taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

88Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

89Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.

90Priteisti pareiškėjui R. N., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą (su pertraukomis) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. gegužės 27 d.

91Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

92Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis periodiškai nuo 2016 m. vasario 25 d.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose, kurių plotas – apie 7 m2, buvo... 7. 2.2. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tvyrojo blogas... 8. 2.3. Pasak pareiškėjo, jis, būdamas sveikas, Lukiškių TI-K kamerose buvo... 9. 2.4. Pasak pareiškėjo, nurodytos gyvenimo sąlygos – apgailėtinos, tai yra... 10. 2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus... 11. II... 12. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 13. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 14. 2. Pažymėtina, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki... 15. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 16. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 17. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 18. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 19. 6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 20. 7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 21. 8. Dėl kamerų remonto... 22. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 23. 9. Dėl kamerų įrengimo... 24. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 25. 10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 26. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 27. 11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 28. Pagal HN 314:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 29. 12. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362... 30. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės... 31. 13. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais... 32. 14. Dėl asmens apžiūros sąlygų... 33. 14.1. Asmens apžiūros vykdomos pagal Instrukciją, tokios apžiūros... 34. 14.2. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip... 35. 14.3. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi... 36. 15. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl... 37. 16. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 38. Be to, remiantis LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius... 39. 17. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 40. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 41. III... 42. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą su atsiliepimu nesutinka,... 43. IV... 44. Teismo posėdyje pareiškėjas R. N. rėmėsi skundu ir... 45. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo į atsiliepimą... 46. I... 47. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 48. 1. Pareiškėjas R. N. Lukiškių tardymo... 49. – pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. vasario 25 d. ir buvo... 50. – 2016 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m2),... 51. – 2016 m. vasario 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m2),... 52. – 2016 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 110 buvo 2 asmenys;... 53. – 2016 m. vasario 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m2),... 54. – 2016 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 274 buvo 2 asmenys;... 55. – 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 274 buvo 3 asmenys;... 56. – 2016 m. kovo 8 d. išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus... 57. – 2016 m. balandžio 19 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo uždarytas į... 58. – 2016 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo;... 59. – 2016 m. balandžio 21 d. – 2016 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 292 buvo... 60. – 2016 m. balandžio 26 d. išvyko į Alytaus PN;... 61. – 2016 m. gegužės 24 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo uždarytas į kamerą... 62. – 2016 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 288 buvo 1 asmuo;... 63. – 2016 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 288 buvo 2 asmenys;... 64. – 2016 m. gegužės 27 d. išvyko į Alytaus PN.... 65. 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC),... 66. 2.1. Atlikęs tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos... 67. 2.2. Atlikęs tiesioginę periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos... 68. 3. Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 9-6256 informavo... 69. 4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2016 m. rugsėjo 30... 70. 5. Remiantis Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 11 d.... 71. II... 72. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R.... 73. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. N.... 74. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 76. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 77. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 78. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 79. 3. Pabrėžtina, jog pareiškėjas R. N. Lukiškių TI-K... 80. 4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 81. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 82. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 83. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 84. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam buvo duodamas... 85. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 86. 5. Nors pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų... 87. 6. Atsakovė taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau,... 88. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 89. Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.... 90. Priteisti pareiškėjui R. N., a. k. (... 91. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 92. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...