Byla 2A-39-343/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Kauno miesto 15–tojo notarų biuro notarė L. V

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. A. K. ir trečiojo asmens notarės L. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3363-1041/2017 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei K. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Kauno miesto 15–tojo notarų biuro notarė L. V..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti negaliojančiu M. V. 2013 m. gruodžio 3 d. sudarytą ir Kauno miesto 15–tojo notarų biuro notarės L. V. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. ( - ).
  1. Nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo sesuo (testatorė), kuri ginčo testamentu ½ jai priklausančio turto, esančio ( - ), paliko savo seseriai atsakovei. Šalys yra mirusiosios įpėdiniai pagal įstatymą. Testatorės mirties priežastimi nurodyta smegenų (cerebral) aterosklerozė. Jau 2011 metais testatorė gydyta VšĮ Respublikinės ligoninės Kauno ligoninės filialo Garliavos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Testatorei buvo nustatyta pagrindinės ligos diagnozė Morbus Alzheimeri ir komplikacija – Dementia, nustatyta dalinė orientacija. Testatorės būklė buvo sunki jau daug metų ir nuolat blogėjo, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei padarinių, jai buvo reikalinga pastovi priežiūra ir slauga. 2015 metais testatorė nekalbėjo ir nesiorientavo aplinkoje, todėl, būdama nesąmoninga, negalėjo savo valia surašyti testamento. Testamentas sudarytas esant testatorei neveiksniai, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  2. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. testamentu palikėja M. V. ½ savo turto, esančio ( - ), paliko atsakovei. Likęs kitas palikėjos turtas į testamentą neįtrauktas. Testamente įtvirtinta, kad jeigu atsakovė numirtų anksčiau, palikimo nepriimtų ar atsisakytų nuo jo, tai turtas paliekamas atsakovės dukrai R. Z.. 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje atsakovė testatorę iš Garliavos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus parsivežė į joms po ½ priklausančius namus ( - ). Atsakovė testatorę prižiūrėjo iki pat jos mirties. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad testamento sudarymo metu testatorė dėl įgytos silpnaprotystės: F00.1 demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  3. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – išrašus iš testatorės medicininių dokumentų (ambulatorinės konsultacijos, stacionaraus gydymo neurologijos skyriuje, NDNT komisijos išvadą), teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, išklausęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų, eksperto paaiškinimus darė išvadą, kad notarine forma išreikšta palikėjos valia neatitinka testatorės tikrosios valios, kadangi testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl pati sąmoningai negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti.

7II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8

  1. Atsakovė K.A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byla išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas bei nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, todėl sprendimą prašo panaikinti šių argumentų pagrindu:

96.1. Teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė bylos parengiamojo posėdžio metu, t. y. neišklausius šalių, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimų, nesurinkus būtinų rašytinių įrodymų, teismo ekspertams pateiki tik atskiri šalių procesiniai dokumentai, medicininiai testatorės dokumentai buvo pareikalauti į bylą jau paskyrus teismo ekspertizę. Todėl su medicininiais dokumentais atsakovė ir trečiasis asmuo prieš skiriant ekspertizę neturėjo galimybės susipažinti.

106.2. Teismo išvados grįstos testatorės medicininių dokumentų įrašų analize ir jais grįsta pomirtinės teismo medicinos psichiatrinės ekspertizės išvada, neįvertinus liudytojų parodymų turinio; sprendime visiškai neaptarti ir pakankamai neįvertinti ieškovo teisme duoti paaiškinimai, patvirtinantys atsakovės poziciją dėl testatorės psichinės sveikatos būklės ir kurie prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms.

116.3. Teismo sprendime neteisingai įvertintos liudytojų nurodytos aplinkybės apie testatorės psichinės sveikatos būklę, testatorės suvokimą. Liudytojai, bendravę su testatore 2011-2016 metais, patvirtino, kad su testatore bendravo tiesiogiai, jos būklę įvertino kaip adekvačią jos amžiui, visus asmenis ji pažindavo, žinojo jų gyvenimo aplinkybes. Teismas nepagrįstai jų parodymus vertino arba kaip suinteresuotų asmenų, arba kaip asmenų, nesugebančių buitinio bendravimo metu įvertinti asmens būsenos. Teismas be pagrindo nevertino liudytojų A. Z., L. Z., R. Z., G. V. J., A. G., E. S., N. V., testatorės šeimos gydytojos I. J., gydžiusios ir lankiusios testatorę namuose nuo 2015 m. gruodžio, parodymų. Visi šie liudytojai betarpiškai bendravo su testatore nuo 2011 m. iki jos mirties ir paliudijo apie jos gerą psichinę būklę.

126.4. Teismo sprendimo išvadas dėl testatorės neveiksnumo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: testatorės 2011 05 18 pasirašytas pareiškimas apie ketinimą palikti savo turtą ją prižiūrėjusiai atsakovei, prašymas, sutikimas, kurių teismas nevertino ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad testatorės valią patvirtinančių raštų byloje nėra.

  1. Trečiasis asmuo notarė L. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

137.1. Teismas nesiaiškino aplinkybių, nulėmusių testatorės valią dalį turto testamentu palikti būtent atsakovei. Teismas nesigilino į aplinkybes, susijusias su testatorės, jos turto priežiūra bei disponavimu testatorei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir sąskaitomis.

147.2. Teismas nesiaiškino testamento sudarymo ir patvirtinimo aplinkybių.

157.3. Teismo išvados grįstos tik ekspertizės išvada ir ją atitinkančiais įrodymais bei liudytojų parodymais, tačiau teismas neanalizavo jokios kitos testatorės sveikatą apibūdinančios medžiagos, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. Ieškovo parodymai, teikti teismo posėdžio metu, prieštarauja ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

  1. Ieškovas P. Š. atsiliepime į apeliančių skundus prašo skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su skundais argumentus:

168.2. Jokių apribojimų teismui skirti ekspertizę parengiamajame teismo posėdyje nei CPK, nei atsakovės nurodytame nėra. Iš ieškinio turinio buvo žinoma apie prašymą skirti ekspertizę, todėl apeliantėms buvo suteikta teisė pateikti paruošiamuosius dokumentus ir įrodymus. Aplinkybė, kad medicininiai dokumentai į bylą pateikti po nutarties skirti ekspertizę priėmimo, įtakos ekspertizės išvadoms neturi.

178.3. Nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų.

189. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą su skunde išdėstytais argumentais sutinka ir prašo skundą tenkinti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
  2. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniai skundai nenagrinėtini, kadangi pateikti praleidus sprendimo apskundimo terminą. Apeliacinių skundų priėmimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo juos priimant, todėl jie nagrinėtini.
  3. Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2013 m. gruodžio 3 d. testatorė M. V. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (CK 1.89 str.).
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V., mirusi ( - ), Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2013 m. gruodžio 3 d. patvirtintu testamentu, notarinio reg. Nr. ( - ), ½ dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ( - ), paliko savo seseriai K.A. K..
  5. Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
  6. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
  7. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).
  8. Siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje atlikta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. VĮ teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-ojo tesimo psichatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-17/2017 konstatuota, kad testamento sudarymo metu 2013 12 03 testatorė pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiame akte testatorei testamento sudarymo metu taip pat konstatuota įgyta silpnaprotystė: F00.1 Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (t.1, b. l.139-142).
  9. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė bylos parengiamojo posėdžio metu, t. y. neišklausius šalių, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimų, nesurinkus būtinų rašytinių įrodymų, teismo ekspertams pateikti tik atskiri šalių procesiniai dokumentai. Teismo teisė paskirti ekspertizę nustatyta CPK 212 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ekspertizės skyrimo klausimą svarstė 2016 10 10 parengiamajame teismo posėdyje ir pasiūlė atsakovei bei trečiajam asmeniui pateikti nuomonę dėl ekseprtizės paskyrimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo išreikšė poziciją, kad ekspertizę skirti nėra tikslinga. Teismas procesinio dokumneto priėmimą ir paskelbimą atidėjo ir nutarė procesinį dokumentą dėl ekspertizės skyrimo paskelbti 2016 10 17, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims iki 2016 10 14 pateikti nuomonę dė ekspertizės skyrimo būtinumo. Atsakovė (t.1, b.l. 106), ir trečiasis asmuo (t. 1, b.l. 109) raštu pakartotinai pareiškė, kad nesutinka su ekpertizės skyrimu. Teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi skyrė pomirtinę teismo medicinos ekspertizę ekspertams pavedant atsakyti į ieškovo ieškinyje ekspertams pateiktus klausimus. Vienok, pirmosios instancijos teismas, sprendęs skirti ekspertizę, turėjo ir kitiems byloje dalyvaujantieėms asmenims pasiūlyti pateikti klausimus ekspertui/ekspertams ir tik po to galutinai suformuluoti klausimus (CPK 213 str.). Įvertinusi pirmiau išdėstytas bylos eigos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pateikti teismui klausimus, kuriais pageidaujama gauti eksperto išvadą. Kaip matyti iš ekspertizės turinio, ekspertizė atlikta remiantis UAB ,,Vita Longa“ ambulatorine asmens sveikatos istorija, VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionare ir asmens sveikatos istorijomis, ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens į bylą pateiktais procesiniais dokumentais, nevertinant kitų į bylą pateiktų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų. Minėti įrodymai yra aktualūs, nes buvo atliekama pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, asmens psichinė būklė buvo vertinama retrospektyviai.
  10. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, teismo išvados, kad testatorė ginčo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti neteisingos, kadangi grįstos tik ekspertizės, atliktos vadovaujantis tik mediciniais dokumentais, aktu ir jos išvadoms palankiais liudytojų parodymams.
  11. Pirmosios instancijos teismas byloje tyrė testatorės medicininių dokumentų išrašus, ekspertizės išvadą, išklausė liudytojų parodymus, teismo eksperto paaiškinimus. Sutiktina su apeliaciniuose skunduose nurodomu argumentu, kad teismo išvada, jog testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl pati sąmoningai negalėjo suformoti savo valios ir jos išreikšti, yra grįstos nevisapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 n. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas rėmėsi ekspertizės išvadas ir teisme apklausto eksperto paaiškinimus atitininkančių liudytojų parodymais: psichiatrės V. M., gydžiusios testatorę nuo 2008 01 29 iki 2015 04 30, nors ši liudytoja jokių paaiškinimų apie testatorės sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2012 11 24 iki 2014 01 16 nenurodė, kadangi šiuo laikotarpiu testatorės nelankė; liudytojos J. Š. paaiškinimais, tačiau ši liudytoja nurodė apie 2006 – 2011 metais jai žinomas aplinkybes; liudytojos K. M., kuri paskutinį kartą testatorę matė slaugos namuose, parodymais; liudytojos V. V., kuri su testatore bendravo iki 2008 metų, parodymais; liudytojos R. M., paskutinį kartą testatorę mačiusios 2011 11 15, parodymais. Šių liudytojų ir V. Š., paaiškinusio, kad tiesioginio kontakto su testatore ginčo laikotarpiu neturėjo, paaiškinimai/parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, vertintini nereikšmingais, kaip negalintys paneigti ar patvirtinti reikšmingų bylai aplinkybių sprendžiant dėl 2013 12 03 testamento galiojimo (CPK 180 str.).
  12. Liudytojų E. S., N. V., šeimos gydytojos I. J., R. Z., G. V. J., A. G., A. Z., .L.Z. parodymus teismas atmetė kaip ne visiškai objektyvius ir akivaizdžiai paneigiančius eksperto išvadą. Liudytojai E. S., N. V., A. G. yra atsakovės, pas kurią testamento sudarymo metu gyveno testatorė, kaimynai, paaiškino, kad su testatore bendravo tiesiogiai, nors pokalbiai buvo trumpo turinio, tačiau nei vienam iš jų jokių įtarimų, kad testatorė sirgo psichikos liga nekilo; su testatore 2014 - 2015 metais bendravusioms šeimos gydytojai I. J. ir medicinos seseriai G. V. J. taip pat nekilo įtarimų dėl psichinės testatorės būklės; liudytoja A. Z. parodė, kad testatorę pirmąkart pamatė kuomet ją atsakovė parsivežė iš slaugos namų, ji buvo normali, suprato supančią aplinką; liudytojas L. Z. parodė, kad su testatore bendravo normaliai, ji pardavė jam garažą. Šie liudytojai ginčo laikotarpiu ir vėliau tiesiogiai bendravo su testatore, palaikė su ja santykius, todėl sutiktina su atsakovės skundo argumentu, kad teisingam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi būtent šių liudytojų parodymai.
  13. Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notarė. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1d.), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.). Ginčo testamentą tvirtinusi byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti notarė L. V. 2017 04 03 vykusiame teismo posėdyje teismui teikė paaiškinimus apie testamento sudarymo aplinkybes. Notarė teisme nurodė, kad su testatorės dukra R. S. nuvyko į testatorės namus, kad, notarei pildant ranka testamentą, kartu prie stalo sėdėjo ir testatorė, tarp notarės ir testatarės vykusio pokalbio apie turto palikimą metu testatorė pati nurodė, kad nori dalį turto palikti ją prižiūrinčiai seseriai, kadangi niekas daugiau, išskyrus seserį, ja nesirūpino; notarė klaususi testatorės, kodėl būtent seseriai palieka dalį turto, testatorė nurodžiusi, jog tai atsilyginimas už priežiūrą ir rūpinimąsi; notarė taip pat nurodė, kad testatorę iki testamento tvirtinimo buvo mačiusi ne vieną kartą ir jai nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo; atliekant šį notarinį veiksmą ji buvo orentuota ir suprato, kad nori už priežiūrą ir rūpinimąsi atsidėkoti seseriai testamentu paliekant jai dalį turto. Notarė teisme taip pat nurodė, kad testatorė dar po testamento sudarymo, 2014 m. sudarė įgaliojimą R. S., 2015 m. pardavė garažą, kad šį sandorį tvirtinusi taip pat testatorės namuose. Iš notarės paaiškinimų matyti, kad jai su testatore bendraujant tiesiogiai testamento sudarymo dieną nekilo jokių abejonių dėl M. V. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, ji atsakė į visus pateiktus klausimus, testatorės atsakymai rodė, jog ji visiškai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinio veiksmo esmę ir jo teisinę reikšmę, notarė įsitikino testatorės valia dalį turto palikti seseriai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino testamento sudarymo aplinkybių, taip pat visiškai neanalizavo ir neįvertino notarės duotų paaiškinimų. Ginčo objektu tapęs testamentas yra surašytas notarės ir pasirašytas pačios testatorės, patvirtintas notariškai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, sudarant testamentą, testatorę būtų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi prieš savo valią. Priešingai, notarė teisme patvirtino, kad aiškinosi su testatore kodėl, kam ir kokį turtą palieka ginčo testamentu.
  14. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas išvadas dėl testatorės būsenos ginčijamo testamento sudarymo metu (galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) padarė remdamasis pirmiausia ekspertizės akto išvada, liudytojų, teikusių neaktualiu ginčo laikotarpiui, parodymais ir eksperto paaiškinimais. Pažymėtina, kad ekspertizės akto pagrindu esančiuose medicininiuose dokumentuose jokių įrašų apie tesatatorės psichinę būklę aktuliu ginčui laikotarpiu nėra padaryta. UAB ,,Vita Longa“ ambulatorinėje istorijoje paskutinis įrašas padarytas daugiau kaip prieš metus (2012 09 24) iki tesatmento sudarymo; VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Neurologijos syriaus išrašas patvirtina, kad testatorė 2011 09 26 – 2011 10 05 gydyta neurologinio profilio stacionare; o nuo 2011 10 05 – 2011 10 22 gydyta VšĮ RKL Garliavos ligoninės stacionare; Ligos istorijose iš LSMUL KK endokrinologijos ir chirurgijos skyriaus testatorės psichikos būklė visai neatspindėta. Ekspertas teisme paaiškino, kad jau 2008 metais pastebėti testatorės atminties sutrikimai, o vėlesniuose konsultacjų įrašuose atsispindi progresuojantys, grubūs atminties, orientacijos sutrikimai, todėl visiškai logiška, kad, esant šiems sutrikimams, kognityvinis deficitas progresavo, būklė blogėjo, todėl pateikė išvadą, kad testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Psichitarė V. M. teismui papaiškino, kad tesatmento sudarymo metu testatorė galėjo žinoti, kad turi turtą, tačiau suvokti sandorio reikšmės negalėjo.
  15. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka išvadai, kad testatorė testamento sudarymo metu 2013 m. gruodžio 3 d. nesuprato savo veiksmų esmės ir galėjo jų valdyti, padaryti, nes įrodymų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina, jog testatorės sudarytame testamente nėra išreikšta tikroji testatorės valia. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutinė) priemone. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Notarė teismo posėdyje paaiškino, kad testatorė dalį turto palikti seseriai norėjusi dėl to, kad sesuo ją parsivežė iš slaugos namų ir prižūrėjo, rūpinosi ja. Aplinkybę, kad testatorė buvo gerai prižiūrima teisme patvirtino ir liudytojai V. M., S. A., N. V., A. G., A. Z., L. Z. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai ir nevisapusiškai vertino testatorės būseną, sudarant ginčijamą testamentą, apibūdinančius įrodymus ir todėl teismo išvados dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu nėra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu (CPK 185 str.). Teismas visiškai netyrė ir nevertino ekspertizės, kuri dėl šioje nutartyje 16 punkte nurodytų argumentų vertintina neišsamia, išvadai priešingų aplinkybių: ginčo testamento sudarymo, tvirtinimo aplinkybių, ginčo laikotarpiu su testatore bendravusių, ryšius palaikiusių liudytojų parodymų, testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimų; neįvertino, kad po testamento sudarymo testatorė vėliau sudarė dar du sandorius. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad testatorė testamento sudarymo metu dėl sveikatos sutrikimų negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dalį turto palikti seseriai kaip padėką už suteiktą priežiūrą ir globą.
  16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad byloje nėra pakanakamo pagrindo vienareišmiškai išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios, todėl, tenkinant apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  1. Patenkinus apeliacinius skundus ir nusprendus priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 300Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.3, b.l .12-13). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 63-66). Todėl iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro 50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t.3, b. l. 72), kuris priteistinas iš ieškovo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 7 d., CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.). Iš ieškovo valstybei priteistinos 12,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 str. , 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

22apeliacinius skundus tenkinti.

23Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti.

24Priimti naują sprendimą.

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) atsakovei K. A. K. (asmens kodas ( - ) 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

27Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

28Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – „Žyminis mokestis“, „pašto išlaidos“) 12,54 Eur pašto išlaidas. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

29Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d.... 7. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 8.
      1. Atsakovė K.A. K. apeliaciniame skunde prašo... 9. 6.1. Teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė bylos parengiamojo... 10. 6.2. Teismo išvados grįstos testatorės medicininių dokumentų įrašų... 11. 6.3. Teismo sprendime neteisingai įvertintos liudytojų nurodytos aplinkybės... 12. 6.4. Teismo sprendimo išvadas dėl testatorės neveiksnumo paneigia byloje... 13. 7.1. Teismas nesiaiškino aplinkybių, nulėmusių testatorės valią dalį... 14. 7.2. Teismas nesiaiškino testamento sudarymo ir patvirtinimo aplinkybių.... 15. 7.3. Teismo išvados grįstos tik ekspertizės išvada ir ją atitinkančiais... 16. 8.2. Jokių apribojimų teismui skirti ekspertizę parengiamajame teismo... 17. 8.3. Nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas neištyrė ir neįvertino... 18. 9. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą su skunde... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 22. apeliacinius skundus tenkinti.... 23. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti.... 24. Priimti naują sprendimą.... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) atsakovei K. A. K. (asmens... 27. Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) Kauno miesto 15-ojo notarų... 28. Priteisti iš ieškovo P. Š. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 29. Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos....