Byla e2-721-752/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

2sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,

3dalyvaujant ieškovės J. S. atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,

4atsakovės V. P. atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

6Teismas,

Nustatė

7I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

81. 2018-11-20 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 819,74 Eur skolos, 8 062 Eur palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

91.1. Ieškinyje ieškovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-01-29 atsakovė pasirašė skolos raštelį, pagal kurį pasiskolino iš ieškovės 24 000 Lt, kas sudaro 6 950,88 Eur ir įsipareigojo pasiskolintus pinigus grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius iki 2013-07-28 bei sumokėti 480 Lt (139 Eur) dydžio palūkanas už vieną mėnesį pradedant mokėti nuo 2013-04-29. 2013-07-24, baigiantis terminui, per kurį turėjo būti grąžinta minėta paskola, atsakovė paprašė ieškovės pratęsti skolos grąžinimo terminą dar penkiems mėnesiams, t.y. iki 2013-12-28. Ieškovei sutikus pratęsti skolos grąžinimo terminą, atsakovė 2013-07-24 pasirašė skolos raštelį, pagal kurį įsipareigojo grąžinti 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolą ne vėliau kaip iki 2013-12-28, sumokant 480 Lt (139 Eur) dydžio palūkanas kas mėnesį. Be to, 2013-07-24 atsakovė pasiskolino iš ieškovės dar 3 000 Lt (868,86 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2013-12-28 ir tuo pagrindu 2013-07-24 pasirašė skolos raštelį. Taigi iš viso atsakovė per du kartus pasiskolino iš ieškovės 27 000 Lt (7 819,74 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti ne vėliau, kaip iki 2013-12-28.

101.2. Iki 2013-12-28 atsakovė tinkamai vykdė prievolę, mokėjo sutartyje numatytas palūkanas, tačiau suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovė skolos negrąžino, nurodydama, kad skolą grąžins vėliau, o į raginimus grąžinti skolą atsakydavo nuolatiniais pažadais, kad kai tik turės pinigų, grąžins skolą, tačiau įsipareigojimų iki šiol nevykdo. Šiai dienai negrąžinta skolos suma yra 7 819,74 Eur (27 000 Lt).

111.3. Pasirašydama 2013-07-24 skolos raštelį dėl 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolos grąžinimo, atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 480 Lt (139 Eur) dydžio palūkanas. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ji privalo mokėti ieškovei sutartyje numatytas palūkanas po 139 Eur už kiekvieną prievolę įvykdyti pradelstą mėnesį. Palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, paskaičiavimo tvarka: sutartimi nustatytos mėnesinės palūkanos - 139,00 Eur; pradelsta mėnesių, už kuriuos skaičiuojamos mėnesinės palūkanos (per laikotarpį nuo 2013-12-28 iki 2018-10-28) – 58 mėnesiai; palūkanų dydis už pradelstus 58 mėnesius - 8.062,00 Eur (58 mėn. x 139,00 Eur =8.062,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 062 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą.

121.4. 2019-05-29 teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad norėdama paskolinti atsakovei 24 000 Lt sumą, nurodytą sumą ieškovė skolinosi iš kito asmens – D. D. G., kuriai paskolos užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Atsakovei negrąžinant paskolos, 2018-06-26 ieškovė žemės sklypą buvo priversta parduoti, kad grąžintų pasiskolintus 24 000 Lt savo kreditorei. Pasiskolinusi nurodytą sumą, ieškovė mokėjo savo kreditorei 480 Lt dydžio palūkanas kas mėnesį, o kreditorė mėnesiui pratęsdavo paskolos sutartį, nes toks buvo jų žodinis susitarimas. 2013 m. liepos 24 d. atsakovei paskolintus 3 000 Lt ieškovė taip pat skolinosi iš kito asmens – savo mamos, kuri jau yra mirusi. Be nurodytų sumų, atsakovei yra skolinusi ir daugiau, 2013 m. balandžio mėnesį paskolino 2 000 Lt bankiniu pavedimu, trumpam laikui. Šios sumos priteisti neprašo, skaito, kad šią paskolą atsakovė beveik grąžino, ją užskaitė iš atsakovės atliktų mokėjimų.

13II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

142. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

152.1. Sutinka, kad iš ieškovės pasiskolino 24 000 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-07-28 bei nuo balandžio 29 d. sumokėti 480 litų palūkanas už vieną mėnesį. Be to, ieškovė 2013-04-22 bankiniu pavedimu atsakovei pervedė ir tokiu būdu paskolino 2000 litų. Vėliau, atsakovė, iki surašant 2013 m. liepos 24 d. raštelį, atliko šiuos mokėjimus ieškovei: 2013-05-29 - 300 Lt; 2013-06-19 - 200 Lt; 2013-07-01 - 350 Lt; 2013-07-02 - 150 Lt. Viso - 1000 Lt. Mano, kad sumokėtos sumos paskirstytinos sekančiai: ieškovei buvo vieną kartą sumokėta 480 Lt palūkanos už 24 000 Lt paskolą, bei grąžinta 520 Lt iš bankiniu pavedimu gautos 2000 Lt paskolos. Todėl pasirašant 2013-07-24 raštelius, atsakovė liko skolinga ieškovei 24 000 Lt bei 1 480 Lt.

162.2. Atsakovei paprašius 24 000 Lt grąžinimą pratęsti, ieškovė 2013-07-24 pasinaudojo susidariusia situacija ir padiktavo savo sąlygas dviejuose rašteliuose. Ieškovė nurodė, kad atsakovė parašytų raštelyje, jog ji įsipareigoja grąžinti ieškovei 3000 Lt motyvuodama, kad tai yra bauda už tai, jog atsakovė negrąžino visų 2000 Lt ir šio 3000 Lt raštelio pasirašymą ieškovė įvardijo kaip sąlygą tam, kad ieškovė sutiktų pasirašyti naują raštelį dėl 24 000 Lt. Kadangi atsakovė tą dieną neturėjo kaip grąžinti 24 000 Lt, ji neturėjo kito pasirinkimo ir pasirašė minėtą raštelį dėl 3000 Lt, nors faktiškai jokių pinigų negavo. Todėl reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti menamą niekada neskolintą ir neperduotą 3000 Lt sumą yra atmestinas, nes tai ne paskola o ieškovės sugalvota bauda. Iš šių ieškovės menamų 3000 Lt atsakovė sutinka sumokėti realiai pasiskolintus 1 480 Lt (2000 - 520 Lt), kas sudaro 428,63 Eur.

172.3. Pasirašius minėtą raštelį dėl 3000 Lt, ieškovė padiktavo antrojo raštelio dėl 24 000 Lt grąžinimo pratęsimo tekstą nurodant, kad paskolą reikės grąžinti iki 2013-12-28, mokant kas mėnesį po 480 Lt palūkanas. Ieškovė savo ieškiniu prašo grąžinti 24 000 Lt (6 950,88 Eur) bei skaičiuoja nuo 2013-12-28 d. menamas palūkanas po 480 Lt į mėnesį. Toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovė ignoruoja faktą, kad atsakovė dalį 24 000 Lt skolos grąžino, t.y. atliko šiuos pavedimus: 2013-08-16 - 500 Lt, 2013-09-04 - 500 Lt, 2013-10-04 - 476 Lt, 2013-10-28 - 480 Lt, todėl teigia, kad yra grąžinusi ieškovei 1 956 Lt ir liko skolinga 22 044 Lt.

182.4. Be to, vėliau, atsakovė dar atliko šiuos pavedimus: 2014-02-03 - 500 Lt, 2014-02-27 - 500 Lt, 2014-06-10 – 500 Lt, viso 1 500 Lt. Mano kad, šie pavedimai turi būti užskaityti kaip skolos grąžinimas, tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovei 20 544 Lt (5 950 Eur). Minėtų pavedimų negalima užskaityti kaip 480 Lt kasmėnesinių palūkanų, nes atsakovė jau buvo grąžinusi dalį skolos ir 2013-12-28 buvo ieškovei skolinga nebe 24 000 Lt bet 22 044 Lt. Antra vertus, 480 Lt kas mėnesį nustatytas mokestis yra traktuotinas vėlgi kaip bauda, o ne palūkanos, nes 480 Lt suma yra nustatyta ne procentų pavidalu, o kaip fiksuotas mėnesinis dydis, nepaisant to, kiek atsakovė grąžino paskolos ir kiek liko skolinga. Palūkanos gi yra būtent išreiškiamos procentais nuo negrąžintos paskolos sumos, tuo tarpu bauda yra išreiškiama fiksuotu dydžiu, kai yra neatliekama sutarta prievolė, kaip sankcija už prievolės neatlikimą. Todėl prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, traktuojant 480 Lt kaip baudą.

192.5. Taip pat, nurodė, kad 480 Lt skaitant kaip palūkanas, jos turėtų būti mažintinos, viena vertus dėl to, kad atsakovė buvo jau grąžinusi dalį skolos ir liko skolinga 22 044 Lt. Antra vertus, atsakovė prašo sumažinti tokias lupikiškas menamas palūkanas atsižvelgiant į tai, kad civiliniame kodekse tarp fizinių asmenų yra nustatytos 5 procentų palūkanos. Ieškovė buvo paskolinusi 6 950,88 Eur (24 000 Lt) ir prašo priteisti netgi didesnes palūkanas už pačią skolą - net 8 062 Eur, kas yra akivaizdžiai traktuotina kaip dar labiau lupikiškos menamos palūkanos. Be to, ieškovė reikalauja menamų palūkanų priteisimo netgi praleidus 5 metų ieškinio senaties terminą niekada neteikdama atsakovei pretenzijos ar raginimo. Todėl, prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms, kuris praleistas daugiau kaip metus laiko.

202.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė geranoriškai sutinka ieškovei grąžinti: negrąžintus 1 480 Lt (428,63 Eur) iš paskolintų 2000 Lt bei negrąžintus 20 544 Lt (5 950 Eur) iš paskolintų 24 000 Lt. Likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti.

21Teismas,

konstatuoja:

22Ieškinys tenkintinas iš dalies.

23III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

243. Rašytiniais byloje esančiais duomenimis, ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2013-01-29 V. P. surašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad iš J. S. pasiskolino 24 000 litų iki 2013-07-28 bei įsipareigojo sumokėti 480 litų palūkanas už vieną mėnesį nuo 2013-04-29 (e. b. l. 7-9). 2013-07-24 V. P. surašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad įsipareigoja grąžinti J. S. 3 000 litų skolą iki 2013-12-28 (e. b. l. 11-13). Tą pačią dieną, V. P. surašė skolos raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti J. S. 24 000 Lt skolą iki 2013-12-28, mokant 480 Lt palūkas kas mėnesį (e. b. l. 15-17).

25Dėl 3 000 litų paskolos

264. Byloje kilo ginčas dėl 3 000 Lt skolinimo. Atsakovės atstovas teigia, kad atsakovė nurodytų pinigų negavo.

274.1. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

284.2.Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.).

294.3. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. liepos 24 d. surašė du skolos raštelius. Vienas surašytas 3 000 litų sumai, kitas 24 000 litų sumai. Kaip nurodė ieškovė ir sutiko atsakovės atstovas, skolos raštelis 24 000 litų sumai surašytas siekiant pratęsti 2013 m. sausio 29 d. ieškovės atsakovei paskolintų pinigų grąžinimo terminą bei tinkamai užfiksuoti šalių susitarimą dėl kasmėnesinių 480 litų dydžio palūkanų mokėjimo. Tuo tarpu dėl 3 000 litų skolos šalių pozicijos ir argumentai išsiskyrė: ieškovė tvirtina, kad nurodyta suma buvo perduota atsakovei kaip nauja paskola, atsakovės atstovas tvirtina, kad nurodyta suma atsakovei perduota nebuvo, šis raštelis buvo pasirašytas ieškovės reikalavimu, kaip 24 000 litų skolos grąžinimo termino pratęsimo sąlyga. Analizuojant ieškovės pateiktų skolos raštelių, tiek skolos raštelio surašyto 2013 m. sausio 29 d., tiek skolos raštelių surašytų 2013 m. liepos 24 d. tekstą, teismas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. sausio 29 d. skolos raštelyje aiškiai nurodyta „Aš, V. P., skolinuosi iš J. S. 24000 (dvidešimt keturis tūkstančius) litų ir įsipareigoji grąžinti...“. Pažymėtina, kad 24 000 litų paskolos atsakovė neneigia. Tuo tarpu, 2013 m. liepos 24 d. surašytame skolos raštelyje dėl 24 000 litų nurodyta – „Aš, V. P., įsipareigoju grąžinti J. S. 24000 (dvidešimt keturi tūkstančiai) litų skolą...“. Tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovas sutiko, kad minėtas raštelis buvo surašytas siekiant pratęsti 24 000 litų skolos grąžinimą bei tinkamai įforminti šalių sulygtų palūkanų mokėjimą. Jokie pinigai nurodyto raštelio pagrindu atsakovei perduoti nebuvo. Analogiška formuluotė nurodyta ir 2013 m. liepos 24 d. skolos raštelyje dėl 3 000 litų, kuriame taip pat nurodytas atsakovės įsipareigojimas, t.y. „Aš, V. P., įsipareigoju grąžinti J. S. 3000 (trijų tūkstančių) litų skolą...“. Vertinant byloje pateiktų skolos raštelių turinį, konstatuotina, kad 2013 m. sausio 29 d. surašytame raštelyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai – „Aš, V. P., skolinuosi...“, tuo tarpu 2013 m. liepos 24 d. atsakovės surašytuose skolos rašteliuose yra nurodomas tik įsipareigojimas grąžinti tam tikras pinigų sumas, atitinkamai 24 000 litų ir 3 000 litų. Įvertinus abiejų šalių pripažįstamą aplinkybę, kad pagal 2013 m. liepos 24 d. surašytą skolos raštelyje dėl 24 000 litų jokie pinigai atsakovei perduoti nebuvo, bei tai, kad, tiek dėl 24 000 litų, tiek dėl 3 000 litų grąžinimo abiejų raštelių tekstai yra analogiški, spręstina, kad ir 3 000 litų suma atsakovei raštelio surašymo dieną perduota nebuvo. Pažymėtina, kad be pačios ieškovės paaiškinimų, daugiau jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė paskolino atsakovei 3 000 litų sumą, byloje pateikta nėra.

304.4. Be to, atsakovė nurodė atsiliepime ir ieškovė pripažino, kad be 24 000 litų skolos ieškovė atsakovei buvo paskolinusi 2 000 litų 2013 m. balandžio 22 d. bankiniu pavedimu, nenurodant šios sumos grąžinimo terminų. Tai patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas. Be to, ieškovės paaiškinimu, pažinties pradžioje atsakovei ji visokeriopai padėjo ir ją rėmė, taip pat yra skolinusi smulkias sumas grynais pinigais, kurios nebuvo fiksuojamos jokiais dokumentais. Tokie ieškovės paaiškinimai nepaneigti. Todėl teismas sprendžia, jog 2013 m. liepos 24 d. pratęsiant 24 000 Lt paskolos grąžinimo terminą, šalys tarėsi ir dėl kitų sumų grąžinimo, todėl skolos rašteliu dėl 3 000 litų atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei galimai jau anksčiau pasiskolintas pinigų sumas ir jokie papildomi 3 000 litų atsakovei perduoti nebuvo.

314.5. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

324.6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog 2013 m. liepos 24 d. suteikė 3 000 litų paskolą atsakovei, t. y. kad 2013 m. liepos 24 d. skolos raštelyje nurodyta 3 000 litų suma iš tikrųjų buvo perduota atsakovei. Taip pat, ieškovei pripažinus, kad 2000 Lt paskolą (kuri, teismo vertinimu, buvo įskaičiuota į 3000 sumą) atsakovė faktiškai grąžino ir dėl šios paskolos ieškovė pretenzijų neturi, o smulkių paskolintų sumų ieškovė konkrečiai neįvardijo ir jų priteisti neprašė, ieškinys dalyje dėl 868,86 eurų priteisimo atmestinas.

33Dėl palūkanų

345. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės paskaičiuotas palūkanas, motyvuodama tuo, kad atsakovė skolos negrąžino ir laikotarpiu nuo 2013-12-28 iki 2018-10-28 nemokėjo susitartų palūkanų. Atsakovės atstovas teigė, kad šalys paskolos rašteliuose numatė ne palūkanas, o baudą, o jeigu būtų vertinama, kad susitarta dėl palūkanų, tai jos turėtų būti mažintinos kaip nepagrįstai didelės bei prašomos priteisti praleidus ieškinio senaties terminą.

355.1. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

365.2. Skolos rašteliuose dėl 24 000 litų paskolos, tiek surašytame 2013 m. sausio 29 d., tiek surašytame 2013 m. liepos 24 d. aiškiai buvo nurodytas šalių susitarimas dėl palūkanų mokėjimo. 2013 m. sausio 29 d. skolos raštelyje 480 litų dydžio palūkanos buvo nurodytos už vieną mėnesį, 2013 m. liepos 24 d. skolos raštelyje išreikštas šalių susitarimas dėl 480 litų dydžio kasmėnesinių palūkanų mokėjimo. Aiškinant nurodytų raštelių turinį, teismui nekyla abejonių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl atlygintinės 24 000 litų paskolos suteikimo, atsakovei aiškiai išreiškiant valią mokėti susitarto dydžio palūkanas. Be to, teismas įvertino ir ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad skolindama atsakovei 24 000 litus, ji nurodyto dydžio asmeninių lėšų neturėjo. Ieškovė kreipėsi dėl paskolos į trečiuosius asmenis, gavo 24 000 litų dydžio paskolą ir pasiskolintus pinigus perskolino atsakovei. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai (e. b. l. 99). Kaip nurodė ieškovė, jai suteikta paskola buvo atlygintinė – kas mėnesį buvo numatytos 480 litų dydžio palūkanos. Prieš skolinantis pinigus, ieškovė aptarusi paskolos suteikimo sąlygas su atsakove, pastaroji sutikusi skolintis iš ieškovės tokiomis pačiomis sąlygomis. Atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo ir ieškovės nurodytų faktinių paskolos jai suteikimo aplinkybių nepaneigė. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais. Juo labiau, kad pačios atsakovės elgesys po 24 000 litų pasiskolinimo iš ieškovės patvirtina šalių susitarimą dėl palūkanų mokėjimo ir tai, kad šis susitarimas buvo priimtinas atsakovei. Iš byloje pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad po šios sutarties sudarymo ir jos pratęsimo atsakovė mokėjo ieškovei sutartas palūkanas, nors ir ne kiekvieną kartą pervesdama nurodyto dydžio sumą. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad šalių sutarta 480 litų dydžio palūkanų suma turi būti vertinama kaip bauda.

375.3. Nors atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė daliniais lėšų pervedimais ieškovei mokėjo ne palūkanas, o grąžino dalimis 24 000 litų skolą, tačiau tam patvirtinti byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad ieškovės pasiskolinta 24 000 litų suma grąžinama nebuvo, o atsakovė daliniais pavedimais mokėjusi šalių sutartas palūkanas. CK 6.54 straipsnis numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąją eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad 2013 m. gegužės - 2014 metų birželio mėnesio laikotarpiu atsakovė ieškovei sumokėjo 4 456 litus. Kaip nustatyta byloje, iš atsakovės atliktų mokėjimų, 480 litų buvo palūkanos pagal 2013 m. sausio 29 d. skolos raštelį (2013-05-29 ir 2013-06-19 įmokos). Tai pripažino ir atsakovė savo atsiliepime. Piniginės lėšos, sumokėtos 2013-07-01 bei 2013-07-02 pavedimais (iš viso 500 Lt), taip pat 20 Lt likutis nuo ankstesnių įmokų palūkanoms, buvo skirtos ir ieškovės užskaitytos kaip 2013 m. balandžio 22 d. atsakovei paskolintų 2 000 Lt grąžinimas. Tai nurodė atsakovė savo atsiliepime, tokios pozicijos laikėsi ir ieškovė, Kitos piniginės lėšos, sumokėtos 2013 m. rugpjūčio 16 - 2014 m. birželio 10 d., iš viso 3456 Lt., buvo ieškovės užskaitytos kaip palūkanos už 5 mėnesius, pagal 2013 m. liepos 24 d. skolos raštelį, skaičiuojant po 480 litų (2 400 Lt iš viso). Kaip paaiškino ieškovė, kitos piniginės lėšos, sumokėtos 2014 metais (2 mokėjimai po 500 Lt) buvo ieškovės užskaitytos kaip 2013 m. balandžio 22 d. atsakovei paskolintų 2 000 Lt grąžinimas. Taigi, iš 2 000 Lt paskolos ieškovei grąžinta 1520 Lt. Tačiau pažymėtina, kad likusios sumos ieškovė grąžinti neprašė ir teismo posėdyje patvirtino, kad tokio reikalavimo nereiškia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad 2013 m. rugpjūčio 16 - 2014 m. birželio 10 d. atsakovės atliktais mokėjimais 24 000 Lt skola grąžinama nebuvo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 6 950,88 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas.

385.4. Atsakovės atstovas teigė, kad nurodyto dydžio palūkanos yra per didelės, ir turėtų būti mažintinos iki 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų. Kaip nurodyta, viena iš palūkanų funkcijų yra minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys skolos rašteliuose buvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo, nurodžiusios palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką, todėl taikyti atsakovės atstovo prašomą 5 proc. įstatyminių palūkanų normą nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip jau nustatyta, ieškovė atsakovei paskolintų 24 000 litų sumos neturėjo ir nurodytą sumą skolinosi iš trečiųjų asmenų. Tikėtina, kad už skolintus pinigus ieškovė savo kreditoriui mokėjo jos nurodyto analogiško dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė, skolindama atsakovei pinigus, nustatė palūkanų dydį, kompensuojantį jos mokamas palūkanas kreditoriui. Be to, nurodytos paskolos užtikrinimui ieškovė įkeitė nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (e. b. l. 101-103). Atsakovei delsiant grąžinti skolą, bei, kaip nurodė ieškovė, sumažėjus jos finansinėms galimybės mokėti savo kreditoriui šalių susitartas palūkanas, ji buvo priversta parduoti įkeistą žemės sklypą. Iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypas, kurio vertė sutartinės hipotekos lakšte nurodyta 85 100 Lt (atitinkamai 24 646,66 Eur), 2018 m. birželio 26 d. buvo parduotas už 16 000 Eur (e. b. l. 104-109). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad už tokią kainą ji buvo priversta parduoti nekilnojamąjį turtą dėl skubos, siekdama kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriumi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo argumentai nesuteikia pagrindo mažinti šalių susitartų palūkanų dydžio.

395.5. Atsakovės atstovas prašė prašomoms priteisti palūkanoms taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 išaiškinta, kad reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui, taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kaip matyti iš ieškinyje pateikto paskaičiavimo, bei ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, palūkanos yra paskaičiuotos už 58 mėnesius, t.y. nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. spalio 28 d., todėl d teismas konstatuoja, jos reikalavimui priteisti palūkanas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

405.6. Atmestinas ir atsakovės atstovo argumentas, kad pati ieškovė buvo neaktyvi, skolos grąžinti atsakovės neragino, ir tik 2018 metais kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Visų pirmą, pažymėtina, kad reikalauti grąžinti skolą yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga. Antra, atsakovės pasirašytame skolos raštelyje buvo nurodyti skolos grąžinimo terminai, paskolos sutartis nebuvo neterminuota, todėl skolos grąžinimas negali būti siejamas su kreditorės, ieškovės, pareikalavimu skolą grąžinti. Atsakovei buvo žinoma, kad visi, net ir pratęsti, paskolos terminai jau nuo 2013 m. gruodžio 28 d. buvo praleisti ir jai atsirado pareiga skolą ieškovei grąžinti. Trečia, byloje nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji visais įmanomais būdais bandydavo susisiekti su atsakove, prašė grąžinti skolą, o atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą, bandė nustatyti atsakovės gyvenamąją ar bet kokią kitą jos buvimo vietą. Taip pat, nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai neišgalinti mokėti palūkanų savo kreditoriams ji realizavo nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitė su savo kreditoriais ir galiausiai supratusi, kad atsakovė skolos geruoju negrąžins, kreipėsi teisinės gynybos į teismą. Turtas realizuotas ir patvirtinimas apie skolos grąžinimą surašytas 2018 m. birželio 26 d. (e. b. l. 100, 104-109), ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. lapkričio 20 d. (b. l. 3).

416. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

437. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

447.1. Byloje ieškovė turėjo išlaidų: 394 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už teisinę pagalbą (e. b. l. 21, 27, 125-126), atsakovė turėjo 1 080 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (e. b. l. 122-124, 131-133). Užmokestis už advokatų suteiktas teisines paslaugas neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 89 proc. reikalavimų) iš atsakovės V. P. ieškovės J. S. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 350,66 Eur žyminio mokesčio bei 445 Eur advokato pagalbai, viso 795,66 Eur, o iš ieškovės J. S. atsakovės V. P. naudai priteistina 118,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (atmesta 11 proc. reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

457.2. Valstybė šioje byloje patyrė 5,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkintus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei priteistina iš atsakovės 5,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 0,65 Eur ir iš ieškovės valstybei nepriteistina, nes neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio sumos.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

Nutarė

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) ieškovės J. S., asmens kodas ( - ) naudai 6 950,88 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų 88 ct) skolą, 8 062 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt dviejų eurų) palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą (15 012,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-12-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 795,66 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

49Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas ( - ) atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) naudai 118,80 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

51Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) 5,28 Eur (penkis eurus ir 28 centus) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,... 2. sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,... 3. dalyvaujant ieškovės J. S. atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,... 4. atsakovės V. P. atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S.... 6. Teismas,... 7. I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai... 8. 1. 2018-11-20 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 9. 1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino,... 10. 1.2. Iki 2013-12-28 atsakovė tinkamai vykdė prievolę, mokėjo sutartyje... 11. 1.3. Pasirašydama 2013-07-24 skolos raštelį dėl 24 000 Lt (6 950,88 Eur)... 12. 1.4. 2019-05-29 teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad norėdama... 13. II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai... 14. 2. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino,... 15. 2.1. Sutinka, kad iš ieškovės pasiskolino 24 000 litų, kuriuos... 16. 2.2. Atsakovei paprašius 24 000 Lt grąžinimą pratęsti, ieškovė... 17. 2.3. Pasirašius minėtą raštelį dėl 3000 Lt, ieškovė padiktavo antrojo... 18. 2.4. Be to, vėliau, atsakovė dar atliko šiuos pavedimus: 2014-02-03 - 500... 19. 2.5. Taip pat, nurodė, kad 480 Lt skaitant kaip palūkanas, jos turėtų būti... 20. 2.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė geranoriškai sutinka... 21. Teismas,... 22. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 23. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. 3. Rašytiniais byloje esančiais duomenimis, ir šalių atstovų... 25. Dėl 3 000 litų paskolos... 26. 4. Byloje kilo ginčas dėl 3 000 Lt skolinimo. Atsakovės atstovas teigia, kad... 27. 4.1. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo... 28. 4.2.Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir... 29. 4.3. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. liepos 24 d. surašė du skolos... 30. 4.4. Be to, atsakovė nurodė atsiliepime ir ieškovė pripažino, kad be 24... 31. 4.5. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 32. 4.6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 33. Dėl palūkanų... 34. 5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės paskaičiuotas palūkanas,... 35. 5.1. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno... 36. 5.2. Skolos rašteliuose dėl 24 000 litų paskolos, tiek surašytame 2013 m.... 37. 5.3. Nors atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė daliniais lėšų... 38. 5.4. Atsakovės atstovas teigė, kad nurodyto dydžio palūkanos yra per... 39. 5.5. Atsakovės atstovas prašė prašomoms priteisti palūkanoms taikyti... 40. 5.6. Atmestinas ir atsakovės atstovo argumentas, kad pati ieškovė buvo... 41. 6. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. 7. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas... 44. 7.1. Byloje ieškovė turėjo išlaidų: 394 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur... 45. 7.2. Valstybė šioje byloje patyrė 5,94 Eur išlaidas, susijusias su... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270... 47. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) ieškovės J. S., asmens... 49. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas ( - ) atsakovės V. P., asmens... 51. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) 5,28 Eur... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiamas...