Byla 2A-647-153/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ir atsakovės UAB „Vilungė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19026-945/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Vilungė“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. L. prašė priteisti 1 272 Eur turtinės žalos, 6 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės UAB „Vilungė“.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Iš atsakovės UAB „Vilungė“ priteista 377 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos, 125,11 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui A. L.. Kita ieškinio reikalavimų dalis atmesta. Taip pat iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

7Teismas nustatė, kad ieškovas darbo 2013 m. balandžio 29 d. sutartimi Nr. 2805 priimtas dirbti elektros montuotoju atsakovės bendrovėje. Ieškovas dirbo ( - ) kultūros centro renovacijos objekte, kartu su bendradarbiu E. Š. 2013 m. liepos 10 d. vedžiojo naują elektros instaliaciją pastate ir montavo elektros paskirstymo skydelius, ten pat įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu ieškovas buvo sužalotas.

8Teismas aiškindamas ginčo aplinkybes atsižvelgė į atsakovės įsipareigojimus darbuotojui, į įstatyme įteisintą atsakovės pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas. Teismas, vertindamas, ar nelaimingas atsitikimas darbe gali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, dėl kurio darbdavio atžvilgiu gali būti taikoma materialinė atsakomybė, byloje vadovavosi Nelaimingo atsitikimo darbe 2013 m. spalio 25 d. aktu Nr. 02A. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad dėl nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo nėra darbdavio kaltės, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė vien tik paties ieškovo atlikti neatsargūs, savavališki veiksmai. Teismas sprendė, kad surinkti byloje įrodymai patvirtino, jog atsakovė netiesiogiai pripažino aplinkybę, jog nelaimingo atsitikimo būtų buvę galima išvengti ėmusis papildomų veiksmų, t. y. duodant darbuotojams aiškius nurodymus, kokius darbus jie turi atlikti, kontroliuojant, jog darbai būtų atliekami laikantis visų saugos ir sveikatos reikalavimų, kad būtų naudojamos apsaugos priemonės. Teismas nurodė, kad atsakovės darbų vadovas K. K. V., būdamas atsakingas už darbų organizavimą (b. l. 96–102), vykdydamas savo pareigas neužtikrino, kad elektros instaliacijos montavimo darbus atliktų nustatyta tvarka atestuotas ir turintis atitinkamos kategorijos elektrotechnikos darbams atlikti darbuotojas, neužtikrino tinkamos kontrolės, kad į patalpas, kur yra veikiantys elektros įrenginiai, galėtų patekti ir dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik atitinkamą apsaugos nuo elektros kategoriją turintis darbuotojas, ir tuo pažeidė energetikos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 15.6, 16, 45, 73 punktų, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkto reikalavimus. Teismas laikė reikšmingomis ir pripažino, kad ikiteisminio tyrimo ieškovo bei liudytoju apklausto E. Š. nurodytos aplinkybės, jog įsigyjamos darbams atlikti medžiagos ir nuomoti įrankiai aiškiai atskleidė, kokius darbus jie atliko. Be to, nors liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas elektros darbų vadovas ir nurodė, jog ieškovas visus darbus privalėjo derinti su juo, į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų darbų derinimo tvarką ar aiškų darbų atlikimo bei kontrolės mechanizmą, kuriuo vadovautis privalėjo ieškovas ir jo porininkas. Teismo vertinimu, ieškovo ir jo porininko elektros instaliacijos darbai objekte iš esmės nebuvo kontroliuojami, kas, teismo manymu, atskleidžia aiškų darbdavio aplaidumą. Teismas sutiko su ieškovo paaiškinimu, kad ieškovui nebuvo suteiktos elektrikui skirtos asmeninės apsaugos priemonės, nurodytos darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje: ieškovas gavo šalmą ir švarką, tačiau jam pasirašytinai nebuvo perduota darbo avalynė, galvos apdangalas ir darbo pirštinės. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentas, jog laidų jungimas buvo atliekamas savavališkai, negali būti vertinamas kaip paneigiantis atsakovės kaltę tuo aspektu, jog į objektą nebuvo siunčiamas kvalifikaciją dirbti esant srovei turintis darbuotojas, o atsakovės aplaidumą pats savaime patvirtina faktas, jog į objektą buvo išsiųsti darbuotojai, neturėję kvalifikacijos atlikti visų numatytų darbų, jiems tinkamai nesuformuluota užduotis, jų darbų eiga nekontroliuota.

9Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nesilaikydamas saugumo reikalavimų pats ieškovas prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo. Teismas akcentavo, kad tokia teismo išvada pagrįsta nelaimingo atsitikimo 2013 m. spalio 25 d. aktu, kur nurodyta, jog ieškovas, dirbdamas darbus, kuriuos atlikti nebuvo apmokytas, esant nesaugiai elektros srovės poveikio atžvilgiu darbo vietai be tiesioginio vadovo nurodymo, nesinaudodamas reikiamomis apsaugos priemonėmis, pažeidė Elektriko pareiginių nuostatų 5.14, 6.2 punktų reikalavimus, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas. Teismas, nustatęs, kad ieškovas pripažino, jog tiesiogiai nederinęs su darbų vadovu darbų, kuriuos vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas, konstatavo, kad ieškovas patvirtino pats priėmęs sprendimą darbus atlikti esant neatjungtai elektros srovei. Teismas akcentavo, kad ieškovas be pagrindo neatsisakė atlikti darbų neturėdamas būtinų asmeninių apsaugos priemonių, neįrodinėjo aplinkybės, jog apie nepatenkinamą jam perduoto šalmo būklę buvo informuotas darbdavys, nepagrįstai elgėsi darbus atlikdamas neužsidėjęs šalmo. Todėl teismo manymu, įvertinus faktą, jog elektros iškrova įvyko pirmiausia ieškovui prie srovės šaltinio prisilietus galva, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog paties ieškovo aplaidus požiūris į jo atliekamą darbą, saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių normų reikalavimų aspektu taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti.

10Teismas akcentavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tiek dėl darbdavio, tiek ir dėl paties ieškovo netinkamo elgesio vykdant darbo funkcijas. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė laikytini vienodai (santykiu 50/50) atsakingais už nelaimingo atsitikimo kilimą ir jo pasekmes.

11Vertindamas priežastinio ryšio tarp neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo egzistavimą teismas konstatavo, jog prašoma atlyginti žala yra siejama su ieškovo patirtu sveikatos sutrikdymu, nulemtu įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teismas, nustatydamas priteistinos ieškovui turtinės žalos dydį, laikė reikšmingu nustatytą ieškovui darbo užmokesčio dydį atsakovės bendrovėje, ieškovo ligos laikotarpiu gautas išmokas iš VSDFV, netekto darbingumo vienkartinės išmokos sumą ir nustatė, kad ieškovas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe patyrė 2 327,19 Lt (674 Eur) materialinę žalą, kurios ½ dalį (50 procentų) 337 Eur yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovui.

12Spręsdamas ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas įvertino pateiktus į bylą medicinos dokumentus, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 % netekto darbingumo lygis ieškovui nustatytas laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 2 d.), kad ieškovas pas medikus intensyviai lankėsi pirmus du mėnesius po nelaimingo atsitikimo (iki 2013 m. gruodžio 5 d.). Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų apie ieškovo besitęsiančius sveikatos sutrikimus, o pateikta į bylą ieškovo 2015 m. rugsėjo 28 d. siuntimą pas specialistą nepripažino įrodymu, savaime nepatvirtinančiu ieškovo sveikatos sutrikimo fakto ir ryšio su įvykusiu nelaimingu atsitikimu.

13Teismas, nustatydamas priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydį ieškovui, atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką, į ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, kad byloje nėra duomenų apie trunkamą sveikatos sutrikdymo pobūdį, teismas sprendė, kad vertinti ieškovo padėtį kaip išimtinę nėra pagrindo. Teismas akcentavo, kad per nelaimingą atsitikimą nukentėjo ieškovo sveikata, tačiau vadovavosi nustatyta byloje aplinkybe, jog pats ieškovas pripažintas iš dalies (50 %) kaltu dėl žalos atsiradimo. Todėl teismas nusprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo gali būti tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (dydis nustatomas didesnis už įprastai priteistinas su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas, apskaičiuojamas laikantis pozicijos, kad nežymus sveikatos sutrikdymas neturėtų būti vertinamas didesne, nei 3 000 Eur neturtinės žalos suma, iš kurios darbdaviui tenka pareiga atlyginti pusę).

14Ieškinį patenkinęs iš dalies teismas proporcingai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų dalį iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą skundžia ieškovas A. L., kuris prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl atmestų ieškovo reikalavimų ir patenkinti ieškovo reikalavimą visiškai, atitinkamai padidinti priteistinų ieškovui teisinių paslaugų išlaidų sumą ir bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą.

17Skundžiamas sprendimas yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

18Teismo išvada dėl abipusės kaltės buvimo yra nepagrįsta.

19Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.).

20Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė net penkias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina atsakovės kaltę (sprendimo 3–4 psl.), tačiau nurodęs, jog ieškovas pats nesilaikė saugumo reikalavimų, ieškovo kaltės dalį pripažino vienoda su atsakove.

21Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos pabrėžtina, kad jeigu atsakovė būtų užtikrinusi saugias darbo sąlygas, t. y. nepadariusi pažeidimų, kurie buvo nustatyti 2013 m. spalio 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02A, o dar paprasčiau kalbant, jeigu būtų bent išdavusi elektrikui skirtas asmenines apsaugos priemones, nurodytas darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje (b. l. 90), tai netgi ieškovui prisilietus prie srovės šaltinio galva, nebūtų atsiradę jokių pasekmių. Byloje liko nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovui išduota vienintelė priemonė šalmas buvo suskilęs ir netinkamas nešioti, t. y. jis tiesiog nesilaikė ant galvos. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas E. Š..

22Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02A yra nurodyta, jog buvo pažeisti Elektriko pareiginių nuostatų 5.14 ir 6.2 papunkčių reikalavimai, ieškovo kaltės laipsnį apeliantas vertintų ne daugiau kaip 10 %.

23Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.270 str. 1 d. nuostatų.

24Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2011).

25Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, turėjo vadovautis CK 6.270 str. 1 d. ir iš atsakovės priteisti visą sumą patirtai žalai atlyginti. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė 337 Eur, nepagrįstai sumažino žalos sumą 50 %, todėl ši sprendimo dalis keistina ir iš atsakovės priteistina 674 Eur turtinei žalai atlyginti.

26Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad neturtinė žala atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laipsnį turėtų būti 3000 Eur, tačiau teismas nepagrįstai sumažino šią sumą 50 %, todėl ši sprendimo dalis keistina ir iš atsakovės priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27Atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi laidų paskirstymo, t. y. priteistina 255 Eur, t. y 51 % patenkintų ieškinio reikalavimų (3674 Eur/7272 Eur).

28Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą skundžia atsakovės direktorius A. V., kuris prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo reikalavimus visiškai, kaip nepagrįstus.

29Priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeistos procesinės normos, kurių pažeidimas turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui, netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos.

30Ieškovo, liudytojų parodymai patvirtino, kad nelaimingas įvykis darbe įvyko ne dėl įmonės kaip atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl paties A. L. neatidumo ir nerūpestingumo ir kaltų veiksmų, nežiūrint į tai, Kauno apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino.

31Tai, kad darbas nebuvo organizuojamas tinkamai ar dėl to darbų vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad darbdavys kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

32Atmestinas teismo aiškinimas, remiantis E. Š. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Minėti parodymai paimti iš konteksto. Minėtos aplinkybės nebuvo patikrintos teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tikrai buvo perkamos ar nuomojamos vienokios ar kitokios medžiagos, kurių Kauno apylinkės teismas net neįvardina.

33Negalima sutikti su teismo argumentacija ir dėl kontrolės norminių aktų, kadangi įmonėje galiojo vidaus tvarkos taisyklės, elektriko pareiginiai nuostatai Nr. 12, elektros montuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 37a ir kt., kurių punktus konkrečiai pažeidė A. L., kas buvo paminėta ankstesnėje skundo dalyje.

34Negalima sutikti su teismo argumentais, kad A. L. nebuvo skirtos būtinos saugos priemonės. Darbui, kuriam jis buvo priimtas dirbti ir kurį turėjo atlikti pagal savo darbinės funkcijas, minėtos priemonės buvo pakankamos, tačiau darbdavys negali atsakyti už tai, kad darbuotojas A. L. savavališkai pradės vykdyti darbus nesuderinęs su darbų vadovu, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ar reikiamų apsaugos priemonių.

35Kauno apylinkės teismas neaptarė įrodymų (LR CPK 178 str.), kurie patvirtintų, kad sužalojimai, sveikatos netekimas įvyko būtent dėl atsakovo UAB „Vilungė“ kaltės, kad UAB „Vilungė“ padarė kokią nors neteisėtą veiką ir tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Nesant visų būtinų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, negalėjo būti sprendžiamas nei turtinės, nei neturtinės žalos priteisimo klausimas.

36Kauno apylinkės teismas galėjo vertinti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad visus ieškovo įvardintus sužalojamus A. L. būtų patyręs būtent darbo metu ir būtent atlikdamas darbines funkcijas. Pažymėtina, kad nors šios aplinkybės ir buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį, tačiau Kauno apylinkės teismo nebuvo nei aptartos, nei įvardintos. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus, kurie yra priešingi.

37Kauno apylinkės teisme nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovo patirti sužalojimai buvo padaryti būtent 2013-07-10 dieną ir būtent darbo metu, kadangi gydytojams net keliose gydymo įstaigose nurodė, kad traumą patyrė namuose, buityje.

38Atsiliepime į ieškovo A. L. apeliacinį skundą atsakovės UAB „Vilungė“ direktorius A. V. prašė ieškovo apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą atmesti.

39Bylos medžiaga patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties ieškovo kaltės. Pagrindinis ieškovo apeliacinio skundo argumentas – tai LR CK 6.270 str. normų taikymas, konstatuojant kad UAB „Vilungė“ yra didesnio pavojaus šaltinis ir patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti išieškota besąlygiškai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka, kadangi nei su ieškiniu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėta Civilinio kodekso norma nebuvo nei aptarinėjama, nei ieškovo keliama, nei buvo prašoma ją taikyti. Ieškovas savo apeliaciniu skundu išeina už ieškinio ribų, kelia naujus reikalavimus, taip pažeisdamas LR CPK 312 str. reikalavimus. Ieškovas, prašydamas taikyti minėtą materialinę teisės normą, vadovaujantis LR CPK 178 str. turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad UAB „Vilungė“ vykdoma veikla kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta pavojų. Šiuo atveju apeliaciniame skunde yra nurodyta lakoniška frazė „atsakovas užsakovui įsipareigojęs atlikti elektros įrangos remonto darbus, sutarties pagrindu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoju“, kuri nepatvirtina nei atsakovo kaltės, nei galimumo taikyti šias LR CK normas. Visiškai neaišku, apie kokią sutartį ieškovas kalba. Minėta sutartis nebuvo nei aptarta, nei įvertinta teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinis skundas ir dėl LR CK 6.270 str. taikymo taip pat turi būti atmestas.

40Kauno apylinkės teismas galėjo patenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad visus ieškovo įvardintus sužalojamus A. L. būtų patyręs būtent darbo metu ir būtent atlikdamas darbines funkcijas, tačiau nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovo patirti sužalojimai buvo padaryti būtent 2013-07-10 dieną ir būtent darbo metu, kadangi gydytojams net keliose gydymo įstaigose nurodė, kad traumą patyrė namuose, buityje.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti patikslinto apeliacinio skundo ribas nenustatė. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir atsakovės UAB ,,Vilungė“ atsiliepimo į ieškovo A. L. argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai ir atsakovės atsiliepimo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų sumų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.

43Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

44Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės, neturtinės žalos atlyginimą ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą.

45Ieškovo A. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę ir turtinę žalą visiškai objektyviai įvertino ieškovo veiksmus ir ieškovo patirtus žalos dydžius. Todėl negalima sutikti su ieškovo A. L. argumentais, kad 2013 m. spalio 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 A yra nurodyta, jog buvo pažeisti Elektriko pareiginių nuostatų 5.14 ir 6.2 papunkčių reikalavimai, ieškovo kaltės laipsnį galima būtų vertinti ne daugiau 10 %. Kaip matyti iš Elektriko pareiginių nuostatų, šių nuostatų 5.14 papunktis numato, kad elektrikas privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, technologinės drausmės, įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, be to, paminėtų nuostatų 6.2 papunktis numato, kad elektrikas turi teisę atsisakyti dirbti darbus, kuriuos atlikti neapmokytas, taip pat kai neaprūpintas reikiamomis apsaugos priemonėmis, įrankiais bei mechanizmais.

47Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2013 m. balandžio 29 d. priimtas dirbti elektros montuotoju atsakovės UAB „Vilungė“ bendrovėje. Ieškovas 2013 m. liepos 10 d. dirbo ( - ) kultūros centro renovacijos objekte kartu su bendradarbiu E. Š., vedžiojo naują elektros instaliaciją pastate ir montavo elektros paskirstymo skydelius, atliekant elektros įrengimų montavimo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu ieškovas buvo sužalotas.

48Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Vilungė“ neaprūpino ieškovo A. L. reikiamomis apsaugos priemonėmis (b. l. 90) montavimo darbams atlikti, neatjungė elektros srovės ieškovo darbo vietoje, ieškovui tai buvo žinoma. Tačiau ieškovas, būdamas susipažinęs su Elektriko pareiginiais nuostatais Nr. 12 (b. l. 92, 93–95), 2013 m. liepos 10 d. dirbo elektros darbus esant neišjungtai elektros srovei, be reikiamų apsaugos priemonių, taigi veikė priešingai, nei nustatyta elektriko pareiginiuose nuostatuose. Ieškovas atlikdamas darbus elgėsi neapdairiai, neprotingai, pažeidė elektrikui nustatytus (Elektriko pareiginių nuostatuose) įsipareigojimus, tai užfiksuota ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktuose (b. l. 69–72, 74–75). Ieškovo A. L. padaryti Elektriko pareiginių nuostatų pažeidimai, padarytų pažeidimų pasekmės buvo tai, kad ieškovas atlikdamas darbus buvo paveiktas elektros srovės ir sužalotas (b. l. 81–89, 120–122, 128-133), dėl to sirgo ilgą laiką ir prarado 20 procentų darbingumo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ginčo situacijoje ieškovo veiksmus kaip kaltus, susijusius su žalingomis pasekmėmis, pripažino, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovas privalo prisiimti 50 procentų kaltės. Todėl mažinti kaltės laipsnį iki 10 procentų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

49Negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad vien dėl to, kad ieškovas neturėjo reikiamų apsaugos priemonių, įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas atliko elektros montavimo darbus esant neišjungtai elektros srovei, kas savaime yra pavojinga ir draudžiama. Todėl ieškovo samprotavimai apie nelaimingo atsitikimo galimas pasekmes, jog elektros montavimo darbų atlikimo metu ieškovui turint reikiamas darbui atlikti apsaugos priemones, jos galimai apsaugotų ieškovą nuo nelaimingo atsitikimo, sveikatos sužalojimo, teisėjų kolegijos yra vertinamos kaip niekuo nepagrįstos ieškovo prielaidos, todėl atmestinos kaip neįrodytos (CPK 12, 178, 185 str.).

50Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Vilungė“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas nurodė naujas aplinkybes dėl CK 6.270 str. taikymo nagrinėjamoje byloje. Ieškovas nei su ieškiniu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs CK 6.270 str., neprašė jo taikyti. Todėl sprendžiama, kad ieškovas savo apeliaciniu skundu išėjo už ieškinio ribų, kelia naujus reikalavimus, taip pažeisdamas LR CPK 312 str. reikalavimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl ieškovo nurodyto apeliaciniame argumento procesiniame dokumente nepasisako.

51Atsakovės UAB ,,Vilungė“ atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

52Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus teisės normų nustatytą asmens elgesio standartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio atsakomybė už darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neteisėtų veiksmų pobūdį, t. y. nustatė, kad darbdavys turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau UAB ,,Vilungė“ tos pareigos nevykdė.

53Atsakovė UAB ,,Vilungė“ kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tariamai netinkamai įvertintų įrodymų, susijusių su atsakovės pareiga aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis ir darbo įrankiais. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB ,,Vilungė“ nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas A. L. nebuvo aprūpintas apsaugos priemonėmis taip, kaip tai deklaruoja atsakovė UAB ,,Vilungė“.

54Taip pat byloje nenuginčyta ieškovo A. L. nurodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas susižalojo prisilietęs galva prie elektros prietaisų ir kad nurodytu atveju ieškovas A. L. neturėjo apsaugos priemonių, o buvęs pas ieškovą šalmas nebuvo tinkamas naudoti apsaugai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas A. L. nelaimingo atsitikimo metu neturėjo būtinų saugos priemonių elektros įrengimų montavimo darbams atlikti, o atsakovės UAB ,,Vilungė“ išduotas ieškovui šalmas buvo netinkamos būklės (nesilaikė ant galvos), kitų saugos priemonių (pirštinių, batų) ieškovas taip pat negavo. Todėl nurodytoje situacijoje ieškovas negalėjo saugiai atlikti jam pavesto darbo. Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako ir visiškai joms pritaria.

55Atmestinas atsakovės UAB ,,Vilungė“ apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas A. L. savo iniciatyva atliko jam nepriklausančius darbus nesaugioje aplinkoje. Kaip nustatyta byloje, ieškovas A. L. nelaimingo atsitikimo metu dirbo kartu su E. Š.. Ieškovą į darbą Čičinų kultūros namus atvežė atsakovės UAB ,,Vilungė“ statybos meistras V. T.. Ieškovas A. L. kartu su E. Š. atliko jiems pavestus darbus pagal schemas, kurias pateikė atsakovė UAB ,,Vilungė“. Byloje nenustatyta, kad ieškovas dirbo kitus darbus, nei buvo nurodyti atsakovės UAB ,,Vilungė“ projekte (schemoje), todėl sprendžiama, kad ieškovas atliko jam pavestą darbą, kurio apimtį nustatė atsakovė UAB ,,Vilungė“.

56Atmestinas atsakovės UAB ,,Vilungė“ argumentas, jog saugias darbo sąlygas turėjo užtikrinti pats ieškovas A. L., nes tokiam teiginiui pagrįsti byloje nepateikta įrodymų. Bylos duomenimis, elektros srovės atjungimą turėjo organizuoti atsakovės UAB ,,Vilungė“ elektros darbų vadovas K. V.. Bylos medžiaga patvirtina, kad tokiems darbams atlikti, kokius atliko ieškovas A. L., buvo būtina atjungti elektros srovę, darbai negalėjo būti atliekami neatjungus elektros srovės, tačiau atsakovė, žinodama, kad elektros įrengimų montavimo darbus numatyta atlikti pagal atsakovės sudarytus planus, neįsitikino, kad darbams atlikti sudarytos tinkamos darbo sąlygos, kad objekte atjungta elektros srovė. Todėl atsakovės UAB,,Vilungė“ argumentas dėl tariamai ieškovo iniciatyva savavališkai atliktų darbų ir atsakovės sudarytų pakankamų sąlygų elektros darbams atlikti laikomas neįrodytu ir nepagrįstu.

57Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo šalių kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir jų argumentus dėl tariamai išimtinai vienos iš ginčo šalių kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Vilungė“ bendrovėje susiklosčiusį pavaldžių darbuotojų kontrolės mechanizmą, jų aprūpinimą darbo įrankiais, saugos priemonėmis, darbų atlikimo mechanizmą patvirtina buvus atsakovės UAB „Vilungė“ aplaidumą organizuojant elektros įrenginių montavimo darbus.

58Atmestinas atsakovės UAB „Vilungė“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo E. Š. paaiškinimą (b. b. 2 t., b. l. 154–55). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad buvę objekte įrankiai buvo liudytojo ir ieškovo A. L., įmonė įrankių nedavė. Iš apsaugos priemonių turėjo tik šalmą, Artūro šalmas buvo lyg įskilęs, jam buvo kažkas negerai ir Artūras jo nenešiojo, nei guminių pirštinių, nei batų negavo. Objekte liudytojas ir ieškovas dirbo savarankiškai, jokių nurodymų iš elektros darbų vadovo nebuvo, su ieškovu apsitardavo ką darys. Liudytojo E. Š. manymu, jeigu ieškovas būtų turėjęs apsaugos priemones – gumines batus, pirštines ir šalmą, nelaimingo atsitikimo nebūtų įvykę, net dirbant po įtampa, arba pasekmės būtų žymiai lengvesnės, šiuo atveju ieškovas dirbo visiškai neapsaugotas. Todėl atsakovės UAB „Vilungė“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl darbdavio aplaidumo vertindamas ieškovo ir liudytojo E. Š. paaiškinimus dėl priskirtos darbdaviui pareigos aprūpinti darbuotojus visa būtina įranga, reikalinga saugiam ir kokybiškam darbui atlikti, yra neteisingas.

59Atsakovė UAB „Vilungė“ akcentuoja apeliaciniame skunde, kad ieškovui darbams atlikti buvo pateiktas darbo projektas. Teisėjų kolegijos vertinimu, projekto darbams atlikti turėjimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai ginčo situacijoje galėtų apsaugoti ieškovą nuo sveikatos sužalojimo, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, darbams vykdyti buvo būtina sudaryti saugias darbo sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas galėjo savarankiškai kreiptis į elektros energiją teikiančią organizaciją, kad statybos objekte būtų atjungta elektra, tai nebuvo ieškovo kompetencija. Tad esamoje situacijoje ieškovas atliko darbus neatjungęs elektros srovės, nes atsakovė UAB „Vilungė“ neužtikrino saugių sąlygų elektros darbams atlikti ir nekontroliavo pavaldžių darbuotojų darbo sąlygų.

60Atsakovės UAB „Vilungė“ kaltė taip pat nustatyta baudžiamojoje byloje, 2014-12-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 61-1-00840-13, Nr. KT-19020-13(2 t. b. b., b. l. 163–171, nutarimo 8, 9psl.), kuriame nurodyta, kad elektros montavimą vykdė neatestuotas tokios kategorijos elektromechanikos darbams atlikti darbuotojas, kuris veikiančiame elektros įrenginyje dirbo neprižiūrimas kito atestuoto elektrotechnikos darbuotojo: darbų atlikimui veikiančiuose elektros įrenginiuose nebuvo numatytos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės (darbas pagal nurodymus, pavedimas) ir techninės priemonės (izoliuotų įrankių apsauginių priemonių izoliuojančių nuo srovių dalių naudojimas ir pan.), nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė: neužtikrinta, kad į patalpas, kur yra veikiančių elektros įrenginių, galėtų patekti ir dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik tam tikros kategorijos elektrotechnikos darbams atlikti atestuoti darbuotojai. Tokios pačios aplinkybės, patvirtinančios atsakovės UAB,,Vilungė“ neteisėtus veiksmus, nustatytos ir Nelaimingo atsitikimo darbe 2013-10-25 akte Nr. 02 (b. l. 74–75). Bylos duomenimis, savo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo neginčijo ir atsakovės darbuotojas K. K. V., administracinio teisės pažeidimo 2015-02-03 tyrimo metu pripažinęs padaręs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 13 p. pažeidimą (b. l. 65–66). Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovas pats sudarė situaciją, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, prieštarauja anksčiau paminėtiems įrodymas.

61Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma surinktų byloje įrodymų patvirtina, kad ieškovas negalėjo tinkamai atlikti savo darbo dėl atsakovės UAB „Vilungė“ kaltų veiksmų, o tai yra pagrindas taikyti atsakovei UAB „Vilungė“ atsakomybę už ieškovo sveikatai padarytą žalą tokia apimtimi (50 procentų), kokią teisingai nusprendė taikyti atsakovei pirmosios instancijos teismas. Todėl atmestinas atsakovės UAB „Vilungė“ argumentas, kad ji neprivalo atlyginti žalos ieškovui.

62Atsakovė UAB „Vilungė“ kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovui nustatytų sveikatos sužalojimų nelaimingo atsitikimo metu, teigdama, jog teismo nustatyti ieškovo kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikimai yra padaryti buitinės traumos, o ne nelaimingo įvykio metu, tačiau su tuo sutikti negalima. Ieškovo ir liudytojo E. Š. paaiškinimais byloje (2 t., b. b., b. l. 119–120, 154–155) nustatyta, kad ieškovą, darbo metu jam prisilietus kakta prie saugiklio, nupurtė elektros srovė. Tiek ieškovas, tiek liudytojas E. Š. patvirtino, kad ieškovas buvo patyręs šoką, ieškovui skaudėjo ranką, dėl to apvyniojo ranką plėvelę, ant rankos matėsi nudegimų. Šių aplinkybių atsakovė nenuginčijo jokiais patikimais įrodymais, todėl jie vertinami kartu su medicininiais dokumentais. Ieškovas nuosekliai ne kartą nurodė, kad jis buvo nelaimingo atsitikimo metu praradęs sąmonę, nukrito, parvirto ant kairiojo šono, susižalojo kairią ranką, po to kėlėsi ir bėgo iš patalpos. Atvykęs pas gydytoją ieškovas skundėsi kairiojo peties skausmu – tai užfiksuota 2013-07-11 medicininiuose dokumentuose (2 t., b. byla, b. l. 48–55). Specialisto išvadoje Nr. G3071/13 (02) nustatyta (2 t., b. b., b. l. 65), kad 2013-07-11 ieškovui šeimos gydytoja diagnozavo odos nubrozdijimus kaktoje ir kairės rankos nykštyje, o remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir nusiskundimais ieškovui nustatytas kairio peties srities sumušimas. Ieškovą taip pat konsultavo neurologas, kuris nustatė kairio peties nervo rezginio trauminio pakenkimo diagnozę. Nors iš pateiktų aprašymų nebuvo tiksliai nustatyti ieškovo patirtos traumos tikslus laikas, aplinkybės ir mechanizmas, tačiau specialistų padaryta prielaida, kad odos nubrozdinimais įvardinti odos defektai yra ir elektros žymės, tai yra taškai kūno kontakto su kietais ir bukais tenkančios srovės laidininkais, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas susižalojo nelaimingo atsitikimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrašas iš Kauno klinikinės ligoninės dokumentacijos, gydytojo įrašas apie teikiamus ieškovo paaiškinimus (2 t., b. b., b. l. 60, 74–84) dėl nelaimingo atsitikimo įvykio vietos (darbe, namuose) nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas buvo sužalojęs kairį petį nelaimingo atsitikimo metu. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad visgi daugiau įrodymų patvirtina, kad ieškovas patyrė traumą darbo vietoje, o ne buityje (CPK 12, 178, 185 str.), todėl ir šis atsakovės UAB „Vilungė“ argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

63Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės UAB „Vilungė“ kaltę, tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir išaiškino bei taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo nustatęs, kad neteisėtais atsakovės UAB „Vilungė“ veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, kad tarp padarytos ieškovui žalos ir atsakovės UAB „Vilungė“ neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, kad ginčo šalys susijusios darbo santykiais, kad žala padaryta ieškovui darbo metu ir ji susijusi su ieškovo darbo veikla (DK 246 str.).

64Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovės UAB „Vilungė“ padarytos ieškovui žalos skaičiavimo dydžio ir taikytos atsakomybės atsakovei UAB „Vilungė“, priteistų iš atsakovės UAB „Vilungė“ žalų (turtinės ir neturtinės), todėl jų nekartoja. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės UAB „Vilungė“ apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėtumo ir netinkamai nustatytų žalų dydžio proporcijų atmestinas kaip nepagrįstas.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

66Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų procesinių sprendimų motyvus ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

67Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

68Atmetus apeliacinius skundus ginčo šalims Kauno apygardos teisme turėtos bylinėjimosi (žyminio mokesčio, teisinių paslaugų) išlaidos nepriteistinos.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

70Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. L. prašė priteisti 1 272 Eur turtinės žalos, 6 000 Eur... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas darbo 2013 m. balandžio 29 d. sutartimi Nr.... 8. Teismas aiškindamas ginčo aplinkybes atsižvelgė į atsakovės... 9. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nesilaikydamas saugumo reikalavimų... 10. Teismas akcentavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tiek dėl darbdavio, tiek... 11. Vertindamas priežastinio ryšio tarp neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo... 12. Spręsdamas ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas... 13. Teismas, nustatydamas priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydį... 14. Ieškinį patenkinęs iš dalies teismas proporcingai priteisė ieškovui... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą skundžia... 17. Skundžiamas sprendimas yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas... 18. Teismo išvada dėl abipusės kaltės buvimo yra nepagrįsta.... 19. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš... 20. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė net penkias teisiškai... 21. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos pabrėžtina,... 22. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe... 23. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.270 str. 1 d. nuostatų.... 24. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsakomybės... 25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovo tyčios ar didelio... 26. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad neturtinė žala atsižvelgiant į... 27. Atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi laidų paskirstymo,... 28. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą skundžia... 29. Priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeistos... 30. Ieškovo, liudytojų parodymai patvirtino, kad nelaimingas įvykis darbe įvyko... 31. Tai, kad darbas nebuvo organizuojamas tinkamai ar dėl to darbų vadovas buvo... 32. Atmestinas teismo aiškinimas, remiantis E. Š. paaiškinimais, duotais... 33. Negalima sutikti su teismo argumentacija ir dėl kontrolės norminių aktų,... 34. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad A. L. nebuvo skirtos būtinos... 35. Kauno apylinkės teismas neaptarė įrodymų (LR CPK 178 str.), kurie... 36. Kauno apylinkės teismas galėjo vertinti tik tuo atveju, jeigu būtų... 37. Kauno apylinkės teisme nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovo... 38. Atsiliepime į ieškovo A. L. apeliacinį skundą atsakovės UAB „Vilungė“... 39. Bylos medžiaga patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties... 40. Kauno apylinkės teismas galėjo patenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 44. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 45. Ieškovo A. L. apeliacinis skundas netenkintinas.... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas... 47. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2013 m. balandžio 29 d. priimtas... 48. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Vilungė“ neaprūpino ieškovo A. L.... 49. Negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad vien dėl to,... 50. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Vilungė“ atsiliepimo į... 51. Atsakovės UAB ,,Vilungė“ atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.... 52. Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus teisės normų nustatytą asmens... 53. Atsakovė UAB ,,Vilungė“ kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas... 54. Taip pat byloje nenuginčyta ieškovo A. L. nurodyta faktinė aplinkybė, kad... 55. Atmestinas atsakovės UAB ,,Vilungė“ apeliacinio skundo argumentas, jog... 56. Atmestinas atsakovės UAB ,,Vilungė“ argumentas, jog saugias darbo sąlygas... 57. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo šalių kaltę dėl... 58. Atmestinas atsakovės UAB „Vilungė“ apeliacinio skundo argumentas, kad... 59. Atsakovė UAB „Vilungė“ akcentuoja apeliaciniame skunde, kad ieškovui... 60. Atsakovės UAB „Vilungė“ kaltė taip pat nustatyta baudžiamojoje byloje,... 61. Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma surinktų byloje įrodymų patvirtina,... 62. Atsakovė UAB „Vilungė“ kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą... 63. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės UAB „Vilungė“... 64. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo... 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų procesinių... 67. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai... 68. Atmetus apeliacinius skundus ginčo šalims Kauno apygardos teisme turėtos... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 70. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo nekeisti....