Byla 2A-742-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant M.Armalienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. N.Jurčiukoniui, atsakovų atstovams adv. R.Naus, A.Vidzėnui, trečiojo asmens atstovei S.Černeckytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. B., Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-04-21 Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui pateiktu ieškiniu (b.l.2-4) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 2 167,01 Lt žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė teise į subrogaciją (CK 6.1015 str.) - ieškovas išmokėjo jo įmonėje apdrausto automobilio, BMW 330, valst. Nr. ( - ) kuris 2007-10-14 Mokslininkų g., Vilniuje, vairuojamas I. B., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, dėl ko buvo sugadintas, savininkui 2167,01 Lt draudimo išmoką. Įvykio metu už minėtos gatvės priežiūrą bei jų taisymą buvo atsakingas atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AAS „Gjensidige Baltic“. Todėl CPK 6.987 str. pagrindu ši bendrovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką dėl jo draudėjo netinkamos statinio priežiūros atsiradusiai žalai atlyginti, tačiau žala atlyginta nebuvo. Rėmėsi Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 12 p., 16 p. nuostatomis (kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją dalį, kelkraščius taip, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktu standartus ir normas; statinius, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai)), STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, patvirtinto 2001-12-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ministro įsakymu Nr. 603/456, 186 p. nuostatomis (kelio danga turi užtikrinti saugų eismą bei jo komfortą; kelio danga privalo būti lygi), CK 6.263, 6.266 str. nuostatomis (privalu atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos statinio priežiūros).

4Atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.63-64) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). UAB „Lemminkainen Lietuva“ nėra šio kelio savininkas ar valdy­tojas, ieškovas nepateikė jokių priešingą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėjo, jog pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl spręstinas klausimas dėl vairuotojo kaltės ir jo veiksmų įtakos žalai atsirasti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 172 p. ir 173 p., kurie reglamentuoja važia­vimo greitį bei vairuotojo veiksmus esant kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui. Akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-12-06 rašte nurodoma, kad vykstant gatvių statybos darbams eismo įvykio ruože buvo pastatyti papildomi kelio ženklai, informuojantys, jog vyksta kelio darbai, važiavimo greitį ribojantys, judė­jimo kryptį nurodantys bei kiti kelio ženklai, pagal kuriuos atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo ir turėjo iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, paneigiančių aptariamo eismo įvykio metu su­gadinto automobilio vairuotojo didelį neatsargumą.

5Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 44-45) taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“, kaip statybos rangovui, kilti civilinei atsakomybei dėl minėto įvykio nėra jokio teisinio pagrindo, todėl draudimo išmoka pagal savanorišką civilinės atsakomybės draudimo sutartį negali būti mokama. Pažymėjo, jog eismo įvykio protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 330 vairuotojos I. B. kaltės – Kelių eismo taisyklių 145 p. pažeidimo. Rėmėsi Kelių įstatymo 5 str. 6 p., kuriame nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės, taisymo ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento rašte Nr. A51-24533 (14.4-ŪK-5) nurodyta, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, projektas „Geležinio Vilko gatvės nuo Mokyklos gatvės iki Molėtų plento statyba“ buvo vykdomas laikantis visų įstatymų reikalavimų. Siekiant užtikrinti saugaus eismo sąlygas šiame ruože buvo pastatyti papildomi kelio ženklai informuojantys, kad vyksta kelio darbai, ženklai ribojantys važiavimo greitį, ženklai nurodantys judėjimo kryptį ir kiti kelio ženklai. Eismo schema yra suderinta su Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnyba, Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo bei žemės darbų priežiūros poskyriais. Pažymi, jog visi eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį įvertinus eismo sąlygas. Tuo tarpu I. B. nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino eismo sąlygų remontuojamame kelio ruože, dėl tos priežasties ir buvo sugadintas automobilis. Tokiu atveju UAB „Lemminkainen Lietuva“, kaip projekto įgyvendintojo, civilinei atsakomybei kilti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl draudimo išmoka pagal draudimo sutartį negali būti mokama.

6Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l.91-94) prašė ginčą spręsti atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2007-01-05 sudaryta Rangos sutartis Nr. A62-1-(16.30-ADM-10). Pagal šią sutartį už gatvių, patenkančių į statybos teritoriją, priežiūrą bei jų taisymą yra atsakingas rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“. Pažymėjo, jog daikto savininkas gali pavesti tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 str. už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Lemminkainen Lietuva“ atžvilgiu civilinė atsakomybė atsirastų, jeigu dėl jo netinkamai prižiūrėto kelio bei nepastatytų informuojančių ženklų (teisinės pareigos neįvykdymo) įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju būtina nustatyti būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinio ryšio buvimą tarp kilusios žalos ir minėto teisinės pareigos neįvykdymo.

7Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu (b.l.122-125) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ naudai priteisė 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Eismo įvykio protokole konstatuota aplinkybe, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojos I. B. kaltės, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 p. reikalavimus, taip pat tuo, kad nutarimo teisėtumas skirti nuobaudą nebuvo skundžiamas bei pačios I. B. nurodyta aplinkybe, jog ji važiavo maksimaliu 50 km/h paprastai gyvenvietėse leistinu greičiu, padarė išvadą, kad kelių valdymą, eksploatavimą, priežiūrą bei tvarkymą atlikusi UAB „Lemminkainen Lietuva“ nepadarė neteisėtų veiksmų CK 6.246 str. nuostatų prasme (CPK 185 str.) ir ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo sugadintas būtent dėl įvažiavimo į duobę (CPK 178 str., 185 str.).

8Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu (b.l. 135-137) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes. Pažymi, jog kelio ruože pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie vykdomus kelio darbus, nepašalina darbus vykdančios įmonės atsakomybės, kadangi kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, važiuojamoje dalyje, prie dešinio kelkraščio, buvo duobė, kuri atsirado dėl nekokybiškai išpilto asfalto. Todėl darbus vykdanti įmonė turėjo pastatyti greitį ribojančius kelio ženklus, kurių minėtame kelio ruože nebuvo, o važiuojamosios dalies dešinėje pusėje atsiradusią kliūtį – duobę, į kurią įvažiavo I. B. ir apgadino automobilį, aptverti ir pastatyti kelio ženklą Nr. 124 (susiaurėjimas iš dešinės) arba nukreipti eismą viena eismo juosta, arba, jei atliekami darbai nėra tiek pabaigti, kad eismo dalyviai galėtų saugiai važiuoti keliu, apskirtai uždrausti eismą šiame kelio ruože. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas daro išvadą, kad kelio darbai buvo vykdomi tinkamai neužtikrinus eismo saugumo, dėl to buvo apgadintas pas ieškovą apdraustas I. B. vairuojamas automobilis. Tvirtina, jog I. B. nei vieno ir Kelių eismo taisyklių 145 p. nustatytų reikalavimų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi eismo įvykio protokolu, kuris surašytas nepilnai išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes. I. B. turėjo teisę, bet ne pareigą ginčyti minėto eismo įvykio protokolo pagrindu priimtą nutarimą, todėl jos veiksmai negali būti vertinami vadovaujantis sąžiningumo kriterijumi. Ieškovo manymu, jis pateikė įrodymus, kad automobilis buvo sugadintas dėl automobilio įvažiavimo į duobę: pateikė I. B. pranešimą apie eismo įvykį, kuriame ji nurodė, kad įvažiavo į duobę, ir šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje. Aplinkybę, jog automobilis buvo sugadintas būtent dėl įvažiavimo į duobę, patvirtina sugadinimų pobūdis bei lokalizacija bei Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnų užfiksuota informacija. Pasak ieškovo, jo į bylą pateiktus įrodymus, kad automobilis buvo sugadintas kitu būdu, turėjo paneigti atsakovai, tačiau to nepadarė.

9Atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 147-149) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad šiuo atveju apeliacinio skundo argumentas, esą greitį ribojančių ženklų pastatyta nebuvo, teisiškai nėra reikšmingas, kadangi I. B. kaltė kilo ne dėl leistino greičio viršijimo, o dėl to, kad ji nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ką privalėjo padaryti atsižvelgdama į važiavimo sąlygas, konkrečiai remontuojamo kelio būklę. Dar kartą pažymi, jog ieškovo teiginį, kad greitį ribojančių ženklų nebuvo, paneigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-12-06 rašte Nr. A51-24433(14.4-ŪK-5) esantys duomenys. Atkreipia dėmesį, jog jokie byloje esantys duomenys nepaneigia aplinkybės, kad I. B. 2007-10-14 Eismo įvykio protokole Nr. E831338 užfiksuoto pažeidimo padarymo ir savo kaltės dėl eismo įvykio neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą protokolą vertino kaip dar vieną įrodymą, pagrindžiantį I. B. kaltę dėl eismo įvykio padarytos žalos.

10Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151-153) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl I. B. kaltės, ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ nepadarė neteisėtų veiksmų, numatytų CK 6.246 str. Todėl UAB „Lemminkainen Lietuva“, kaip statybos rangovui, kilti civilinei atsakomybei dėl minėto įvykio nėra jokio pagrindo, negali būti mokama ir draudimo išmoka. Pažymi, jog ieškovas, patvirtindamas, kad kelio ženklai, informuojantys apie atliekamus darbus, buvo, tuo pačiu pripažįsta, jog automobilio vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų važiuojant minėtu kelio ruožu. Atkreipia dėmesį į I. B. teisme duotus parodymus, jog šiuo automobiliu anksčiau yra ne kartą įvažiavusi į kelio duobes ir tai galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio metu atsiradusiems automobilio sugadinimams.

11Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo spręsti ginčą atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus (b.l. 142-144), kuriais pagrindžia savo poziciją, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pritaria teismo išvadai, jog eismo įvykis kilo dėl pačios I. B. kaltės. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kad automobilis buvo apgadintas būtent dėl kelio dangoje buvusios duobės, kadangi nuotraukose akcentuojama kairioji automobilio pusė, kai tuo tarpu Eismo įvykio protokole Nr. E831338 nurodytas dešiniosios kelio pusės ratlankio sugadinimas. Pažymi, jog iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad duobė kelio dangoje nėra tokia didelė, kad būtų padaryti nuotraukose užfiksuoti automobilio sugadinimai.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, taip pat įsitikina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 320 str., 329 str.).

14Nustatyta, kad tretysis asmuo I. B., vairuodama automobilį BMW 330, įvažiavo į atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ remontuojamoje Mokslininkų gatvėje, Vilniuje buvusią duobę, dėl ko transporto priemonė buvo apgadinta. Apeliantas šio automobilio savininkei išmokėjo draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovų – gatvės remonto darbus vykdžiusios bendrovės ir jos draudiko, grįsdamas reikalavimus CK 6.266 str. nuostatomis, numatančiomis statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagrindus. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ kėlė savo, kaip netinkamo atsakovo byloje, klausimą.

15Bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas apsprendžia ieškovas, t.y. pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, nurodydamas ieškinio dalyką - reikalavimą, nukreiptą atsakovui per teismą, ir šio reikalavimo faktinį pagrindą. Priešingas traktavimas neatitiktų dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 str. Taigi šioje civilinėje byloje kilo šalių ginčas, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinės prielaidos vertinti atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ veiksmus ar neveikimą kaip žalos padarymą CK 6.266 str. prasme (ieškinio pagrindas), ir šiuo teisiniu pagrindu taikyti jam ir, atitinkamai, jo draudikui civilinę atsakomybę. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos ( force majeure) arba nuketėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis c.b. Nr.3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis c.b. Nr.3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Todėl atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ veiksmai kaltės aspektu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindu įvardintą teisės normą – CK 6.266 str. nevertintini, juo labiau, kad ieškinyje jokie konkretūs jo kaltės motyvai bei juos pagrindžiantys įrodymai net nebuvo nurodyti, kildinant ieškinio dalyką vien iš kelio remonto darbų, žalos apdraustam automobiliui padarymo bei jos išmokėjimo faktų. Aplinkybė dėl esą netinkamai išpiltos asfalto dangos, įtakojusios įdubos atsiradimą, ankstesniuose ieškovo procesiniuose dokumentuose nebuvo įvardinta, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjama dėl kokios priežasties ši įduba atsirado važiuojamojoje kelio dalyje (CPK 1778 str.). Todėl šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip naują aplinkybę, kuria grįsti skundą įstatymas draudžia (CPK 306 str. 2 d.).

16Kelio valdytojas tai fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p., toliau - Aprašas). Sprendžiant dėl objekto, su kuriuo siejama padaryta žala, valdymo (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme) kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 str. sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pati savaime rangos sutartis (b.l. 95-109), sudaryta tarp gatvės savininko, trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.) ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ dėl gatvės remonto darbų, numatytų atlikti sutartyje nustatytu terminu, dar neapsprendžia šio objekto valdymo perdavimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas, tame tarpe ir užtikrinančias saugaus eismo sąlygas, atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 6 d., Aprašo 6 p., 8.3. p.). Pagal Kelių įstatymo 2 str. 12 d. kelio taisymas (remontas) yra statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusiais dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Ji įgyvendinama kelio savininkui (valdytojui) organizuojant kontrolę, užtikrinančią Statybos įstatymo nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Aprašo 2 p.). Tuo tarpu kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d., Aprašo 2 p., 12.1 p., 12.2. p.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, būtent dėl pablogėjusių gatvės, kaip statinio, savybių savivaldybė ir pavedė atsakovui atlikti rangos sutartimi numatytus konkrečius darbus, jų baigimo laikas – 2008-05-31 (b.l.109), tačiau jokių nuolatinio pobūdžio funkcijų, susijusių su nuolatine šio gatvės priežiūra, eksploatavimu ir tvarkymu (nuolatinių kelio darbų atlikimu), gatvės būklės kontrole ir pan., atsakovui neperleido. Todėl vertinti atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą nėra teisinių prielaidų, atsakovų - rangovo ir jo draudiko - atsakomybė gali kilti tik bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.256 str.).

17Kolegija apeliacinio skundo argumentų, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti rangovo atžvilgiu civilinės atsakomybės institutą dėl įpareigojančių įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų netinkamo vykdymo, pagrįstais nepripažįsta. Nėra ginčo dėl to, kad gatvėje, kurios dalyje buvo vykdomi darbai, buvo pastatytas įspėjamasis ženklas Nr. 106 „Darbai“, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (b.l.25, I. B. paaiškinimai teisme, b.l. 119), tą savo skunde pripažįsta ir apeliantas. Šis ženklas jau pats savaime reiškia vairuotojo pareigą sumažinti įprastą toje vietovėje leistiną greitį, būti atidesniam, įsitikinti, ar pasirinktas greitis atitinka važiavimo sąlygas, kelio būklę (Kelių eismo taisyklių 172 p. ir 173 p.). Jokių kitų papildomų priemonių, ir juo labiau – nukreipti eismą viena juosta ar apskritai uždrausti toje gatvės dalyje eismą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbus rangos sutarties pagrindu vykdantis atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ neprivalėjo ir negalėjo taikyti. Pagal Kelių įstatymo 18 str., bet koks eismo ribojimas (jo laikinas apribojimas, eismo nutraukimas ar kelio uždarymas, tame tarpe ir dėl kelio tiesimo ar jo taisymo (remonto), priežiūros darbų metu) yra priskirtas kelio savininko ar tam tikrais atvejais policijos pareigūnų kompetencijai. Atsakomybė už reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, neįgyvendinimą kyla už kelių priežiūrą atsakingiems asmenims bei pareigūnams (Aprašo 42 p., CK 6.246 str. 1 d.).

18Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kelkraščio įdubos, kuri sąlygojo ieškinyje nurodyto dydžio žalos atsiradimą apdraustam automobiliui, o tokia aplinkybė byloje nenuginčyta ir su šia skundo dalimi kolegija sutinka, dislokacijos vietą, dydį bei kontūrus. Eismo įvykio protokole nurodytas įdubos, esančios prie pat kelkraščio, ilgis 2,10 ir plotis - 1,05 (matavimo vienetas bei jos gylis nenurodytas) (b.l. 10). Tokios informacijos nesama ir I. B. paaiškinimuose draudikui (b.l.11). Vertinant ieškovo į bylą pateiktas nuotraukas matyti, kad važiuojamoji gatvės dalis ir šalikėlė yra pakankamai plačios, gatvės dalis be asfalto užima tik neženklią kelio dalį (iki 30 cm), duobės gylis nesiekia 10 cm (b.l. 31-32). Todėl priimant domėn tas aplinkybes, kad I. B. šis kelias buvo gerai žinomas, ką ji patvirtino teismo posėdyje (b.l.119), kad ji, kaip ir kiti vairuotojai, buvo informuoti apie vykdomus kelio statybos - remonto darbus įspėjamuoju kelio ženklu, saugaus šioje eismo situacijoje greičio pasirinkimas neabejotinai būtų leidęs I. B. kliūtį laiku pastebėti ir jos išvengti (apvažiuoti). Esant tokioms aplinkybėms net ir traktuojant atsakovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ veiklą kaip atsakomybę be kaltės, jeigu ieškovas proceso pirmosios instancijos teisme metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis būtų įrodinėjęs ir įrodęs būtent nekokybiškai pakloto asfalto faktą (CPK 177 str., 178 str.), pareiga atlyginti žalą nekiltų, kadangi ši žala, kolegijos manymu, atsirado dėl didelio pačios vairuotojos I. B. neatsargumo, eliminuojančio atsakovų civilinę atsakomybę (CK 6.270 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis c.b. Nr.3K-3-62/2009).

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

20Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

21Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2008-04-21 Vilniaus m. 2-ajam apylinkės... 4. Atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.63-64)... 5. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 44-45)... 6. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį... 7. Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu (b.l.122-125)... 8. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu (b.l. 135-137) prašo... 9. Atsakovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 10. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 11. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo spręsti ginčą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 14. Nustatyta, kad tretysis asmuo I. B., vairuodama automobilį BMW 330, įvažiavo... 15. Bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas... 16. Kelio valdytojas tai fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis... 17. Kolegija apeliacinio skundo argumentų, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti... 18. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kelkraščio įdubos, kuri... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo... 20. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 21. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti...