Byla e2YT-3980-344/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus nepilnamečio vaiko tėvui

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J., dalyvaujant pareiškėjai R. J., jos atstovei advokatei R. L., suinteresuotiems asmenims V. B. ir J. Š., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisų apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovei Ž. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., J. Š., išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisų apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje, dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus nepilnamečio vaiko tėvui.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., miręs 2016 m. lapkričio 2 d., yra jos sūnaus D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., tėvas.

5Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

6Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisų apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2016 m. lapkričio 2 d. miręs V. Š. yra biologinis D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., tėvas, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

7Pareiškėja R. J. ir jos atstovė advokatė R. L. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja R. J. papildomai paaiškino, kad su sutuoktiniu A. J. išsituokė 1998 m. 2003 m. susipažino su V. Š., su kuriuo vėliau susilaukė sūnaus Deimanto. V. Š. džiaugėsi sužinojęs, kad taps tėvu, tačiau apie vestuves kalbos nebuvo. Kartu su sūnaus tėvu gyveno iki 2005 m., t. y. 2,5 metų, tačiau su pertraukomis, ilgiausiai išgyveno apie 6 mėn. po vaiko gimimo. Nutrūkus santykiams, sūnus toliau bendravo su tėvu, močiute, t. y. V. Š. mama J. Š.. V. Š. pas ją užeidavo, tačiau jis turėjo kitą šeimą, nors ir nebuvo oficialiai susituokęs. V. Š. dalyvavo sūnaus Deimanto krikštynose, krikšto tėvą parinko būtent jis – savo pusbrolį. Sūnus tėvu laiko V. Š. ir pastarasis laikė save vaiko tėvu, lankydavo sūnų, tačiau įregistruoti tėvystės nenorėjo, nes nenorėjo sūnui mokėti išlaikymo.

8Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad ji yra V. Š. duktė. Ji žinojo, kad turi brolį Deimantą, jį lankydavo, buvo nuvažiavę abu su tėvu. Mirus tėvui, ji ir toliau bendrauja su broliu, jis ją laiko seserimi, yra susiformavę artimi ryšiai.

9Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad ji yra mirusio V. Š. mama ir neabejoja, kad anūko Deimanto tėvas yra jos sūnus, nes yra labai panašus. Su Deimantu bendrauja labai dažnai, jis ateina pas ją į namus kas antrą dieną ir dažniau, pats V. Š. niekada neneigė tėvystės, visi dalyvavo Deimanto krikštynose.

10Liudytoja B. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra R. J. kaimynė. 2005 m. ji dalyvavo Deimanto krikštynose, yra jo krikšto mama. V. Š. pusbrolis D. S. yra Deimanto krikšto tėvas. Žino, kad tuo metu, kai pradėjo lauktis Deimanto, pareiškėja bendravo su V. Š., kurį laiką gyveno kartu. R. J. su V. Š. susipažino apie 2003-2004 metais.

11Liudytoja A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra pareiškėjos mama. Jos dukra susilaukė su V. Š. vaiko. Dukra apie du metus draugavo ir kartu gyveno su V. Š., vaikas labai panašus į tėvą.

12Liudytojas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jį su R. J. susipažindino pusbrolis V. Š., jie gyveno kartu nuo 2003 metų. Vėliau jiems gimė sūnus Deimantas, kuris yra labai panašus į tėvą. 2005 m. spalio mėnesį Deimantą krikštijo Mažeikiuose. Valdas paprašė jo būti Deimanto krikšto tėvu ir jis sutiko. V. Š. pripažino Deimantą kaip savo vaiką.

13Pareiškimas tenkintinas.

14Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

15CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

16Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. Š., miręs 2016 m. lapkričio 2 d., yra nepilnamečio sūnaus D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., tėvas, grindžia tuo, jog registruojant vaiko gimimą gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas V. Š. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti V. Š. tėvystę jos sūnaus D. J. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.

17Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos R. J. sūnus D. J. gimė 2004 m. liepos 9 d. Gimimo liudijime įraše apie vaiko tėvą duomenų nėra. Pareiškėjos santuoka su sutuoktiniu A. J. nutraukta 1998 m. spalio 20 d. m. Pareiškėjos nurodytas spėjamas tėvas V. Š. mirė 2016 m. lapkričio 2 d.

18Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

19Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

21Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja ir V. Š. apie du su pusę metų gyveno kartu. 2004 m. liepos 9 d. jiems gimė sūnus D. J., kurio tėvystę V. Š. pripažino, dalyvavo sūnaus krikštynose. Krikšto Sakramento pažymėjime nurodyta, kad D. J. tėvas yra V. Š.. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad jiems žinoma, jog V. Š. gyveno su pareiškėja, jis pats pripažino, kad yra D. J. tėvas. Mirusiojo V. Š. mama J. Š. ir jo duktė V. B. pareiškėjos sūnų D. J. laiko savo šeimos nariu, t. y. mirusiojo sūnumi, su juo bendrauja.

22Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad V. Š., miręs 2016 m. lapkričio 2 d., yra pareiškėjos sūnaus D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., tėvas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

23Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas mano, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

24Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., miręs 2016 m. lapkričio 2 d., yra jos sūnaus D. J., gim. ( - ), tėvas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

25Juridinis faktas nustatomas D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

Nutarė

27pareiškimą tenkinti.

28Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., miręs 2016 m. lapkričio 2 d., a. k. ( - ) yra vaiko D. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) tėvas.

29Juridinis faktas nustatomas D. J., gim. ( - ), teisių užtikrinimui ir tam, kad žinotų savo kilmę.

30Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G., sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal... 3. Teismas... 4. pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti... 5. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.... 6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės... 7. Pareiškėja R. J. ir jos atstovė advokatė R. L. teismo posėdyje prašė... 8. Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir... 9. Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir... 10. Liudytoja B. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra R. J. kaimynė. 2005 m.... 11. Liudytoja A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra pareiškėjos mama. Jos... 12. Liudytojas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jį su R. J. susipažindino... 13. Pareiškimas tenkintinas.... 14. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 15. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas... 16. Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V.... 17. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos R.... 18. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir... 19. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados)... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės... 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos dalyvių, liudytojų... 22. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių... 23. Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo,... 24. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis),... 25. Juridinis faktas nustatomas D. J., gim. 2004 m. liepos 9 d., teisių... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 27. pareiškimą tenkinti.... 28. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., miręs 2016 m.... 29. Juridinis faktas nustatomas D. J., gim. ( - ), teisių užtikrinimui ir tam,... 30. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...