Byla e2A-606-587/2020
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. F. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-587-743/2019 pagal ieškovo E. F. ieškinį atsakovams V. S., I. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų V. S. ir I. L. priešieškinį ieškovui E. F. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132), prašo pagal UAB ,,Pasoda“ parengtą Žemės sklypo ( - ) Lazdijų r. sav. Formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS bylos Nr. ZSFP–31660) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus tokiu būdu:

81.1.

9ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise pagal projektą Nr. 602-1-2 priteisti 0,3584 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius: 1) 112,14 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 2) 30 kv. m. užstatyto ploto svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 3) 37 kv. m. užstatyto ploto klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), 4) stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), esančius Lazdijų r. sav., ( - ),

101.2.

11atsakovams I. L. ir V. S. pagal projektą Nr. 602-2-1 priteisti 0,5357 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius: 1) 89 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 2) 48 kv. m. užstatyto ploto viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 3) 72 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 4) 20 kv. m. užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ); 5) šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), bei pagal projektą Nr. 602-1-3 priteisti 0,1812 ha žemės sklypą, esančius Lazdijų r. sav. ( - ).

122.

13Atsakovai V. S. ir I. L., patikslinę ieškinio reikalavimus (t. 5, el. b. l. 1–9; t. 7, el. b. l. 151–158), prašo pagal UAB ,,Altida“ atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 10 753 kv. m. dydžio žemės sklypą ir šiame žemės sklype esančius pastatus proporcingai jų rinkos vertei bei atsižvelgiant į statinių dislokacijos vietą po žemės sklypo atidalijimo tokiu būdu:

142.1.

15atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1, 1 387 Eur vertės, 2) ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), 5 025 Eur vertės, 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), 1 940 Eur vertės, ir 4) malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ) 1 045 Eur vertės,

162.2.

17atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 2, kurio vertė 1 387 Eur, 2) viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), kurios vertė 4 717 Eur, 3) svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), kurio vertė 2 433 Eur, 4) klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), kurios vertė 2 729 Eur, ir 5) šulinį, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 190 Eur,

182.3.

19ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 3, kurio vertė 1 387 Eur, 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu ( - ), kurio vertė 23 099 Eur, 3) stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), kurios vertė 361 Eur, 4) nuotekų valymo įrenginį, kurio vertė 2 313 Eur ir 5) vandens gręžinį, kurio vertė 3 087 Eur,

202.4.

21priteisti atsakovui V. S. iš ieškovo E. F. 7 636,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį;

222.5.

23priteisti atsakovei I. L. iš ieškovo E. F. 5 577,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį.

243.

25Ieškovas prašo tenkinti ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

263.1.

27ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso 1, 0753 ha žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, klėtis, stoginė, du ūkiniai pastatai, viralinė, malkinė, šulinys. Šį turtą, kiekvienas iš šalių paveldėjo po motinos E. I. F. mirties ( - ) Atsakovai jam trukdo verstis kaimo turizmu. Turto atidalijimo projektas grindžiamas tuo, kad į ginčo sodybos statybą ieškovas investavo savo lėšas, uždirbtas užsienyje, lėšas, gautas sodyboje auginant ir pardavinėjant uogas, renkant ir parduodant grybus. Prie sodybos statymo ir įrengimo prisidėjo savo darbu, įrenginėjo pastatų vidų, po motinos mirties vienas prižiūri sodybą, siekia joje ir toliau plėtoti kaimo turizmo verslą, todėl siekia, kad atidalijant turtą jam būtų paskirta 43 kv. m. ploto didesnė pastatų dalis. Atsakovė I. L. nuolat gyvena Prancūzijoje, o V. S. – Alytuje.

283.2.

29Atsakovų priešieškinį prašo atmesti. Ieškovui verstis kaimo turizmu būtinas gyvenamasis namas su stogine, svirnas, klėtis ir žemės sklypas, suformuotas po šiais pastatais, o atsakovų pasiūlymas, kad jam liktų tik gyvenamasis namas su stogine netenkina. Piniginės kompensacijos jis nesutinka mokėti, nes neturi pinigų, dėl jo įdirbio į šią sodybą mano, kad kompensacijos mokėjimas atsakovams nebūtų teisingas. Kompensaciją sutiktų mokėti tik tuo atveju, jeigu turtas būtų atidalintas pagal jo siūlomą atidalinimo planą. Nesutinka, kad atsakovė I. L. investavo savo lėšas į šios sodybos statybą, mano, kad pervestus pinigus į mamos E. I. F. sąskaitą ji grįžusi į Lietuvą panaudodavo savo reikmėms.

304.

31Atsakovai V. S. ir I. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsakovų priešieškinį patenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

324.1.

33ieškovo pateiktu atidalinimo projektu neracionaliai siūloma atidalinti turtą: ieškovas sau siekia pasiimti vidurinę žemės sklypo dalį su pačiais vertingiausiais pastatais, įrengtu vandens gręžiniu ir nuotekų valymo įrenginiu, o atsakovams siekia palikti mažiausią vertę turinčius pastatus, kurie yra išsidėstę tik vienoje vakarinėje sklypo dalyje. Rytinė, siaura žemės sklypo dalis, pagal ieškovo projektą tenkanti atsakovams, yra visiškai be statinių. Atsakovams norint atsidalinti likusią turto dalį, vienam iš atsakovų tektų siaura žemės sklypo dalis rytinėje pusėje be pastatų ir maža dalis vakarinėje pusėje, tokios nuosavybės racionalus naudojimas neįmanomas.

344.2.

35Ieškovas nepagrįstai tvirtina sodybą statęs ir įrenginėjęs iš savo asmeninių lėšų. E. I. F. kelis kartus buvo išvykusi į JAV, kur užsidirbo pinigų, kuriuos investavo į sodybą, sodybos statybą finansavo ir E. I. F. sesuo T. S., sodybos statybai buvo naudojamas E. I. F., T. S. ir I. K. priklausęs miškas, dalis šio miško buvo parduota ir pinigai investuoti į sodybos statybą. Į šios sodybos statybą E. I. F. investavo lėšas, paveldėtas po sesers T. S. mirties.

364.3.

37Ieškovas kurį laiką dirbo užsienyje, tačiau jis turėjo mokėti baudas, išlaikymą, jo uždirbtos lėšos buvo naudojamos jo butui išpirkti, o jo pajamų užsienyje gavimo metu 2001–2003 metais jokia statyba sodyboje nevyko. Atsakovas nuo 2009 m., kai vyko esminė sodybos statyba, niekur nedirbo, investuoti į sodybos statybą neturėjo galimybių. Atsakovė I. L. gyvena Prancūzijoje, savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šios sodybos įrengimo, iki motinos mirties pastoviai siuntė pinigų mamai, davė pinigų vandens gręžiniui ir nuotekų valymo įrenginiams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinį prisidėjimą prie sodybos statybos. Atsakovai neginčija, kad ieškovas gyveno sodyboje, todėl prisidėjo prie nekvalifikuotų darbų atlikimo sodyboje. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

384.4.

39Priešieškiniu prašo turtą atidalinti kiekvienam iš bendraturčių lygiomis dalimis taip, kad kiekvienam bendraturčiui tektų žemės sklypas su jame esančiais statiniais. Toks atidalinimo būdas labiausiai užtikrintų visų bendrasavininkų interesus ir būtų racionaliausias turto naudojimo prasme. Iš ieškovo turėtų būti priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, atsižvelgiant į nustatytą turto rinkos vertę. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto, todėl ieškovas turės galimybę piniginę kompensaciją atsakovams išmokėti kitu turtu.

40II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

415.

42Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino visiškai:

435.1.

44atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0753 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Lazdijų r. sav. ( - ), pagal UAB ,,Altida“ (projekto rengėjas A. S.) atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (nenustatant projekte numatytų servitutų S1 – S11) ir šiame žemės sklype esančius statinius tokiu būdu:

451) atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), ir malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ),

462) atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 2, viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), ir šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ),

473) ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 3, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu ( - ), stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą ( - ), vandens gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį.

485.2.

49Atsakovui V. S. iš ieškovo E. F. priteisė 7 636,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį ir 1 845 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei I. L. iš ieškovo E. F. priteisė 5 577,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį.

505.3.

51Valstybei iš ieškovo E. F. priteisė 27,54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovui V. S. permokėtą 660,60 Eur žyminio mokesčio dalį.

526.

53Teismas nustatė, kad:

546.1.

55šalims ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po motinos E. I. F. mirties lygiomis dalimis po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo turtas. Ieškovas siekia, kad atidalinant turtą jam būtų paskirta didesnė realioji turto dalis nei idealioji dėl jo investicijų į šį turtą. Atsakovai siekia, kad turtas būtų atidalintas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam bendraturčiui tektų realioji turto dalis atitinkanti idealiąją turto dalį.

566.2.

57Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po motinos mirties būtų investavęs savo asmenines lėšas į ginčo turtą ir taip padidino bendrą daiktą. Nustatyti tik ieškovo veiksmai naudojantis turtu ir jį išlaikant. Sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas padidinti ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinant ginčo turtą.

586.3.

59Ieškovas siekia įrodyti, kad motinos E. I. F. vardu sukurtas ginčo turtas nėra vien jos asmeninė nuosavybė, dalis priklauso ieškovui, nes jis prisidėjo savo lėšomis jį sukuriant. Teismas pripažino, kad vien faktas, kad ieškovas einamojoje indėlio sąskaitoje turėjo pinigų, laimėjo loterijoje bei deklaravo įvežamus pinigus iš Airijos nepatvirtina, kad visi šie pinigai buvo panaudoti sukuriant ginčo turtą. Ieškovo iš užsienio siunčiamos lėšos buvo naudojamos remti ieškovo dukros motiną A. P., išlaikyti dukrą I. F., remontuoti jo automobilį, išpirkti butą žeme. Tuo laikotarpiu, kai ieškovas deklaruoja gavęs pajamų iš užsienio, iš esmės statyba sodyboje nevyko, o statinių statybos metu jo pajamos nebuvo tokios, kuriomis galėtų kurti sodybą. Po motinos E. I. F. mirties ieškovui ir atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo turtą išduotas lygiomis dalimis, po 1/3 dalį turto. Ieškovas, nenuginčijęs šio paveldėjimo teisės liudijimo, negali pretenduoti į didesnę ginčo turto dalį.

606.4.

61Byloje abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą, užtikrina visų bendraturčių privažiavimą prie sklypo ir galimybę naudotis ežero pakrante, kiekvienas atidalintas sklypas ribojasi su ežero pakrante, o šiaurinėje sklypo dalyje žemės sklypai ribojasi su keliu.

626.5.

63Atidalijus turtą ieškovo siūlomu būdu, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisė atitektų dvi žemės sklypo dalys: rytinė – 812 kv. m bei vakarinė – 5 357 kv. m, atsakovai ir toliau liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, siekiant visiškai atsidalinti turtą, toks atidalinimas suponuotų tolesnes atidalijimo procedūras. Nors vakarinėje sklypo dalyje yra keturi pastatai (du ūkiniai pastatai, malkinė ir viralinė), tačiau du ūkiniai pastatai ir malkinė yra pastatyti kaip vienas pastatas, jų atidalinimas fiziškai neįmanomas. Iš esmės atidalinti natūra būtų galima tik du labai skirtingo dydžio pastatus. Ieškovui tektų vidurinė atidalijamo žemės sklypo dalis, jo nuosavybė būtų išsidėsčiusi viename žemės sklype, jam tektų keturi geriausiai įrengti pastatai, tarp kurių gyvenamasis namas, šalia jo esantys vandens nuotekų tinklai ir vandens gręžinys, taip pat svirnas ir klėtis, kurioje įrengta pirtis ir gyvenamieji kambariai. Teismas sprendė, kad toks atidalijimo būdas pažeidžia teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą, ieškovo interesams nepagrįstai suteikia pernelyg didelį prioritetą, yra neracionalus, taip dislokuotą turtą prižiūrėti, jį naudoti bei parduoti yra sudėtingiau, nuosavybės įteisinimas, disponavimas ja yra brangesnis, nesąžiningas atsakovų atžvilgiu, kurie turi pagrįstą lūkestį pastatus atsidalinti natūra taip, kad jiems atitektų kuo didesnė proporcingai jų turimai idealiajai daliai priklausanti realioji dalis turte, o ne menka turto (pastatų) dalis su pinigine kompensacija.

646.6.

65Pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į tris proporcingas kiekvieno bendraturčio turimai idealiajai daliai turte dalis. Kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Kiekviename atidalintame žemės sklype liktų tam tikri savarankiški pastatai. Tai atitinka visų bendraturčių siekius. Tokiu būdu ieškovui tektų mokėti 13 213 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir ji yra 5 163 Eur mažesnė nei pagal ieškovo pasiūlytą projektą. Sprendė, kad geresniu laikytinas tas projektas, pagal kurį mokėtina piniginė kompensacija yra mažesnė. Atsakovų pateiktas atidalijimo pasiūlymas labiausiai atitinka proporcingumo principą, geriausiai užtikrina bendraturčių teisingą ir sąžiningą interesų pusiausvyrą bei galimybę ieškovui toliau verstis kaimo turimo veikla ir gauti iš to pajamas.

666.7.

67Atsakovų pateiktame atidalijimo projekte nurodyti kelio ir kiti servitutai nuo S1 iki S11, kurie užtikrintų patekimą prie pastatų ir naudojimąsi jais. Atidalijus turtą pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, visi kiekvienam savininkui tenkantys statiniai patenka į to savininko žemės sklypą, todėl atidalijus turtą kelio ir kiti servitutai naudotis turtu bei pateikti į jį taip pat nereikalingi, todėl jie nenustatytini.

68III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

697.

70Apeliaciniu skundu ieškovas E. F. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

717.1.

72pirmos instancijos teismas formaliai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į faktinę bei individualią bylos situaciją, byloje surinktus įrodymus, į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, priėmė formalų ir neteisingą sprendimą.

737.2.

74Ieškovas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2009 m. nuolat dirbo. Nuo 2001 m. balandžio iki 2004 m. rugsėjo nuolat dirbo užsienyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje. Susitaupė daugiau kaip 150 000 Lt, kurie buvo pervedami motinai E. I. F., kuriais ji galėjo laisvai disponuoti ieškovui esant užsienyje. Byloje surinkti įrodymai – sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai – patvirtina, kad ieškovas visą savo laiką skyrė sodybos Smališkių kaime įrengimui ir kūrimui, todėl objektyviai neturėjo galimybės dirbti. Pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo turėtų santaupų dydžio, jų nevertino santykyje su E. I. F. turėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m., kada buvo statoma ir įrenginėjama sodyba.

757.3.

76Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 23 d. ieškovas iš viso patyrė 4275 Eur išlaidas vandens gręžinio ir nuotėkų įrengimui. Pirmos instancijos teismo išvados, kad vien susirašinėjimas tarp atsakovų ir atsakovės sutuoktinio, 2200 Eur pavedimas atsakovui patvirtina, kad atsakovės lėšomis buvo įrengti 4275 Eur vertės įrengimai yra nepagrįstos. E. I. F. mirė ( - ) tuo tarpu 2500 Eur pavedimas iš atsakovės sutuoktinio sąskaitos į atsakovo sąskaitą darytas 2016 m. rugpjūčio 30 d., po to kai už valymo įrengimų ir vandens gręžinio įrengimą pilnai buvo atsiskaityta ieškovo lėšomis.

777.4.

78Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti ieškovo teiginiais, kad statybines medžiagas sodybos statyboms jis įsigijo iš savo lėšų ir darbų bei tokiu būdu prisidėjo prie sodybos statybų ir įrengimo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kiek ieškovas faktiškai prisidėjo prie statinių įrengimo. Ieškovo prisidėjimas sudarė ne mažiau kaip 30 procentų statinių, kuriuos pagerino savo darbu, vertės – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 23 009 Eur), svirno, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 2 433 Eur) ir klėties, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 2 729 Eur). Bendroje sumoje 8451,30 Eur arba 30 procentų nuo šių statinių vertės (28 171 Eur). Nuotekų valymo įrenginys (rinkos vertė 2 313 Eur), teisiškai neįregistruotas vandens gręžinys (rinkos vertė 3 087 Eur) taip pat laikytini ieškovo atliktu pagerinimu. Bendra ieškovo investicijų į sodybą vertė turėtų būti vertinama mažiausiai 13 851,30 Eur.

797.5.

80Įvertinus tai, kad sodybą sudaro 10 753 kv. m. dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 4 161 Eur), esantis Lazdijų r. sav. ( - ), ir statiniai, kurių bendra vertė yra 51 010 Eur, bendrai dalinama vertė turėtų būti 37 158,70 Eur (51 010 Eur atėmus ieškovo 13 851,30 Eur indėlį). Tokiu atveju ieškovui turėtų atitekti 51,44 procentai sodybos, o atsakovams po 24,28 procentus. Pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aukščiau aptartą ieškovo indėlį įrengiant sodybą.

817.6.

82Sodyba yra vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis ir faktinė ieškovo gyvenamoji vieta, atsakovai nesinaudojo sodyba ir neplanuoja naudotis ateityje. Ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, visiems bendraturčiams tenkanti žemės sklypo dalis yra lygi – po 3 584 kv. m., o statiniai, esantys žemės sklype, padalijami pagal funkcinį jų paskirstymą, ieškovui priskiriant statinius, kuriais jis faktiškai naudojasi pajamoms, reikalingoms pragyvenimui gauti, atidalintus pastatus bendrasavininkai gali naudoti pagal paskirtį. Ieškovui priskiriami statiniai būtų aiškiai atskirti nuo atsakovams skirtų statinių.

837.7.

84Pirmos instancijos teismas tai, kad ieškovas patenkinus jo ieškinį turėtų išmokėti piniginę kompensaciją kitiems bendraturčiams, pripažino pasiūlymo trūkumu, tačiau patenkindamas atsakovų priešieškinį priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 13 213,66 Eur kompensaciją. T. y. tai, ką laikė ieškovo pasiūlymo trūkumu, pripažino atsakovų pasiūlymo privalumu.

858.

86Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai V. S. ir I. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

878.1.

88apelianto netenkino jokie kiti turto atidalijimo variantai, tik jo pasiūlytas atidalijimo projektas, jis nori, kad jam atitektų visi pastatai, kurie gali būti panaudoti jo verslui, neatsižvelgiant į kitų bendrasavininkų interesus ir jų dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Apelianto teismui pateiktas atidalijimo projektas ydingas, neatitinkantis nekilnojamųjų daiktų savininkams priklausančių idealiųjų nuosavybės dalių ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai.

898.2.

90Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą teisingai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantas negalėjo ir neprisidėjo savo lėšomis prie sodybos įrengimo. Laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio iki 2009 metų ieškovas niekaip negalėjo susitaupyti 150 000 Lt, jis dirbo tik epizodiškai, užsiėmė atsitiktiniais darbais, tiek pajamų neturėjo ir negalėjo turėti. Tuo metu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas dviem jo nepilnamečiams vaikams. Didžioji dalis jo gaunamų pajamų buvo išieškoma vaikų išlaikymui, likusią dalį jis pasilikdavo sau pragyvenimui. Ieškovas laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. dirbo vos apie 60 mėnesių (vidutiniškai po 5 mėnesius per metus). Iki 2001 m. prieš išvykdamas į užsienį, ieškovas kaime žvejodavo, grybaudavo, uogaudavo, ilsėjosi. Į užsienį ieškovas išvyko dirbti, norėdamas gauti daugiau pajamų nei Lietuvoje, o taip pat norėdamas susitvarkyti savo buitį ir patenkinti savo asmeninius poreikius. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir ištyrė ieškovo turėtas santaupas.

918.3.

92Ieškovas teigia, kad bendroje sumoje patyrė 4275 Eur išlaidas vandens gręžinio ir nuotėkų įrengimui. Vandens gręžinio ir nuotėkų įrengimas tiek nekainavo. Pirminiu būdu buvo planuojamas pirkti įrenginys su orapūtės dėžute, tačiau greičiausiai montavimo dieną jos buvo atsisakyta ir pirminė sąskaita anuliuota perrašant naują. Įrenginys tikrai yra parduotas vienas, suma 900 Eur. Faktiškai ieškovas sumokėjo 900 Eur sumą.

938.4.

94Apelianto pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovų teises į paveldėto turto lygias dalis. Ieškovo pateiktame atidalijimo projekte žemės sklypas padalintas į tris visiškai nelygias dalis, Ieškovui prisiskiriant geriausią ir vientisą 0,3584 ha sklypo dalį su vertingiausiais pastatais, vandentiekio gręžiniu, nuotekų šalinimo įrenginiu ir elektros įvadu. Atsakovams tarpusavyje tektų dalintis du 0,5357 ha ir 0,1812 ha sklypus, dėl ko vienam iš atsakovų turėtų atitekti du maži ir siauri, vienas nuo kito gerokai nutolę sklypai, ir visiškai be pastatų. O kitam – neįrengti ūkiniai pastatai ir viralinė be patogumų. Atsakovų projekte sklypai vientisi, o ieškovui vis tiek atitenka didžiausią vertę turintis sklypas, su vertingiausiu pastatu – gyvenamuoju namu, stogine, vandentiekio gręžiniu, nuotekų šalinimo įrenginiu ir elektros įvadu. Atsakovai dėl ieškovo elgesio ir būdo iki šiol negali nei naudotis, nei gerinti jiems priklausančio turto. Apelianto atidalijimo planas šiurkščiai pažeidžia atsakovų teises ir interesus.

95Teisėjų kolegija

konstatuoja:

96IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

979.

98Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9910.

100Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

101Byloje nustatytos aplinkybės

10211.

103Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10 753 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), svirnu, unikalus Nr. ( - ), klėtimi, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), šuliniu, unikalus Nr. ( - ), stogine, unikalus Nr. ( - ), nuotekų valymo įrenginiu, vandens gręžiniu. Šis turtas šalims priklauso pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po motinos E. I. F. mirties, lygiomis dalimis, kiekvienai iš šalių po 1/3 dalį. Šalys siekia šį turtą atsidalinti. Ieškovas siekia, kad atidalinant turtą jam būtų paskirta didesnė realioji turto dalis nei idealioji dėl jo investicijų į šį turtą. Atsakovai siekia, kad turtas būtų atidalintas lygiomis dalimis, t. y. kad kiekvienam bendraturčiui tektų realioji turto dalis atitinkanti idealiąją turto dalį.

10412.

105Apeliacinės instancijos teismas bei pirmos instancijos teismas nustatė, jog iš 2016 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad mirusiosios E. I. F. turtą paveldėjo dukra I. L., sūnūs V. S. ir E. F., kurie, paveldėjo po 1/3 dalį mirusiajai priklaususio turto, esančio Lazdijų r. sav. Veisiejų sen. ( - ), t. y. 1,0753 ha žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu, klėtimi, stogine, svirnu, šuliniu, malkine, viraline bei dviem ūkiniais pastatais (t. 1, el. b. l. 10–39). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. F., I. L. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lazdijų r. sav. ( - ) esantis 1,0753 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), svirnu, unikalus Nr. ( - ), klėtimi, unikalus Nr. ( - ), stogine, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), šuliniu, unikalus Nr. ( - ), dėl kurių atidalinimo kilo ginčas tarp šalių. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir dar penki žemės sklypai, esantys Lazdijų r. sav. ( - ): 0,4400 ha miško ūkio paskirties, 0,3100 ha žemės ūkio paskirties, 0,9586 žemės ūkio paskirties, 2,2401 ha žemės ūkio paskirties ir 3,6337 ha miško ūkio paskirties (t. 1, el. b. l. 41–59).

10613.

107Iš ieškovo pateiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad jis siekia, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas būtų atidalintas tokiu būdu: žemės sklypą atidalijus į tris dalis ieškovui atitektų vidurinė atidalijamo žemės sklypo dalis (Nr. 602-1-2), į kurią patektų gyvenamasis namas su stogine, svirnas, klėtis (keturi iš aštuonių sodyboje esančių statinių) bei vandens gręžinys su valymo įrenginiais, o atsakovams atitektų atidalijamo žemės sklypo rytinė dalis Nr. 602-1-3 (be statinių) bei vakarinė atidalijamo žemės sklypo dalis Nr. 602-1-1, kuriame yra du ūkiniai pastatai, malkinė ir viralinė; viso atidalijamo žemės sklypo dalys ribotųsi su pietinėje žemės sklypo dalyje esančiu Vidugašlio ežeru, o šiaurinėje – su keliu (t. 1, el. b. l. 61-105; t. 2, b. l. 92).

10814.

109Atsakovų I. L. ir V. S. pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal kurį žemės sklypas būtų atidalintas į tris lygias dalis, visi atidalinti žemės sklypai pietinėje sklypo dalyje ribotųsi su Vidugašlio ežeru, o šiaurinėje – su keliu, rytinėje žemės sklypo dalyje liktų gyvenamasis namas su stogine bei nuotekų įrenginys ir gręžinys, ši žemės sklypo dalis (pažymėta Nr. 3 atitektų ieškovui, vidurinėje žemės sklypo dalyje liktų svirnas, viralinė, klėtis bei šulinys, ši dalis tektų atsakovei I. L. (pažymėta Nr. 2), vakarinėje dalyje liktų du ūkiniai pastatai ir malkinė, ši dalis tektų atsakovui V. S. (pažymėta Nr. 1) (t. 5, el. b. l. 11–46, t. 2, b. l. 12). Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema patvirtina, kad nuo 2017 m. vasario 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto informacija, jo derinimas ir tvirtinimas buvo viešai prieinama šioje informacinėje sistemoje (t. 1, el. b. l. 133–135). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla patvirtina statinių išsidėstymą žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), statinių charakteristikas, statiniai pastatyti laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012 m. (t. 1, el. b. l. 137–162). 2001 m. balandžio 4 d. E. F. įgaliojo trims metams E. I. F. valdyti ir tvarkyti jo turtą (t. 1, el. b. l. 110).

11015.

111Iš E. F. indėlio knygelės matyti, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. joje buvo 19 591,95 Lt, sąskaitos likutis 2003 m. balandžio 25 d. buvo 8 600,27 Lt. 2003 m. kovo 2 d. E. F. deklaravo iš Airijos įsivežantis 3 576 Lt (t. 1, el. b. l. 117). Laimėjimo paraiška patvirtina, kad E. F. 2003 m. kovo 25 d. loterijoje laimėjo 16 000 Lt (t. 1, el. b. l. 118). Nuo 2016 m. spalio 19 d. E. F. mokėsi Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje pagal kaimo turizmo organizatoriaus profesinio mokymo programą, 2015 m. gruodžio 10 d. dalyvavo mokymuose ,,Kaip padidinti pardavimus su minimaliomis ar nulinėmis išlaidomis“, 2018 m. baigė apsaugos darbuotojo mokymus (t. 1, el. b. l. 119; t. 6, el. b. l. 52–59). E. F. nuo 1998 m. balandžio 3 d. iki 1999 m. spalio 29 d. dirbo UAB ,,Termobela“, nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ir nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. vertėsi individualia veikla (variklių, transporto priemonių remontas), nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. vasario 28 d. dirbo AB ,,Astra“, pajamos šioje bendrovėje 2005 m. IV ketvirtį sudarė 1 298,40 Lt, per 2006 m. I ketvirtį – 2 293,05 Lt, 2006 m. kovo 21 d. įsidarbino AB ,,Alytaus tekstilė“, 2008 m. kovo 7 d. dirbo AB ,,Alita“ iki 2009 m. balandžio 9 d., 2007 m. lapkričio 21 d. – 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. gegužės 31 d. buvo registruotas darbo biržoje, nedarbo išmoka – 839,93 Lt (t. 6, el. b. l. 60–69). E. F. pateikė pažymą darbui užsienyje, darbo užmokestis per 2001 metus – 14 255,36 Airijos svarai, per 2002 m. – 19 454,30 Eur (t. 6, el. b. l. 70–76). Pažyma patvirtina apie 17 775 pajamų gavimą 2005 m., tačiau valiuta nenurodyta (vertimas iš Norvegų kalbos) (t. 6, el. b. l. 161). Iš E. F. sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. jo sąskaitose nebuvo didelių sumų įplaukų, sąskaitoje Nr. ( - )likutis 2009 m. sausio 1 d. – 0, nuo 2016 m. lapkričio 22 d. įplaukos iš Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos po 45 Eur kas mėnesį, nuo 2017 m. vasario 24 d. – po 24 Eur, nuo 2018 m. vasario 23 d. – po 20 Eur kas mėnesį, 2018 m. gruodžio 13 d. sąskaita uždaryta (t. 7, el. b. l. 84–86). Sąskaitoje Nr. ( - ) įplaukos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., per šį laikotarpį pajamos iš darbo užmokesčio, nedarbo išmoka, gyventojų pajamų mokesčio permoka ir socialinė pašalpa iš Alytaus m. savivaldybės administracijos, viso įplaukų – 27 102,23 Lt. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad E. F. kas mėnesį mokėjo po 150 Lt ir 200 Lt išlaikymo, per šį laikotarpį išlaidos sudarė 27 348,30 Lt (t. 8, el. b. l. 5–25). Sąskaitoje Nr. ( - ) įplaukos – įnešti E. F. pinigai nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kurie skirti iš esmės atlyginti aplinkos apsaugos departamentui padarytą žalą, kurią dengiant kas mėnesį pervedinėta po 300 Lt, sąskaitos įplaukos ir išlaidos per nurodytą laikotarpį – 3 395 Lt (priteista žala aplinkos apsaugos departamentui buvo 3 308,08 Lt) (t. 8, el. b. l. 26–28). Sąskaitoje Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neatlikta jokių operacijų, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. sąskaitoje įplaukų 3 739,47 Eur, įplaukas sudaro E. F. įnešti pinigai ir gauta pašalpa iš Alytaus m. savivaldybės administracijos, kuri iš esmės panaudota išlaikymo išmokėjimui (t. 8, el. b. l. 29–48). Pažyma patvirtina, kad E. F. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1d., išmokėta 1 117,23 Eur (t. 7, el. b. l. 88). Sąskaitos, čekiai ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. vasario 3 d. UAB ,,Makveža“, UAB ,,Celsis“, UAB ,,Vilpra“, UAB ,,Alekvima“, UAB ,,Ulpas“, UAB ,,Senukų prekybos centras“ buvo įsigyjamos įvairios izoliacinės ir santechnikos prekės; sąskaitose nurodyta, kad prekes atsiėmė E. F., mokėtojas sąskaitose nenurodytas. Kasos pajamų orderis patvirtina, kad E. F. 2015 m. balandžio 22 d. įmokėjo 853,80 Eur už UAB ,,Celsis“ įsigytas prekes, kas apmokėjo pagal kasos aparato čekius pirktas prekes UAB ,,Senukų prekybos centras“ parduotuvėje įrašų nėra, kasos pajamų orderis patvirtina, kad E. F. 2008 m. lapkričio 21 d. įmokėjo 1 840 Lt už vandens talpas (t. 2, el. b. l. 9–18, 63–68, 71–75). UAB ,,Feliksnavis 2016 m. kovo 30 d. E. I. F. vardu išrašė dvi sąskaitas už buitinių nuotekų valymo įrenginį su orapūte ir dangteliu, viena sąskaita 900 Eur, kita – 1 175 Eur, šioje sąskaitoje papildomai įtraukta ir orapūtės dėžė, prekių gavėjas – E. F. (t. 2, el. b. l. 19–22). 2016 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra ir čekis patvirtina, kad AB ,,Alytaus gelžbetonis“ už 102,56 Eur įsigyti žiedai ir dangtis, pirkėjas – F. (t. 2, el. b. l. 23). Kasos aparato čekiai patvirtina apie cemento, tinko, plytelių, klijų, glaistų, izoliacinių medžiagų, įrankių dažymui, įvairių veržlių ir poveržlių, elektros prekių įsigijimą, dažų, aliejaus, medienos balintojo, čiužinių, degalų įsigijimą; čekiuose neatsispindi informacija apie mokėtoją, dalyje čekių nėra prekių pavadinimų, matyti tik mokėta suma (t. 2, el. b. l. 24–30, 39–62).

11216.

113Byloje pateiktose nuotraukose matyti kibirai ir pintinės su braškėmis, dėžės ir pintinės su grybais, prie kurių nusifotografavęs E. F., matyti apdirbti laukai, E. F., stovintis prie karučio ir pradėto statyti statinio (t. 2, el. b. l. 31–37). Nuotraukose matyti, sodybos pastatai, prie jų matyti ieškovas su karučiu, glaistantis, kraunantis akmenis (t. 6, el. b. l. 39–44). Nuotraukose užfiksuoti sodybos pastatų statyba, bendras jų vaizdas, vaizdas patalpose, jose matyti pozuojantis, dirbantis E. F. (t. 6, el. b. l. 163–193). 2016 m. balandžio 28 d. E. F. susitarė dėl vandens gręžinio įrengimo Lazdijų r. ( - ) už 2 200 Eur, 2016 m. balandžio 18 d. E. F. įmokėjo 1 000 Eur avansą, 2016 m. balandžio 23 d. visiškai atsiskaitė už darbus (t. 2, el. b. l. 69–70). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas 2016 m. gruodžio 14 d. už objektą Lazdijų r. ( - ) pateiktas E. F. apmokėta 2016 m. gruodžio 27 d. 28,15 Eur (t. 2, el. b. l. 38,31). Pranešimai, mokėjimo kvitai, atsiskaitymo knygelės duomenys patvirtina, kad E. F. moka vietinę rinkliavą bei už elektros energiją, nuotekų surinkimą (t. 6, el. b. l. 125–154; t. 7, el. b. l. 163–168). Pavedimai patvirtina, kad iš D. L. (atsakovės I. L. sutuoktinis) sąskaitos 2007 m. – 2016 m. buvo atliekami mokėjimai į E. I. F. sąskaitą: 1 000 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur, 600 Eur, 1 500 Eur, 700 Eur, 600 Eur, 400 Eur,700 Eur, 400 Eur, 1 500 Eur, 400 Eur, 600 Eur, 1 000 Eur (t. 5, el. b. l. 203–209; t. 6, el. b. l. 16–28). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad iš D. L. sąskaitos 2016 m. balandžio 8 d. pervesta V. S. 2 200 Eur suma, pervedimo data sutampa su gręžinio įrengimo data ir kaina bei apmokėjimo už atliktus darbus data. Iš elektroninių I. L. ir V. S. laiškų vienas kitam matyti, kad I. L. sutiko apmokėti gręžinio įrengimą, prašė E. I. F. sąskaitos, tačiau V. S. nurodė jos neturintis, parašė savo sąskaitos duomenis, nurodė, kad pinigus perduos broliui. 2016 m. rugpjūčio 30 d. D. L. pervedė V. S. 2 500 Eur (t. 2, el. b. l. 85–87). 2016 m. spalio 3 d. V. S. ir I. L. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateikė sutikimą, kad E. F. įregistruotų ūkininko ūkį, tvarkytų žemės ūkio naudmenas, teiktų paraiškas, deklaracijas ir gautų paramą jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Lazdijų r. sav. ( - ) ( - ), buvo registruota kaimo turizmo paslauga ,,Stabingių sodyba“, esanti Lazdijų r. ( - ) (t. 1, el. b. l. 166–167). Skelbimai patvirtina apie ,,Stabingių sodybos“ nuomą prie Vidugašlio ežero (t. 2, el. b. l. 89–99). 2017 m. birželio 9 d. atsakovai uždraudė ieškovui verstis komercine veikla jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir pastatuose iki turtas bus atidalintas (t. 1, el. b. l. 163–164). Pateiktuose byloje užrašuose surašytos sodybos įkūrimo išlaidos 1993 m. – 2005 m. bei 2006 m. – 2016 m. bei gautos pajamos, šalys sutinka, kad šie užrašai yra E. I. F., po skaičiavimais, išlaidų ir pajamų eilutėmis įrašyti jos vardai ir pavardė bei parašai. Kaip matyti, E. I. F. žymėjosi, kiek išleidžiama sodybos statybai. Nuo 1993 m. iki 2007 m. pažymėtos išlaidos rūsio statybai, šulinio kasimui ir įrengimui, tvartui, kluonui, svirnui, malkinei, tvorų statybai, išlaidos darbininkams, jų parvežimui, maistui, degalams, užmokesčiui, miško kirtimui, traukimui ir parvežimui, išlaidos šiferiui, cementui, blokams, sąramoms, betonavimo darbams, plytoms, įvairios technikos samdymui, elektros linijai ir įvadui. Prie pajamų šaltinių nurodoma parama už pasėlius, parama iš ūkininkų, kiekvienais metais nurodomos paskolos iš E. F. sesers T. S., vien tik 1994 m. sausio 19 d. skola T. S. siekė 6 690 Lt, skola buvo grąžinama, tačiau ir vėl buvo iš jos skolinamasi. 2004 m. sausio 30 d., sveikinant T. S. su gimimo diena, E. I. F. dėkoja jai už pagalbą, laiške rašo, kad ,,tik dėl tavęs turim pastogę tėviškėje...“ (t. 5, el. b. l. 99–136,140,160–161,165–170; t. 6, el. b. l. 88–123). Prie pajamų nurodomos ir 2009 m. kovo 3 d. gautos pajamos už šieną – 1 710 Lt, 2014 m. spalio 13 d. – 920 Lt (t. 5, el. b. l. 158–159).

11417.

115Šalys sutaria, kad į bylą pateikti laiškai rašyti E. I. F.. Iš laiškų turinio matyti, kad E. I. F. duoda detalius nurodymus dėl sodybos statybos, ežero įžuvinimo, nurodo E. F. pinigų tam paimti pas T. S.. Pripažįsta, kad ji iš E. F. pasiskolino 2 172 Lt, bet pažada juos visus grąžinti kuo greičiau ir daugiau nesiskolinti, nurodo, kad pinigų jei reikia duos T. S. (t. 6, el. b. l. 78–87). Laiškuose kalbama apie sodyboje užaugintas uogas, išvirtas uogienes, apie tai, kad daug uogų išdalino pažįstamiems, kad E. F. pinigais remia A. P. (ieškovo dukros motiną), duoda Indrutei (ieškovo dukrai), mokėjo už E. F. automobilio remontą, išleido pinigų jo buto išpirkimui žeme, taip pat nurodo, kad E. F. apkalė pastogę (t. 8, el. b. l. 139–160). 2002 m. gegužės 3 d. T. S. pervedė 850 Lt už elektros pastotę, 2007 m. spalio mėnesį 9 529,35 Lt ir 13 546,40 Lt pervedė ir sumokėjo 10 000 Lt grynais už rąstinių namelių statybas (t. 5, el. b. l. 139, 162–164; t. 6, el. b. l. 77). 1994 m. birželio 29 d. nutarimu dėl savavališkų statybų paskirta 20 Lt bauda E. I. F. (t. 5, el. b. l. 137–138). 2001 m. spalio 17 d. I. K., o 2001 m. spalio 16 d. bei 2005 m. gruodžio 8 d. T. S. įgaliojo E. I. F. tvarkyti jų miško dalį Lazdijų r. sav. ( - ), pašalinti ir realizuoti vėjavartas, vėjalaužas, nudžiūvusius medžius, savo nuožiūra parduoti medieną ir gauti pinigus (t. 5, el. b. l. 141–142,153). 2007 m. rugpjūčio 16 d. įgaliojimu I. L. įgaliojo E. I. F. tvarkyti ir jai priklausantį mišką Lazdijų r. sav. ( - ) (t. 6, el. b. l. 45–51). 2002 m. balandžio 8 d. E. I. F. pardavė pušinių rąstų už 2 649,55 Lt (t. 5, el. b. l. 143), užsakė miškotvarkos projektą (t. 5, el. b. l. 154–157). 2004 m. sausio 5 d. E. I. F. įregistravo ūkininko ūkį (t. 5, el. b. l. 144). T. S. ir I. K. leido E. I. F. sodybvietėje projektuoti ir statyti gyvenamąjį namą, už projektavimo darbus 2005 m. lapkričio 25 d. E. I. F. sumokėjo 3 193,20 Lt, 2005 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, svirnui, buitinių nuotekų valymo įrenginiui (t. 5, el. b. l. 145–152). 2009 m. lapkričio 20 d. E. I. F. paveldėjo mirusios sesers T. S. turtą: butą, žemės sklypus, pinigines santaupas – 5 210 Lt (t. 5, el. b. l. 171–176). 2011 m. balandžio – gegužės mėn. E. I. F. įsigijo iš UAB ,,Makveža“, UAB ,,Ulpas“ įvairių izoliacinių medžiagų, cemento, vielos tinklo, židinio įrengimui reikalingų medžiagų (t. 5, el. b. l. 178–183). Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. E. I. F. išperkamosios nuomos būdu įsigijo įvairių namų apyvokos daiktų: skalbimo mašinų, viryklių, virdulių, čiužinių, šaldytuvų, vaflinių, kopėčias, krūmapjovę (t. 5, el. b. l. 184–192). Nuo 2006 m. iki 2016 m. E. I. F. gavo išmokas iš Europos Sąjungos fondų už žemės ūkio naudmenas mokamą paramą (t. 5, el. b. l. 194–201). 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė iš E. F. 3 308,08 Lt Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui už gamtai padarytą žalą (t. 5, el. b. l. 193,203). 2016 m. vasario 17 d. E. I. F. atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta onkologinė liga (t. 5, el. b. l. 202). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad E. F. 2016 m. – 2017 m. gydėsi dėl įvairių sveikatos sutrikimų (t. 6, el. b. l. 155–156). 2016 m. spalio 11 d. ieškovo E. F. prašymu, atliktas sodybos įvertinimas, sodybos vertė – 65 700 Eur (t. 7, el. b. l. 5–66). Rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 13 d. ginčo žemės sklypo su statiniais rinkos vertė – 51 100 Eur, kurią sudaro: žemės sklypas – 4 161 Eur, gyvenamasis namas – 23 099 Eur, ūkinis pastatas (( - )) – 5 025 Eur, viralinė 4 717 Eur, svirnas – 2 433 Eur, klėtis – 2 729 Eur, ūkinis pastatas (( - )) – 1 940 Eur, malkinė – 1 045 Eur, šulinys – 190 Eur, stoginė – 361 Eur, vandens gręžinys – 3 087 Eur, valymo įrenginiai – 2 313 Eur (t. 7, el. b. l. 94–144; t. 2, b. l. 30). Išrašas iš juridinių asmenų registro ir pažyma patvirtina, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,Reda“ yra įregistruota, ji prižiūri butą Alytaus m. ( - ) nuosavybės teisės į šį turtą neįregistruotos; pažymoje nurodyta, kad anksčiau šio buto pajus priklausė E. I. F., šiuo metu už butą moka E. F., šiame bute jis retkarčiais būna (t. 7, el. b. l. 121,134). Liudytojai B. Ū. ir K. K. patvirtino, kad pažįsta ieškovą, jis maždaug nuo 2009 m. gyvena sodyboje, jo prašymu padėdavo jam įvairiuose darbuose: padėjo betonuoti, dėjo grindis ir lubas svirne ir pirtyje, laiptus pirtyje. Už darbus E. F. atsilygino įvairiai – jiems kažką padėdavo, paveždavo, jeigu kur reikėdavo, duodavo uogų, medienos, kartais mokėdavo. Iš kieno lėšų mokėdavo nežino, mano, kad pats E. F. mokėjo, nes jis sakė, kad dirbo užsienyje, todėl mano, kad pinigų turėjo. Liudytojas A. P. patvirtino, kad pažįsta ieškovą, yra ne kartą dirbęs jo sodyboje, vežė jam rąstus iš miško, vežė išpjauti lentas, vėliau jas parvežė, padėjo sudėti džiovinimui. Už pagalbą E. F. atsilygindavo duodamas malkų, jis padėdavo bulvių pakasti, sutvarkyti šienus. Žino, kad savo dailylentėmis E. F. iškalė vidaus sienas, dėjo lubas, sienas, glaistė sienas, dažė. E. F. grybavo, uogavo, augino daržoves. Medieną vežė iš F. miško. Liudytoja E. Š. patvirtino, kad ji pati gyvena Druskininkuose, tačiau uogų sezono metu pirkdavo iš E. F. braškes savo šeimai. Dažnai rasdavo E. F. prisigrybavusį, dirbantį sodyboje, jis tvarkėsi, nešiojo daiktus, matė jį prie dažų. Liudytoja I. F. (ieškovo dukra) patvirtino, kad žino, kad tėtis daug laiko praleisdavo sodyboje, jis daug dirbo, tam skyrė visą savo laisvalaikį, matė, kad tėtis balino medieną, tvarkė pirties lubas, sienas, laiptus, tvarkė namo pamatus, darė apkalimus, jam padėdavo samdyti žmonės. Visus pinigus, gautus iš poilsiautojų vėl investuodavo į sodybą. Nežino, kas kiek lėšų įdėjo į sodybą.

11618.

117Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs garso įrašų, susipažinęs su byloje esančiai rašytiniais įrodymai sprendžia, kad visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės yra nustatytos šioje byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismo teisingai bei objektyviai.

118Dėl bendraturčių dalių

11919.

120Šalys ieškiniu bei priešieškiniu prašo atidalinti bendrą paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės skirtingais būdais, byloje pateikdamos skirtingus projektus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys). Bendraturčių dalių pasikeitimas galimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

12120.

122Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad E. I. F. mirė ( - ) tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo šio momento būtų investavęs savo asmenines lėšas į kokį nors ginčo turtą ir taip būtų padidinęs bendrą daiktą. Nuo ( - ) nustatyti tik ieškovo veiksmai naudojantis turtu ir jį išlaikant (vietinė rinkliava, nuotekų priežiūra, elektros energija). Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad yra CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas padidinti ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinant ginčo turtą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3 dalį mirusiosios turto.

12321.

124Ieškovas byloje siekia įrodyti, kad E. I. F. vardu sukurtas ginčo turtas nėra vien jos asmeninė nuosavybė, dalis priklauso ieškovui, nes jis prisidėjo savo lėšomis turtą sukuriant.

12522.

126Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad turtą įgyjant paveldėjimo pagrindais ieškovas tokio klausimo nekėlė, sutiko, kad visiems paveldėtojams tenka lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldimo turto, nenurodydamas, kad dalis paveldimo turo buvo sukurtas kaip jo asmeninė nuosavybė. Kolegija sprendžia, kad vien tas faktas, kad E. F. einamojoje indėlio sąskaitoje turėjo pinigų, laimėjo loterijoje bei deklaravo įvežamus pinigus iš Airijos, nepatvirtina, kad visi šie pinigai buvo panaudoti sukuriant ginčo turtą. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, jog iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad 2002 m. buvo pradėta tik šulinio ir viralinės statyba, o iš E. I. F. užrašų matyti, kad 1993 m. – 2005 m. sodybos kūrime nepanaudotos E. F. lėšos, sodyba iš esmės įrenginėta E. I. F. bei jos sesers T. S., kuri tuomet buvo ir ginčo turto bendrasavininkė, lėšomis, yra atžymų ir apie skolinimąsi iš kitų asmenų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. I. F. laiškai patvirtina ir tai, kad E. F. siunčiamos lėšos buvo naudojamos remiant ieškovo dukros motiną A. P., išlaikant dukrą I. F., remontuojant jo automobilį, išperkant butą. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, išanalizavęs visas aplinkybes bei įrodymų sąsajumą teisingai vertino, kad nors ieškovas pateikė sąskaitų ir kvitų už įvairias statybos, santechnikos prekes, kai kuriose jų jis nurodomas kaip asmuo, gavęs prekes, tačiau tai nepatvirtina, kad jos įsigytos iš asmeninių E. F. lėšų. Iš E. I. F. sodybos įkūrimo užrašų matyti, jog ji duoda pinigus atitinkamiems darbams atlikti ar pirkti prekėms, todėl įvertinus visus aukščiau nurodytus įrodymus byloje, labiau tikėtina, kad juos E. I. F. davė ieškovui prekių ar paslaugų įgijimui.

12723.

128Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus – sugretino pavedimus iš D. L. sąskaitos į V. S. sąskaitą, atsakovų paaiškinimus, elektroninį susirašinėją tarp šalių apie šiuos įrenginius, tai, kad pervedamos sumos sutampa su šių įrenginių įsigijimo ir atliktų darbų momentu ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šių įrenginių įrengimą finansavo atsakovė I. L., o ne ieškovas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pateikti įrodymai tikimybių pusiausvyros principo kontekste, nepakankami pripažinti įrodytu, kad E. F. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo sukuriant ginčo turtą E. I. F. vardu. Ta aplinkybė, kad E. F. prisidėjo prie darbų, pastatų vidaus įrengimo, tuo pačiu gyveno sodyboje, naudojosi turtu savo poreikiams tenkinti, nėra pagrindu pripažinti, kad jis iki palikėjos mirties įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo turto.

12924.

130Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai akcentavo, jog šiame kontekste svarbu ir tai, kad mirus E. I. F., ieškovui ir atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo turtą išduotas lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį turto kiekvienam. Ieškovas su tuo sutiko, tuo pripažindamas, kad visa ginčo sodyba yra E. I. F. asmeninis turtas, todėl net įrodęs turto sukūrimą savo lėšomis, ieškovas, nenuginčijęs šio paveldėjimo teisės liudijimo, negali pretenduoti į didesnę dalį ginčo turto.

13125.

132Todėl atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pagrindo jam nustatyti didesnę realiąją turto dalį bendrame turte.

133Dėl turto atidalijimo

13426.

135Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nustato, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

13627.

137Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Tikslinę daikto paskirtį taip pat lemia tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Šis įstatyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibūdinimas turi reikšmės sprendžiant klausimus dėl bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taikymą. Atsižvelgdamas į pagrindinių ir antraeilių daiktų buvimą, teismas gali spręsti, ar padalijamam daiktui natūra padaroma neproporcinga žala jo paskirčiai.

13828.

139Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję kaip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Ši įstatymo norma reiškia, kad bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be šio daikto pagrindinis daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir išlieka visavertis, gali būti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali būti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui (2008 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3466/2008).

14029.

141Šioje byloje šalys siekia atidalinti vientisą turtinį junginį (žemės sklypą su statiniais). Visi bendrasavininkai siekia pabaigti bendrąją dalinę nuosavybę, pakeisti daikto teisinio režimo ir bendraturčio statusą. Įgyvendinus šį siekį, pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tokios savininko teisės įgyvendinimas teismų praktikoje traktuojama kaip svarbi vertybė.

14230.

143Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas su jame esančiais statiniais, gali būti padalintas natūra, atidalinti daiktai toliau gali būti naudojami pagal paskirtį ir išlieka visaverčiai, kad jie gali būti atskirti nuo pagrindinio daikto ir todėl šalių reikalavimai atidalinti turtą natūra teisėtai pripažinti pagrįstais.

14431.

145Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21 punktas). Šiame kontekste, įvertinus tai, kad nustatyta ginčo objekto rinkos vertė, bendrasavininko siekis gauti kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkančią didesnę turto dalį taip pat yra teisėtas ir galimas.

14632.

147Byloje ieškovas ir atsakovai siūlo savarankiškus, pagal skirtingus planus parengtus turto atidalijimo būdus, dėl atidalijamo būdo nesutaria, todėl pirmos instancijos teismas teisingai vertino kiekvieno iš bendraturčių interesus ir ar siūlomas atidalijimo būdas proporcingas, protingas, teisingas bei sąžiningas bendraturčių interesų pusiausvyros principų kontekste.

14833.

149Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ir ieškovo, ir atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pritarimas. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal juos atidalijimas yra galimas, atidalijimas pagal pateiktus projektus atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, vienam iš bendraturčių tenkančios didesnės dalies klausimas gali būti sprendžiamas priteisiant piniginę kompensaciją, todėl abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą. Abiejų pusių pateikti pasiūlymai užtikrina visų bendraturčių galimybę naudotis ežero pakrante, nes kiekvienas atidalintas sklypas ribojasi su ežero pakrante, taip pat užtikrina privažiavimą prie sklypo, kadangi šiaurinėje sklypo dalyje prašomi atidalinti žemės sklypai ribojasi su keliu.

15034.

151Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovo pasiūlytą atidalijimo būdą, teisingai nustatė, kad svarbūs yra šie šio projekto aspektai: atidalijamo žemės sklypo plotas yra 10 753 kv. m, todėl kiekvienam bendraturčiui tenka 3 584 kv. m ploto dalis (10 753/3). Atidalijus turtą ieškovo siūlomu būdu, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisė atitektų dvi žemės sklypo dalys: rytinė – 812 kv. m bei vakarinė – 5 357 kv. m, todėl atsakovai ir toliau liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o kadangi jie siekia visiškai atsidalinti turtą, šiuo sprendimu šis klausimas nebūtų išspręstas ir suponuotų tolesnes atidalijimo procedūras. Svarbu ir tai, kad rytinė sklypo dalis yra tik 812 kv. m, joje nėra jokių pastatų, ji yra tik 28,88 m pločio, todėl vienam iš atsakovų tektų ši rytinė siaura žemės sklypo dalis, taip pat turėtų būti atidalinta dalis vakarinėje žemės sklypo dalyje, o taip pat turėtų būti išspręstas klausimas dėl vakarinėje žemės sklypo dalyje likusių pastatų atidalijimo. Nors vakarinėje sklypo dalyje yra keturi pastatai (du ūkiniai pastatai, malkinė ir viralinė), tačiau du ūkiniai pastatai ir malkinė yra pastatyti kaip vienas pastatas, jų atidalinimas fiziškai neįmanomas, todėl iš esmės atidalinti natūra būtų galima tik du pastatus, kurie yra labai skirtingo dydžio turtiniai objektai: 181 kv. m bendro ploto du ūkiniai pastatai ir malkinė, kaip vienas turto objektas, ir 48 kv. m ploto viralinė, kaip kitas turto objektas. Vienam iš bendraturčių tektų žemės sklypas, išskaidytas į dvi dalis, vienoje iš kurių nėra pastatų, priežiūra tokių sklypų taptų sudėtingesne, o dalijantis pastatus vienam iš bendraturčių tektų žymiai mažesnio ploto pastatai ir turėtų būti sprendžiamas didelės piniginės kompensacijos klausimas. Tuo pačiu ieškovui tektų vidurinė atidalijamo žemės sklypo, jo nuosavybė būtų išsidėsčiusi kompaktiškai, viename žemės sklype, jam tektų keturi geriausiai įrengti pastatai, tarp kurių gyvenamasis namas, šalia jo esantys vandens nuotekų tinklai ir vandens gręžinys, taip pat svirnas ir klėtis, kurioje įrengta pirtis ir gyvenamieji kambariai. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad net ir vertinant tai, kad ieškovas čia gyvena, siekia verstis kaimo turizmo veikla, prie sodybos kūrimo yra prisidėjęs savo darbu, ir teisingai sprendė, kad toks atidalijimo būdas pažeistų teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir ieškovo interesams nepagrįstai suteiktų pernelyg didelį prioritetą. Toks atidalijimo būdas, kai žemės sklypai skaidomi į kelis mažesnius yra neracionalus, nes taip dislokuotą turtą prižiūrėti, jį naudoti bei parduoti yra žymiai sunkiau, nuosavybės įteisinimas, disponavimas ja yra brangesnis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad toks atidalijimo būdas, kai atsakovai ir toliau lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jiems tenka žymiai mažesnės turto dalys nei ieškovui ir piniginė kompensacija, kai tuo tarpu jie siekia pasidalinti turtą natūroje lygiomis dalimis, būtų nesąžiningas atsakovų atžvilgiu. Be to pagal ieškovo pasiūlymą jam atitektų statinių, kurių rinkos vertė 34 022 Eur, taigi ieškovas turėtų išmokėti atitinkamai didelę piniginę kompensaciją kitiems bendraturčiams, nors pats ieškovas nurodo, kad pinigų neturi ir kompensacijos mokėti nenori.

15235.

153Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, kad pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į tris dalis, kurios yra proporcingos kiekvieno bendraturčio turimai idealiajai daliai turte. Atidalijus ginčo turtą šiuo būdu, kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų savo siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Kiekviename atidalintame žemės sklype liktų tam tikri savarankiški pastatai. Ieškovui tektų mokėti 13 213 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir ji yra mažesnė nei pagal ieškovo pasiūlytą projektą. Renkantis iš dviejų pateiktų pasiūlymų pagrįstai geresniu laikytas tas projektas, pagal kurį mokėtina piniginė kompensacija yra mažesnė, t.y daugiau turto atitenka natūra. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo argumentams daro išvadą, kad atsakovų pateiktas atidalijimo pasiūlymas labiausiai atitinka proporcingumo principą, geriausiai užtikrina bendraturčių teisingą ir sąžiningą interesų pusiausvyrą. Pirmos instancijos teismas atidžiai išanalizavo aplinkybę, kad ieškovas gyvena sodyboje, iki tarp šalių kilusio ginčo, jis vertėsi kaimo turizmo veikla, turi įgijęs tam teorinių žinių, šią veiklą planuoja vykdyti ir toliau ir teisingai nustatė, kad atidalijimas pagal atsakovų siūlymą užtikrins jam galimybę šį jo verslą vykdyti toliau.

15436.

155Kolegija sprendžia, kad toks atidalijimas, kokį sprendimu nustatė pirmos instancijos teismas, užtikrina ieškovo poreikį vykdyti kaimo turizmo veiklą ir gauti iš to pajamas. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors atsakovų pateiktas pasiūlymas labiau nei ieškovo pateiktas pasiūlymas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir yra racionalesnis.

15637.

157Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas formaliai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į faktinę bei individualią bylos situaciją, byloje surinktus įrodymus, į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, priėmė formalų ir neteisingą sprendimą. Priešingai – pirmos instancijos teismas ypatingai kruopščiai išanalizavo visas aplinkybes bei surinktus įrodymus, įvertino ieškovo turėtas lėšas, aptarė ieškovo indėlį įrengiant sodybą, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas galės toliau sodyboje plėtoti kaimo turizmo verslą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

15838.

159Kolegija sprendžia, kad išanalizavus pirmos instancijos teismo surinktus įrodymu, išdėstytus argumentus bei padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo, sutarčių bei susitarimų, sudarymo vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

160Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

161Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

162Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus (t. 1, el. b. l. 1–7,... 8. 1.1.... 9. ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise pagal projektą Nr. 602-1-2... 10. 1.2.... 11. atsakovams I. L. ir V. S. pagal projektą Nr. 602-2-1 priteisti 0,5357 ha ploto... 12. 2.... 13. Atsakovai V. S. ir I. L., patikslinę ieškinio reikalavimus (t. 5, el. b. l.... 14. 2.1.... 15. atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės... 16. 2.2.... 17. atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės... 18. 2.3.... 19. ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 3 584 kv. m. žemės... 20. 2.4.... 21. priteisti atsakovui V. S. iš ieškovo E. F. 7 636,33 Eur kompensaciją už jam... 22. 2.5.... 23. priteisti atsakovei I. L. iš ieškovo E. F. 5 577,33 Eur kompensaciją už jam... 24. 3.... 25. Ieškovas prašo tenkinti ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:... 26. 3.1.... 27. ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį... 28. 3.2.... 29. Atsakovų priešieškinį prašo atmesti. Ieškovui verstis kaimo turizmu... 30. 4.... 31. Atsakovai V. S. ir I. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsakovų... 32. 4.1.... 33. ieškovo pateiktu atidalinimo projektu neracionaliai siūloma atidalinti... 34. 4.2.... 35. Ieškovas nepagrįstai tvirtina sodybą statęs ir įrenginėjęs iš savo... 36. 4.3.... 37. Ieškovas kurį laiką dirbo užsienyje, tačiau jis turėjo mokėti baudas,... 38. 4.4.... 39. Priešieškiniu prašo turtą atidalinti kiekvienam iš bendraturčių lygiomis... 40. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 41. 5.... 42. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 43. 5.1.... 44. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0753 ha žemės sklypą,... 45. 1) atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės... 46. 2) atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės... 47. 3) ieškovui E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 584 kv. m. žemės... 48. 5.2.... 49. Atsakovui V. S. iš ieškovo E. F. priteisė 7 636,33 Eur kompensaciją už jam... 50. 5.3.... 51. Valstybei iš ieškovo E. F. priteisė 27,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.... 52. 6.... 53. Teismas nustatė, kad:... 54. 6.1.... 55. šalims ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po motinos E. I. F.... 56. 6.2.... 57. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų,... 58. 6.3.... 59. Ieškovas siekia įrodyti, kad motinos E. I. F. vardu sukurtas ginčo turtas... 60. 6.4.... 61. Byloje abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą,... 62. 6.5.... 63. Atidalijus turtą ieškovo siūlomu būdu, atsakovams bendrosios dalinės... 64. 6.6.... 65. Pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į tris... 66. 6.7.... 67. Atsakovų pateiktame atidalijimo projekte nurodyti kelio ir kiti servitutai nuo... 68. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 69. 7.... 70. Apeliaciniu skundu ieškovas E. F. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus... 71. 7.1.... 72. pirmos instancijos teismas formaliai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į... 73. 7.2.... 74. Ieškovas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2009 m. nuolat dirbo. Nuo 2001 m.... 75. 7.3.... 76. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 23 d. ieškovas iš... 77. 7.4.... 78. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti ieškovo teiginiais,... 79. 7.5.... 80. Įvertinus tai, kad sodybą sudaro 10 753 kv. m. dydžio žemės sklypas, kurio... 81. 7.6.... 82. Sodyba yra vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis ir faktinė ieškovo... 83. 7.7.... 84. Pirmos instancijos teismas tai, kad ieškovas patenkinus jo ieškinį turėtų... 85. 8.... 86. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai V. S. ir I. L. prašo... 87. 8.1.... 88. apelianto netenkino jokie kiti turto atidalijimo variantai, tik jo pasiūlytas... 89. 8.2.... 90. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą teisingai... 91. 8.3.... 92. Ieškovas teigia, kad bendroje sumoje patyrė 4275 Eur išlaidas vandens... 93. 8.4.... 94. Apelianto pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovų... 95. Teisėjų kolegija... 96. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 97. 9.... 98. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 99. 10.... 100. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį... 101. Byloje nustatytos aplinkybės... 102. 11.... 103. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 104. 12.... 105. Apeliacinės instancijos teismas bei pirmos instancijos teismas nustatė, jog... 106. 13.... 107. Iš ieškovo pateiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos... 108. 14.... 109. Atsakovų I. L. ir V. S. pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo... 110. 15.... 111. Iš E. F. indėlio knygelės matyti, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. iki 2002... 112. 16.... 113. Byloje pateiktose nuotraukose matyti kibirai ir pintinės su braškėmis,... 114. 17.... 115. Šalys sutaria, kad į bylą pateikti laiškai rašyti E. I. F.. Iš laiškų... 116. 18.... 117. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs garso įrašų, susipažinęs su... 118. Dėl bendraturčių dalių... 119. 19.... 120. Šalys ieškiniu bei priešieškiniu prašo atidalinti bendrą paveldėtą... 121. 20.... 122. Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog... 123. 21.... 124. Ieškovas byloje siekia įrodyti, kad E. I. F. vardu sukurtas ginčo turtas... 125. 22.... 126. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad turtą įgyjant paveldėjimo... 127. 23.... 128. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas... 129. 24.... 130. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 131. 25.... 132. Todėl atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus atidalijant turtą iš... 133. Dėl turto atidalijimo ... 134. 26.... 135. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 136. 27.... 137. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama... 138. 28.... 139. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir... 140. 29.... 141. Šioje byloje šalys siekia atidalinti vientisą turtinį junginį (žemės... 142. 30.... 143. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į tai,... 144. 31.... 145. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia... 146. 32.... 147. Byloje ieškovas ir atsakovai siūlo savarankiškus, pagal skirtingus planus... 148. 33.... 149. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ir ieškovo, ir atsakovų... 150. 34.... 151. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovo pasiūlytą atidalijimo... 152. 35.... 153. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 154. 36.... 155. Kolegija sprendžia, kad toks atidalijimas, kokį sprendimu nustatė pirmos... 156. 37.... 157. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos... 158. 38.... 159. Kolegija sprendžia, kad išanalizavus pirmos instancijos teismo surinktus... 160. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti... 162. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....