Byla e2-587-743/2019
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų V. S., I. L. priešieškinį ieškovui E. F. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui E. F., jo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovui V. S., jo ir atsakovės I. L. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. F. ieškinį atsakovams V. S., I. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų V. S., I. L. priešieškinį ieškovui E. F. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus pagal UAB ,,Pasoda“ parengtą Žemės sklypo ( - ) Formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS bylos Nr. ZSFP–31660) tokiu būdu: 1) E. F., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise pagal projektą Nr. 602-1-2 priteisti 0,3584 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius; 112,14 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 5A1m; 30 kv. m užstatyto ploto svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 7I1m; 37 kv. m užstatyto ploto klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 8I1m, stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 11I1m, esančius ( - ); 2) I. L., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) pagal projektą Nr. 602-2-1 priteisti 0,5357 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius: 89 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 6I1m; 48 kv. užstatyto ploto viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 2I1ž; 72 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 9I1ž; 20 kv. m užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 10I1m; šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą š, bei pagal projektą Nr. 602-1-3 priteisti 0,1812 ha žemės sklypą, esančius ( - ) (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132).

5Atsakovai, patikslinę ieškinio reikalavimus prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 10 753 kv. m dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 4 161 Eur), esantį ( - ), pagal UAB ,,Altida“ atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir šiame žemės sklype esančius pastatus gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 23 009 Eur), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 5 025 Eur), viralinę, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 4 717 Eur), svirną, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 2 433 Eur), klėtį, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 2 729 Eur), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 1 940 Eur), malkinę, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 1 045 Eur), šulinę, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 190 Eur), stoginę, unikalus Nr. ( - ) (rinkos vertė 361 Eur), nuotekų valymo įrenginį (rinkos vertė 2 313 Eur), teisiškai neįregistruotą vandens gręžinį (rinkos vertė 3 087 Eur), atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės proporcingai jų rinkos vertei bei atsižvelgiant į statinių dislokacijos vietą po žemės sklypo atidalijimo tokiu būdu: 1) V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1, 1 387 Eur vertės, bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 6I1m, 5 025 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 9I1ž, 1 940 Eur vertės, ir malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 10I1m 1 045 Eur vertės; 2) I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 2, kurio vertė 1 387 Eur, bei viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 2I1ž, kurios vertė 4 717 Eur, svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 7I1m, kurio vertė 2 433 Eur, klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 8I1m, kurios vertė 2 729 Eur, ir šulinį, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 190 Eur; 3) E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 3, kurio vertė 1 387 Eur, bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 5A1m, kurio vertė 23 099 Eur, stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 11I1m, kurios vertė 361 Eur, nuotekų valymo įrenginį, kurio vertė 2 313 Eur ir vandens gręžinį, kurio vertė 3 087 Eur; 4) priteisti iš E. F. 7 636,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinti turto dalį V. S.; 5) priteisti iš E. F. 5 577,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį I. L. (t. 5, el. b. l. 1–9; t. 7, el. b. l. 151–158).

6Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais. Ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1, 0753 ha žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, klėtis, stoginė, du ūkiniai pastatai, viralinė, malkinė, šulinys. Šį turtą, kiekviena iš šalių po 1/3 dalį paveldėjo po jų motinos E. I. F. mirties, kuri mirė ( - ) Ieškovas parengė savo žemės sklypo atidalinimo projektą, numatė, kaip bendraturčiai galėtų pasidalinti turimus statinius kartu su žemės sklypu, tačiau atsakovai su jo pasiūlytu variantu nesutiko, todėl jis kreipėsi į teismą. Jis siekia atidalinti turtą, kadangi atsakovai jam trukdo verstis kaimo turizmu, taip ribojamos jo galimybės gauti pajamas iš šios veiklos. Jo atidalijimo projektas grindžiamas tuo, kad į ginčo sodybos statybą jis investavo savo lėšas, uždirbtas užsienyje, taip pat lėšas, kurias gavo sodyboje augindamas ir pardavinėdamas uogas, rinkdamas ir parduodamas grybus. Prie sodybos statymo ir įrengimo prisidėjo savo darbu, įrenginėjo pastatų vidų, po motinos mirties vienas prižiūri sodybą, siekia joje ir toliau plėtoti kaimo turizmo verslą, šiam tikslui įgijo teorinių žinių, todėl siekia, kad atidalijant turtą jam būtų paskirta 43 kv. m ploto didesnė pastatų dalis. Atsakovai I. L. ir V. S. sodyboje niekada negyveno, I. L. nuolat gyvena Prancūzijoje, o V. S. – Alytaus m.

7Su atsakovų priešieškiniu jis nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jį tenkintų tik vienintelis jo parengtas turto atidalinimo planas, nes jam verstis kaimo turizmu būtinas ir gyvenamasis namas su stogine, svirnas, taip pat klėtis ir žemės sklypas suformuotas po šiais pastatais, o atsakovų siūlomas variantas, kad jam liktų tik gyvenamasis namas su stogine jo netenkina. Piniginės kompensacijos, kaip prašo ieškinyje atsakovai, jis nesutinka mokėti, nes neturi pinigų, be to, dėl jo įdirbio į šią sodybą mano, kad kompensacijos mokėjimas atsakovams nebūtų teisingas. Kompensaciją sutiktų mokėti tik tuo atveju, jeigu turtas būtų atidalintas pagal jo siūlomą atidalinimo planą, tuomet rastų ir pinigų kompensacijai. Pažymi ir tai, kad jis nesutinka, kad atsakovė I. L. investavo savo lėšas į šios sodybos statybą, mano, kad pervestus pinigus į mamos E. I. F. sąskaitą ji grįžusi į Lietuvą panaudodavo savo reikmėms.

8Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas su ieškiniu ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 1, 0753 ha žemės sklypas ir jame esantys gyvenamasis namas, svirnas, klėtis, stoginė, du ūkiniai pastatai, viralinė, malkinė, šulinys, nuotekų valymo įrenginys ir vandens gręžinys kiekvienam iš bendraturčių priklauso lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, kaip ir nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Atidalijant šį turtą nėra jokio pagrindo didesnę dalį paskirti ieškovui, nes tuo būtų pažeistos jų teisės. Atsižvelgdami į tai siekia, kad sodyba šalims būtų atidalinta lygiomis dalimis. Ieškovo pateiktas atidalinimo projektas pažeidžia jų teises ne tik dėl to, kad ieškovas siekia sau priskirti didesnę jų bendro turto dalį, tačiau ydingas ir dėl to, kad neracionaliai siūloma atidalinti turtą: ieškovas sau siekia pasiimti vidurinę žemės sklypo dalį su pačiais vertingiausiais pastatais, įrengtu vandens gręžiniu ir nuotekų valymo įrenginiu, o atsakovams siekia palikti mažiausią vertę turinčius pastatus, be to, šie pastatai yra išsidėstę tik vienoje sklypo dalyje, vakarinėje, rytinė, siaura žemės sklypo dalis, pagal ieškovo projektą tenkanti atsakovams, yra visiškai be statinių, todėl atsakovams norint atsidalinti likusią turto dalį, vienam iš atsakovų tektų siaura žemės sklypo dalis rytinėje pusėje be pastatų ir maža dalis vakarinėje pusėje, o tokios nuosavybės racionalus naudojimas neįmanomas. Pažymi ir tai, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina sodybą statęs ir įrenginėjęs iš savo asmeninių lėšų. E. I. F. kelis kartus buvo išvykusi į JAV, kur užsidirbo pinigų, kuriuos investavo į sodybą, sodybos statybą finansavo ir E. I. F. sesuo T. S., sodybos statybai buvo naudojamas miškas, kuris priklausė E. I. F., T. S. ir I. K., dalis šio miško buvo parduota ir pinigai investuoti į sodybos statybą. Į šios sodybos statybą E. I. F. investavo ir lėšas, paveldėtas po sesers T. S. mirties. Nors ieškovas kurį laiką ir dirbo užsienyje, tačiau jis turėjo mokėti baudas, išlaikymą, šios jo uždirbtos lėšos buvo naudojamos jo butui išpirkti, o jo pajamų užsienyje gavimo metu – 2001 m. – 2003 m. jokia statyba sodyboje nevyko. Atsakovas nuo 2009 m., kaip vyko esminė sodybos statyba, niekur nedirbo, todėl jo pajamos buvo minimalios ir investuoti į sodybos statybą neturėjo galimybių. Nors atsakovė I. L. ir gyvena Prancūzijoje, tačiau savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šios sodybos įrengimo, iki motinos mirties pastoviai siųsdavo pinigines lėšas mamai, kuri rūpinosi sodybos atkūrimu, davė pinigų vandens gręžiniui ir nuotekų valymo įrenginiams, ką patvirtina prie bylos pridėti pavedimai, tuo tarpu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinį prididėjimą prie sodybos statybos. Atsakovai neginčija, kad ieškovas gyveno sodyboje, todėl prisidėjo prie nekvalifikuotų darbų atlikimo sodyboje. Atsižvelgę į tai, prašo ieškovo ieškinį atmesti.

9Prašo patenkinti jų priešieškinį ir turtą atidalinti kiekvienam iš bendraturčių lygiomis dalimis taip, kad kiekvienam bendraturčiui tektų žemės sklypas su jame esančiais statiniais. Toks atidalinimo būdas labiausiai užtikrintų visų bendrasavininkų interesus ir būtų racionaliausias turto naudojimo prasme. Atidalijus turtą pagal jų siūlomą planą, iš ieškovo turėtų būti priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, kuri yra paskaičiuota atsižvelgus į nustatytą turto rinkos vertę. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto, todėl ieškovas turės galimybę piniginę kompensaciją atsakovams išmokėti kitu turtu.

10Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10 753 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), svirnu, unikalus Nr. ( - ), klėtimi, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), šuliniu, unikalus Nr. ( - ), stogine, unikalus Nr. ( - ), nuotekų valymo įrenginiu, vandens gręžiniu. Šis turtas šalims priklauso pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po motinos E. I. F. mirties, lygiomis dalimis, kiekvienai iš šalių po 1/3 dalį. Šalys siekia šį turtą atsidalinti. Ieškovas siekia, kad atidalinant turtą jam būtų paskirta didesnė realioji turto dalis nei idealioji dėl jo investicijų į šį turtą. Atsakovai siekia, kad turtas būtų atidalintas lygiomis dalimis, t. y. kad kiekvienam bendraturčiui tektų realioji turto dalis atitinkanti idealiąją turto dalį. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

112016 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad mirusiosios E. I. F. turtą paveldėjo dukra I. L., sūnūs V. S. ir E. F., kurie, be kita ko, paveldėjo po 1/3 dalį mirusiajai priklaususio turto, esančio ( - ): 1,0753 ha žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu, klėtimi, stogine, svirnu, šuliniu, malkine, viraline bei dviem ūkiniais pastatais (t. 1, el. b. l. 10–39). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. F., I. L. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ) esantis 1,0753 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), svirnu, unikalus Nr. ( - ), klėtimi, unikalus Nr. ( - ), stogine, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), viraline, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), malkine, unikalus Nr. ( - ), šuliniu, unikalus Nr. ( - ), dėl kurių atidalinimo kilo ginčas tarp šalių; jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir dar penki žemės sklypai, esantys ( - ): 0,4400 ha miško ūkio paskirties, 0,3100 ha žemės ūkio paskirties, 0,9586 žemės ūkio paskirties, 2,2401 ha žemės ūkio paskirties ir 3,6337 ha miško ūkio paskirties (t. 1, el. b. l. 41–59). Iš ieškovo pateiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad jis siekia, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas būtų atidalintas tokiu būdu: žemės sklypą atidalijus į tris dalis ieškovui atitektų vidurinė atidalijamo žemės sklypo dalis (Nr. 602-1-2), į kurią patektų gyvenamasis namas su stogine, svirnas, klėtis (keturi iš aštuonių sodyboje esančių statinių) bei vandens gręžinys su valymo įrenginiais; atsakovams atitektų atidalijamo žemės sklypo rytinė dalis Nr. 602-1-3 (be statinių) bei vakarinė atidalijamo žemės sklypo dalis Nr. 602-1-1, kuriame yra du ūkiniai pastatai, malkinė ir viralinė; viso atidalijamo žemės sklypo dalys ribotųsi su pietinėje žemė sklypo dalyje esančiu Vidugašlio ežeru, o šiaurinėje – su keliu (t. 1, el. b. l. 61-105; t. 2, b. l. 92). Atsakovų I. L. ir V. S. pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal kurį: žemės sklypas būtų atidalintas į tris lygias dalis, visi atidalinti žemės sklypai pietinėje sklypo dalyje ribotųsi su Vidugašlio ežeru, o šiaurinėje – su keliu; rytinėje žemės sklypo dalyje liktų gyvenamasis namas su stogine bei nuotekų įrenginys ir gręžinys, ši žemės sklypo dalis (pažymėta Nr. 3 atitektų ieškovui; vidurinėje žemės sklypo dalyje liktų svirnas, viralinė, klėtis bei šulinys, ši dalis tektų atsakovei I. L. (pažymėta Nr. 2); vakarinėje dalyje liktų du ūkiniai pastatai ir malkinė, ši dalis tektų atsakovui V. S. (pažymėta Nr. 1) (t. 5, el. b. l. 11–46; t. 2, b. l. 12). Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema patvirtina, kad nuo 2017 m. vasario 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto informacija, jo derinimas ir tvirtinimas buvo viešai prieinama šioje informacinėje sistemoje (t. 1, el. b. l. 133–135). Iš susirašinėjimo tarp I. L. ir E. F. matyti, kad šalys bandė susitarti taikiai dėl turto atidalinimo, tačiau nepavyko (t. 2, el. b. l. 88). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla patvirtina statinių išsidėstymą žemės sklype, kurio kadastro Nr. 5958/0004:412, statinių charakteristikas; statiniai pastatyti laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012 m. (t. 1, el. b. l. 137–162). 2001 m. balandžio 4 d. E. F. įgaliojo trims metams E. I. F. valdyti ir tvarkyti jo turtą (t. 1, el. b. l. 110). Iš E. F. indėlio knygelės matyti, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. joje buvo 19 591,95 Lt, sąskaitos likutis 2003 m. balandžio 25 d. buvo 8 600,27 Lt; 2003 m. kovo 26 d. dėl šios sąskaitos (Nr. 1538305490) E. F. vardu AB banke ,,Hansa–LTB“ atidaryta banko sutartis (t. 1, el. b. l. 111–116). 2003 m. kovo 2 d. E. F. deklaravo iš Airijos įsivežantis 3 576 Lt (t. 1, el. b. l. 117). Laimėjimo paraiška patvirtina, kad E. F. 2003 m. kovo 25 d. loterijoje laimėjo 16 000 Lt (t. 1, el. b. l. 118). Nuo 2016 m. spalio 19 d. E. F. mokėsi ( - ) technologijos ir verslo mokykloje pagal kaimo turizmo organizatoriaus profesinio mokymo programą; 2015 m. gruodžio 10 d. dalyvavo mokymuose ,,Kaip padidinti pardavimus su minimaliomis ar nulinėmis išlaidomis“, 2018 m. baigė apsaugos darbuotojo mokymus (t. 1, el. b. l. 119; t. 6, el. b. l. 52–59). E. F. nuo 1998-04-03 iki 1999-10-29 dirbo UAB ,, ( - )“, nuo 2004-03-01 iki 2004-03-31 ir nuo 2004-04-01 iki 2004-04-30 vertėsi individualia veikla (variklių, transporto priemonių remontas), nuo 2005-11-14 iki 2006-02-28 dirbo AB ,, ( - )“; pajamos šioje bendrovėje 2005 m. IV ketvirtį sudarė 1 298,40 Lt, per 2006 m. I ketvirtį – 2 293,05 Lt; 2006-03-21 įsidarbino AB ,, ( - )“, 2008-03-07 dirbo AB ,, ( - )“ iki 2009-04-09; 2007-11-21 – 2007-12-20 ir 2008-03-01 – 2008-05-31 buvo registruotas darbo biržoje, nedarbo išmoka – 839,93 Lt (t. 6, el. b. l. 60–69). E. F. gavo pažymą darbui užsienyje; darbo užmokestis per 2001 metus – 14 255,36 Airijos svarai, per 2002 m. – 19 454,30 Eur (t. 6, el. b. l. 70–76). Pažyma patvirtina apie 17 775 pajamų gavimą 2005 m., tačiau valiuta nenurodyta (vertimas iš Norvegų kalbos) (t. 6, el. b. l. 161). Iš E. F. sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. jo sąskaitose nebuvo didelių sumų įplaukų : sąskaitoje Nr. 51 7300 0100 3417 2529 likutis 2009-01-01 – 0; nuo 2016-11-22 įplaukos tik iš ( - ) technologijos ir verslo mokyklos po 45 Eur kas mėnesį, nuo 2017-02-24 – po 24 Eur, nuo 2018-02-23 – po 20 Eur kas mėnesį; 2018-12-13 sąskaita uždaryta (t. 7, el. b. l. 84–86); sąskaita Nr. ( - ): įplaukos nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31, per šį laikotarpį pajamos iš darbo užmokesčio, nedarbo išmoka, gyventojų pajamų mokesčio permoka ir socialinė pašalpa iš Alytaus m. savivaldybės administracijos; viso įplaukų per visą šį laikotarpį – 27 102,23 Lt; iš išrašo matyti, kad E. F. kas mėnesį mokėjo po 150 Lt ir 200 Lt alimentų; per šį laikotarpį išlaidos 27 348,30 Lt (t. 8, el. b. l. 5–25); sąskaita Nr. 92 7044 0600 0474 4264, joje įplaukos tik įnešti E. F. pinigai nuo 2009-06-25 iki 2013-06-25, kurie skirti iš esmės atlyginti aplinkos apsaugos departamentui padarytą žalą, kurią dengiant kas mėnesį pervedinėta po 300 Lt; sąskaitos įplaukos ir išlaidos per nurodytą laikotarpį – 3 395 Lt (priteista žala aplinkos apsaugos departamentui buvo 3 308,08 Lt) (t. 8, el. b. l. 26–28); sąskaita Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31 neatlikta jokių operacijų; nuo 2015-01-01 iki 2018-12-18 sąskaitoje įplaukų 3 739,47 Eur, įplaukas sudaro E. F. įnešti pinigai ir gauta pašalpa iš Alytaus m. savivaldybės administracijos, kuri iš esmės panaudota alimentų išmokėjimui (t. 8, el. b. l. 29–48). Pažyma patvirtina, kad E. F. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009-01-01 iki 2016-01-01 išmokėta 1 117,23 Eur (t. 7, el. b. l. 88). Sąskaitos, čekiai ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. vasario 3 d. UAB ,,Makveža“, UAB ,,Celsis“, UAB ,,Vilpra“, UAB ,,Alekvima“, UAB ,,Ulpas“, UAB ,,Senukų prekybos centras“ buvo įsigyjamos įvairios izoliacinės ir santechniko prekės; sąskaitose nurodyta, kad prekes atsiėmė E. F., mokėtojas sąskaitose nenurodytas; kasos pajamų orderis patvirtina, kad E. F. 2015 m. balandžio 22 d. įmokėjo 853,80 Eur už UAB ,,Celsis“ įsigytas prekes; kas apmokėjo pagal kasos aparato čekius pirktas prekes UAB ,,Senukų prekybos centras“ parduotuvėje įrašų nėra; kasos pajamų orderis patvirtina, kad E. F. 2008 m. lapkričio 21 d. įmokėjo 1 840 Lt už vandens talpas (t. 2, el. b. l. 9–18, 63–68, 71–75). UAB ,,Feliksnavis 2016 m. kovo 30 d. E. I. F. vardu išrašė dvi sąskaitas už buitinių nuotekų valymo įrenginį su orapūte ir dangteliu; sąskaitos tuo pačiu numeriu, vieną sąskaita 900 Eur, kita – 1 175 Eur, šioje sąskaitoje papildomai įtraukta ir orapūtės dėžė; prekių gavėjas – E. F. (t. 2, el. b. l. 19–22). 2016 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra ir čekis patvirtina, kad AB ,,Alytaus gelžbetonis“ už 102,56 Eur įsigyti žiedai ir dangtis; pirkėjas – F. (t. 2, el. b. l. 23). Kasos aparato čekiai patvirtina apie cemento, tinko, plytelių, klijų, glaistų, izoliacinių medžiagų, įrankių dažymui, įvairių veržlių ir poveržlių, elektros prekių įsigijimą, dažų, aliejaus, medienos balintojo, čiužinių, degalų įsigijimą; čekiuose neatsispindi informacija apie mokėtoją, dalyje čekių nėra prekių pavadinimų, matyti tik mokėta suma (t. 2, el. b. l. 24–30, 39–62). Nuotraukose matyti kibirai ir pintinės su braškėmis, dėžės ir pintinės su grybais, prie kurių nusifotografavęs E. F.; nuotraukose matyti apdirbti laukai, E. F., stovintis prie karučio ir pradėto statyti statinio (t. 2, el. b. l. 31–37). Nuotraukose matyti, sodybos pastatai, prie jų matyti ieškovas su karučiu, glaistantis, kraunantis akmenis (t. 6, el. b. l. 39–44). Nuotraukose užfiksuoti sodybos pastatų statyba, bendras jų vaizdas, vaizdas patalpose, jose matyti pozuojantis, dirbantis E. F. (t. 6, el. b. l. 163–193). 2016 m. balandžio 28 d. E. F. susitarė dėl vandens gręžinio įrengimo ( - ) už 2 200 Eur; 2016 m. balandžio 18 d. E. F. įmokėjo 1 000 Eur avansą, 2016 m. balandžio 23 d. visiškai atsiskaitė už darbus (t. 2, el. b. l. 69–70). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas 2016 m. gruodžio 14 d. už objektą ( - ) pateiktas E. F.; apmokėta 2016 m. gruodžio 27 d. 28,15 Eur (t. 2, el. b. l. 38,31). Pranešimai, mokėjimo kvitai, atsiskaitymo knygelės duomenys patvirtina, kad E. F. moka vietinę rinkliavą bei už elektros energiją, nuotekų surinkimą (t. 6, el. b. l. 125–154; t. 7, el. b. l. 163–168). Pavedimai patvirtina, kad iš D. L. (atsakovės I. L. sutuoktinis) sąskaitos 2007 m. – 2016 m. buvo atliekami mokėjimai į E. I. F. sąskaitą: 2007-08-08 – 1 000 Eur, 2007-12-21 – 300 Eur, 2008-08-08 – 1 000 Eur, 2008-12-23 – 600 Eur, 2009-06-17 – 1 500 Eur, 2009-10-02 – 700 Eur, 2009-12-23 – 600 Eur, 2010-12-21 – 600 Eur, 2013-03-20 – 400 Eur, 2013-12-21 – 700 Eur, 2014-03-15 – 400 Eur, 2014-08-08 – 1 500 Eur, 2015-03-20 – 400 Eur, 2015-12-22 – 600 Eur, 2016-02-24 – 1 000 Eur (t. 5, el. b. l. 203–209; t. 6, el. b. l. 16–28). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad iš D. L. sąskaitos 2016 m. balandžio 8 d. pervesta V. S. 2 200 Eur; suma ir pervedimo data sutampa su gręžinio įrengimo data ir kaina bei apmokėjimo už atliktus darbus data; iš elektroninių I. L. ir V. S. laiškų vienas kitam matyti, kad I. L. sutiko apmokėti gręžinio įrengimą, prašė E. I. F. sąskaitos, tačiau V. S. nurodė jos neturintis, parašė savo sąskaitos duomenis, nurodė, kad pinigus perduos broliui; 2016 m. rugpjūčio 30 d. D. L. pervedė V. S. 2 500 Eur (t. 2, el. b. l. 85–87). 2016 m. spalio 3 d. V. S. ir I. L. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateikė sutikimą, kad E. F. įregistruotų ūkininko ūkį, tvarkytų žemės ūkio naudmenas, teiktų paraiškas, deklaracijas ir gautų paramą jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ( - ); registruota kaimo turizmo paslauga ,,( - )“, kurioje 12 vietų apgyvendinimui, esanti ( - ) (t. 1, el. b. l. 166–167). Skelbimai patvirtina apie ,,( - )“ nuomą prie Vidugašlio ežero (t. 2, el. b. l. 89–99). 2017 m. birželio 9 d. atsakovai uždraudė ieškovui verstis komercine veikla jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir pastatuose iki turtas bus atidalintas (t. 1, el. b. l. 163–164). Rankraštiniuose užrašuose surašytos sodybos įkūrimo išlaidos 1993 m. – 2005 m. bei 2006 m. – 2016 m. bei gautos pajamos; šalys sutinka, kad šie užrašai yra E. I. F., po skaičiavimais, išlaidų ir pajamų eilutėmis įrašyti jos vardai ir pavardė bei parašai, visi įrašai atlikti vizualiai panašia rašysena; E. I. F. žymėjosi, kiek išleidžiama sodybos statybai: nuo 1993 m. iki 2007 m. pažymėtos išlaidos rūsio statybai, šulinio kasimui ir įrengimui, tvartui, kluonui, svirnui, malkinei, tvorų statybai, išlaidos darbininkams, jų parvežimui, maistui, degalams, užmokesčiui, miško kirtimui, traukimui ir parvežimui, išlaidos šiferiui, cementui, blokams, sąramoms, betonavimo darbams, plytoms, įvairios technikos samdymui, elektros linijai ir įvadui; prie pajamų šaltinių nurodoma parama už pasėlius, parama iš ūkininkų, kiekvienais metais nurodomos paskolos iš E. F. sesers T. S.; vien tik 1994 m. sausio 19 d. skola T. S. siekė 6 690 Lt, skola buvo grąžinama, tačiau ir vėl buvo iš jos skolinamasi; 2004 m. sausio 30 d., sveikinant T. S. su gimimo diena, E. I. F. dėkoja jai už pagalbą, laiške rašo, kad ,,tik dėl tavęs turim pastogę tėviškėje...“ (t. 5, el. b. l. 99–136,140,160–161,165–170; t. 6, el. b. l. 88–123). Prie pajamų nurodomos ir 2009 m. kovo 3 d. gautos pajamos už šieną – 1 710 Lt, 2014 m. spalio 13 d. – 920 Lt (t. 5, el. b. l. 158–159). Šalys sutaria, kad į bylą pateikti laiškai rašyti E. I. F., jų turinys tam neprieštarauja, rašysena vizualiai panaši į užrašus dėl išlaidų sodybos įrengimui. Iš laiškų turinio matyti, kad E. I. F. duota detalius nurodymus dėl sodybos statybos, ežero įžuvinimo, nurodo E. F. pinigų tam paimti pas T. S.. Pripažįsta, kad ji iš E. F. pasiskolino 2 172 Lt, bet pažada juos visus grąžinti kuo greičiau ir daugiau nesiskolinti, nurodo, kad pinigų jei reikia duos T. S. (t. 6, el. b. l. 78–87). Laiškuose kalbama apie sodyboje užaugintas uogas, išvirtas uogienes, apie tai, kad daug uogų išdalino pažįstamiems, kad E. F. pinigais remia A. P. (ieškovo dukros motiną), duoda I. (ieškovo dukrai), mokėjo už E. F. automobilio remontą, išleido pinigų jo buto išpirkimui žeme; taip pat nurodo, kad E. F. apkalė pastogę (t. 8, el. b. l. 139–160). 2002 m. gegužės 3 d. T. S. pervedė 850 Lt už elektros pastotę, 2007 m. spalio mėnesį 9 529,35 Lt ir 13 546,40 Lt pervedė ir sumokėjo 10 000 Lt grynais už rąstinių namelių statybas (t. 5, el. b. l. 139, 162–164; t. 6, el. b. l. 77). 1994 m. birželio 29 d. nutarimu dėl savavališkų statybų paskirta 20 Lt bauda E. I. F. (t. 5, el. b. l. 137–138). 2001 m. spalio 17 d. I. K., o 2001 m. spalio 16 d. bei 2005 m. gruodžio 8 d. T. S. įgaliojo E. I. F. tvarkyti jų miško dalį ( - ), pašalinti ir realizuoti vėjavartas, vėjalaužas, nudžiūvusius medžius, savo nuožiūra parduoti medieną ir gauti pinigus (t. 5, el. b. l. 141–142,153). 2007 m. rugpjūčio 16 d. įgaliojimu I. L. įgaliojo E. I. F. tvarkyti ir jai priklausantį mišką ( - ) (t. 6, el. b. l. 45–51). 2002 m. balandžio 8 d. E. I. F. pardavė pušinių rąstų už 2 649,55 Lt (t. 5, el. b. l. 143), užsakė miškotvarkos projektą (t. 5, el. b. l. 154–157). 2004 m. sausio 5 d. E. I. F. įregistravo ūkininko ūkį (t. 5, el. b. l. 144). T. S. ir I. K. leido E. I. F. sodybvietėje projektuoti ir statyti gyvenamąjį namą; už projektavimo darbus 2005 m. lapkričio 25 d. E. I. F. sumokėjo 3 193,20 Lt, 2005 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, svirnui, buitinių nuotekų valymo įrenginiui (t. 5, el. b. l. 145–152). 2009 m. lapkričio 20 d. E. I. F. paveldėjo mirusios sesers T. S. turtą: butą, žemės sklypus, pinigines santaupas – 5 210 Lt (t. 5, el. b. l. 171–176). 2011 m. balandžio – gegužės mėn. E. I. F. įsigijo iš UAB ,,Makveža“, UAB ,,Ulpas“ įvairių izoliacinių medžiagų, cemento, vielos tinklo, židinio įrengimui reikalingų medžiagų (t. 5, el. b. l. 178–183). Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. E. I. F. išperkamosios nuomos būdu įsigijo įvairių namų apyvokos daiktų: skalbimo mašinų, viryklių, virdulių, čiužinių, šaldytuvų, vaflinių, kopėčias, krūmapjovę (t. 5, el. b. l. 184–192). Nuo 2006 m. iki 2016 m. E. I. F. gavo išmokas iš Europos Sąjungos fondų už žemės ūkio naudmenas mokamą paramą: 2006-02-06 –2 253,42 Lt, 2007-01-04 – 2 456,97 Lt, 2008-04-04 – 2 642,68 Lt, 2009-03-06 – 1 691,38 Lt, 2009-03-31 – 3 039,18 Lt, 2010-03-05 – 3 265,71 Lt, 2014-08-21 – 2 449,95 Lt, 2016-04-07 – 256,29 Eur (t. 5, el. b. l. 194–201). 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė iš E. F. 3 308,08 Lt Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui už gamtai padarytą žalą (t. 5, el. b. l. 193,203). 2016 m. vasario 17 d. E. I. F. atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta onkologinė liga (t. 5, el. b. l. 202). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad E. F. 2016 m. – 2017 m. gydėsi dėl įvairių sveikatos sutrikimų (t. 6, el. b. l. 155–156). 2016 m. spalio 11 d., ieškovo E. F. prašymu, atliktas sodybos įvertinimas, sodybos vertė – 65 700 Eur (t. 7, el. b. l. 5–66). Rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 13 d. ginčo žemės sklypo su statiniais rinkos vertė – 51 100 Eur, kurią sudaro: žemės sklypas – 4 161 Eur, gyvenamasis namas – 23 099 Eur, ūkinis pastatas (6I1m) – 5 025 Eur, viralinė 4 717 Eur, svirnas – 2 433 Eur, klėtis – 2 729 Eur, ūkinis pastatas (9I1ž) – 1 940 Eur, malkinė – 1 045 Eur, šulinys – 190 Eur, stoginė – 361 Eur, vandens gręžinys – 3 087 Eur, valymo įrenginiai – 2 313 Eur (t. 7, el. b. l. 94–144; t. 2, b. l. 30). Išrašas iš juridinių asmenų registro ir pažyma patvirtina, kad gyvenamųjų savininkų bendrija ,,Reda“ yra įregistruota, ji prižiūri butą ( - ), nuosavybės teisės į šį turtą neįregistruotos; pažymoje nurodyta, kad anksčiau šio buto pajus priklausė E. I. F., šiuo metu už butą moka E. F., šiame bute jis retkarčiais būna (t. 7, el. b. l. 121,134). Liudytojai B. Ū. ir K. K. patvirtino, kad pažįsta ieškovą, jis maždaug nuo 2009 m. gyvena sodyboje, jo prašymu padėdavo jam įvairiuose darbuose: padėjo betonuoti, dėjo grindis ir lubas svirne ir pirtyje, laiptus pirtyje. Už darbus E. F. atsilygino įvairiai: jiems kažką padėdavo, paveždavo, jeigu kur reikėdavo, duodavo uogų, medienos, kartais mokėdavo. Iš kieno lėšų mokėdavo nežino, mano, kad pats E. F. mokėjo, nes jis sakė, kad dirbo užsienyje, todėl mano, kad pinigų turėjo. Liudytojas A. P. patvirtino, kad pažįsta ieškovą, yra ne kartą dirbęs jo sodyboje: vežė jam rąstus iš miško, vežė išpjauti lentas, vėliau jas parvežė, padėjo sudėti džiovinimui. Už pagalbą E. F. atsilygindavo duodamas malkų, jis padėdavo bulvių pakasti, sutvarkyti šienus. Žino, kad savo dailylentes E. F. iškalė vidaus sienas, dėjo lubas, sienas, glaistė sienas, dažė. E. F. grybavo, uogavo, augino daržoves. Medieną vežė iš F. miško. Liudytoja E. Š. patvirtino, kad ji pati gyvena Druskininkuose, tačiau uogų sezono metu pirkdavo iš E. F. braškes savo šeimai. Dažnai rasdavo E. F. prisigrybavusį, dirbantį sodyboje: tvarkėsi, nešiojo daiktus, matė jį prie dažų. Liudytoja I. F. (ieškovo dukra) patvirtino, kad žino, kad tėtis daug laiko praleisdavo sodyboje, jis daug dirbo, tam skyrė visą savo laisvalaikį, matė, kad tėtis balino medieną, tvarkė pirties lubas, sienas, laiptus, tvarkė namo pamatus, darė apkalimus, jam padėdavo samdyti žmonės. Visus pinigus, gautus iš poilsiautojų vėl investuodavo į sodybą. Nežino, kas kiek lėšų įdėjo į sodybą.

12Teismas

konstatuoja:

13I. Dėl bendraturčių dalių atidalijant turtą

14Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Taigi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys). Bendraturčių dalių pasikeitimas galimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnis). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

15Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

16Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad E. I. F. mirė ( - ), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo šio momento būtų investavęs savo asmenines lėšas į kokį nors ginčo turtą ir taip būtų padidinęs bendrą daiktą. Nuo ( - ) nustatyti tik ieškovo veiksmai naudojantis turtu ir jį išlaikant (vietinė rinkliava, nuotekų priežiūra, elektros energija). Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad yra CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas padidinti ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinant ginčo turtą.

17Iš ieškovo argumentų ir pateikiamų įrodymų spręstina, kad ieškovas siekia įrodyti, kad E. I. F. vardu sukurtas ginčo turtas nėra vien jos asmeninė nuosavybė, dalis priklauso ieškovui, nes jis prisidėjo savo lėšomis ją sukuriant. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad vien tas faktas, kad E. F. einamojoje indėlio sąskaitoje turėjo pinigų, laimėjo loterijoje bei deklaravo įvežamus pinigus iš Airijos nepatvirtina, kad visi šie pinigai buvo panaudoti sukuriant ginčo turtą. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad 2002 m. buvo pradėta tik šulinio ir viralinės statyba. Iš E. I. F. užrašų matyti, kad 1993 m. – 2005 m. sodybos kūrime nepanaudotos E. F. lėšos, sodyba iš esmės įrenginėta E. I. F. bei jos sesers T. S., kuri tuomet buvo ir ginčo turto bendrasavininkė, lėšomis, yra atžymų ir apie skolinimąsi iš kitų asmenų, tačiau šios sumos nėra esminės. E. I. F. laiškai patvirtina ir tai, kad E. F. siunčiamos lėšos buvo naudojamos remiant ieškovo dukros motiną A. P., išlaikant dukrą I. F., remontuojant jo automobilį, išperkant butą žeme. Laiškuose E. I. F. pripažino, kad iš E. F. pasiskolino (žadėdama kuo greičiau grąžinti) apie 2 172 Lt, tačiau dalis jų buvo skirta, kaip nurodoma laiške, V. kreditui, o dalis išlaidoms advokatui sprendžiant ginčą dėl nuosavybės. Nors ieškovas pateikė sąskaitų ir kvitų už įvairias statybos, santechnikos prekes, kai kuriose jų jis nurodomas kaip asmuo, gavęs prekes, tačiau tai nepatvirtina, kad jos įsigytos iš asmeninių E. F. lėšų. Kaip matyti iš E. I. F. sodybos įkūrimo užrašų, juose nurodoma ,,duota pervežti cementą ir už benziną...“, ,,...T. davė vinims...“, ,,...paruošta sumokėti už statybas...“ (t. 5, el. b. l. 102–103) ir pan. Tai paaiškina tą aplinkybę, kad kai kurias prekes iš parduotuvių galėjo paimti, už jas sumokėti ir E. F. ar sumokėti darbininkams už darbus, tai pasakytina ir apie vandens gręžinio ir valymo įrenginių įrengimą. Sugretinus aukščiau aptartus pavedimus iš D. L. sąskaitos į V. S. sąskaitą, atsakovų paaiškinimus, elektroninį susirašinėją tarp šalių apie šiuos įrenginius, tai, kad pervedamos sumos sutampa su šių įrenginių įsigijimo ir atliktų darbų momentu, galima išvada, kad šių įrenginių įrengimą finansavo atsakovė I. L.. Ieškovas net pats negali nurodyti, kokią sumą asmeninių lėšų jis yra investavęs į ginčo sodybą. Tuo laikotarpiu, kai E. F. deklaruoja gavęs pajamų iš užsienio iš esmės statyba sodyboje nevyko, o statinių statybos metu E. F. pajamos nebuvo tokios, iš kurių galėtų savo lėšomis kurti sodybą, sąskaitų išrašai nepatvirtina jokių mokėjimų, pagrindžiančių jo investicijas į sodybą. Aptarti įrodymai tikimybių pusiausvyros principo kontekste nepakankami pripažinti įrodytu, kad E. F. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo sukuriant ginčo turtą E. I. F. vardu. Liudytojų I. F., E. Š., K. K., B. Ū., A. P. parodymais nustatyta, kad E. F. gyveno sodyboje, prisidėjo prie darbų sodyboje, pastatų vidaus įrengimo, tuo pačiu gyveno sodyboje, naudojosi turtu savo poreikiams tenkinti, gaudamas iš jo lėšų pragyvenimui, tačiau vien tai neleidžia pripažinti, kad jis taip įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo turto.

18Šiame kontekste svarbu ir tai, kad mirus E. I. F., ieškovui ir atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo turtą išduotas lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį turto kiekvienam. Ieškovas su tokiu sprendimu sutiko, tuo pripažindamas, kad visa ginčo sodyba yra E. I. F. asmeninis turtas, todėl net įrodęs turto sukūrimą savo lėšomis, ieškovas, nenuginčijęs šio paveldėjimo teisės liudijimo, negali pretenduoti į didesnę dalį ginčo turto.

19Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, spręstina, kad ieškovas neįrodė, kad atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrindas jam priteisti didesnę realiąją turto dalį bendrame turte.

20II. Dėl turto atidalijimo

21Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

22Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

23Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

24CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šį straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai.

25Tikslinę daikto paskirtį taip pat lemia tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Šis įstatyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibūdinimas turi reikšmės sprendžiant klausimus dėl bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taikymą. Atsižvelgdamas į pagrindinių ir antraeilių daiktų buvimą, teismas gali spręsti, ar padalijamam daiktui natūra padaroma neproporcinga žala jo paskirčiai.

26Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminės pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Ši įstatymo norma reiškia, kad bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be šio daikto pagrindinis daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir išlieka visavertis, gali būti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali būti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui (2008 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3466/2008).

27Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, kad šalys siekia atidalinti vientisą turtinį junginį (žemės sklypą su statiniais), kurio vertė rinkoje yra žymiai didesnė nei bet kurios išskirtos šio turto dalies, todėl šio turto padalijimas padarys tam tikrą žalą atidalijamam daiktui. Tačiau svarbu ir tai, kad visi bendrasavininkai siekia pabaigti bendrąją dalinę nuosavybę, pakeisti daikto teisinio režimo ir bendraturčio statusą. Įgyvendinus šį siekį, pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tokios savininko teisės įgyvendinimas yra svarbi vertybė. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas su jame esančiais statiniais, nors ir su tam tikra žala atidalijamam daiktui, gali būti padalintas natūra, atidalinti daiktai toliau gali būti naudojami pagal paskirtį ir išlieka visaverčiai, spręstina, kad jie gali būti atskirti nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas yra proporcinga žala atidalijamam daiktui, todėl šalių reikalavimai atidalinti turtą natūra pripažintini pagrįstais.

28Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatymų nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalių, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21 punktas). Šiame kontekste, įvertinus tai, kad nustatyta ginčo objekto rinkos vertė, bendrasavininko siekis gauti kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkančią didesnę turto dalį taip pat yra teisėtas ir galimas.

29Byloje ieškovas ir atsakovai yra pateikę savarankiškus atidalijimo būdus, dėl atidalijamo būdo nesutaria, todėl vertintini kiekvieno iš bendraturčių interesai ir jo siūlomas atidalijimo būdas proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų kontekste.

30Tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pritarimas, pagal juos atidalijimas yra galimas, atidalijimas pagal pateiktus projektus atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, vienam iš bendraturčių tenkančios didesnės dalies klausimas gali būti sprendžiamas priteisiant piniginę kompensaciją, todėl abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad abiejų pusių pateikti pasiūlymai užtikrina visų bendraturčių galimybę naudotis ežero pakrante, nes kiekvienas atidalintas sklypas ribojasi su ežero pakrante, taip pat užtikrina privažiavimą prie sklypo, nes šiaurinėje sklypo dalyje žemės sklypai ribojasi su keliu.

31Vertinant ieškovo pasiūlytą atidalijimo būdą, svarbūs yra šie šio projekto aspektai. Atidalijamo žemės sklypo plotas yra 10 753 kv. m, todėl kiekvienam bendraturčiui tenka 3 584 kv. m ploto dalis (10 753/3). Atidalijus turtą ieškovo siūlomu būdu, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisė atitektų dvi žemės sklypo dalys: rytinė – 812 kv. m bei vakarinė – 5 357 kv. m, todėl atsakovai ir toliau liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o kadangi jie siekia visiškai atsidalinti turtą, šiuo sprendimu šis klausimas nebūtų išspręstas ir suponuotų tolesnes atidalijimo procedūras. Svarbu ir tai, kad rytinė sklypo dalis yra tik 812 kv. m, joje nėra jokių pastatų, ji yra tik 28,88 m pločio, todėl vienam iš atsakovų tektų ši rytinė siaura žemės sklypo dalis, taip pat turėtų būti atidalinta dalis vakarinėje žemės sklypo dalyje, o taip pat turėtų būti išspręstas klausimas dėl vakarinėje žemės sklypo dalyje likusių pastatų atidalijimo. Pažymėtina, kad nors vakarinėje sklypo dalyje yra keturi pastatai (du ūkiniai pastatai, malkinė ir viralinė), tačiau du ūkiniai pastatai ir malkinė yra pastatyti kaip vienas pastatas, jų atidalinimas fiziškai neįmanomas, todėl iš esmės atidalinti natūra būtų galima tik du pastatus, kurie yra labai skirtingo dydžio turtiniai objektai: 181 kv. m bendro ploto du ūkiniai pastatai ir malkinė, kaip vienas turto objektas, ir 48 kv. m ploto viralinė, kaip kitas turto objektas. Atsižvelgus į tai, kad abu atsakovai, nors nuolat ginčo objekte nežada gyventi, o tik leisti laisvalaikį, siekia įgyti tiek žemės sklypą, tiek pastatus, todėl tokiu būdu atidalijus ginčo turtą, ne tik kad nebūtų įgyvendintas jų siekis tapti asmeninės nuosavybės teisės subjektu, tačiau vienam iš bendraturčių tektų žemės sklypas, išskaidytas į dvi dalis, vienoje iš kurių nėra pastatų, priežiūra tokių sklypų taptų sudėtingesne, o dalijantis pastatus vienam iš bendraturčių tektų žymiai mažesnio ploto pastatai ir turėtų būti sprendžiamas piniginės kompensacijos klausimas. Tuo pačiu ieškovui tektų vidurinė atidalijamo žemės sklypo, jo nuosavybė būtų išsidėsčiusi kompaktiškai, viename žemės sklype, jam tektų keturi geriausiai įrengti pastatai, tarp kurių gyvenamasis namas, šalia jo esantys vandens nuotekų tinklai ir vandens gręžinys, taip pat svirnas ir klėtis, kurioje įrengta pirtis ir gyvenamieji kambariai. Net ir vertinant tai, kad ieškovas čia gyvena, siekia verstis kaimo turizmo veikla, prie sodybos kūrimo yra prisidėjęs savo darbu, spręstina, kad toks atidalijimo būdas pažeidžia teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir ieškovo interesams nepagrįstai suteikia pernelyg didelį prioritetą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas gyveno sodyboje ir savo darbu padėjo mamai ją įrengti bei prižiūrėti bei tuo pačiu metu naudojosi šios sodybos teikiamais privalumais, gavo iš jos pajamas pragyvenimui, nėra pakankama, kad atidalijimo procese jo interesams, poreikių tenkinimui būtų suteiktas išskirtinis prioritetas kitų bendraturčių atžvilgiu. Tai neatitiktų teisingumo principo nuostatų, būtų iškreipta protinga skirtingų interesų pusiausvyra, nes kitų bendraturčių interesai vien dėl to, kad jie negyveno sodyboje ir turėjo mažiau galimybių ją prižiūrėti, būtų ignoruojami. Svarbu ir tai, kad toks atidalijimo būdas, kai žemės sklypai skaidomi į kelis mažesnius yra neracionalus, nes taip dislokuotą turtą prižiūrėti, jį naudoti bei parduoti yra žymiai sunkiau, nuosavybės įteisinimas, disponavimas ja yra brangesnis (įteisinant turi būti atlikti kiekvieno atskiro žemės sklypo kadastriniai matavimai, kiekvienas jų tampa atskiru turto objektu). Toks atidalijimo būdas, kai atsakovai ir toliau lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra ir nesąžiningas atsakovų atžvilgiu, kurie siekia vienu ilgai trukusiu teisminiu procesu tapti asmeninės nuosavybės teisės subjektais. Toks atidalijimo būdas nesąžiningas atsakovų atžvilgiu ir dėl to, kad jie, siekdami atsidalinti pastatus, turi pagrįstą lūkestį pastatus atsidalinti natūra taip, kad jiems atitektų kuo didesnė proporcingai jų turimai idealiajai daliai priklausanti realioji dalis turte, o ne menka turto (pastatų) dalis su piniginė kompensacija. Vertinant ieškovo pasiūlymą pinigine išraiška, pažymėtina, kad bendra statinių rinkos vertė yra 46 939 Eur, tad kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti 15 646 Eur vertės statinių. Pagal ieškovo pasiūlymą jam atitektų statinių, kurių rinkos vertė 34 022 Eur, t. y. 18 376 Eur daugiau nei idealioji jo dalis bendrojoje dalinėje statinių nuosavybėje. Tai reikštų, kad ieškovas turėtų išmokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją kitiems bendraturčiams, o tai taip pat pripažintina pasiūlymo trūkumu, nes pats ieškovas nurodo, kad pinigų neturi ir kompensacijos mokėti nenori.

32Vertinant atsakovų pateiktą atidalijimo pasiūlymą, pažymėtini šie jo privalumai ir trūkumai. Pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į tris dalis, kurios yra proporcingos kiekvieno bendraturčio turimai idealiajai daliai turte. Atidalijus ginčo turtą šiuo būdu, kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų savo siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Kiekviename atidalintame žemės sklype liktų tam tikri savarankiški pastatai. Šie aspektai yra reikšmingi, nes tai atitinka visų bendraturčių siekius ir vertintini kaip šio pasiūlymo privalumai. Vertinant atsakovų pateiktą pasiūlymą pinigine išraiška, pažymėtina, kad atidalijus ginčo statinius, jie tarp bendraturčių pasiskirstytų taip: ieškovui tektų statiniai (gyvenamasis namas su stogine, vandens gręžinys, nuotekų valymo įrenginiai), kurių rinkos vertė yra 28 860 Eur (13 214 Eur daugiau nei turima idealioji dalis), atsakovei I. L. (svirnas, viralinė, klėtis, šulinys) – 10 069 Eur (5 577 Eur mažiau nei turima idealioji dalis), atsakovui V. S. (du ūkiniai pastatai, malkinė) – 8 010 Eur (7 636 Eur mažiau nei turima idealioji dalis). Tokiu būdu ieškovui tektų mokėti 13 213 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir ji yra 5 163 Eur mažesnė nei pagal ieškovo pasiūlytą projektą. Tai, kad pagal šalių pasiūlymus atidalijus turtą bendraturčiams tenka dalys, neproporcingos jų idealiajai daliai ir turi būti nustatyta kitų bendraturčių pareiga išmokėti piniginę kompensaciją, laikytina pasiūlymo trūkumu, tačiau renkantis iš dviejų pateiktų pasiūlymų, geresniu laikytinas tas projektas, pagal kurį mokėtina piniginė kompensacija yra mažesnė, o be to, yra kitų, aukščiau aptartų privalumų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, geresnis yra atsakovų pasiūlytas projektas. Dėl visų šioje pastraipoje aptartų aspektų atsakovų pateiktas atidalijimo pasiūlymas labiausiai atitinka proporcingumo principą, geriausiai užtikrina bendraturčių teisingą ir sąžiningą interesų pusiausvyrą.

33Būtina išanalizuoti atsakovų pateiktą pasiūlymą dar vienu, ieškovui ypač svarbiu, aspektu. Byloje nustatyta, kad ieškovas gyvena sodyboje, iki tarp šalių kilusio ginčo, jis vertėsi kaimo turizmo veikla, turi įgijęs tam teorinių žinių, šią veiklą planuoja vykdyti ir toliau, todėl atidalijimas turi užtikrinti jam galimybę šį jo siekį realizuoti. Pagal atsakovų pasiūlymą, ieškovui atitektų gyvenamasis namas su stogine. Iš prie ekspertizės akto pridėtų fotofiksacijų matyti, kad gyvenamajame name yra virtuvės, miegamojo bei vonios kambario erdvės, taip pat stoginė, kurioje, kaip matyti iš byloje esančių skelbimų apie nuomojamą sodybą, taip pat gali vykti tam tikri renginiai. Ieškovui atitenka ir nuotekų valymo įrenginiai bei vandens gręžinys, todėl toks atidalijimas užtikrintų jo poreikį vykdyti kaimo turizmo veiklą ir gauti iš to pajamas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą – butą ( - ). Nors ieškovas šią aplinkybę neigia, jo daiktinės teisės į šį turtą neįregistruotos, tačiau E. I. F. laiškuose nurodytos aplinkybės apie šį turtą, atsakovų paaiškinimai, kad šio turto pajus jam perrašė E. I. F., taip pat gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Reda“ pažyma leidžia pripažinti aplinkybę, kad šis turtas priklauso ieškovui, įrodyta. Turimas kitas gyvenamasis plotas sodybos nuomos atveju, ieškovui užtikrintų galimybę gyventi kitur tuo metu, kai sodyba yra išnuomota. Sutiktina, kad ieškovui turint dar ir viralinę su klėtimi, kur yra pirtis ir miegamosios vietos, jo verslas būtų intensyvesnis ir pelningesnis, tačiau šiam jo interesui negali būti suteikiamas išskirtinis prioritetas, ignoruojant kitų bendraturčių interesus taip pat turėti vietą poilsiui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas turi galimybę pasistatyti kitų statinių (pirtį su miegamosiomis patalpomis), o taip pat galimybę susitarti su pirties turėtoju dėl jos panaudos ar nuomos visoms šalims priimtinomis sąlygomis.

34Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo argumentų matyti, kad jo netenkina jokie kiti variantai, jis nenori jokių kitų dalių nei pagal savo pateiktą pasiūlymą, nei pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, jis siekia tik savų interesų visiško patenkinimo, nori, kad jam atitektų visi pastatai, kurie gali būti panaudoti jo verslui, neatsižvelgiant į kitų bendrasavininkų interesus, nurodo neturintis pinigų kompensacijoms atsakovams išmokėti, tačiau tuo pačiu nurodo, kad jeigu bus patvirtintas jo atidalijimo projektas, jis pinigų suras. Tokie ieškovo veiksmai pagal kasacinio teismo praktika gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teise, todėl teismas gali neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

35Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad nors atsakovų pateiktas pasiūlymas ir turi tam tikrų, aukščiau nurodytų trūkumų, tačiau labiau nei ieškovo pateiktas pasiūlymas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir yra racionalesnis.

36Atsižvelgus į tai, ieškovo ieškinys atmestinas, tenkintinas atsakovų priešieškinys ir turtas atidalintinas pagal jų pateiktą atidalijimo projektą.

37III. Dėl servitutų

38Atsakovų pateiktame atidalijimo projekte nurodyti kelio ir kiti servitutai nuo S1 iki S11, kurie užtikrintų patekimą prie pastatų ir naudojimąsi jais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalių turimam žemės sklypui 2012 m. rugpjūčio 14 d. servituto sutartimi Nr. 5022 nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas). Padalijus viešpataujantįjį daiktą, anksčiau dėl jo nustatytą servitutą išsaugo visos viešpataujančiojo daikto dalys (CK 4.116 straipsnio 1 dalis), todėl kelio servituto S1 patekimui į turtą (kaip nurodyta projekte) papildomai nenustatytinas. Atidalijus turtą pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, visi kiekvienam savininkui tenkantys statiniai patenka į to savininko žemės sklypą, todėl atidalijus turtą kelio ir kiti servitutai naudotis turtu bei pateikti į jį taip pat nereikalingi, todėl jie nenustatytini.

39IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 505,60 Eur: 735,60 Eur (255,60 Eur įmoka 2018 m. balandžio 10 d. ir 480 Eur įmoka 2019 m. birželio 10 d.) žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitai (t. 5, el. b. l. 10; t. 7, el. b. l. 159), 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita ir pinigų priėmimas kvitas (t. 8, el. b. l. 63,64), 700 Eur ekspertizės išvadai apmokėti, kurias patvirtina nurodymas apmokėti grynuosius pinigus ir sąskaita (t. 7, el. b. l. 82,92), 30 Eur išlaidos kadastrinių matavimų bylai parengti (t. 8, el. b. l. 65–66) bei 390 Eur išlaidos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui paruošti (t. 8, el. b. l. 67–68).

41Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas surašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, parengė priešieškinį ir prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atstovavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 10 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Sumos, išmokėtos ekspertui už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę taip pat priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, todėl 700 Eur priteistini iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1dalies 1 punktas). Kitos, aukščiau aptartos išlaidos, kurios buvo reikalingos priešieškiniui pagrįsti – 420 Eur (30 Eur kadastrinių matavimų byla ir 390 Eur žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas), pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje ir priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

42Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinis, todėl už jį mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vieno šimto eurų žyminis mokestis (2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Kadangi priešieškinys pateiktas tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai šio žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur (100 Eur x 75 proc.). Atsakovai sumokėjo 735,60 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio, todėl 660,60 Eur grąžintini, nes sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Bylinėjimosi išlaidas patyrė atsakovas V. S., todėl jos jam priteistinos ir grąžintinos.

44Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,54 Eur, taip pat priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

46E. F., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.

47I. L., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) priešieškinį patenkinti visiškai.

48Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0753 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal UAB ,,Altida“ (projekto rengėjas A. S.) atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (nenustatant projekte numatytų servitutų S1 – S11) ir šiame žemės sklype esančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), svirną, unikalus Nr. ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), šulinį, unikalus Nr. ( - ), stoginę, unikalus Nr. ( - ), nuotekų valymo įrenginį, teisiškai neįregistruotą vandens gręžinį tokiu būdu: 1) V. S., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 6I1m, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 9I1ž, ir malkinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 10I1m; 2) I. L., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 2, viralinę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 2I1ž, svirną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 7I1m, klėtį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 8I1, ir šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą š; 3) E. F., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 584 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 3, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 5A1m, stoginę, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 11I1m, vandens gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį.

49Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 7 636,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinti turto dalį V. S. a. k. ( - )

50Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 5 577,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalinto turto dalį I. L. a. k. ( - )

51Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 1 845 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus), bylinėjimosi išlaidų V. S., a. k. ( - )

52Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 27,54 Eur (dvidešimt septynis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

53Grąžinti V. S. a. k. ( - ) permokėtą 660,60 Eur žyminio mokesčio dalį iš 2018 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. birželio 10 d. sumokėto žyminio mokesčio įmokos.

54Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo atidalinti iš bendrosios... 5. Atsakovai, patikslinę ieškinio reikalavimus prašo atidalinti iš bendrosios... 6. Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais.... 7. Su atsakovų priešieškiniu jis nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jį... 8. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas su ieškiniu ir... 9. Prašo patenkinti jų priešieškinį ir turtą atidalinti kiekvienam iš... 10. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 11. 2016 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą... 12. Teismas... 13. I. Dėl bendraturčių dalių atidalijant turtą... 14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, prieš atidalijant bendraturčio... 15. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį... 16. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3... 17. Iš ieškovo argumentų ir pateikiamų įrodymų spręstina, kad ieškovas... 18. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad mirus E. I. F., ieškovui ir atsakovams... 19. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, spręstina, kad ieškovas... 20. II. Dėl turto atidalijimo... 21. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 22. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos... 23. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama... 24. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieškinį... 25. Tikslinę daikto paskirtį taip pat lemia tai, ar atidalijamas daiktas yra... 26. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir... 27. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nurodytos kasacinio teismo praktikos... 28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatymų nedraudžiamas ir... 29. Byloje ieškovas ir atsakovai yra pateikę savarankiškus atidalijimo būdus,... 30. Tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir... 31. Vertinant ieškovo pasiūlytą atidalijimo būdą, svarbūs yra šie šio... 32. Vertinant atsakovų pateiktą atidalijimo pasiūlymą, pažymėtini šie jo... 33. Būtina išanalizuoti atsakovų pateiktą pasiūlymą dar vienu, ieškovui... 34. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo argumentų matyti, kad jo netenkina jokie... 35. Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad nors... 36. Atsižvelgus į tai, ieškovo ieškinys atmestinas, tenkintinas atsakovų... 37. III. Dėl servitutų... 38. Atsakovų pateiktame atidalijimo projekte nurodyti kelio ir kiti servitutai nuo... 39. IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo... 42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčas dėl turto atidalijimo... 43. Bylinėjimosi išlaidas patyrė atsakovas V. S., todėl jos jam priteistinos ir... 44. Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,54... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 46. E. F., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.... 47. I. L., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) priešieškinį patenkinti visiškai.... 48. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0753 ha žemės sklypą,... 49. Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 7 636,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią... 50. Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 5 577,33 Eur kompensaciją už jam tenkančią... 51. Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 1 845 Eur (vieną tūkstantį aštuonis... 52. Priteisti iš E. F., a. k. ( - ) 27,54 Eur (dvidešimt septynis eurus 54... 53. Grąžinti V. S. a. k. ( - ) permokėtą 660,60 Eur žyminio mokesčio dalį... 54. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...