Byla e2A-1115-796/2017
Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui E. A. ir atsakovo E. A. priešieškinį M. A. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė santuoką, sudarytą ( - ) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. A. ir M. A., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vyrui palikti pavardę A., o žmonai — A.. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą:
    1. 1/2 dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), vertė 20 410 Eur, adresu ( - ); namų valdą, susidedančią iš: sandėlio 61 lž (un. Nr. ( - ), rinkos vertė yra 877 Eur, malkinės 71 lž (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 170 Eur, viralinės 8Ilm (un. Nr. ( - )) su priestatu: 1 ilm; 2ilž; malkinės 3ilž, rinkos vertė yra 3651 Eur, tvarto 911 m (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 3371 Eur, daržinės 1011 ž (un. Nr. ( - )) su priestatu: lilž – stoginės; 2ilž – stoginės; 3ilž – stoginės, rinkos vertė yra 3947 Eur, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2) (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 59 Eur, 0,6500 ha žemės sklypo dalį iš 7,4800 ha žemės sklypo (un. Nr. ( - )), adresu ( - ), rinkos vertė yra 3025 Eur. Bendra namų valdos vertė 15 100 eurų.
    2. Jos nuosavybėn priteisti galvijus: aštuonias karves Nr. ( - ), kurių vienos vertė 600 eurų; penkias telyčaites Nr. ( - ), kurių vienos vertė 300 eurų; aštuonis buliukus Nr. ( - ), kurių vieno vertė 300 eurų.
    3. Taip pat priteisti virtuvės baldų komplektą, 300 eurų vertės, dujinę viryklę, 230 eurų vertės, televizorių, 260 eurų vertės, skalbyklę, 230 eurų vertės, lovą, 80 eurų vertės, garso grotuvą, 70 eurų vertės, sekciją, 200 eurų vertės, plūgus, 868 eurų vertės. Bendra daiktų vertė 2238 eurai.
    4. Priteisti 1219 eurų piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotus galvijus.
    5. Priteisti 15 719 eurų piniginę kompensaciją už atsakovo realizuotą bendrą turtą.
  2. Atsakovui prašo priteisti:
    1. 1/2 dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, kurio un. Nr. ( - ), 20 410 eurų vertės, adresu ( - );
    2. keturias karves, kurių Nr. ( - ), kurių vienos vertė 600 eurų; penkias telyčaites Nr. ( - ), kurių vienos vertė 300 eurų; keturis buliukus Nr. ( - ), kurių vieno vertė 300 eurų;
    3. šaldiklį, 260 eurų vertės, dušo kabiną, 60 eurų vertės, kampinį baldų komplektą, 500 eurų vertės, šieno grėblį, 1700 eurų vertės, šieno presą, 900 eurų vertės, šienapjovę, 600 eurų vertės. Bendra vertė 4020 eurų;
    4. 8459 eurų piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį;
    5. įskaityti ieškovės mokamą kompensaciją atsakovui ir priteisti ieškovei iš atsakovo 7260 eurų piniginę kompensaciją, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė santuoką, sudarytą ( - ) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. A. ir M. A., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims palikti santuokines pavardes A., A.. Padalyti santuokoje įgytą turtą ir E. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
    1. šešias karves, kurių vertė po 412 Eur, tris telyčias, kurių vertė po 131 Eur, du buliukus, kurių vertė po 185 Eurus, iš viso galvijų už 3235 Eur, galvijų pardavimo pajamas – 2439,20 euro (už 2015-12-02 parduotas 3 karves ir 2 bulius);
    2. 11,60 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taip pat šešias karves, 5 telyčias ir penkis buliukus pripažinti E. A. asmenine nuosavybe;
    3. Priteisti traktoriaus „Holland TD95D“, valst. Nr. ( - ), vertę, sukurtą po santuokos sudarymo – 460 eurus;
    4. daiktus: šaldiklį, 260 eurų vertės, kampinį baldų komplektą, 500 eurų vertės, plūgus, 868 eurų vertės. Iš viso daiktų už 1628 eurus.
    5. Kompensacijas: 3500 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, 7760 Eur kompensaciją už ieškovės dalies gyvulių priežiūrą, 1600 Eur kompensaciją už atsakovo vienvaldiškai sumokėtas sodybos pirkimo įmokas, iš viso 12 860 Eur;
    6. kompensaciją už M. A. tenkančią didesnę turto dalį – 5524,40 Eur.
  4. Ieškovei M. A. priteisti:
    1. namų valdą, susidedančią iš: sandėlio 61 lž (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 877 Eur, malkinės 71 lž (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 170 Eur, viralinės 8Ilm (un. Nr. ( - )) su priestatu: 1 ilm; 2ilž; malkinės 3ilž, rinkos vertė yra 3651 Eur, tvarto 911 m (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 3371 Eur, daržinės 1011 ž (un. Nr. ( - )) su priestatu: lilž – stoginės; 2ilž – stoginės; 3ilž – stoginės, rinkos vertė yra 3947 Eur, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2) (un. Nr. ( - )), rinkos vertė yra 59 Eur, 0,6500 ha žemės sklypo dalį iš 7,4800 ha žemės sklypo (un. Nr. ( - )), adresu ( - ), rinkos vertė yra 3025 Eur. Iš viso namų valdos vertė 15 100 eurų;
    2. padargus: šieno grėblį, 1700 eurų vertės, šieno presą, 900 eurų vertės, ir šienapjovę, 600 eurų vertės. Iš viso padargų už 3200 eurų;
    3. virtuvės baldų komplektą, 300 eurų vertės, dujinę viryklę, 230 eurų vertės, televizorių, 260 eurų vertės, skalbyklę, 230 eurų vertės, lovą, 80 eurų vertės, garso grotuvą, 70 eurų vertės, sekciją, 200 eurų vertės. Iš viso daiktų už 1370 eurų;
    4. 379,50 Eur kompensaciją už atsakovo bendromis lėšomis sumokėtą kainą už asmeninės nuosavybės teise įgytą 11,60 ha sklypą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2017-03-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą ( - ) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp E. A. ir M. A., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes.
  2. M. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė: sandėlį 61 lž (un. Nr. ( - )), 877 Eur vertės, malkinę 71lž (un. Nr. ( - )), 170 Eur vertės, viralinę 8Ilm (un. Nr. ( - )) su priestatu: 1ilm; 2ilž; malkine 3ilž, 3651 Eur vertės, tvartą 911 m (un. Nr. ( - )), 3371 Eur vertės, daržinę 1011ž (un. Nr. ( - )) su priestatu; lilž – stoginę; 2ilž – stoginę; 3ilž – stoginę, 3947 Eur vertės, 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2) (un. Nr. ( - )), 59 Eur vertės, 0,6500 ha žemės sklypo dalį iš 7,4800 ha žemės sklypo (un. Nr. ( - )), adresu ( - ), 3025 Eur vertės. Bendra namų valdos vertė 15 100 eurų; 1/2 dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, kurio un. Nr. ( - ), adresu ( - ), 20 410 eurų vertės; penkias karves, kurių Nr. ( - ), 7 buliukus, kurių Nr. ( - ), penkias telyčaites, kurių Nr. ( - ); virtuvės baldų komplektą, 300 eurų vertės, dujinę viryklę, 230 eurų vertės, televizorių, 260 eurų vertės, skalbyklę, 230 eurų vertės, lovą, 80 eurų vertės, garso grotuvą, 70 eurų vertės, sekciją, 200 eurų vertės, dušo kabiną, 60 eurų vertės, iš viso turto už 1430 Eur. Ieškovei iš viso priteisė turto už 36 940 Eur.
  3. E. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 20 410 eurų vertės; šešias karves, kurių Nr. ( - ), penkis buliukus, kurių Nr. ( - ), penkias telyčaites, kurių Nr. ( - ); šaldiklį, 260 eurų vertės, kampinį baldų komplektą, 500 eurų vertės, šieno grėblį, 1700 eurų vertės, šieno presą, 900 eurų vertės, šienapjovę, 600 eurų vertės, plūgus, 868 eurų vertės, iš viso turto už 4828 Eur. Atsakovui priteisė iš viso turto už 25 238 Eur.
  4. Atsakovui iš ieškovės priteisė 5851 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir 1500 Eur kompensaciją už sumokėtas įmokas žemei išpirkti. Ieškovei iš atsakovo priteisė 9742,60 Eur piniginę kompensaciją už be jos sutikimo sumažintą turto dalį bendrojoje nuosavybėje – parduotą traktorių ir galvijus. Atlikęs tarpusavio įskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteisė 2391,60 Eur piniginę kompensaciją. Karvę, kurios Nr. ( - ), pripažino asmeniniu atsakovo turtu. Automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris ( - ) pripažintinas asmeniniu atsakovo turtu.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo ir todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo pasilikus sutuoktinio pavardę, šią ieškinio reikalavimo dalį tenkino.
  6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl namų valdos, namų apyvokos daiktų ir buitinės technikos padalijimo, tačiau kyla ginčas dėl 11,60 ha žemės sklypo, esančio ( - ), galvijų bei žemės ūkio padargų padalijimo. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys gyveno kartu, dirbo ūkyje, iš jo gavo pajamų. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, turto vertę ir galimybę po santuokos nutraukimo turtu faktiškai naudotis, dalydamas turtą prioritetą teikė jo padalijimui natūra.
  7. Dalijant nekilnojamąjį turtą jo vertė nustatyta vadovaujantis į bylą ieškovės pateiktu turto vertinimu. Pažymėjo, kad byloje dėl santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Atsakovas duomenų apie kitokią turto vertę nepateikė. Kadangi ginčo tarp šalių dėl namų valdos nėra, ieškovei priteisė namų valdą, susidedančią iš sandėlio, malkinės, viralinės su priestatu, tvarto, daržinės su priestatu; 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2); 0,6500 ha žemės sklypo dalį iš 7,4800 ha žemės sklypo (un. Nr. ( - )), adresu ( - ), bendra namų valdos vertė 15 100 eurų.
  8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 11,60 ha žemės sklypo padalijimo atsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog sklypas įsigytas gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų (Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2006-04-28, santuoka įregistruota 2005-04-22), naudotas ūkyje, galvijų priežiūrai. Jo vertė pagal turto vertinimą 40 820 eurų. Kadangi turtas didelės vertės, nė viena iš šalių neturi galimybės išmokėti viena kitai pusės turto dydžio kompensacijos. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad šis žemės sklypas jam buvo suteiktas išimtinai kaip ūkininkui, nepateikė jo įsigijimo dokumentų, todėl sklypą padalijo ieškovei ir atsakovui natūra priteisdamas kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ).
  9. Dalydamas galvijus pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje pateiktu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo išrašu, kurio laikotarpis nuo

    72015-01-01 iki 2016-04-11, apie atsakovo vardu registruotus galvijus. Nustatė, kad išraše fiksuota 40 galvijų. Jų laikymo pradžios data fiksuojama nuo 2003-03-01. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iki santuokos turėjo įregistravęs ūkį, augino galvijus, o karvė, kurios Nr. ( - ), registruota 2003-03-01, vertino, kad ji yra asmeninis atsakovo turtas, todėl nutraukiant santuoką nedalytina, pripažino ją asmeniniu atsakovo turtu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi po šalių gyvenimo skyriumi pradžios 2015-04-01 buvo parduoti 6 galvijai, iš 40 gyvūnų sąrašo atėmus 6 parduotus galvijus ir 1 asmeninę atsakovo karvę, tarp šalių dalytini 33 galvijai.

  10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vienos karvės vertė yra 600 Eur, telyčaitės ir buliuko – po 300 Eur. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad karvės vertė svyruoja nuo 600 Eur iki 400 Eur, o buliukų ir telyčaitės nuo 300 Eur iki 80 Eur. Nė viena šalis jokių įrodymų apie galvijų vertę nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys turi žemės ir gali laikyti bei prižiūrėti galvijus, juos padalijo natūra. Galvijai padalyti tarp šalių išlaikant dalytino turto proporcijas ir atsižvelgiant į galvijų amžių. Dalytinus galvijus sudaro 11 karvių, 12 buliukų ir 10 telyčaičių. Tiek iš ieškinio, tiek iš priešieškinio matyti, kad vienos karvės vertė prilyginama dviejų buliukų ar telyčaičių vertei, todėl negalint padalyti karvių po lygiai, turto balansas išlaikomas kitam sutuoktiniui priteisiant du buliukus už vienos karvės vertę.
  11. Kilnojamasis turtas, dėl kurio ginčo nėra, padalytas pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Dušo kabina priteista ieškovei, kadangi jai atitenka namų valda, o dušo kabina yra vienas iš buityje naudojamų daiktų, reikalingas kasdieniams poreikiams užtikrinti.
  12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovo pagrindinė veikla yra žemės ūkis, jis vairuoja traktorių, taip apdirba savo žemės sklypą ir prašymą priteisti plūgus grindžia būtent šia aplinkybe, sprendė, kad visi žemės ūkio padargai priteistini atsakovui, nes neekonomiška išskirti ūkio padargus dalimis, jeigu jie naudotini ūkininko ūkio veiklai.
  13. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas be ieškovės sutikimo perleido santuokos metu įgytą turtą – traktorių „New Holland TD95D“, valst. Nr. ( - ), karves Nr. ( - ), buliukus Nr. ( - ) ir taip sumažino šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Byloje nepateikta įrodymų, kad gautos pajamos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo reikalavimas jam priteisti galvijų pardavimų pajamas buvo netenkintas, o ieškovė iš atsakovo turi teisę į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
  14. Abiejų šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad karvės ir buliukai parduoti už 2439,20 Eur, pinigus gavo atsakovas, todėl ieškovei priteista 1219,60 Eur piniginė kompensacija už parduotas karves ir buliukus.
  15. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas traktoriaus „New Holland TD95D“ vertę, nurodė, kad nors atsakovas yra pardavęs traktorių, tačiau faktiškai pats juo tebesinaudoja ir turėjo galimybę sugadinti, nustatydamas perleisto turto vertę, vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir šalių parodymais, duotais teismo posėdžių metu. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad panašaus traktoriaus „New Holland ts100a“, pagaminimo metai 2005, rinkos vertė yra 26 000 Eur, todėl sprendžiant dėl kompensacijos dydžio nustatymo, parduoto traktoriaus „New Holland TD95D“ vertė, buvusi jo įsigijimo metu, nemažintina ir skaičiuotina, kad atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė traktorių, kurio vertė lygi šalių nurodomos įsigijimo kainos vidurkiui – 17 046 Eur. Kadangi atsakovas be ieškovės sutikimo realizavo galvijus, kurių vertė 2439,20 Eur, ir traktorių, kurio vertė 17 046 Eur, ieškovei priteisė 9742,60 Eur piniginę kompensaciją.
  16. Spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 3500 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, 7760 Eur kompensaciją už galvijų priežiūrą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir ekonomiškai pagrįstų apskaičiavimų, kuriais grindžia savo reikalavimus, taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas, išvežęs iš savų namų ieškovę pas jos tėvus, gaunamas bendras iš ūkio pajamas, tarp jų pajamas už pieną, naudojo savo poreikiams ir ieškovei jokių piniginių lėšų neteikė.
  17. Kadangi 1/2 dalis 11,60 ha žemės sklypo Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimu priteista ieškovei, ji turi pareigą lygia dalimi prisidėti prie jos išpirkimo. Šalys nurodė, kad orientacinė įmokos suma buvo 3000 Eur, o dėl prašomos 200 Eur sumos atsakovas jokių įrodymų nepateikė, todėl iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteista 1500 Eur piniginė kompensacija.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovas teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinių pavardžių palikimo sutinka, tačiau kitą sprendimo dalį prašo panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ūkio teisinio režimo, tuo pažeisdamas pareigą visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti kilusį ginčą. Apeliantas teigia, kad ūkininko ūkis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes įsteigtas iki santuokos su ieškove. 11,60 ha ploto žemės sklypas buvo jam parduotas, nes jis ūkininkauja, todėl tiek šis žemės sklypas, tiek statiniai, tiek gyvuliai laikytini sudėtine vieneto – ūkininko ūkio dalimi. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti kaip aktyviai ieškovė M. A. dalyvavo L. A. ūkio veikloje.
  3. Apeliantas taip pat nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 11,60 ha žemės sklypą padalyti tarp šalių po lygiai natūra. Nurodo, jog šį žemės sklypą jis faktiškai dirbo nuomos sutarties pagrindais, kol 2006 m. jam buvo suteikta galimybė tokį sklypą įsigyti lengvatine kaina kaip ūkininkui už 759 Eur. Ieškovė asmeniškai nebūtų turėjusi teisės šio sklypo pirkti. Tai, kad sklypas parduotas tik atsakovui, patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašas, kad sklypas įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybė. Be to, teismo sprendimu E. A. ūkis byloje nebuvo pripažintas bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe, todėl ir sklypas negalėjo būti pripažintas bendrąja nuosavybe.
  4. Apeliantas, nesutikdamas su sprendime nustatyta 11,60 ha žemės sklypo verte, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo priešieškinio reikalavimus, kadangi jis prašė ne dalyti sklypą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, bet pripažinti sklypą jo asmenine nuosavybe, priteisti ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 daliai kainos, sumokėtos už šį žemės sklypą jį įsigyjant, o sklypas buvo įgytas už 759 Eur sumą.
  5. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu karvių bandą padalyti natūra, nurodo, jog ši teismo sprendimo šioje dalis yra nemotyvuota, kadangi kaip vienintelė priežastis padalyti bandą natūra nurodoma teismo negalėjimas nustatyti galvijų vertės. Priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrų, kadangi atsakovo ūkis neteko pusės galvijų, tuo smarkiai sumažinamos atsakovo pajamos, nors jis, skirtingai nei ieškovė, kitokio nei ūkis pajamų šaltinio neturi. Gyvulių banda yra viso ūkio pagrindas, ūkis yra atsakovo pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad teismas svarbiausią ūkio turtą – karves – padalijo natūra nesuprantamai skaičiuodamas, visiškai nevertino ir neanalizavo fakto, kad E. A. turėjo šešiolika karvių iki santuokos su atsakove sudarymo ir tokia banda yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Taip pat, jo vertinimu, teismas neteisingai apskaičiavo dalytinus gyvulius, nes gyvenimo skyrium pradžioje buvo likę ne 33 ar 40, o tik 11 galvijų. Apskaičiavimų teismo sprendime nebuvimas atima iš jo galimybę pateikti racionalius argumentus apeliacijai: nėra suprantama, kaip teismas gavo nurodomą gyvulių skaičių 33.
  6. Apeliantas nurodo, kad tiek teismų praktikoje, tiek Plungės rajono apylinkės teismo

    82017-03-22 sprendime yra dalijamas turtas, buvęs šalių gyvenimo skyrium pradžioje. Prieauglis buliukai ir telyčaitės yra atskiri registruojamieji turto vienetai, kurie šalims pradėjus gyventi skyrium neegzistavo, todėl prieauglis negalėjo būti dalijamas kaip bendras turtas.

  7. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti bendro turto priežiūros sąnaudų, kompensacijos už faktinį jo paties darbą prižiūrint ieškovės turto dalį. Teigia, jog byloje nekilo ginčas, kad ieškovė M. A. daugiau nei metus neteikė ieškovui lėšų bendro turto išlaikymui, taigi yra įrodyta, kad lėšos buvo skiriamos tik atsakovo. Nurodo, kad jis byloje pateikė išsamius paaiškinimus apie turėtas išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino, jog pateikti anksčiau minėtas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus atsakovas neturėjo objektyvios galimybės. Todėl tokiu atveju teismas turėjo koreguoti išlaidų dydį, o ne paneigti jų susidarymo faktą.
  8. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteisti 1700 Eur vertės šieno grėblį, 900 Eur vertės šieno presą, 600 Eur vertės šienapjovę, nes šie padargai yra sugedę neremontuojamai ir beverčiai kaip mechanizmai, todėl jų vertė turėjo būti skaičiuojama kaip metalo laužo. Ieškovė dirbtinai sukėlė jų kainas, todėl jie turėjo būti jai ir priteisti.
  9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma motyvų, kodėl traktoriaus vertė nesusieta su jo pardavimo verte, tiek byloje pateiktos nuotraukos, tiek pačios ieškovės atvesti liudytojai patvirtino, kad traktoriaus būklė buvo labai prasta.
  10. Ieškovė M. A. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
  11. Nurodo, jog apeliantas nurodydamas, kad žemės sklypas turi priklausyti tik jam, nepaneigė esminių bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindų, kad šis žemės sklypas įgytas santuokoje ir iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šis turtas buvo suteiktas jam kaip ūkininkui, nepateikė jo įsigijimo dokumentų. Kadangi sklypo vertė yra didelė, nė viena iš šalių neturi galimybės išmokėti viena kitai kompensacijos, todėl teismas pagrįstai jį padalijo natūra.
  12. Nesutinka su apelianto argumentu, kad galvijai, atvesti bandoje po šalių pradėjimo gyventi skyriumi, neturi būti dalijami. Prieauglis ūkyje atsirado ne iš to, kad atsakovas jį nusipirko, o iš to, kad bendras turtas davė vaisių, t. y. prieauglio, todėl teismas pagrįstai jį padalijo. Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, kad atsakovo pagrindinė veikla yra žemės ūkis, jis vairuoja traktorių, taip apdirba savo žemės sklypą ir prašymą priteisti plūgus grindžia būtent šia aplinkybe, todėl pagrįstai visi žemės ūkio padargai priteisti atsakovui, nes neekonomiška išskirti ūkio padargus dalimis.
  13. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus nustatė traktoriaus, parduotų galvijų vertes ir priteisė ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes atsakovas nepateikė duomenų, jog gautos pajamos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
  14. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje pateiktų įrodymų visetą bei tarpusavio ryšį, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir rėmėsi logikos dėsniais, teisingumo ir protingumo principais, taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2017-03-22 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė pavardžių klausimą ir padalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
  4. Byloje kyla ginčas dėl ūkininko ūkio teisinio statuso, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto apimties ir padalijimo, priteistos kompensacijos dydžio ir pagrindų, įrodymų vertinimo, sprendžiant turto padalijimo klausimus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
  1. Apeliantas kartu su skundu pateikė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016-12-12 pažymą apie Gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia dokumentus, kurie tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu ginču, atsakovas šiais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde išdėstytas faktines aplinkybes, be to, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šiais įrodymais grindžiamos aplinkybės buvo įrodinėjamos ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, įrodymai buvo pateikti su apeliaciniu skunde, ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, ji nenurodė, jog nesutinka su jų pridėjimu prie bylos, šie įrodymai yra pridedami prie bylos ir vertinami priimant šią nutartį.
Dėl ūkininko ūkio teisinio režimo ir galvijų padalijimo
  1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ūkio teisinio režimo, tuo pažeisdamas pareigą visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti kilusį ginčą. Apeliantas teigia, kad ūkininko ūkis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes įsteigtas iki santuokos su ieškove, 11,60 ha ploto žemės sklypas buvo jam parduotas, nes jis ūkininkauja, todėl tiek šis žemės sklypas, tiek statiniai, tiek gyvuliai laikytini sudėtine vieneto – ūkininko ūkio dalimi.
  2. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma; pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Kompleksiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
  3. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant Ūkininko ūkio įstatymo ir CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, inter alia, abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnis). Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).
  4. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ūkininko ūkis įregistruotas E. A. vardu nuo 1996-02-29, tai yra iki santuokos sudarymo (b. t. I, b. l. 58). Pažymėtina, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, neprašė šio ūkio pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovė pati nurodė, jog ūkininko ūkis buvo įgytas atsakovo iki santuokos sudarymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė padalyti E. A. gyvulių bandoje registruotus gyvulius, žemės ūkio techniką, žemės sklypą ir kitą turtą. Atsakovas teismo prašė vertinti, jog gyvulių banda, traktorius yra sudėtinė ūkininko ūkio dalis, ir prašė šį turtą palikti jam, taip pat 11,64 ha žemės sklypą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes jis buvo suteiktas jam kaip ūkininkui, atsakovei išmokant kompensaciją, lygią pusei sumos, kuri buvo sumokėta už šį sklypą jo įsigijimo metu.
  5. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino atsakovo nurodytos ir ieškovės pripažintos aplinkybės, jog ūkininko ūkis buvo įkurtas iki santuokos sudarymo pradžios, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ūkininko ūkis yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Taip pat nevertino, kad ūkininko ūkis be žemės, gyvulių bandos, technikos priemonių negali tinkamai funkcionuoti. Išsamiai nesiaiškino ir neanalizavo, koks turtas ir kokios vertės buvo įgytas atsakovo iki santuokos sudarymo (atsakovas įrodinėjo, kad jo bandoje buvo 16 karvių, įmokos už traktorių buvo pradėtos mokėti iki santuokos sudarymo, 11,60 ha žemės sklypas jam buvo suteiktas kaip ūkininkui), kiek šis turtas buvo pagerintas santuokos metu (buvo baigtos mokėti įmokos). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesant ieškovės prašymo ūkį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir neįrodinėjant, kad ūkis buvo pagerintas iš esmės, turėjo aiškiai nustatyti, koks turtas buvo įgytas atsakovo iki santuokos, koks turtas įgytas santuokos metu, ir dalyti tik turtą, įgytą santuokos metu, o nustatęs, jog tam tikras atsakovo asmenine nuosavybe turėtas turtas buvo pagerintas, turėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos priteisimo (CK 3.98 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui tinkamai nenustačius ir neišsiaiškinus šių aplinkybių, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas padalijant turtą.
  6. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas svarbiausią ūkio turtą – galvijus – padalijo natūra nesuprantamai skaičiuodamas, visiškai nevertino ir neanalizavo fakto, kad E. A. turėjo šešiolika karvių iki santuokos su atsakove sudarymo ir tokia banda yra asmeninė atsakovo nuosavybė.
  7. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendime dalydamas atsakovo vardu registruotus galvijus vadovavosi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo išrašu, kurio laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2016-04-11, kuriame fiksuotas 40 galvijų sąrašas. Kadangi vieno iš galvijų, esančių šiame sąraše, laikymo pradžia nurodyta 2003-03-01, todėl teismas vertino, jog jis yra asmeninis atsakovo turtas, ir nutraukdamas santuoką jo nedalijo. Tačiau byloje yra pateikti ir kiti įrodymai, kurių priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje yra pateiktas 2005-01-01 Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas, kuriame nurodoma, jog 2005-01-01 E. A. bandoje buvo 16 galvijų, iš kurių 5 pieninių veislių buliukai, 5 pieninių veislių telyčaitės, 6 pieninių veislių karvės (b. t. I, b. l. 73–74). 2015-08-10 E. A. gyvūnų sąraše nurodyta, jog jis tą dieną turėjo 37 galvijus. Liudytojas V. L., ieškovės tėvas, 2016-12-06 teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas turėjo 6–7 galvijus, tačiau vėliau nurodė, jog negali tiksliai pasakyti, kokią bandą jis turėjo. Iš 2016-07-04 Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo matyti, jog E. A. bandoje buvo 31 galvijas, o 2016-12-05 bandoje buvo 24 galvijai (b. t. I, b. l. 75–76, b. t. II, b. l. 176–177).
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad biologinis turtas (gyvūnai, gyvuliai) yra specifinis, egzistuoja jo biologiniai pokyčiai – gyvūnų augimas, dauginimasis, senėjimas ir pan., kurie lemia tokio turto vertės ir kiekio kitimą ir iš esmės nepriklauso nuo šalių valios, taip apsunkinamas dalytino biologinio turto kiekio nustatymas ir jo išieškojimas. Banda natūraliai yra visą laiką kintanti – dalis gyvulių parduodama, dalis paskerdžiama mėsai arba dalis gyvulių savaime nugaišta, banda atsinaujina dėl prieauglio arba gali visai išnykti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas santuokos metu bandoje buvusį gyvulių kiekį, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat vertinti, kiek ir kokių gyvulių ar kito turto ūkininko ūkyje buvo iki šalims sudarant santuoką, kas lėmė bandos padidėjimą, turėjo atsižvelgti CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, kurie numato, kad pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, yra laikoma bendrąja jungtine nuosavybe.
  9. Pažymėtina, jog byloje taip pat kilo ginčas dėl galvijų vertės. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė vieną karvę vertino 600 Eur dydžio suma, telyčaites ir buliukus po 300 Eur, visų faktinio gyvenimo kartu nutrūkimo momentu buvusių gyvulių vertė, ieškovės vertinimu, yra 13 800 Eur. Atsakovas savo patikslintame priešieškinyje nurodė, jog gyvenimo skyrium dieną turėtų galvijų vertė 5674,20 Eur. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Pažymėtina, jog šalių nurodoma galvijų vertė smarkiai skiriasi ir nė viena iš šalių nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų – turto vertintojų išvadų, patvirtinančių galvijų rinkos vertę, nepagrindė, kodėl nurodo būtent tokią galvijų vertę, todėl teismas nagrinėdamas bylą turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jų nurodomas galvijų vertes, išaiškinti teisę prašyti skirti ekspertizę gyvulių vertei nustatyti (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnio 1 dalis).
Dėl 11,60 ha žemės sklypo padalijimo ir vertės
  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 11,60 ha ploto žemės sklypą padalyti tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis. Nurodė, jog atsakovas paaiškino teismui, o ieškovė neginčijo, kad šį žemės sklypą jis faktiškai dirbo nuomos sutarties pagrindais, kol 2006 m. jam buvo suteikta galimybė sklypą įsigyti lengvatine kaina kaip ūkininkui už 759 Eur. Ieškovė asmeniškai nebūtų turėjusi teisės šio sklypo pirkti. Teismo sprendimu E. A. ūkis byloje nebuvo pripažintas bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe, todėl ir sklypas negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
  2. Iš VĮ Registrų centro Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, jog ginčo žemės sklypas 2006-06-06 įregistruotas E. A. vardu 2006-04-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-2235 pagrindu. Iš 2006-04-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-2235 nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės laikinojo įstatymo pakeitimo 2004-07-15 įstatymo Nr. IX-2406 3 straipsnio 2 punkto nuostatą žemės sklypo pardavimo kainai taikytas 0,5 koeficientas. 2004 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2406 3 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog fiziniam asmeniui, įregistravusiems ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio nustatytais atvejais suteikiama pirmumo teisė be aukciono pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus vidutine žemės ūkio paskirties žemės kaina, nustatyta pagal žemės verčių žemėlapius (žemės rinkos kaina). Jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, įregistravusiems ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip metus naudojantiems žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainai taikomas 0,5 koeficientas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog sklypas įsigytas 2006-04-28, santuoka sudaryta 2005-04-22. Pažymėtina, jog atsakovas byloje įrodinėja, kad iki sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jis šį žemės sklypą nuomojo ir jis jam buvo suteiktas kaip ūkininkui. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2006-04-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr.1-2235, tačiau nepateikė žemės nuomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas dalydamas šį sklypą tarp šalių nevertino sklypo įsigijimo aplinkybių, nesiaiškino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog sklypas buvo paskirtas jam kaip ūkininkui, todėl dalydamas sklypą prieš tai neišsiaiškinęs visų aplinkybių su ginčo sklypo įsigijimu galimai priėmė nepagrįstą sprendimą.
Dėl traktoriaus vertės
  1. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime traktoriaus vertė nesusieta su jo pardavimo verte, nors tiek byloje pateiktos nuotraukos, tiek pačios ieškovės atvesti liudytojai patvirtino, kad traktoriaus būklė buvo labai prasta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog atsakovas priešieškinyje nurodo, kad traktorius buvo pirktas pagal 2004-12-31 Pajų įnešimo sutartį Nr.04-133 ir jo vertė – 16 714 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje yra pateikta 2004-12-31 Pajų įnešimo sutartis Nr. 04-133, kurios 1.2 p. nurodoma, kad kooperatyvas pajinį įnašą naudoja technikos, naudojamos pagal panaudos sutartis Nr. 04-3, 0-101, kreditui dengti. Sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad kooperatyvas įsipareigoja pajinį įnašą priimti iš kooperatyvo nario ir jį naudoti dengti paskolai už įsigytą techniką, paskirtą pagal panaudos sutartis Nr. 04-3 ir 04-101 naudotis kooperatyvo nariui (b. t. I, b. l. 59). Iš Tikslinio pajų įnešimo sutarties Nr. 04-133 pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta, jog pajinis įnašas lygus 59 824,97 Lt (17 326,50 Eur), jis sumokamas per 12 įmokų laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2005-12-14. Pajinis įnašas grąžinamas natūra, t. y. technika, kuria pagal 2004-12-28 Technikos panaudos sutartį Nr. 04-93 ir 2004 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 04-101 naudojasi kooperatyvo narys. Pajinio įnašo grąžinimo momentu technikos likutinė vertė negali būti didesnė nei 40 proc. balansinės vertės (b. t. I, b. l. 62–64). Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad traktorius buvo pirktas pagal 2004-12-31 Pajų įnešimo sutartį Nr. 04-133 ir jo vertė 16 714 Eur, šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas perleisto turto vertę, vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir šalių parodymais, duotais teismo posėdžių metu. Ieškovė pateikė į bylą panašaus traktoriaus „New Holland ts100a“, pagaminimo metai 2005, rinkos vertę, kuri yra 26 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio nustatymo, parduoto traktoriaus „New Holland TD95D“ vertės, buvusios jo įsigijimo metu, nemažino ir skaičiavo, kad atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė traktorių, kurio vertė lygi šalių nurodomos įsigijimo kainos vidurkiui – 17 046 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už traktorių buvo mokėta 60 000 Lt (17 377,20 Eur), atsakovas nurodė, kad už traktorių mokėjo 16 714 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikė įrodymus iš viešai prieinamų šaltinių apie traktoriaus „New Holland ts100a“ vertę, tačiau ne apie šalių įgytą traktoriaus „New Holland TD95D“ vertę. Atsakovas nurodo, jog traktorius pardavimo metu buvo sugedęs ir nenaudojamas, tačiau nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių parduoto traktoriaus ar tapataus traktoriaus rinkos vertę, buvusią jo pardavimo metu.
  3. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, jog iki santuokos su ieškove buvo įnešęs 54 procentus traktoriaus kainos ir tik 46 procentai traktoriaus vertės buvo sumokėta po santuokos sudarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aplinkybių, kiek įmokų buvo sumokėta iki santuokos sudarymo ir kiek jau sudarius santuoką, nesiaiškino.
Dėl šieno grėblio, preso, šienapjovės, bendro turto priežiūros sąnaudų bei kompensacijos už faktinį apelianto darbą
  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteisti 1700 Eur vertės šieno grėblį, 900 Eur vertės šieno presą, 600 Eur vertės šienapjovę, nes šie padargai yra sugedę neremontuojamai ir beverčiai kaip mechanizmai, todėl jų vertė turėjo būti skaičiuojama kaip metalo laužo. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti bendro turto priežiūros sąnaudų, kompensacijos už veterinaro paslaugas, taip pat kompensacijos už faktinį jo paties darbą prižiūrint ieškovės turto dalį. Teigia, jog byloje nekilo ginčas, kad ieškovė M. A. daugiau nei metus neteikė ieškovui lėšų bendro turto išlaikymui, taigi yra įrodyta, kad lėšos buvo skiriamos tik atsakovo. Nurodo, kad jis byloje pateikė išsamius paaiškinimus apie turėtas išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino, jog pateikti anksčiau minėtas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus atsakovas E. A. neturėjo objektyvios galimybės. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis), todėl atsakovas, negalėdamas pateikti rašytinių įrodymų, kad pagrįstų savo nurodomas aplinkybes, jas turėjo įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Siekdamas tinkamai padalyti tarp šalių santuokoje įgytą turtą teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio ir vertės bandą atsakovas turėjo iki šalims sudarant santuoką, jos įtaką dabartiniam bandos dydžiui, kiek ir kokių gyvulių šalys turėjo nustojusios gyventi kartu, taip pat kokį indėlį į šio turto padidėjimą savo asmeninėmis lėšomis, natūriniu turtu (gyvuliais) ar darbu įnešė ieškovė, kiek banda turėjo prieauglio ir kas lėmė šio prieauglio atsiradimą, aiškiai atskirti, kiek gyvulių buvo įgyta kaip bendroji jungtinė nuosavybė, ir juos dalyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kiek lėšų už traktorių atsakovas buvo sumokėjęs iki santuokos sudarymo, kokia buvo traktoriaus rinkos vertė jo pardavimo momentu, įvertinti atsakovo iki santuokos sudarymo už traktorių sumokėtas lėšas, aiškintis žemės sklypo suteikimo sąlygas ir aplinkybes ir tai, ar dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindas nukrypti nuo CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
  2. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nagrinėjant bylą yra būtina šalims išaiškinti pareigą pateikti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir netinkamai išnagrinėjus bylą, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos
  1. Panaikinus sprendimo dalį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šias dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai