Byla e2A-338-258/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. (K., K., F., G.) laikytina turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. asmeniu. Reikalavimą reiškia siekdama pati atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad T. K. yra jos prosenelė. Ji gimė 1903 (1905) m. Pumpėnuose. Jos tėvas – C. J. K., mama – R. S.. Duomenų apie T. K. (po santuokos Izraelyje F., vėliau G.) gyvenamąją vietą Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra, tačiau 1930-01-08 LR paso registracijos kortelė patvirtina, kad jos tėvas C. J. K. iki 1940 m. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Vadinasi, Lietuvos Respublikos piliete buvo ir ji (pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 4 p.). Taip pat T. K. Lietuvos Respublikos piliete laikytina ir dėl to, kad ji ir pati, ir jos tėvai bei seneliai iš seno gyveno Lietuvoje (pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 p.). T. K. I. pilietybę įgijo 1948-05-15, todėl 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo. Tai konstatavo ir Izraelio teismas 2018-01-23.

72.

8Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktų duomenų nepakanka įrodyti faktui, kad T. K. (K., F., G.), gim. 1903 (1905) m. Latvijoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl prieštarauja dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė tiesioginių įrodymų apie T. K. gimimo faktą, duomenų apie jos nekilnojamąjį turtą, darbą ar gyvenimą Lietuvoje, duomenų, kad T. K. išvyko iš Lietuvos. Pagal 1919-12-23 Pasų įstatų 2 str. kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalėjo turėti pasą. Kadangi T. K. 1920 (1922) m. būtų sukakę 17 metų, ji būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, jai būtų buvęs išduotas pasas, tačiau tokių duomenų Lietuvos valstybės archyvai neturi. Nėra duomenų apie T. K. gyvenimą Lietuvoje, duomenų, ar ji išvyko iš Lietuvos Respublikos, ar iš Latvijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji gimė Latvijoje. Nors pagal Laikinojo įstatymo 4 punktą Lietuvos Respublikos piliečiais laikomi Lietuvos Respublikos piliečio vaikai, tačiau T. K. tėvui C. J. K. asmens liudijimas buvo išduotas tik 1930-01-08, kai T. K. jau buvo pilnametė. Duomenų, kad C. J. K. būtų išduotas asmens liudijimas ar pasas iki 1920 (1922) m., t.y. iki T. K. sukankant 17 metų, nėra, todėl ji nelaikytina Lietuvos Respublikos piliečio vaiku. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad T. K. įgijo Palestinos pilietybę, o pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad T. K. 1948-05-15 įgijo Izraelio pilietybę. Pareiškėja jau nuo 1931-05-05 gyveno Palestinoje, o Izraelio valstybė susikūrė tik 1948-05-14.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. (K., K., F., G.), gim. 1903 (1904-1905) m., laikoma iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę asmeniu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja R. L. galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

134.

14Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad R. L. yra Izraelio pilietė. T. K. (K.) – jos prosenelė (el.b.t. 1, l. 10-12, 140, 143, 159). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-04-11 rašto teismas nustatė, kad archyve nėra duomenų, kad T. K., C. J. ir R. S. d., gim. 1903 (1904) m. Biržų – Pasvalio apskrities Pumpėnų miestelyje, iki 1936 m. gyveno Biržų – Pasvalio (vėliau Panevėžio) apskrities Pumpėmų miestelyje arba Panevėžio apskrities Krekenavos miestelyje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė (el.b.t.1, l. 24). Aplinkybę, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, kad T. K., g. 1905 m. Pumpėnuose, iki 1924 (1925) m. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtina ir 2014-03-14 Lietuvos centrinio archyvo raštas (el.b.t. 1, l. 53) Duomenų apie T. K., C. J. dukters, gimimą nerasta ir Pumpėnų žydų bendruomenės 1900-1907 metų metrikų knygose (el.b.t.1, l. 17). Izraelio valstybės santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad T. K. 1931-05-05 sudarė santuoką ir pakeitė pavardę į F. (el.b.t. 1, l. 6-8), vėliau į G. (el.b.t. 1, l. 87, 104). Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad T. G. I. pilietybę įgijo 1948-05-15. Šiame liudijime jos gyvenamoji vieta nurodyta – Latvija (el. b. t. 1, l. 171).

155.

16Teismas nurodė, kad 1919-01-09 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 1 p. numatė, kad Lietuvos piliečiais laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyveno. Byloje pateikti dokumentai nesuteikia jokios informacijos apie T. K. gyvenimą Lietuvoje. Iš santuokos liudijimo teismas nustatė, kad jos tėvai – Y. C. K. ir S. R. K.. Tėvas C. K. 1872 m. gimė Panevėžio apskrityje, Krekenavos valsčiuje. Iš 1935 m. vasario 12 d. sutarties su Išeivybės biuru teismas nustatė, kad Lietuvoje gyveno ir jos motina R. bei sesuo R.. Visgi šioje sutartyje neminima pareiškėjos prosenelė T. K.. Nors aplinkybė, kad ji gimė Latvijoje, kaip tai nurodyta Izraelio pilietybės liudijime, teismas įvertinęs tai, kad kitais bylos duomenimis jos gimimo vieta – Pumpėnai, kurie yra netoli Latvijos sienos, teismas sprendė, taip pat mažai tikėtina, kad gimusi Pumpėnuose, T. gyveno atskirai nuo tėvų. Nesant objektyvių duomenų byloje apie T. K. gyvenimą, mokymąsi, darbą, turtą Lietuvoje, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ji Lietuvoje nuolat gyveno ir iš jos išvyko. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, kad T. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietė pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 1 p.

176.

18Teismas nurodė, kad 1919-01-09 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p. numatė, kad Lietuvos piliečiais laikomi Lietuvos piliečio vaikai. Teismas nustatė, kad T. K. tėvo C. K. paso kopija patvirtina, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nors pasas išduotas 1930-01-08, tačiau jame yra nuoroda į ankstesnį, 1929 m. raštą, kaip pagrindą paso išdavimui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Y. C. K. iki paso išdavimo buvo kitos valstybės pilietis. Priešingai, iš paso duomenų matyti, kad jis gimė Lietuvoje (Biržuose), todėl labiau tikėtina, kad joje visą laiką ir gyveno iki 1935 m. iš jos išvyko. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-05-03 raštas patvirtina, kad nerasta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad C. K. iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog 1903 (1904-1905) m. T. K. gimimo metu jos tėvas Y. C. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl T. K. yra Lietuvos piliečio vaikas, vadinasi, ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p. Aplinkybę, kad T. K. (G.), Ch., buvo Lietuvos pilietė 2018-01-23 Pesiktoje (teismo nuomonėje) nurodė ir apygardos teismas.

197.

20Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nėra duomenų apie T. K. pasą, nepatvirtina, kad ji jo tikrai neturėjo. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia, kad faktiškai T. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietė kaip Y. C. K., Lietuvos Respublikos piliečio, vaikas, nes šie įstatai nenumatė pilietybės netekimo dėl to, kad nėra išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (Pasų įstatų 17 punktas).

218.

22Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, iki 1940-06-15 turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d. numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio palikuonimi laikytinas asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nėra įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelė T. K. (K., K., F., G.) laikytina turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. asmeniu, pareiškėja įgyja teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymo netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

279.1. Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad T. K. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi minėti archyvai jokių duomenų nei apie jos gimimą, gyvenimą, mokymąsi ar darbą Lietuvos Respublikoje iki 1940-06-15 neturi.

289.2. Pagal Laikinojo įstatymo 4 punktą, Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečio vaikai. T. K. tėvui C. J. K. asmens liudijimas buvo išduotas tik 1930-01-08, kai T. jau buvo pilnametė. Duomenų, kad C. J. K. būtų išduotas asmens liudijimas ar pasas iki 1920 (1922) metų, t. y. iki T. K. (K.) sukankant 17 metų, nėra. 1929 m. ji jau buvo pilnametė, todėl tėvo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje jis teisinei padėčiai įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. negali būti laikoma Lietuvos Respublikos piliete iki 1940 m. birželio 15 d., kaip Lietuvos Respublikos piliečio vaikas.

299.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, kad 1903 (1904-1905) m. T. K. gimimo metu jos tėvas Y. C. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl T. K. yra Lietuvos Respublikos piliečio vaikas, vadinasi ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymi, kad Y. C. K. negalėjo T. K. gimimo metu būti Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi 1) nurodytu laikotarpiu dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo Carinės Rusijos imperija ir 2) Laikinasis įstatymas apie pilietybę įsigaliojo tik 1919-01-09. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių aplinkybių kaip C. J. K. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvimas, pagrindžia išvadą, kad T. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymi, kad tuometis teisinis reguliavimas nenumatė Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pilnametystės sukakusiems vaikams, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka jų tėvai. Jeigu T. K. tėvas ir būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., T. K. teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje tai neturėtų jokios įtakos, kadangi 1920 (1922) m. ji jau buvo pilnametė.

309.5. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad T. K. būtų įgijusi Palestinos pilietybę, o pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad T. K. 1948-05-15 įgijo Izraelio pilietybę. Pareiškėja jau nuo 1931-05-05 gyveno Palestinoje (tai patvirtina santuokos liudijimas), o Izraelio Valstybė susikūrė tik 1948-05-14 (T. K. I. piliete tapo kitą dieną po valstybės susikūrimo), todėl labai tikėtina, kad ji buvo įgijusi Palestinos pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie T. K. gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. ir į tai, kad labiau tikėtina, kad T. K. buvo įgijusi Palestinos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o duomenų apie T. K. pilietybės netekimą (nustojimą) nėra, todėl galima pagrįstai teigti, kad T. K. nebuvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl ir nebuvo pradėta jos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) procedūra.

319.6. Izraelio Valstybės Pesikta teismo 2018-01-23 sprendimas (nuomonė), kuriame nurodyta, kad ieškovo D. L. (pareiškėjos tėvas) senelė T. G. buvo Lietuvos pilietė iki 1940 m. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m., negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Minėtas dokumentas nepatvirtina, kad T. K. gyveno Lietuvoje, atitinkamai nepatvirtina ir Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurių pagrindu Izraelio Valstybės Pesikta teismas padarė minėtą išvadą dėl T. K. Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

3210. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti Migracijos Departamento apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

3310.1. Pareiškėja į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi siekdama juridinio fakto, kad jos prosenelė T. (T.) K. (K., F., G.) buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėja savo pareiškime nurodė 2 pagrindus, kodėl, remiantis 1919 m. Laikinuoju įstatymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, Pareiškėjos prosenelė laikytina Lietuvos Respublikos piliete. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino vienu konkrečiu pagrindu – nustatė, jog pareiškėjos prosenelė T. (T.) K. (K., F., G.) laikytina įgijusia Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1919 m. sausio 9 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo apie Lietuvos Respublikos pilietybę 1 str. 4 punktu, numačiusiu, kad Lietuvos piliečiais laikomi Lietuvos piliečio vaikai.

3410.2. Prašymas nustatyti juridinį faktą tenkintas remiantis Laikinojo įstatymo apie Lietuvos Respublikos pilietybę 1 straipsnio 4 punktu, numačiusiu, kad Lietuvos Respublikos piliečiais laikomi Lietuvos Respublikos piliečio vaikai. Nei Migracijos Departamente, nei Vilniaus miesto apylinkės teisme nekilo ginčo, jog pareiškėjos prosenelė buvo C. K. vaikas.

3510.3. Pasas ar asmens liudijimas nėra lygu tas pats, kas pilietybė – pilietybė yra asmens ryšys su valstybe, o pasas ar asmens liudijimas yra tik tai liudijantis dokumentas, tačiau jokiais būdais tai nereiškia, kad jei žmogus neturi paso, jis neturi ir pilietybės. Tame pačiame Lietuvos centriniame archyve esanti informacija apie C. J. K. liudija, jog jis Lietuvoje gimė (1872 m. Krekenavoje, Panevėžio apskrityje) ir gyveno (Biržuose), taip pat Lietuvos centriniame archyve nėra jokių duomenų apie tai, kad iki tol jis būtų buvęs kurios kitos valstybės pilietis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad T. K. tėvas C. J. K. Lietuvos Respublikos pilietybę būtų įgijęs tik 1930 m. – galima nebent laikyti, kad tada jis oficialiai įteisino savo ryšį su valstybe, tačiau jokiais būdais ne kad tuo metu pilietybę įgijo.

3610.4. Byloje nėra duomenų, kad C. K. iki paso jam išdavimo buvęs kitos valstybės piliečiu, nes tam jokio pagrindo ir nebuvo – jis gimė Lietuvoje (Biržuose), kur visą laiką ir gyveno iki išvykimo iš Lietuvos 1935 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-05-03 raštas patvirtina, kad nerasta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad C. K. iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, teisingai nustatė, kad T. K. buvo Lietuvos Respublikos piliečio vaikas. Tai įrodoma per jau Izraelyje išduotus jai dokumentus, kuriuose matyti tėvų vardai, giminystės faktas nustatytas ir Izraelio teismo sprendimu, pateiktu į šią bylą ir taip pat pateiktu Migracijos Departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą atkurti jai pilietybę), ir pats faktas, kuriais metais C. J. K. gavo pasą niekaip nedaro įtakos tam faktui, kad T. K. buvo jo vaikas.

3710.5. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos prosenelės Palestinos pilietybę, nes, pareiškėjos žiniomis, ji tokios nebuvo įgijusi. Bet kuriuo atveju Palestina buvo ne valstybė, o tik Tautų Sąjungos mandatinė teritorija, perduota valdyti Didžiajai Britanijai, tad jos klausimas visiškai nėra susijęs su šios bylos dalyku, o Migracijos Departamentas, keldamas šį argumentą, kliaujasi tik prielaidomis, bet ne faktais.

38VI.

39Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Apeliacinis skundas netenkinamas.

4111.

42Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4312.

44Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444- 445 str.).

4513.

46Apeliantas nurodo, jog Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad T. K. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi byloje nėra duomenų apie T. K. gimimą, gyvenimą, mokymąsi ar darbą Lietuvos Respublikoje iki 1940-06-15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu pareiškėja turėtų išsamius ir neginčijamus dokumentus, patvirtinančius jos prosenelės turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, jai nereikėtų savo teisių ginti teismine tvarka. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nagrinėjimas teisme reiškia, jog pareiškėja jai reikalingų dokumentų neturi ir tokias aplinkybes turi nustatyti teismas iš byloje esančių netiesioginių įrodymų.

4714.

48Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

4915.

50Pirmosios instancijos teismas aktualiu šiam ginčui laikė 1919-01-09 įsigaliojusį Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p., kuris numatė, kad Lietuvos piliečiais laikomi Lietuvos piliečio vaikai.

5116.

52Byloje nustatyta, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, kad T. K. (K.), gim. 1903 (1904-1905) m. Pumpėnuose, iki 1924 (1925) m. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Duomenų apie T. K., C. J. dukters, gimimą nerasta ir Pumpėnų žydų bendruomenės 1900-1907 metų metrikų knygose. Izraelio valstybės santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad T. K. 1931 ( - ) sudarė santuoką ir pakeitė pavardę į F., vėliau į G. I. pilietybės liudijime nurodyta, kad T. K. I. pilietybę įgijo 1948-05-15. Šiame liudijime jos gyvenamoji vieta nurodyta – Latvija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Latvija galėjo būti įrašyta dėl to, kad Pumpėnai, kuriuose gyveno T. K. G. tėvas, yra netoli Latvijos sienos, todėl galėjo būti netiksliai įrašyta vieta. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. tėvas yra Lietuvos pilietis. T. K. G. tėvo 1935 m. vasario 12 d. kelionės sutartis su Išeivybės biuru sudaryta lietuvių kalba. Šie dokumentai yra susiję su Lietuva, bet ne su Latvija. Lietuvių kilmę patvirtina T. K. dukros A. L. pateiktas liudijimas Lietuvos migracijos departamentui apie T. K. pasakojimus. A. L. nurodo, kad jai žinoma, jog 1936 m. jos motina, senelis C. Y. K. iš Lietuvos išvyko į Palestiną, nes bijojo nacistų valdžios stiprėjimo kaimyninėje Vokietijoje. Ši baimė pasitvirtino, nes Antrojo Pasaulinio karo metu buvo nužudyta daug Lietuvos žydų. Taip pat į bylą pateikti D. L., T. K., anūko paaiškinimai, kad iš pokalbių su savo mama jam žinoma, jog jo senelis Ch. išvyko iš Lietuvos į Palestiną 1934 m.

5317.

54Byloje pateikta T. K. tėvo C. K. paso kopija, kuri patvirtina, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pasas išduotas 1930-01-08, tačiau jame yra nuoroda į ankstesnį, 1929 m. raštą, kaip pagrindą paso išdavimui. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, byloje nėra jokių duomenų, kad Y. C. K. iki paso išdavimo buvo kitos valstybės pilietis ar dokumentų, patvirtinančių, kad C. K. iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė, šie dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje išvardintus Lietuvos Respublikos pilietybės buvimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad T. K. tėvas gimė Lietuvoje ir 1929 m. tikrai turėjo Lietuvos pasą, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. yra Lietuvos piliečio vaikas, vadinasi, ir ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p. Kad T. G. iki 1940 m. buvo Lietuvos pilietė nurodoma ir Apygardos teismo 2018-01-23 Pesiktoje (teismo nuomonėje).

5518.

56Apeliantas nurodo, kad Y. C. K. negalėjo T. K. gimimo metu būti Lietuvos Respublikos pilietis, nes nurodytu laikotarpiu dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo Carinės Rusijos imperija ir Laikinasis įstatymas apie pilietybę įsigaliojo tik 1919-01-09. Pažymėtina, jog sprendžiant apie Y. C. K. turėtą pilietybę, atsižvelgtina į jo gyvenamojo laikotarpio Lietuvos politinę padėtį. Nors Lietuvos teritorija ir buvo carinės Rusijos sudėtyje, tačiau nesant byloje įrodymų apie tai, kad Y. C. K. iki 1929 m. būtų praradęs pilietybę, nėra pagrindo jo dukros, gimusios 1903 (1904-1905) m., laikyti carinės Rusijos, kuri buvo okupavusi Lietuvą, piliete ar asmeniu be pilietybės. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad pilietybė yra asmens ryšys su valstybe. Kad toks ryšys tarp Y. C. K. ir Lietuvos buvo prarastas kažkuriuo laikotarpiu iki 1929 m. nėra įrodytas.

5719.

58Ministrų Kabineto 1919 m. sausio 9 d. priimtame Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi asmenys, nebūtinai oficialiai gavę Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtas įstatymas numatė, jog Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmens, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmens, kurie iki 1914 metų nemažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais“. Taigi nors šis įstatymas įsigaliojo po T. K. gimimo, tačiau įstatymas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., apibrėžė asmenų ratą, kurie bus laikomi Lietuvos piliečiais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. pilietybę nustatė Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p. pagrindu.

5920.

60Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę... 7. 2.... 8. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį... 13. 4.... 14. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad R. L. yra... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, kad 1919-01-09 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo apie... 17. 6.... 18. Teismas nurodė, kad 1919-01-09 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo apie... 19. 7.... 20. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nėra duomenų apie T. K. pasą,... 21. 8.... 22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d.... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos... 27. 9.1. Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad T. K. turėjo... 28. 9.2. Pagal Laikinojo įstatymo 4 punktą, Lietuvos Respublikos piliečiais buvo... 29. 9.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina,... 30. 9.5. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių,... 31. 9.6. Izraelio Valstybės Pesikta teismo 2018-01-23 sprendimas (nuomonė),... 32. 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti Migracijos... 33. 10.1. Pareiškėja į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi siekdama... 34. 10.2. Prašymas nustatyti juridinį faktą tenkintas remiantis Laikinojo... 35. 10.3. Pasas ar asmens liudijimas nėra lygu tas pats, kas pilietybė –... 36. 10.4. Byloje nėra duomenų, kad C. K. iki paso jam išdavimo buvęs kitos... 37. 10.5. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos prosenelės Palestinos... 38. VI.... 39. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 40. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 41. 11.... 42. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 43. 12.... 44. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 45. 13.... 46. Apeliantas nurodo, jog Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad... 47. 14.... 48. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai,... 49. 15.... 50. Pirmosios instancijos teismas aktualiu šiam ginčui laikė 1919-01-09... 51. 16.... 52. Byloje nustatyta, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų,... 53. 17.... 54. Byloje pateikta T. K. tėvo C. K. paso kopija, kuri patvirtina, kad jis buvo... 55. 18.... 56. Apeliantas nurodo, kad Y. C. K. negalėjo T. K. gimimo metu būti Lietuvos... 57. 19.... 58. Ministrų Kabineto 1919 m. sausio 9 d. priimtame Laikinajame įstatyme apie... 59. 20.... 60. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti...