Byla e2A-769-381/2016
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-3849-345/2016 pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT (toliau – CPO LT) dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4I. I. O. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai CPO LT (toliau – VšĮ CPO LT arba perkančioji organizacija), kuriame prašė pašalinti atsakovės neteisėtų veiksmų padarinius – pripažinti neteisėtomis viešojo atviro konkurso „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (toliau – viešasis pirkimas) sąlygas, numatytas 10, 10.1.3 ir 14.6 punktuose, 10.2.3 punkto dalyje dėl specialisto gamybos (paslaugų) technologijų, taip pat pirkimo sąlygose (in corpore) nustatytą pirkimo kainodarą; nutraukti viešąjį pirkimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad veikia pagal individualios veiklos liudijimą statybos projektų plėtros ir projektavimo srityje, ketino dalyvauti atsakovės vykdomame viešajame pirkime. Susipažinęs su viešojo pirkimo sąlygomis, nustatė, kad dalis jų yra neteisėtos, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis, o pats viešasis pirkimas nutrauktas. Viešojo pirkimo sąlygų 14.6 punkte numatyta, kad tiekėjų siūlomos projektavimo ir projekto priežiūros paslaugų kainos bus vertinamos atsižvelgiant į UAB „Sistela“ bendruosiuose ekonominiuose normatyvuose (toliau – UAB „Sistela“ normatyvai) nurodytą projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų skaičiavimo tvarką bei rekomenduojamas kainas. UAB „Sistela“ normatyvuose projektavimo paslaugų normatyvai nurodyti kaip tam tikras procentas nuo statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, tuo tarpu pirkimo sąlygose statinių statybos darbų skaičiuojamoji kaina nėra nurodyta. Tai reiškia, kad objektyviai įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyta kaina nėra per didelė, naudojant UAB „Sistela“ bendruosius ekonominius normatyvus, yra neįmanoma. Tokios nepagrįstos sąlygos nustatymas, sudaro perkančiajai organizacijai galimybę itin plačiai interpretuoti nepriimtinos inžinierinių paslaugų kainos skaičiavimo tvarką, galimai proteguojant savo tiekėją, dėl ko ši sąlyga laikytina neteisėta, prieštaraujančia viešųjų pirkimų principams.

5Pirkimo sąlygų 10.1.3 ir 10.2.3 punktuose nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas specialistams turėti atitinkamą kvalifikaciją bei jai pagrįsti pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) nustatyta tvarka išduotus atestatus, yra neįgyvendinamas, kadangi pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro Registro duomenis nėra nei vieno atestuoto specialisto projekto daliai – gamybos (paslaugų) technologijos. Be to, pirkimo objektas nėra susijęs su gamybos (paslaugų) technologijomis, jį sudaro inter alia gyvenamieji pastatai, todėl toks reikalavimas ne tik neįgyvendinamas Lietuvos tiekėjams, bet ir akivaizdžiai perteklinis. Tai, kad toks viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas yra neteisėtas patvirtina ir 2012 m. vasario 12 d. Aplinkos ministerijos informacinis pranešimas „Dėl atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos pakeitimų“, kuriame išaiškinta, jog ypatingo statinio projekto dalies vadovai ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovai neatestuojami statinio projekto daliai –gamybos (paslaugų) technologijos. Viešojo pirkimo dokumentų 10.2.3 punkte numatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas turėti kiekvienai pirkimo daliai ne mažiau kaip 5 projekto vadovus ir 20 specialistų, kurie turėtų projektų dalių vadovo kvalifikaciją, taip pat yra perteklinis ir neproporcingas pirkimo objektui, kadangi tiekėjas, ketinantis dalyvauti pirkimo nurodytose dalyse, privalės turėti iš viso 60 projekto vadovų ir 240 projekto dalių vadovų. Perkančioji organizacija ne tik nustatė akivaizdžiai perteklinius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, bet ir nepagrįstai neypatingų statinių dalims nustatė žymiai didesnius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, negu ypatingų statinių dalims. Pirkimo sąlygų 10 punktas (visumoje) yra neteisėtas tuo aspektu, kad VšĮ CPO LT nenurodė kokioje statinių rūšyje, grupėje, pogrupyje (gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai, inžineriniai statiniai, susisekimo komunikacijos ir kt.) turi būti atestuoti tiekėjo siūlomi specialistai. Tokios aiškiai neapibrėžtos viešojo pirkimo dokumentų sąlygos yra ir akivaizdžiai neskaidrios, suteikiančios perkančiajai organizacijai nepagrįstas galimybes atmesti (arba neatmesti) tiekėjo pasiūlymą, tuo pačiu pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

6Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ginčo viešojo pirkimo objektas yra viso Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kurios yra iš tiekėjų įsigyjamos pagal sudarytas preliminariąsias sutartis. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nurodytose pirkimo objekto dalyse, statinio skaičiuojamosios kainos intervalų ribos pateiktos kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Pagal skaičiuojamosios kainos intervalų ribas pirkimo objekto dalys yra suskirstytos į 3 grupes. Kadangi tiekėjų pasiūlymai teikiami ne konkrečiai „bazinei“ kainai, o visam pirkimo dalių grupės intervalui, minėtas pirkimo dalių suskirstymas reiškia, kad pasiūlymų kainų priimtinumas bus vertinamas vadovaujantis normatyvų rekomendacijomis maksimaliai šių kainų intervalų ribai. Remiantis pirkimo sąlygų 14.6 punktu per didelė kaina minėtos grupės pirkimo dalims būtų laikoma tiekėjo kaina, kuri būtų 10 ir daugiau procentų didesnė už 240 000 Eur. Tiekėjas savo pasiūlymo kainą gali skaičiuoti nuo bet kokios į grupės intervalo ribas patenkančios „bazinės“ kainos, svarbu, kad ji neviršytų intervalui rekomenduotinos maksimalios ribos. Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas, kad tiekėjų skiriami projekto dalių vadovai būtų kvalifikuoti teikti paslaugas, tame tarpe ir gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai, taip pat pagrįstas bei nėra perteklinis. Nors atestatai konkrečiai gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai nėra išduodami, tokią projekto dalies vadovo turimą kvalifikaciją pagrindžia kitoms projekto dalims išduoti atestatai, kuriuos reikalaujama pateikti. Pirkimo dalyvis privalo atitikti išvardintų kvalifikacinių reikalavimų visumą, todėl pateikdamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus atestatus konkrečiai pirkimo daliai, pirkimo dalyvis pagrindžia ir savo kvalifikaciją gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai. Ieškinio argumentai apie kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai privalomą turėti specialistų skaičių, nepagrįsti, nes perkančiajai organizacijai patikslinus pirkimo dokumentus buvo panaikintos visos prielaidos tokiai viešojo pirkimo kvalifikacinių reikalavimų interpretacijai. Atsakovės teigimu, ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginti tariamai pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi nepateikė duomenų, kad jis verčiasi veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įgyvendinti. Individualios veiklos liudijimas nepatvirtina apie turimą reikiamą skaičių specialistų ir kitų techninių duomenų turėjimą teikti paslaugas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydamas 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ jai pavestas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, vykdo viešąjį pirkimą, kurio objektas – statinių (išskyrus: kultūros paveldo statinių, tipinių statinių, geležinkelio kelių, naftos tinklų, magistralinių dujotiekių, elektros tinklų virš 35kV, jūros naftos ir dujų gavybos statinių, branduolinės energetikos objektų statinių, melioracijos statinių) projektavimo paslaugos, kurios apima statinio projektinių pasiūlymų rengimo, projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms paslaugoms gauti) rengimo, techninio projekto/techninio darbo projekto rengimo paslaugas.

10Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirkimo sąlygų 14.6 punkte numatyta sąlyga yra neaiški ir neteisėta, kadangi pagal šią sąlygą neįmanoma įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyta kaina naudojant UAB „Sistela“ bendruosius ekonominius normatyvus, nėra per didelė. Teismas, įvertinęs viešojo pirkimo sąlygas, sprendė, kad perkančioji organizacija tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė apskaičiuojamąją statinio skaičiuojamą kainą, pirkimo objekto dalis ir kiekvienoje dalyje nurodytos statinio skaičiuojamosios kainos intervalų ribas, kurios teikiamos kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Išanalizavęs šias viešojo pirkimo sąlygas, teismas konstatavo, kad pasiūlymų kainų priimtinumas bus vertinamas vadovaujantis UAB „Sistela“ normatyvų rekomendacijomis maksimaliai kainų intervalų ribai, o per didelė kaina pirkimo dalių grupėms bus laikoma tiekėjo kaina, kuri bus 10 ir daugiau procentų didesnė už UAB „Sistela“ rekomenduojamą projektavimo paslaugų kainą tai pirkimo dalies grupei. Statinio skaičiuojamosios kainos intervalo orientacine maksimalia riba laikoma 4 mln. eurų statinio skaičiuojamoji kaina, todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, pirkimo dokumentuose nurodyta statinių statybos darbų skaičiuojamoji kaina, kurios intervalas pirkimo sąlygose numatytas nuo 1,45 mln. eurų iki orientacinės maksimalios ribos 4 mln. eurų, leidžia perkančiajai organizacijai objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus.

11Teismas nesutiko su ieškinio argumentais, kad pirkimo sąlygų 10.1.3 ir 10.2.3 punktuose nurodyti reikalavimai projekto dalių vadovui turėti kvalifikaciją projekto daliai – gamybos (paslaugų) technologijos, ir pateikti kvalifikacija patvirtinantį atestatą prieštarauja 2012 m. vasario 12 d. Aplinkos ministerijos informaciniame pranešime „Dėl atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos pakeitimų“ nurodytai informacijai, jog ypatingo statinio projekto dalies vadovai neatestuojami statinio projekto daliai – gamybos (paslaugų) technologijos. Teismas nustatė, kad teikiant pasiūlymus tam tikroms pirkimo objekto dalims pasiūlyme turi būti nurodyti projekto dalių vadovai, kurie yra kvalifikuoti teiki nurodytas paslaugas, įskaitant ir gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai. Teismas pritarė perkančiosios organizacijos argumentams, kad viešajame pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas privalo atitikti kvalifikacinių reikalavimų visumą, todėl tam tikroms kvalifikacijoms pagrįsti jis turi pateikti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus atestatus konkrečiai projekto daliai (architektūros, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujotiekio, elektros technikos, šilumos gamybos ir tiekimo ir kt.), kartu pagrįsdamas ir savo kvalifikaciją gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai.

12Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirkimo objektas nesusijęs su gamybos (paslaugų) technologijomis, nes jį sudaro gyvenamieji pastatai, taip pat argumentus, kad perkančioji organizacija nenurodė, kurioje statinių grupėje turi būti atestuoti siūlomi specialistai. Teismas nustatė, kad pirkimo objektas yra statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos; į statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ numatytą statinių sąvoką patenka gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai bei inžinieriniai statiniai. Vadovaujantis STR 1.01.06:2013 „Ypatingieji statiniai“ tiek gyvenamieji, tiek negyvenamieji pastatai priskirtini ypatingiems statiniams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pirkimo sąlygose numatytos pirkimo dalys, kuriose objektas yra ypatingų statinių projektavimo paslaugos, teismas sprendė, jog pasiūlyme nurodomų specialistų kvalifikaciją pagrindžiantys atestatai turi atitikti ypatingų statinių projektavimui būtinų atestatų visumą.

13Teismas taip pat nesutiko su ieškinio argumentais dėl pirkimo sąlygų 10.2.3 punkte numatytos sąlygos neteisėtumo. Teismas nustatė, kad perkančiosios organizacijos vykdomas viešasis pirkimas yra sudėtingas, susidedantis iš 72 pirkimo objekto dalių, todėl sudėtingo viešojo pirkimo specifika gali lemti pirkimo dokumentų aiškinimą bei tikslinimą ir toks procesas yra neatsiejama viešojo pirkimo procedūrinė dalis. Perkančioji organizacija ginčijamą pirkimo sąlygą patikslino pagal ieškovo pretenzijoje nurodytus argumentus. Vertindamas viešojo pirkimo sąlygose atliktus patikslinimus, teismas laikė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygas tik tikslino, tačiau jų esmės nekeitė. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija patikslindama pirkimo sąlygas detalizavo kvalifikacinius reikalavimus tiekėjo kvalifikuotam personalui konkrečiai atskirai pirkimo objekto daliai

14Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie sudarytas, vykdomas ar įvykdytas projektavimo ar projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis, taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčydamas pirkimo sąlygas jis galimai gina ūkio subjektų grupės, su kuria ketina dalyvauti viešajame pirkime, subjektinę teisę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė galimybių dalyvauti atsakovės viešajame pirkime ir siekti jį laimėti bei neįrodė, jog galėtų sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti, dėl ko ieškinys atmestinas ir CPK 5 straipsnio pagrindu – neįrodžius, kad ieškovo teisė pažeidžiama ar ginčijama ir kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

15Teismas atmetė ieškovo prašymą pavesti Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti išvadą byloje. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į procesą išvadai gauti sprendimo teisė suteikta teismui, kuris sprendžia, ar konkrečioje byloje reikalinga tam tikru nagrinėjamu klausimu šios valstybės institucijos išvada. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba jau yra pateikusi paaiškinimus dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų atitikimo VPĮ, sprendė, kad pakartotinai įpareigoti šią instituciją pateikti išvadą dėl to paties viešojo pirkimo sąlygų nėra pagrindo.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17I. I. O. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl kompetentingos valstybės institucijos išvados pateikimo į bylą. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai paremtas vien atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

192. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl pirkimo sąlygų 14.6 punkte numatyto reikalavimo pagrįstumo, neteisingai konstatavo, kad pirkimo dokumentuose nurodyta statinių statybos darbų skaičiuojamoji kaina, kurios intervalas pirkimo sąlygose numatytas nuo 1,45 mln. eurų iki orientacinės maksimalios ribos 4 mln. eurų, leidžia perkančiajai organizacijai objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus. Būtent orientacinė maksimali riba ir didžiulės galimų kainų žirklės (nuo 1,45 mln. eurų iki orientacinės maksimalios ribos 4 mln. Eurų) sudaro pagrindą teigti, kad perkančiosios organizacijos pasirinkta pirkimo kainodara ir tiekėjų pasiūlytų kainų lyginimas su UAB „Sistela“ bendraisiais ekonominiais normatyvais yra neteisėtas ir itin neskaidrus, suteikiantis perkančiajai organizacijai nepagrįstą galimybę neskaidriai vertinti potencialių tiekėjų pasiūlymus.

203. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo sąlygų 10.1.3 ir 10.2.3 punktuose nustatyto reikalavimo projekto dalių vadovui turėti kvalifikaciją projekto daliai – gamybos (paslaugų) technologijos, taip pat nepagrįsta, kadangi viešojo pirkimo sąlygose apskritai negali būti nurodomas minimalus kvalifikacinis reikalavimas, kurį pagrindžiantis dokumentas (atestatas) nėra ir negali būti išduodamas. Jeigu projekto dalies vadovo turimą kvalifikaciją pagrindžia kitoms projekto dalims išduoti atestatai, tai tokiu atveju reikalavimas pateikti būtent gamybos (paslaugų) technologijos projekto dalies vadovo atestatą yra ne tik neįgyvendinamas, bet ir absoliučiai perteklinis.

214. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl perkančiosios organizacijos atliktų pirkimo sąlygų 10.2.3 punkte nustatytų reikalavimų aiškinimo ir tikslinimo. Nepriklausomai nuo to, kad pretenzijos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija pakeitė pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, teisinio tikrumo prasme būtina teisiškai įvertinti (teismine tvarka) ir nustatyti pirminių pirkimo sąlygų akivaizdų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

225. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sąlygos buvo patikslintos. Vien turinio prasme pirkimo sąlygų apimtis padidėjo nuo 27 lapų iki 139 lapų, kas patvirtina, kad pirkimo sąlygos buvo netikslinamos, o iš esmės neteisėtos pirkimo sąlygos pakeistos naujomis, kas pagal VPĮ yra draudžiama.

236. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą pateikti išvadą byloje. Viešasis pirkimas yra itin didelės apimties, kas didina pirkimo rizikingumą tiek skaidrumo, tiek antikorupciniu požiūriu, todėl minėtos institucijos išvados pateikimas yra būtinas.

24Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

251. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pagal ginčo pirkimo sąlygas perkančioji organizacija negalės objektyviai nustatyti per didelės tiekėjo pasiūlymo kainos, nes pirkimo dokumentuose tariamai nėra nurodyta statinių statybos darbų skaičiuojamoji kaina. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nurodytose pirkimo objekto dalyse statinio skaičiuojamosios kainos intervalų ribos pateiktos kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Kadangi pasiūlymai teikiami ne konkrečiai bazinei kainai, o visam pirkimo dalių grupės intervalui, minėtas pirkimo dalių suskirstymas reiškia, kad pasiūlymų kainų priimtinumas bus vertinamas vadovaujantis normatyvų rekomendacijomis maksimaliai šių kainų intervalų ribai.

262. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad viešajame pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas privalo atitikti kvalifikacinių reikalavimų visumą, todėl tam tikroms kvalifikacijoms pagrįsti jis turi pateikti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus atestatus konkrečiai projekto daliai, kartu pagrįsdamas ir savo kvalifikaciją gamybos (paslaugų) technologijos projekto daliai.

273. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo viešojo pirkimo metu pirkimo sąlygos buvo ne patikslintos, o iš esmės pakeistos. Ginčo viešasis pirkimas yra centralizuotas, didelės vertės ir apimties, susidedantis iš 72 pirkimo objekto dalių, todėl pirkimo dokumentų aiškinimas bei tikslinimas yra neatsiejamas tokio pobūdžio pirkimo procedūrinė dalis. Vien apeliacinio skundo argumentai, kad po viešojo pirkimo dokumentų patikslinimo padidėjo jų apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, kadangi tikslinant pirkimo dokumentus kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo nurodyti ne pirkimo objekto dalių grupei, o prie kiekvienos iš 72 pirkimo objekto dalių atskirai, kas ir turėjo įtakos pirkimo dokumentų apimties padidėjimui.

284. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus, pagrįsta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis verčiasi veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įgyvendinti ar sudaryti pirkimo sutartį, be to, ieškinyje kėlė klausimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo, kas patvirtina, kad teikiant ieškinį nebuvo ginama ieškovo subjektinė teisė į pirkimo sutarties sudarymą.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

30Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

31Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

32Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ CPO LT, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą, siekdama su pirkimo laimėtojais sudaryti preliminariąsias sutartis dėl statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą. Šių sutarčių pagrindu bus vykdomi perkančiųjų organizacijų paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą ir sudaromos pagrindinės sutartys. Pirkimo objektas yra statinių (išskyrus: kultūros paveldo statinių, tipinių statinių, geležinkelio kelių, naftos tinklų, magistralinių dujotiekių, elektros tinklų virš 35 kV, jūros naftos ir dujų gavybos statinių, branduolinės energetikos objektų statinių, melioracijos statinių) projektavimo paslaugos, kurios apima statinio projektinių pasiūlymų rengimo, projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo, techninio projekto/techninio darbo projekto rengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Pirkimo objektas yra skirstomas į dalis. Tiekėjas gali rinktis teikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms perkamo objekto dalims, tačiau visai kiekvienos pirkimo objekto dalies paslaugų apimčiai (pirkimo sąlygų 2.1. – 2.2. punktai). I. I. O., ketindamas dalyvauti ginčo viešajame pirkime, 2016 m. sausio 11 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygų, numatytų 10, 10.1.3. ir 10.2.3. punktuose, neteisėtumo ir jų panaikinimo. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovo pretenziją, nutarė išaiškinti bei patikslinti tiekėjams pirkimo sąlygas, susijusias su kvalifikaciniais reikalavimais atskiroms pirkimo objekto dalims, kitą pretenzijos dalį atmetė nenustačius jokių prieštaravimų VPĮ nustatytam reglamentavimui. Ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl jo pretenzijos išnagrinėjimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu perkančioji organizacija iškėlė klausimą dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, kadangi pastarasis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad siekia dalyvauti ginčo viešajame pirkime ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė galintis sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti CPK 5 straipsnio pagrindu.

33Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar ieškovas, siekdamas dalyvauti ginčo viešajame pirkime, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus, tuo atveju, jeigu turi, ar perkančiosios organizacijos ginčijamos pirkimo sąlygos nepažeidžia VPĮ nuostatų, viešųjų pirkimų principų, neiškreipia tiekėjų konkurencijos. Kadangi byloje keliamas ieškovo teisinio suinteresuotumo klausimas turi tiesioginės įtakos kitų ieškinio reikalavimų teisingam išsprendimui, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei priimtus sprendimus, taip pat dėl ieškovo suinteresuotumo ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymu.

34Dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei priimtus sprendimus

35Viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek Europos Sąjungos teisė. VPĮ yra įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai (Įstatymo priedas), tarp jų – 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva Nr. 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva Nr. 89/665), kurią iš dalies pakeitė 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau kartu – Peržiūros direktyvos). VPĮ V skyriaus nuostatos, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimą, taikytinos ginčams tiek dėl tarptautinių, tiek dėl supaprastintų viešųjų pirkimų. Atsižvelgiant į tai, aiškinant ir taikant VPĮ V skyriaus nuostatas, yra aktuali Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su Direktyvos Nr. 89/665 ir Direktyvos Nr. 2007/66 nuostatų aiškinimu.

36Direktyva Nr. 89/665 subjektų, suinteresuotų viešojo pirkimo sutarties sudarymu, atžvilgiu nustato minimalųjį apsaugos standartą ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose numatytos peržiūros procedūros tam, kad užtikrintų Europos Sąjungos teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351). Šis minimalus apsaugos standartas buvo patikslintas ir išplėstas Direktyva Nr. 2007/66 (pvz., nustatyti konkretūs viešojo pirkimo sutarties negaliojimo atvejai). Dėl to šių nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti Peržiūros direktyvų turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

37Pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinėje teisėje įtvirtintos viešųjų pirkimų nagrinėjimo procedūros turi atitikti bendruosius Europos Sąjungos teisės principus. Nesant Europos Sąjungos teisės nuostatų atitinkamoje srityje, kiekviena valstybė narė turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti išsamias ieškinių, skirtų iš Europos Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles. Šios taisyklės neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems iš nacionalinės teisės sistemos kylančių teisių apsaugai numatytiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas) ir dėl jų naudojimasis Europos Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (Teisingumo Teismo 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimas C. H. Loutraki AE ir kt. sujungtose bylose C-145/08 ir C-149/08).

38Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad materialioji tiekėjo dalyvavimo pirkimo konkurse teisė nesutapatinama jo procesine teise kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų. Pagal šią praktiką, aiškinančią tiekėjo teisę naudotis peržiūros procedūra, ja gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs: pavyzdžiui, jei tiekėjas nebuvo informuotas apie pirkimą arba tokia informacija disponavo, tačiau nepateikė pasiūlymo, nes pirkimo sąlygos (galbūt diskriminacinės) jį atgrasė nuo dalyvavimo ir pan. Teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nebūtinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. S. S. Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1).

39Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Peržiūros direktyvose nesant specialios nuostatos dėl procesinės pavienio konsorciumo nario teisės kreiptis į teismą, valstybės narės savo vidaus teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kuri pateikė pasiūlymą dėl viešojo pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis (Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 4 d. Sprendimas C. E. S. R. ir kt. byloje C-492/06). Toks nacionalinis reguliavimas, minėta, turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.

40Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

41Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalos nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. S. S. Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1). Aptarto teisinio suinteresuotumo pripažinimo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. S. G. A. S., C-230/02, Rink. 2004, p. I-1829).

43Kasacinio teismo praktikoje, be pirmiau nurodytų tiekėjų teisinio suinteresuotumo aspektų, konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiūlymas neatmestas, bet ir neišrinktas laimėjusiu pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), taip pat tokiam, kurio pasiūlyta kaina po šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį kaip pernelyg didelė perkančiajai organizacijai gali būti nepriimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011), bei netgi tokiam, kuris teisėtai pašalintas iš pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. S. H., C‑249/01, Rink. p. I‑6319; 2013 m. liepos 4 d. S. F., C-100/12).

44Pažymėtina, kad tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sąlygas nepriklauso nuo to, ar prieš tai jis kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydamas jas išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Be to, nors perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas, kai tiekėjas galutinai praranda galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pirkimas nutrauktas, o jo atnaujinimo galimybių nėra, arba sutartis jau įvykdyta), galbūt ir nebūtų racionaliausias teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013), tačiau ir šiuo atveju tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas, nes pagal galiojantį peržiūros procedūrų reguliavimą tiekėjai gali rinktis, kokiame procese (ar dėl sprendimų panaikinimo ar žalos atlyginimo) įrodinėti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), juolab kad galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį praradimas ne visada akivaizdus arba gali įvykti teisminio proceso dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo metu.

45Nors teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011), tačiau bet kokiu atveju, kaip nurodyta pirmiau, tiekėjas, kreipdamasis į teismą, turi siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba atkurti turtinę padėtį). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia (tik jo ar kito subjekto) naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu, kaip tokiu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

46Taigi, sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose (pavyzdžiui, iš viešojo pirkimo konkurso pašalintas tiekėjas dėl neatitikties kokybinės atrankos kriterijams) privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą nacionalinį asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir teismų praktiką bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šioje byloje konstatuoja, kad pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti ieškovo ginčijamą viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

48Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus

49Nagrinėjamu atveju ieškovas I. O. pasiūlymo dalyvauti ginčo viešajame pirkime nėra pateikęs bei ginčija perkančiosios organizacijos nustatytas viešojo pirkimo sąlygas pasiūlymų pateikimo ir galimybės dalyvauti pirkime suvaržymo pagrindu. Ieškovo teigimu, jis vykdo individualią veiklą statybos plėtros srityje, todėl gali teikti perkančiosios organizacijos perkamas paslaugas ir atitinkamai turi teisinį suinteresuotumą tiek viešojo pirkimo teisėtumu, tiek bylos procesine baigtimi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė savo subjektinę teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei priimtus sprendimus, padarė išvadą, kad pastarasis neįrodė, jog galėtų su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės nepateikia jokios savo pozicijos dėl (ne)sutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat nepateikia jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei ją tinkamai įvykdyti.

50Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, priimtus iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje reikalavimas turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statusą ieškovui nėra keliamas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo įrodyti pagrindinį tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantį kriterijų – siekį sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. tai, kad dėl galimai neteisėtų perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų jam ribojama galimybė dalyvauti viešajame pirkime bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kaip matyti iš ieškovo pateikto Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo, kuris ieškovo teigimu, a priori patvirtina, kad jis turi teisę teikti perkančiosios organizacijos perkamas paslaugas, jame tik nurodyta informacija apie ieškovo vykdomos veiklos rūšį – statybų plėtrą.

51Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo viešajame pirkime, jo atitiktis pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos ir kitiems reikalavimams negali būti tikrinamas, o tai, kad tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų, nereiškia, kad šis tiekėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškovo pateiktas Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas jokiu būdu besąlygiškai nepatvirtina ieškovo teisės verstis atitinkama veikla, būtina perkančiosios organizacijos perkamų paslaugų atlikimui. Byloje jokios informacijos apie tai, kad vykdydamas statybų plėtros veiklą, ieškovas gali teikti perkančiosios organizacijos perkamas statinių projektavimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją įvykdyti, nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta informacijos, kad ieškovas, ketindamas dalyvauti ginčo viešajame pirkime, būtų teikęs ūkio subjektų grupės pasiūlymą, kurios narių vykdoma veikla bei kompetencija užtikrintų viešojo pirkimo sutarties tinkamą įgyvendinimą. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad ginčydamas perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus, ieškovas siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Be to, ieškovo ginčijama viešojo pirkimo 14.6. punkto sąlyga, kurioje nustatyta per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos patikrinimo tvarka, nesusijusi su tiekėjų kompetencija ir pajėgumu vykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negali riboti ieškovo galimybės dalyvauti ginčo viešajame pirkime bei konkuruoti su kitais jame pateikusiais pasiūlymus tiekėjais.

52Kaip minėta, tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus turi naudotis neperžengdami socialiai atsakingo ieškovo veiksmų ribų, nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, todėl platus tiekėjo teisinio suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu aiškinimas nepaneigia ieškovo procesinių pareigų elgtis sąžiningai, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei, pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu bei įvykdymu. Ieškovui neįrodžius, kad jis turi teisėtą interesą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus, t. y. suinteresuotas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui CPK 5 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

53Padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiekėjų teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus, bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė savo suinteresuotumo viešojo pirkimo sutartimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tampa teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, taip pat apelianto prašymas dėl kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kurios išvada jau yra byloje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl pirkimo sąlygų, numatytų 10, 10.1.3. ir 10.2.3. punktuose teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo padarytų argumentų šiais klausimais nekartoja bei atskirai šiuo klausimu nepasisako.

54Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

57Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 490,05 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškovo apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą- faktūrą su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo nurodymą.

58CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti iš ieškovo I. O. (asmens kodas ( - ) atsakovei viešajai įstaigai CPO LT (juridinio asmens kodas 302913276) 490,05 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. I. I. O. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 5. Pirkimo sąlygų 10.1.3 ir 10.2.3 punktuose nustatytas minimalus kvalifikacijos... 6. Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydamas 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos... 10. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirkimo sąlygų 14.6 punkte numatyta... 11. Teismas nesutiko su ieškinio argumentais, kad pirkimo sąlygų 10.1.3 ir... 12. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirkimo objektas nesusijęs su gamybos... 13. Teismas taip pat nesutiko su ieškinio argumentais dėl pirkimo sąlygų 10.2.3... 14. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje... 15. Teismas atmetė ieškovo prašymą pavesti Viešųjų pirkimų tarnybai... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. I. I. O. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31... 18. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai paremtas vien... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl pirkimo sąlygų... 20. 3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo sąlygų 10.1.3 ir 10.2.3... 21. 4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl perkančiosios... 22. 5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju... 23. 6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju... 24. Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį... 25. 1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pagal ginčo pirkimo sąlygas... 26. 2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad viešajame pirkime... 27. 3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo viešojo pirkimo metu... 28. 4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 31. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ CPO LT, atliekanti centrinės... 33. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar ieškovas, siekdamas dalyvauti... 34. Dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei... 35. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek... 36. Direktyva Nr. 89/665 subjektų, suinteresuotų viešojo pirkimo sutarties... 37. Pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinėje teisėje įtvirtintos... 38. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad materialioji tiekėjo dalyvavimo... 39. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Peržiūros direktyvose nesant specialios... 40. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų... 41. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai,... 42. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų... 43. Kasacinio teismo praktikoje, be pirmiau nurodytų tiekėjų teisinio... 44. Pažymėtina, kad tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sąlygas nepriklauso nuo to,... 45. Nors teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą,... 46. Taigi, sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą nacionalinį asmenų procesinio... 48. Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos... 49. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. O. pasiūlymo dalyvauti ginčo viešajame... 50. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisinio... 51. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad sprendžiant... 52. Kaip minėta, tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios... 53. Padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir... 54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 57. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 490,05 Eur... 58. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 61. Priteisti iš ieškovo I. O. (asmens kodas ( - ) atsakovei viešajai įstaigai...