Byla 2A-2221-260/2013
Dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovės R. B. skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-743/2013 pagal ieškovių D. J. ir J. L. ieškinį atsakovei R. B. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovėms D. J. ir J. L. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovėskreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–4) prašydamos nustatyti tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1m, patalpų ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovėms paskirti gyvenamojo namo patalpas (kambarius), plane pažymėtas indeksais 1-1/17,63 kv.m, 1-2/17,51 kv.m, ir verandą, pažymėtą indeksu 1-7/5,33 kv.m, atsakovei paskirti naudojimuisi gyvenamojo namo kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-3/10,11 kv.m, bendram naudojimuisi paskirti virtuvę, pažymėtą 1-4/11,51 kv.m, vonią – 1-5/3,75 kv.m, koridorių – 1-6/2,90 kv.m, verandą – 1-8/4,92 kv.m su įėjimu į gyvenamąjį namą, pastatus – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m, pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1p, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamos, kad D. J. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o J. L. ir R. B. po 1/6 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name kartu su ieškove D. J. gyvena ir atsakovė R. B., tačiau naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir kitais statiniais tvarka nėra nustatyta. Dėl atsakovės netinkamo elgesio su ieškove D. J., konfliktavimo, tyčiojimosi, grasinimų smurtu, triukšmo kėlimo, ieškovės pageidauja nustatyti naudojimosi nurodytomis patalpomis naudojimosi tvarką. Atsakovei nesutinkant ne ginčo tvarka išspręsti naudojimosi turtu nustatymo klausimo, ieškovės kreipėsi į teismą. Ieškovių teigimu, jų siūloma naudojimosi tvarka atitiks tiek jų, tiek ir atsakovės interesus, nebus pažeistos nei vienos šalies teisės.

5Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti kitokią naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, o naudojimosi kitais pastatais tvarkos nenustatinėti (b.l. 15–17) nurodydama, kad ji naudojasi tik kambariu, pažymėtu plane 1-2/17,51 kv.m, ir bendro naudojimosi patalpomis, o ūkiniais pastatais visai nesinaudoja. Ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka akivaizdžiai pablogintų atsakovės gyvenimo sąlygas, kadangi atsakovė gyvena su sūnumi E. B., kuris neturi jokio turto asmeninės nuosavybės teise ar kitos gyvenamosios vietos, o ieškovių siūloma patalpų naudojimosi tvarka neatitinka teisės aktais nustatytų higienos normų reikalavimų, kadangi atsakovei skirtino naudotis kambario plotas yra mažesnis nei 14 kv.m.

6Atsakovė priešieškiniu (b.l. 24–26) prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ieškovėms paliekant naudotis kambarius, pažymėtus indeksais 1-2/17,51 kv.m, 1-3/10,11 kv.m ir veranda – 1-7/5,33 kv.m, atsakovei paskirti naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 1-1/17,63 kv.m, bendram šalių naudojimuisi palikti virtuvę 1-4/11,51 kv.m, vonią – 1-5/3,75 kv.m, koridorių – 1-6/2,90 kv.m, verandą 1-8/4,92 kv.m su įėjimu į gyvenamąjį namą. Pastatų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1m, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 5I1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 7I1ž, kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nenustatinėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinį grindžia analogiškomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir atsiliepime į ieškinį, papildomai nurodydama, kad jos siūloma naudojimosi patalpomis tvarka yra įmanoma panaikinus duris tarp kambarių, pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-2, bei įrengus praėjimą tarp kambarių, pažymėtų indeksais 1-2 ir 1-3.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Lazdijų rajonoapylinkės teismas 2013m. liepos 26 d. sprendimu (b.l. 50–53) ieškinį patenkino, nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) D. J. ir J. L. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-1/17,63 kv. m (kambarys), 1-2/17,51 kv. m (kambarys) ir 1-7/5,33 kv. m (veranda); R. B. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3/10,11 kv. m (kambarys); 2) bendram šalių naudojimuisi paskyrė patalpas, pažymėtas indeksais 1-4/11,51 kv. m (virtuvė), 1-5/3,57 kv. m (vonia), 1-6/2,90 kv. m (koridorius), 1-8/4,92 kv. m (veranda su įėjimu į gyvenamąjį namą); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1/m, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1/p, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1/ž, kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė bendram naudojimuisi, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės R. B. ieškovei D. J. 1 344 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys yra statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės, kad ieškovei D. J. priklauso 2/3 dalys, o iškovei J. L. ir atsakovei R. B. po 1/6 dalį šios nuosavybės. Teismas nurodė, kad iš esmės ginčas byloje kilo dėl to, kam bus paskirtas naudojimuisi kambarys, pažymėtas plane indeksu 1-1. Įvertinęs bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendrą namo gyvenamąjį plotą teismas nustatė, kad atsakovei tenkantis plotas sudarytų 7,54 kv.m, todėl sprendė, kad atsakovei negali būti paskirta naudotis patalpa – kambarys, pažymėtas indeksu 1-1/17,63 kv.m, - žymiai didesnė nei yra nustatyta atsakovės dalisbendrojoje nuosavybėje, kadangi taip būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai. Teismas taip pat nurodė, kad šis kambarys yra pereinamas, todėl tam, kad jis būtų izoliuotas, reikėtų padaryti įėjimą į kambarį 1-2 pro kambarį 1-3. Ir nors techninės galimybės tai atlikti yra, tačiau tam būtinos investicijos. Be to, teismas pažymėjo, kad siena tarp kambarių 1-1 ir 1-2 yra plona, pertvarinė, todėl bet koks triukšmas šiame kambaryje bus labiau girdimas nei iš kitų kambarių, o viena iš priežasčių, sąlygojusių ieškovių kreipimąsi į teismą, ir buvo siekis kiek galima labiau sumažinti iš atsakovės gyvenamojo kambario sklindantį triukšmą, kadangi pagal amžių, gyvenimo būdą ieškovės D. J. atsakovės gyvenimo ritmas yra skirtingas. Teismas, nesutikdamassu atsakovės argumentu, jog skiriamas kambarysjai bus permažas, kadangi ji turi sūnų, nurodė, kad šeimos narių skaičius neįtakoja nuosavybėsdalies padidėjimo , o be to, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatosnetaikomos ginčo teisiniams santykiams. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad kambarys 1-3 yra drėgnas, vėsus, jam reikalingas remontas, o ji jau buvo suremontavusi kambarį 1-2, nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė neprašo paskirti jai naudojimuisi kambario 1-2. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pripažino, jog kambariui 1-3 yra reikalingas kosmetinis remontas, tačiau nurodė, kad turto išlaikymas, jo būklėspriežiūra yra neatsiejama nuo nuosavybėsteisių turinio, o tuo atveju, jei atsakovė mano, kad ji padidino daikto vertę, teismas nurodė esantgalimybę kreiptis dėl bendrosios nuosavybės teise turimos dalies padidėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kambarys 1-3 yra nuošaliausias, kad į jį patenkama tiesiai iš virtuvės, kuri paliktina bendram naudojimuisi, kad kambario sienos yra storos, dėl ko triukšmas bus maksimaliai izoliuotas ir netrukdys miegoti D. J., sprendė, kad ieškovių pasiūlytas naudojimosi patalpomis būdas yra racionaliausias, patogiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus. Atsakovei sutinkant dėl verandos 1-7 palikimo naudotis ieškovėms, neprieštaraujant dėl pagalbinių pastatų palikimo bendram naudojimuisi, šioje dalyje taip pat tenkino ieškinį. Teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovei D. J. iš atsakovės 1 344 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 1 200 Lt sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 144 Lt žyminis mokestis).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 57–59) prašo panaikintiLazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus ir apklausti teismo posėdyje liudytojus. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, rėmėsi tik ieškovių pateiktu ieškiniu bei liudytojo prasimanymais, nepagrįstais parodymais apie neva apeliantės keliamą triukšmą ir naudojamą smurtą prieš ieškovę D. J.. Ieškovės nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantei paskirta naudotis patalpa – kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, yra tinkama gyventi ir nereikalauja kapitalinio remonto, kadangi šias tikrovės neatitinkančias aplinkybes paneigia antstolės A. K. pateiktafaktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Kambario remontui yra reikalinga didelė pinigų suma, kuri apsunkintų atsakovės materialinę padėtį, o be to, gyventi kambaryje, kuriameyrapelėsis, yra kenksminga sveikatai.
  3. Teismas nesuteikėgalimybės bylą baigti taikos sutartimi, neatsižvelgė į apeliantės atstovo pasiūlymą sudaryti tarp šalių taikos sutartį, kuriam pritarė ir ieškovių atstovas.
  4. Teismas neatsižvelgė įtai, kad apeliantė savo lėšomis yra atlikusi bendro naudojimo patalpų remontą, o taip pat ir kambario, kuriamešiuo metu gyvena ieškovė D. J., remontą, ieškovei yra nupirkusi naujus baldus ir tokiu būdu pagerinusi ieškovės buities sąlygas. Kadangi apeliantė nesinaudoja ūkiniaispastatais, kiemo statiniais, ji gali pretenduoti naudotisdidesniu gyvenamuoju plotu.
  5. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 1.5 straipsniu, nors remdamasis juo galėjo priimti teisingą, protingą ir sąžiningą sprendimą, todėl manytina, kad teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą nesigilindamas į jos išskirtinumą ir esmę.
  6. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kadangi turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė veikė nesąžiningai pateikdama prasimanytus faktus, galėjo įtarti ieškovių piktnaudžiavimą teismo proceso metu, tačiau to nepadarė.

11Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 69–71) prašo apeliacinį skundą atmesti,skundžiamą teismosprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime ieškovės nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas buvo šališkas, rėmėsi tik ieškovių ir liudytojo parodymais, kadangi teismas rėmėsi ir kitais byloje esančiais įrodymais, o apeliantės neteisėtus veiksmus prieš ieškovę D. J. patvirtina duomenys apie ieškovės kreipimąsi į policijos komisariatą. Kambariui 1-3 reikalingas kosmetinis, o ne kapitalinis remontas, su kuo sutinka ir ieškovės bei ką patvirtina apeliantės pateikta antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Kambaryje nėra jokio pelėsio, kadangi jis šildomas kaip ir kiti kambariai, todėl nesuprantama, dėl ko gyvenimas jame gali būti kenksmingas sveikatai. Šalys dar prieš teismo posėdį sprendė dėl galimybės bylą užbaigti sudarant taikos sutartį, tačiau apeliantė taikos sutartį sutiko sudaryti tik su sąlyga, jei ieškovės sutiks su priešieškiniu, o ieškinio atsisakys. Kadangi apeliantė nesutiko su ieškiniu, o ieškovės su priešieškiniu, kyla abejonių dėl galimybės bylą užbaigti taikos sutartimi. Viso gyvenamojo namo remontas buvo atliktas labai seniai, apeliantė yra suremontavusi tik vonią. Ta aplinkybė, kokias patalpas kada ir kieno lėšomis kas remontavo nėra svarbi nustatant naudojimosi patalpomis tvarką. Nepagrįstas teiginys, kad teismas tik formaliaiišnagrinėjo bylą, nesigilino į jos išskirtinumą ir esmę,kadangi bylos aplinkybėsyra paprastos, elementarios, byla jokiu išskirtinumu nepasižymi. Iš apeliacinio skundo nėraaišku, koks turėtų būti priešieškinio likimas tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų patenkintas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovių pareikštas ieškinys dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo yra patenkintas, o apeliantės priešieškinis atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

15Apeliantėprašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nors konkrečių argumentų dėl būtinybės nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka apeliantė nenurodė, tačiau manytina, kad tokį prašymą sąlygojo apeliantės pareikštas prašymas byloje apklausti liudytojus. Remiantis CPK 190 straipsniu asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Apeliantė nėra nurodžiusi aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamai bylai, kurias gali patvirtinti jos prašomi šaukti liudytojai, nėra nurodytos priežastys, dėl kurių šie asmenys negalėjo būti apklausti kaip liudytojai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl spręstina, jog nėra jokių priežasčių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o kartu ir tenkinti apeliantės prašymą dėl liudytojų apklausos. Apeliantei išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK322 str.). Nagrinėjamu atveju teismas, naudodamasis diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad tiek apeliantė kartu su apeliaciniu skundu, tiek ir ieškovės prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantės pateikti duomenys apie jai priskirto kambario būklę galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi ji, kaip bylos šalis, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų ir reikalavimų pagrindu, t. y. aplinkybes apie kambario, teismo sprendimu jai paskirto naudotis, būklę. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl apeliantei priskirto kambario esamos būklės konstatavimo buvo surašytas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2013 m. rugpjūčio 19 d., tačiau negalima pripažinti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Sprendžiant dėl ieškovių prie atsiliepimo pateiktų įrodymų priėmimo, pažymėtina, kad pateikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo (b.l. 72) ir raštas, adresuotas ieškovei D. J. (b.l. 73), surašyti 2013 m. liepos 18 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, todėl laikytina, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko juos, kaip pagrindžiančius reikšmingas bylai aplinkybes, yra pagrindas priimti. Pateiktą privačios žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutarties kopiją (b.l. 74) atsisakytina priimti, kadangi ji galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o jokių naujų aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą ją pateikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, nenustatyta. Apeliantė pateikė ir prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašydama išreikalauti iš Lazdijų rajono policijos komisariato medžiagą dėl ieškovės D. J. 2013 m. liepos 12 d. pareiškimo bei prijungti medžiagą prie civilinės bylos. Kokias reikšmingas bylai aplinkybes apeliantė ketina įrodinėti šia medžiaga nėra nurodyta, todėl teisėjų kolegijai nusprendus priimti ieškovių pateiktą 2013 m. liepos 18 d. Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo (b.l. 72), priimtą dėl D. J. 2013 m. liepos 12 d. pranešimo, apeliantės prašymas dėl medžiagos išreikalavimo netenkintinas.

17Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinėsnuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei D. J. priklauso 2/3 dalys, o ieškovei J. L. ir apeliantei R. B. priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojimosi nurodytu nekilnojamuoju turtu tvarka nėra nustatyta. (b.l. 6–7). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis (b.l. 8–10) gyvenamąjį namą sudaro šios patalpos: kambarys, pažymėtas 1-1/17,63 kv.m, kambarys, pažymėtas 1-2/17,51 kv.m, kambarys, pažymėtas 1-3/10,11 kv.m, virtuvė, pažymėta 1-4/11,51 kv.m, vonia, pažymėta 1-5/3,75 kv.m, koridorius, pažymėtas 1-6/2,90 kv.m, veranda, pažymėta 1-7/5,33 kv.m, ir veranda, pažymėta 1-8/4,92 kv.m. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl naudojimosi tvarkos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu nustatymo, apeliantei ginčijant ieškovių pasiūlytą ir teismo patvirtintą naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką iš esmės nesutinkant su ieškovių pasiūlyta tvarka tik dėl jai skirtino kambario, pageidaujant, kad jai naudojimuisi būtų paskirtas kambarys, pažymėtas 1-1.

18Gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK4.81str. 1 d.). CK4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK4.75 str.1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK12str., 178str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas buvo šališkas, kadangi rėmėsi tik ieškovių pateiktu ieškiniu ir liudytojo prasimanymais bei nepagrįstais parodymais apie neva apeliantės keliamą triukšmą ir naudojamą smurtą prieš ieškovę D. J.. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti, kadangi teismas skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. CPK 21 straipsnyje nurodyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Bylos nagrinėjimo metu apeliantei nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, ji nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nepareiškė, o vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų teismo sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu nagrinėjant bylą. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsniu, todėl nepriėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo.Apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisingas, neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijų, ar kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir nesigilindamas į jos esmę.

20Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovės nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių apeliantės keliamą triukšmą ir naudojamą smurtą prieš ieškovę D. J.. Ieškovių nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant apklaustas liudytojas, pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 27), bet ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas 2013 m. liepos 18 d. Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo (b.l. 72), kuriuo nors ir nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau nurodyta, kad 2013 m. liepos 12 d. gavus D. J. telefoninį pranešimą apie tai, kad R. B. virtuvėje sudaužė lėkštę, kuri buvo kriauklėje ir pradėjo konfliktuoti, patikslinus įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad konfliktas kilo iš asmeninių paskatų, kadangi jos gyvendamos viename name dažnai konfliktuoja dėl buities ir namų ūkio. Su R. B. buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis. Byloje esantys duomenys leidžia manyti labiau esant pagrįstas ieškovių nurodytas aplinkybes apie apeliantės keliamą triukšmą ir galimai naudojamą psichologinį smurtą prieš ieškovę D. J., dėl ko pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką, pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir paskyrė šalims naudotis tokiais kambariais, kad naudojimasis jais sudarytų galimybę užtikrinti kuo mažesnę konfliktų kilimo tikimybę, sudarant sąlygas ieškovei ramiam gyvenimui savo namuose bei poilsiui. Pripažinus, kad ieškovių nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, negalima pripažinti, kad ieškovė D. J. veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad jai paskirta naudotis patalpa – kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, yra tinkama gyventi ir nereikalauja kapitalinio remonto, kadangi šias tikrovės neatitinkančias aplinkybes paneigia antstolės A. K. pateikta faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Teisėjų kolegijai atsisakius priimti kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateiktus įrodymus, t. y. antstolės A. K. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias apeliantės nurodytas aplinkybes nėra. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys neneigė, kad šiuo metu šis kambarys yra negyvenamas, tačiau tai nereiškia, kad jis yra netinkamas gyventi ar kad gyvenimas jame kenkia sveikatai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad gyvenimas šiame kambaryje yra kenksmingas sveikatai. Be to, jei nurodytas kambarys būtų netinkamas gyventi ar gyvenimas jame kenktų sveikatai, apeliantės siekis, kad šis kambarys būtų paskirtas kitoms bendraturtėms, o ne siūlymas šį kambarį eliminuoti iš naudojimosi patalpomis sąrašo, reikštų pačios apeliantės nesąžiningumą ir veikimą tik savo interesais, pažeidžiant kitų bendraturčių teises. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei naudotis paskirto kambario remontui reikalinga didelė pinigų suma, kad reikalingas kapitalinis minėto kambario remontas, todėl ieškovėms neneigiant aplinkybių, kad kambariui reikalingas remontas, tačiau tik kosmetinis, labiau tikėtina, kad tinkamoms gyvenimo sąlygoms minėtame kambaryje užtikrinti užtektų ir kosmetinio šio kambario remonto.

22Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad dėl apeliantės nesinaudojimo ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, ji gali pretenduoti naudotis didesniu gyvenamuoju plotu. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė patvirtino (b.l. 47), kad ji naudojasi garažu, o taip pat pageidauja naudotis viraline, todėl teigti, kad ji nesinaudoja kitais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, dėl ko jai turėtų būti paskirtas naudotis didesnis gyvenamasis plotas, yra nepagrįsta. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimu apeliantei naudotis paskirtas kambarys yra didesnis, nei kad jai priklausytų pagal jos turimą nuosavybės teisės dalį, todėl galima pripažinti, kad teismas jau yra atsižvelgęs ir įvertinęs šią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė pageidauja, jog jai būtų paskirtas pats didžiausias savo plotu gyvenamajame name esantis kambarys, kai tuo trapu jai ir ieškovei J. L. priklauso po 1/6 dalį bendrosios dalinės nuosavybės, o ieškovei D. J. net 2/3 dalys. Apeliantės galimai atlikto bendro naudojimo patalpų remonto, o taip pat ir kambario, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė D. J., remonto, ieškovės buities sąlygų pagerinimo darbai nesudaro pagrindo apeliantei taip pat paskirti naudojimuisi jos pageidaujamą kambarį, kadangi teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė, manydama, jog ji padidino turto vertę, gali kreiptis dėl bendrosios nuosavybės teisės turimos dalies padidėjimo.

23Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose, nepažeidė pirmiau nurodytų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principų ar įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl konkrečios naudojimosi tvarkos turtu nustatymo bei nesant aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka yra racionaliausia, labiausiai atitinkanti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jų poreikius ir interesus, patogi bendraturčiams, tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui ir šalinanti konfliktų tarp šalių kilimo galimybes.

24CPK 231 straipsnio, reglamentuojančio taikinimo procedūrą, 1 dalyje nurodyta, kad teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesuteikė galimybės bylą baigti taikos sutartimi, neatsižvelgė į apeliantės atstovo pasiūlymą sudaryti tarp šalių taikos sutartį, kuriam pritarė ir ieškovių atstovas. Bylos duomenys patvirtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teismas klausė šalių, ar yra galimybė bylą užbaigti taikiai, todėl laikytina, kad teismas tinkamai įvykdė CPK pirmiau nurodytas nuostatas dėl pasiūlymo šalims sudaryti taikos sutartį. Ieškovių atstovui nurodžius, kad yra galimybė sudaryti taiko sutartį, atsakovė nurodė nesutinkanti su pareikštu ieškiniu ir laikėsi savo pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo (b.l. 28). Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad teismas nesudarė galimybės šalims bylą užbaigti sudarant taikos sutartį, nėra jokio pagrindo. Atsakovės atstovo baigiamųjų kalbų metu pasakyto argumento, kad klausimą galima išspręsti kitaip, kad abi šalys būtų minimaliai patenkintos (b.l. 48), negalima laikyti taikos sutarties sudarymu ar konkrečiu pageidavimu sudaryti taikos sutartį.

25Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.).

26Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašė priteisti joms iš apeliantės 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau įrodymų, patvirtinančių išlaidų faktą, byloje nėra. 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismo aktu dėl priedo nebuvimo (b.l. 68) nustatyta, kad teisme paštu iš D. J. gautame atsiliepime į apeliacinį skundą nėra priedo – pinigų priėmimo kvito. Nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų prašymas dėl išlaidų priteisimo iš apeliantės netenkintinas.

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

Nutarė

28apeliacinį skundą atmesti.

29Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimąpalikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovėskreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–4) prašydamos nustatyti... 5. Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti kitokią naudojimosi... 6. Atsakovė priešieškiniu (b.l. 24–26) prašė nustatyti gyvenamojo namo,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Lazdijų rajonoapylinkės teismas 2013m. liepos 26 d. sprendimu (b.l. 50–53)... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 57–59) prašo panaikintiLazdijų rajono... 11. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 69–71) prašo apeliacinį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 15. Apeliantėprašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nors... 16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie... 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios... 18. Gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas buvo šališkas, kadangi rėmėsi... 20. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovės nepateikė teismui įrodymų,... 21. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad jai paskirta naudotis... 22. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad dėl apeliantės... 23. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 24. CPK 231 straipsnio, reglamentuojančio taikinimo procedūrą, 1 dalyje... 25. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašė priteisti joms iš... 27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. apeliacinį skundą atmesti.... 29. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimąpalikti...