Byla eB2-3595-614/2019
Dėl bankrutuojančios UAB „Idėjų ratas“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Autokompleksas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NK Statyba“, M. V., UAB „Tekasta“, UAB „Tūkstantis“, Ž. Ravluševičiaus konsultacinė įmonė

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios UAB „Idėjų ratas“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Autokompleksas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NK Statyba“, M. V., UAB „Tekasta“, UAB „Tūkstantis“, Ž. Ravluševičiaus konsultacinė įmonė,

Nustatė

2pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti BUAB „Idėjų ratas“ 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais; nusprendus, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, prašo šį terminą atnaujinti. Nurodo, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolą gavo 2019 m. birželio 20 d., todėl laikytina, kad 14 dienų nutarimo apskundimo terminas nėra praleistas. Jeigu teismas laikytų, kad terminas buvo praleistas, pareiškėja prašo terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dalyvauja didelėje dalyje Lietuvoje vykstančių bankroto bylų, todėl dėl didelio bylų kiekio yra itin sudėtinga sekti kiekvienos bylos eigą. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai įkeistą turtą nuspręsta parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, nustatant minimalią pardavimo kainą 20 000 Eur, t. y. daugiau nei 3 kartus mažesnę kainą už vidutinę rinkos vertę VĮ Registrų centro duomenimis (66 100 Eur) bei beveik 5 kartus mažesnę kainą, kuri buvo nustatyta antrose varžytynėse (90 400 Eur) 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu. Nepagrįstas UAB „Idėjų ratas“ minimalios parduodamo turto kainos nustatymas pažeidė mokesčių administratorės teisėtus interesus gauti didesnę kainą už parduodamą įkeistą turtą, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pažeista įmonės bei jos kreditorių teisėtų interesų pusiausvyra. 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pardavinėti reikalavimo teisę į UAB „NK statyba“ 100 000 Eur skolą. Pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina buvo nustatyta žymiai mažesnė (70 000 Eur) nei ta, kuri buvo priteista taikos sutartimi (100 000 Eur), taip pat nutarta turtą pardavinėti palaipsniui mažinant jo kainą (iki 20 000 Eur). Šiuo atveju pritarta bankroto administratoriaus pasiūlytam trečiam nutarimo klausimui, kuris bankrutuojančiai įmonei yra visiškai nenaudingas ir iš esmės pažeidžia atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kadangi inicijuojant 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimą nebuvo laikomasi kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta pirmajame bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų ratas“ kreditorių susirinkime. Administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos neinformavo. Valstybinė mokesčių inspekcija apie UAB „Idėjų ratas“ šaukiamą susirinkimą sužinojo 2019 m. gegužės 13 d., VĮ Turto bankui persiuntus susirinkimo medžiagą.

3Bankrutuojančios UAB „Idėjų ratas“ bankroto administratorius Irmantas Lengvinas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti; taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad bankroto administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorius informavo 2019 m. gegužės 3 d. 10:21 val. elektroniniu paštu. 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė balsavimo biuletenį, ir jos išreikšta pozicija įtraukta į kreditorių susirinkimo protokolą. 2019 m. gegužės 17 d. bankroto administratorius elektroniniu paštu tais pačiais kreditorių el. pašto adresais išsiuntė 2019 m. gegužės 13 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo kopiją. Tą pačią dieną kreditorių susirinkimo protokolas buvo pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir 2019 m. gegužės 20 d. teisėjos rezoliucija prijungtas prie civilinės bylos Nr. eB2-756-614/2019 medžiagos. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija yra juridinis asmuo, turintis didelius resursus ir patirtį dalyvaujant bankroto procesuose, o tai sąlygoja, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi būti gerai žinoma vykdomų bankroto procedūrų tvarka bei jos kaip kreditorės teisės bankroto procesuose. Tiek kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytas nutarimo variantas, tiek kreditorių susirinkime patvirtintas nutarimo variantas yra labai panašūs. Juose numatoma analogiška informacijos apie parduodamą turtą skelbimo tvarka bei juose numatyta tai, jog turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Skiriasi tik pradinė (minimali) pardavimo kaina. Turtą pardavinėjant pagal 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą šis turtas galėjo būti parduotas ir už pareiškėjos siūlomą minimalią 66 100 Eur kainą, ir už dar didesnę kainą, jeigu tik būtų atsiradęs asmuo norintis šį turtą įsigyti tokiomis kainomis. Akivaizdu, jog 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu nustatytos reikalavimo teisės pardavimo kainos negali būti laikomos per mažomis. Pirmose varžytinėse nuo visos reikalavimo sumos pradinė pardavimo kaina sumažinama 30 procentų, antrose dar apytiksliai 30 procentų. Manytina, jog toks kainos mažinimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Tuo tarpu, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymas pardavinėti reikalavimo teisę už visą reikalavimo sumą iš varžytinių yra nelogiškas.

4Skundas netenkintinas.

5Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Idėjų ratas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Irmantas Lengvinas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. liepos 2 d. nutartimis. 2019 m. gegužės 13 d. įvyko BUAB „Idėjų ratas“ kreditorių susirinkimas. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu skundu prašo panaikinti BUAB „Idėjų ratas“ 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.

6Dėl senaties termino

7(Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Minėtas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1280-381/2017).

8Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 3 d. BUAB „Idėjų ratas“ bankroto administratorius Irmantas Lengvinas įmonės kreditoriams išsiuntė el. laišką, kuriuo informavo apie 2019 m. gegužės 13 d. vyksiantį įmonės kreditorių susirinkimą. Nors iš elektroninio laiško matyti, kad jis nebuvo siųstas ir kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau į bylą bankroto administratorius taip pat pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 13 d. laišką, kuriuo pareiškėja persiuntė bankroto administratoriui balsavimo raštu biuletenį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teikė balsavimo raštu biuletenį, darytina išvada, jog apie šio susirinkimo metu priimtą nutarimą jai tapo (turėjo tapti) žinoma tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 13 d. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja vėliau nesidomėjo minėto pakartotinio kreditorių susirinkimo eiga ir jame priimtais nutarimais, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji apie ginčijamą nutarimą sužinojo tik 2019 m. birželio 20 d., kai faktiškai gavo minėto susirinkimo protokolą. Be to, pateikdama balsavimo rašytu biuletenį, pareiškėja nereiškė administratoriui jokių pretenzijų apie jos neinformavimą apie kreditorių susirinkimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad apie kreditorių susirinkimą ji nebuvo informuota. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad paskutinė termino pareiškėjos skundui dėl 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikti diena buvo 2019 m. gegužės 28 d.; šiuo atveju skundas pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas tik 2019 m. birželio 21 d.

9Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir kt.).

10Pareiškėja prašė, jeigu teismas laikytų, jog minėtas apskundimo terminas yra praleistas, jį atnaujinti, argumentuodama iš esmės dideliu Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų darbo krūviu. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, į pareiškėjo specifinį veiklos pobūdį, taip pat įvertinęs viešąjį interesą, vyraujantį bankroto bylose, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjos skundui dėl UAB „Idėjų ratas“ kreditorių susirinkimo 2019 m. gegužės 13 d. nutarimo panaikinimo.

11Dėl susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu

12Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo svarstyta dėl bankrutuojančiai UAB „Idėjų ratas“ priklausančių žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., Maišiogalos sen., Gudelių k., įkeistų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo ir nutarta šį nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažesnę kaip 20 000 Eur, apie parduodamą turtą ne trumpiau kaip 14 d. skelbti internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt.

13Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu pirmuoju darbotvarkės klausimu, savo nesutikimą iš esmės argumentuoja tuo, kad įkeisto turto realizavimo kaina nepagrįstai sumažinta, t. y. kreditorių susirinkime nepagrįstai nuspręstą turtą pardavinėti už 3 kartus mažesnę kainą nei turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis (66 100 Eur) bei už beveik 5 kartus mažesnę kainą, kuri buvo nustatyta antrose varžytynėse (90 400 Eur) 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu.

14Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina balsuodami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų finansinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne) pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam apibrėžtų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas).

15Įstatymai ir juos įgyvendinantieji teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, nustatyti parduodamo įkeisto turto kainą ir pardavimo tvarką teisės aktais pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).

16Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

17Teismas pastebi, kad pareiškėja, ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjai įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina ir tvarka, pateiktame teismui skunde nenurodė objektyvių duomenų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutuojančios įmonės turto pradinės pardavimo kainos (20 000 Eur) nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Kilus ginčui dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011).

18Teismo vertinimu, pareiškėja savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti realaus turinio duomenis (pvz., duomenis apie analogiško turto rinkos vertę, pardavimo kainą, ginčo turto vertinimo ataskaitą ir pan.), tačiau pareiškėja turto vertę grindžia tik VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pažymose nurodyta vidutine turto rinkos verte, kuri buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, o ne individualaus turto vertinimo būdu. Be to, dėl šio turto pardavimo jau buvo paskelbtos dvejos varžytynės, kuriose turto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta didesnė, nei nustatyta 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime, tačiau varžytynės neįvyko nes jose niekas nedalyvavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisės normos nedraudžia kreditoriui pačiam surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai, ir tokį nurodyti kreditorių susirinkimui, tačiau pareiškėja tokių pasiūlymų nei 2018 m. gruodžio 18 d., nei 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime nebuvo pateikusi. Teismo vertinimu, šiuo atveju dviejų kreditorių balsais, kurie sudaro 51,07 procentus visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, priimtas nutarimas ginčijamas iš esmės deklaratyviais teiginiais (kad bendrovės turto vertė yra ženkliai didesnė), kurie nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu.

19Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB „Idėjų ratas“ bankroto administratorius į BUAB „Idėjų ratas“ bankroto bylą pateikė 2019 m. birželio 4 d. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį, kuria UAB „Šimtas idėjų“ iš BUAB „Idėjų ratas“ nupirko Valstybinei mokesčių inspekcijai įkeistą turtą, taip pat 20/2127 dalį 0,2127 ha ploto žemės sklypo, esančio Pylimėlių g. 44A, Vilniuje, už 20 001 Eur. Taigi, šiuo metu ginčo turtas yra realizuotas (parduotas) ir perduotas pirkėjui. Įvertinus aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas turto pirkimo - pardavimo sandoris, darytina išvada, kad apskųsto kreditorių nutarimo teisėtumo vertinimas nesukels realių teisinių pasekmių (padarinių). Vien šios aplinkybės (ginčijamo nutarimo faktinio įvykdymo) egzistavimas sudaro savarankišką pareiškėjos skundo atmetimo pagrindą.

20Dėl susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu

21Susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu buvo nutarta reikalavimo teisę į UAB „NK statyba“ 100 000 Eur skolą pardavinėti sekančia tvarka:

221. Skelbti dvejas varžytines:

23a. Pirmose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatant 70 000 Eur;

24b. Antrose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatant 50 000 Eur.

252. Reikalavimo teisės nepardavus iš dvejų varžytinių, ją pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažesnę kaip 20 000 Eur apie parduodamą turtą skelbiant internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt ne trumpiau kaip 14 dienų.

26Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, nurodo, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina nustatyta žymiai mažesnė (70 000 Eur) nei ta, kuri buvo priteista taikos sutartimi (100 000 Eur), taip pat nutarta turtą pardavinėti palaipsniui mažinant jo kainą (iki 20 000 Eur). Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju pritarta bankroto administratoriaus pasiūlytam trečiam nutarimo klausimui, kuris bankrutuojančiai įmonei yra visiškai nenaudingas ir iš esmės pažeidžia atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

27Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, pareiškėja buvo pateikusi pasiūlymą pirmose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatyti 100 000 Eur, antrose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatyti 70 000 Eur. Teismas sutinka su bankroto administratoriaus argumentais, kad jog joks rūpestingas ir apdairus asmuo tūrimų piniginių lėšų neiškeis į tokio paties dydžio reikalavimo teisę su išliekančia rizika šio reikalavimo pilnai neatgauti. Todėl pareiškėjos pasiūlymas pirmose varžytynėse reikalavimo teisę į UAB „NK statyba“ 100 000 Eur skolą pardavinėti už pradinę 100 000 Eur kainą, t. y. kainą, kuri lygi reikalavimo teisei, laikytinas nepagrįstu. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Teismo vertinimu, šiuo atveju kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo varžytynėse kaina nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas. Teismo vertinimu panaikinti minėtą kreditorių daugumos priimtą nutarimą būtų reikalinga tik tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai, būtų aiškiai neprotingas ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais ar būtų nesąžiningas, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

29Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo netenkinti.

30Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso... 2. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 3. Bankrutuojančios UAB „Idėjų ratas“ bankroto administratorius Irmantas... 4. Skundas netenkintinas.... 5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 6. Dėl senaties termino... 7. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24... 8. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 3 d. BUAB „Idėjų ratas“... 9. Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas teismui... 10. Pareiškėja prašė, jeigu teismas laikytų, jog minėtas apskundimo terminas... 11. Dėl susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu... 12. Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo protokolas... 13. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo... 14. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo... 15. Įstatymai ir juos įgyvendinantieji teisės aktai bankrutuojančios įmonės... 16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis... 17. Teismas pastebi, kad pareiškėja, ginčydama kreditorių susirinkimo... 18. Teismo vertinimu, pareiškėja savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti... 19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB... 20. Dėl susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu... 21. Susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu buvo nutarta reikalavimo teisę... 22. 1. Skelbti dvejas varžytines:... 23. a. Pirmose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatant 70 000 Eur;... 24. b. Antrose varžytinėse pradinę turto pardavimo kainą nustatant 50 000 Eur.... 25. 2. Reikalavimo teisės nepardavus iš dvejų varžytinių, ją pardavinėti... 26. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo... 27. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, pareiškėja buvo pateikusi... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291... 29. Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 30. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos...